Psichologinių Ligų Tikrinimo Testai: Išsamus Gidas

Įvadas

Psichologinės ligos - tai būklės, kurios veikia žmogaus mąstymą, jausmus, nuotaiką ir elgesį. Jos gali būti laikinos arba nuolatinės ir pasireikšti įvairiais simptomais, kurie daro įtaką kasdieniam gyvenimui. Siekiant užtikrinti efektyvią diagnostiką ir gydymą, naudojami įvairūs psichologinių ligų tikrinimo testai. Šis straipsnis apžvelgia dažniausiai pasitaikančius psichikos sutrikimus, jų simptomus, diagnostikos metodus ir gydymo būdus, taip pat aptariami specifiniai testai, naudojami suaugusiųjų ADHD diagnostikai ir bendrai psichikos būklei įvertinti.

Dažniausiai Pasitaikantys Psichikos Sutrikimai ir Jų Simptomai

Depresija

Depresija - tai nuolatinė liūdesio būsena, kuriai būdingas susidomėjimo veikla, kuri anksčiau teikė džiaugsmą, praradimas. Simptomai gali apimti:

• Sumažėję interesai bei pasitenkinimas anksčiau patikusiais dalykais („nebėra gyvenimo džiaugsmo“).
• Sumažėjęs savęs vertinimas bei pasitikėjimas savimi, sunkumas priimti sprendimus.
• Kaltės ir bevertiškumo idėjos.
• Niūrus ateities įsivaizdavimas.
• Mintys apie savižudybę ar nenoras gyventi.
• Energijos stoka, silpnumas (ypač pirmoje dienos pusėje, rytais), jaučiamas judesių sulėtėjimas.
• Miego sutrikimai (būdinga, jog pabundama anksti ryte ir nebeužmiegama ar miegama labai ilgai).
• Nerimas, įtampos būsena, dėmesio sukaupimo sunkumai, pablogėjusi atmintis.

Depresija skiriasi nuo laikas nuo laiko kiekvieną žmogų ištinkančios blogos nuotaikos trukme - trunka 2 savaites ir ilgiau, bei tuo, kad trukdo bendravimui, darbui, mokymuisi, laisvalaikiui. Ji taip pat skiriasi nuo liūdesio, kuris jaučiamas netekus brangaus žmogaus - jis susijęs su prisiminimais, laikui bėgant, blėsta, paprastai netrunka ilgiau nei 3-6 mėn. ir vadinamas gedulu.

Depresijos priežastys: Moksliniais tyrimais nustatyta, kad depresiją sukelia cheminių medžiagų, kurios perduoda informaciją tarp smegenų ląstelių, disbalansas. Tai pirmiausia serotonino, dažnai vadinamo „laimės hormonu“, trūkumas bei kitų medžiagų - noradrenalino, dopamino - tarpusavio pusiausvyros pakitimai. Šį sutrikimą gali sukelti ir kitos ligos, vartojami vaistai, stresas, hormonų pokyčiai, narkotikų bei alkoholio vartojimas. Jei kas nors šeimoje sirgo šia liga, tikimybė ja susirgti didesnė.

Depresijos gydymas:

• Medikamentinis (antidepresantai, nerimą slopinantys, miegą gerinantys ir kt. vaistai).
• Psichoterapinis (psichoanalitinė, psichodinaminė, elgesio ir kitos rūšys).
• Instrumentinis - šviesos terapija, elektroimpulsinė terapija, transkranijinis magnetinis stimuliavimas ir kt.

Visų gydymo būdų esmė - grąžinti cheminių medžiagų pusiausvyrą galvos smegenyse, tik šis tikslas pasiekiamas įvairiais keliais. Ypač svarbu, kad gydymas būtų taikomas profesionaliai, individualiai bei reikalingą laiką - per anksti nutraukus, kai pajuntamas pagerėjimas, ypač didelė atkryčio rizika, o ir pati liga linkusi atsikartoti.

Taip pat skaitykite: Žinių kursai pedagogams ir psichologams

Nerimas

Nerimas - tai stiprus susirūpinimo ar nuogąstavimo jausmas, kuris gali būti nuolatinis ar atsirasti staiga kaip panikos priepuolis. Tai dažnai pasireiškia fiziniais simptomais, tokiais kaip stiprus širdies plakimas, prakaitavimas ir drebėjimas. Nerimas gali būti susijęs su specifinėmis situacijomis arba būti bendras, be aiškios priežasties.

Nerimo priežastys: Moksliniais tyrimais įrodyta, kad nerimo atsiradimas yra susijęs su tam tikrų cheminių medžiagų kiekio, tarpusavio santykio sutrikimu. Čia kalbama apie serotonino, noradrenalino, dopamino, endogeninių opioidų gamybos ar aktyvumo pokyčius, labai svarbią vietą galvos smegenų slopinimo procesuose užimančią gama amino sviesto rūgštį. Labai supaprastinta biologinės teorijos schema atrodytų taip: išorinės aplinkos dirgikliai perdirbami į nervinį impulsą, kuris plinta smegenų struktūromis iki noradrenerginių neuronų, kurie perduoda impulsą kitoms smegenų struktūroms, o jos - organizmo sistemoms.

Nerimo simptomai: Pacientai skundžiasi neramumu, pastoviu jauduliu ir įtampa, nuovargiu, jiems sunku susikaupti, galvoje sukasi neramios mintys apie tai, kad turi nutikti kažkas blogo, nuogąstauja dėl įvairių smulkmenų arba dėl artimųjų, savo pačių sveikatos, galimų katastrofų. Būdinga tai, kad galvojant apie ką nors į ateitį, matoma tik bloga, grėsminga ateitis, neišvengiamai susiklostanti katastrofa. Pacientai blogai miega - jiems sunku užmigti, vargina apmąstymai apie dienos įvykius, darbus, miegant sapnuose tarsi toliau sprendžiamos esamos problemos ar kankina košmarai, kuriuose nuo kažko bėgama, atsitinka kažkas baisaus, dažnai nubudinėjama. Ryte žmogus nesijaučia tinkamai pailsėjęs, jam sunku sukaupti dėmesį, bendrauti su kitais, nes pasidaro dirglus, nekantrus. Padidėja vegetacinės nervų sistemos aktyvumas - dažniau plaka širdis, atsiranda dūrimai, skausmai širdies plote, dažnai tampa nestabilus kraujospūdis, jaučiama raumenų įtampa, padidėja prakaitavimas, atsiranda virškinimo diskomfortas (atsirūgimai, sunkumo jausmas pavalgius skrandyