Įvadas
Psichologinis vertinimas yra kompleksinis procesas, apimantis įvairių metodų ir šaltinių integravimą siekiant suprasti asmens psichologinę būklę, gebėjimus, elgesį ir asmenybės ypatumus. Šis vertinimas naudojamas įvairiose srityse - nuo klinikinės praktikos iki teisės psichologijos - ir padeda priimti pagrįstus sprendimus dėl gydymo, intervencijų ar rekomendacijų.
Psichologinio Vertinimo Samprata ir Taikymas
Psichodiagnostinis vertinimas yra procesas, kurio metu psichologas arba kitas kvalifikuotas specialistas naudoja įvairius metodus, testus ir procedūras siekiant surinkti informaciją apie asmenį ir įvertinti jo psichologinę būklę, gebėjimus, elgesį ir kitus svarbius psichologinius veiksnius. Šis vertinimas atliekamas su tikslu gauti objektyvias ir tikslias žinias apie paciento psichinę sveikatą, problemas, stipriąsias ir silpnąsias sritis.
Dr. V. Kalpokienė, Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) Psichikos sveikatos komiteto narė, psichologė praktikė ir akademikė, teigia, kad psichologinis įvertinimas tam tikra prasme yra „psichologijos meno forma”, panašiai kaip vaistų skyrimas yra „psichiatrijos meno forma”. Anot jos, psichologas, gerai išmanantis įvertinimą, mato daug daugiau nei skaičiai, rezultatai, reikšmingi nuokrypiai ir pan. Jo parengtoje išvadoje gali būti pateikiamos įžvalgos apie tai, kaip pacientas mąsto, jaučia, reaguoja į stresą, kaip suvokia pasaulį, netgi kaip vertina santykius su jį gydančiais specialistais.
Psichologinio vertinimo procese integruojama informacija iš daugelio šaltinių. Tai apima asmenybės, protinių gebėjimų ar kitokius testus, interviu su pačiu individu ar jo šeimos nariais, draugais, kolegomis. Taip pat svarbi informacija apie individo asmeninę, darbo ar sveikatos istoriją.
Psichodiagnostinio Vertinimo Priemonės
Psichodiagnostinis vertinimas apima įvairias priemones, tokius kaip:
Taip pat skaitykite: Metodai, skirti įvertinti vaiko elgesį
- Psichologiniai testai: Tai struktūruoti ir standartizuoti testai, kuriuose pacientui pateikiamos užduotys arba klausimai, skirti įvertinti tam tikrus psichologinius veiksnius, pvz., intelektą, asmenybės bruožus, emocinius sunkumus ar elgesio sutrikimus.
- Klinikinė interviu: Specialistas gali atlikti struktūruotą arba nestruktūruotą interviu, kad gautų išsamų ir individualizuotą informaciją apie paciento simptomus, gyvenimo istoriją, elgesį ir emocinę būklę.
- Stebėjimas: Specialistas gali stebėti paciento elgesį, sąveiką ir gebėjimus tam tikrose situacijose ar aplinkose.
- Anamnezės analizė: Specialistas gali rinkti informaciją apie paciento gyvenimo istoriją, ankstesnes patirtis, socialinę aplinką ir kitus svarbius veiksnius, kurie gali turėti įtakos jo psichologinei būklei.
Po psichodiagnostinio vertinimo specialistas analizuoja gautą informaciją ir rengia išvadą (žodžiu arba raštu), kurioje pateikiamas įvertinimas ir rekomendacijos dėl tolimesnio gydymo, intervencijos ar konsultavimo poreikių.
Psichologinis Vertinimas Vaikams ir Paaugliams
Mokykliniai metai yra svarbus etapas kiekvieno žmogaus gyvenime, o sėkmė mokykloje priklauso nuo daugelio veiksnių. Tai apima norą mokytis, įgimtus ir įgytus gebėjimus bei aplinkos sąlygas. Norint įvertinti vaiko intelektinius gebėjimus ir kitus sunkumus, gali būti naudojamos psichologinio įvertinimo metodikos.
Intelektinių Gebėjimų Vertinimas
Intelektinių gebėjimų vertinimas yra svarbus procesas, padedantis nustatyti vaiko stipriąsias ir silpnąsias puses. Šis vertinimas gali padėti atsakyti į klausimus apie vaiko gebėjimus lyginant jį su bendraamžiais ir nustatyti, kodėl vaikui nesiseka mokytis vieno ar kito dalyko. Taip pat, paaugliams, ieškantiems savo kelio, intelektinių gebėjimų vertinimas gali padėti sužinoti, kokie yra jų tikrieji intelektiniai gebėjimai ir kokiose srityse juos geriausiai galėtų išnaudoti.
Viena iš tokių metodikų yra skirta vaikams ir paaugliams nuo 6 metų 0 mėnesių iki 16 metų 11 mėnesių. Ši metodika vertina tiek bendrą intelektinių gebėjimų lygį (intelekto koeficientą), tiek atskiras gebėjimų grupes. Intelektinių gebėjimų vertinimas susideda iš įvadinio pokalbio, testavimo, testo rezultatų apdorojimo, rašytinės išvados parengimo ir susitikimo supažindinimui su testo rezultatais bei rekomendacijomis. Taip pat atliekamas trumpasis intelekto tyrimas, pateikiantis tris intelektą aprašančius rodiklius: bendrą IQ, verbalinį IQ ir neverbalinį IQ.
Kitas metodas yra intelektinių gebėjimų išsamus vertinimas 6-16 metų amžiaus vaikams. Šis vertinimas susideda iš įvairių užduočių, skirtų išmatuoti kognityvinius procesus, tokius kaip kalbos suvokimas, logika, matematikos supratimas, vaizduotė ir problemų sprendimo gebėjimai.
Taip pat skaitykite: Vaikų psichologinio vertinimo taikymas
Elgesio ir Emocijų Sunkumų Vertinimas
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumų vertinimas yra svarbus siekiant nustatyti galimas problemas ir suteikti reikiamą pagalbą. Yra keletas metodikų, skirtų įvertinti vaikų elgesio ir emocijų sunkumus įvairiose amžiaus grupėse. Viena metodika skirta vaikams nuo 6 iki 18 metų, o kita - vaikams nuo 1½ iki 5 metų.
Vaiko Brandumo Mokyklai Įvertinimas
Vaiko brandumo mokyklai įvertinimas (VBMĮ-2) yra metodika, skirta įvertinti vaiko pasirengimą mokyklai. Vertinimo tvarka apima pirminį pokalbį su vaiku ir jo tėvais, vaiko įvertinimą VBMĮ-2 metodika, tyrimo duomenų skaičiavimą ir analizę, išvadas ir rekomendacijų apie vaiko brandumą rengimą. Remiantis gautais rezultatais, pateikiamos išvados ir rekomendacijos tėvams.
Dėmesio Trūkumo ir Hiperaktyvumo Sindromo (ADHD) Vertinimas
Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas (ADHD) yra neurologinis sutrikimas, kurio pirmieji simptomai pasireiškia vaikystėje. Pagrindiniai ADHD simptomai yra nedėmesingumas, hiperaktyvumas ir impulsyvumas. Psichologinio vertinimo metu atliekamas ADHD simptomų įvertinimas, siekiant nustatyti, ar vaikui yra šis sutrikimas.
Asmenybės Bruožų Vertinimas
Asmenybės bruožų vertinimas gali padėti geriau pažinti save ir suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Penkių didžiųjų asmenybės bruožų tyrimas (NEO PI-R) leidžia susidaryti išsamų arba bendrą vaizdą apie vertinamo asmens asmenybę ir kelti prielaidas apie jo funkcionavimą įvairiose situacijose. Šia metodika įvertinami visi didieji asmenybės faktoriai (sritys) - neurotiškumas, ekstravertiškumas, atvirumas, sutarumas, sąmoningumas bei jų bruožai - viso net 30 asmenybės bruožų. Šis vertinimo instrumentas naudojamas nuo 16 metų amžiaus jaunuoliams, dažniausiai planuojant karjerą ar norint geriau pažinti save.
Kitos Diagnostinės Metodikos
Be anksčiau minėtų metodikų, yra ir kitų specifinių psichologinių diagnostikos būdų, taikomų siekiant įvertinti problemas ar sutrikimus, esant labai panašiai simptomatikai. Kompleksinė klinikinė psichologinė diagnostika yra išsamus paciento emocinės sferos, mąstymo ypatumų, atminties ir dėmesio charakteristikų bei asmenybės ypatumų įvertinimas, taikant keletą diagnostinių metodikų.
Taip pat skaitykite: Vaiko psichologinis vertinimas
Emocinės Savijautos Vertinimas
Išgyvenant įtampą, nerimą ar stresą, kinta emocinės ir elgesinės reakcijos, mažėja psichologinis atsparumas.
Priklausomybės Nuo Interneto (PIN) Vertinimas
Neretai PIN pasireiškia kartu su kitais psichikos ir elgesio sutrikimais, todėl specialistams būtina įvertinti ir kitas galimas rizikas, tokias kaip žalingas alkoholio naudojimas. PIN vertinimui plačiausiai taikoma priklausomybės nuo interneto testas (IAT, angl. Internet Addiction Test) (Young, 1998), priklausomybės nuo interneto skalė (CIAS, angl.
Depresijos ir Nerimo Vertinimas
Depresijos ir nerimo simptomų sunkumo įvertinimui naudojamas devynių klausimų paciento sveikatos klausimynas-9 (PHQ-9, angl. Patient Health Questionnaire-9), skirtas depresijos simptomų sunkumo įvertinimui, ir septynių klausimų generalizuoto nerimo sutrikimo klausimynas-7 (GAD-7, angl. Generalized Anxiety Disorder-7). Lietuviškos klausimynų adaptacijos tyrimo rezultatai atskleidė, kad PHQ-9 ir GAD-7 pasižymi tinkamomis formaliosiomis psichometrinėmis charakteristikomis, vidiniu suderinamumu ir konstrukciniu validumu. Tačiau jų diagnostinis jautrumas nėra labai didelis, abu klausimynai tyrime dalyvavusių studentų populiacijoje pasižymėjo tendencija pervertinti simptomų išreikštumą, todėl rekomenduotini tik kaip žvalgybiniai, bet ne kaip diagnostiniai instrumentai.
Psichologinis Vertinimas Lietuvoje: Iššūkiai ir Perspektyvos
Psichologinis vertinimas Lietuvoje naudojamas įvairiose srityse. Tačiau susiduriama su iššūkiais klinikinio psichologinio vertinimo srityje. Šiuo metu yra vos keletas adaptuotų Lietuvai testų, ir tik labai maža dalis būtinų klinikiniam psichologiniam vertinimui testų yra dar adaptuojami.
Š. m. sausio pabaigoje Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje įvyko konferencija „Klinikinis psichologinis vertinimas Lietuvoje: problemos ir galimybės”. Konferencijos organizacinio komiteto narės dr. Neringos Grigutytės teigimu, beveik dešimt metų nebuvo klinikinės psichologijos vertinimo temai skirtos konferencijos.
S. Gailiūnaitė apgailestavo, jog šioje situacijoje tikrai esama abipusio nesusikalbėjimo, nesupratimo, interesų priešpriešos. Dr. Vaida Kalpokienė paantrino, jog kyla nemažai kartais ir gana aštrių diskusijų tarp psichologijos mokslo atstovų ir praktikų. Taip pat ji pridūrė, kad moksliniu požiūriu psichologinis vertinimas reikalingas griežtų faktų apie žmogaus psichikos ypatumus surinkimui bei bendrų dėsningumų nustatymui, o psichiatrijoje didesnę svarbą dažnai įgyja individualūs ypatumai.
S. Gailiūnaitės teigimu, bet kurios metodikos adaptavimas nemažai kainuoja ir reikalauja dar daugiau laiko.
Psichologų sąjunga mano, kad licencijų išdavimas psichologams, užsiimantiems praktine veikla, užtikrintų aukštus psichologinių paslaugų standartus Lietuvoje. Psichologinio įvertinimo srityje dirbantys psichologai Lietuvoje turėtų orientuotis į Europinius reikalavimus ir standartus.
Vienoje iš konferencijos metu surengtų diskusijų grupių buvo aptariama vaikų ir paauglių klinikinio psichologinio vertinimo problematika. Komentuodamas šį aspektą, dr. E. Kazlauskas sakė: „Svarbu ne tik teisinė bazė bei naudojami psichologo darbo metodai, bet ir konkretaus psichologo bendradarbiavimas su kitų sričių specialistais. Tėvai turėtų suprasti, kad psichologinė pagalba vaikui dažniausiai yra kompleksinė, ir pagalbą teikiant svarbus ir kitų specialistų: logopedo, specialiojo pedagogo, psichiatro, vaidmuo. Tačiau svarbiausi yra patys tėvai.
Didelis žmonių aktyvumas parodė šios konferencijos būtinumą ir poreikį diskutuoti klinikinio psichologinio vertinimo klausimais. „Tai yra tik pirmas žingsnis, ir tikimės, kad iniciatyvos bendradarbiauti, rūpintis psichologiniu vertinimu Lietuvoje, numatant tiek ateities perspektyvas, tiek sprendžiant dabartines problemas tęsis ir ateityje”, - teigė dr.
Teisės Psichologinis Įvertinimas
Tei-Psi-Ko teisės psichologijos specialistai atlieka asmenų psichologinį įvertinimą teismo psichologinės išvados tikslais, siekiant atsakyti į advokatų, prokurorų, teisėjų iškeltus klausimus. Teisės psichologai gali atsakyti į klausimus, susijusius su Civilionio proceso, Administracinio proceso ar Baudžiamojo proceso dalyvių veiksmais, poreikiais, emocine bei psichologine branda, emociniais ryšiais su tėvais ir aplinkiniais, bendravimo galimybėmis. Paprastai atliekamas išsamus (kompleksinis) psichologinis asmens, šeimos, vaiko ar vaiko-tėvų tarpusavio santykių ir pan. įvertinimas.
Atlikus įvertinimą, užsakovui teikiama išsami psichologinio įvertinimo išvada, kurioje atsakoma į suformuluotus klausimus, pagrindžiami atsakymai ir formuluojamos rekomendacijos.
Standartiškai psichologiniam įvertinimui psichologinės išvados tikslais iš viso skiriama 8-12 valandų, atitinkamai vidutinė išvados kaina kinta.
Psichologinės Pagalbos Būdai
Po psichologinio įvertinimo, priklausomai nuo nustatytų problemų ar sunkumų, gali būti rekomenduojami įvairūs psichologinės pagalbos būdai.
Psichologinis Konsultavimas
Psichologinis konsultavimas yra vienas iš psichologinės pagalbos būdų, apimantis nuo vieno iki kelių sesijų trunkančius psichologo ir kliento susitikimus, kurių metu klientas įvardina savo sunkumus bei problemas, išsako savo susikaupusias mintis, įvardina kylančias emocijas bei jausmus. Garsiai įvardinti jausmai bei sunkumai padeda pažvelgti į savo paties situaciją „kitomis“ akimis, tarsi iš šono.
Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)
Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra viena iš psichoterapijos rūšių, paaiškinanti sąsajas tarp žmogui kylančių minčių, emocijų ir elgesio. Pokytis kurioje nors iš jų lemia ir kitų šių sistemų reagavimą į tai. Renkantis kitokį elgesio būdą, keičiasi mintys ir emocijos. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra struktūruota ir gana aiškiai apibrėžta, o jos efektyvumas patvirtintas begale mokslinių tyrimų. Šios terapinės krypties proceso metu praeičiai dėmesio skiriama tiek, kiek to reikia klientui ir kiek ji lemia tolesnius įsitikinimus ir veiksmus jo gyvenime. Nuo kitų psichoterapijos krypčių ji skiriasi tuo, kad turi namų darbus, todėl klientas yra aktyvus savo asmeninių pokyčių dalyvis.
Meno Terapija
Meno terapija yra psichoterapijos rūšis, taikoma naudojant dailės, meno, piešimo, fotografijos, pasakų, smėlio ir kitus šios terapijos metodus. Meno terapija tinkama tiek suaugusiems asmenims, tiek vaikams.
tags: #psichologinis #vertinimas #kas #tai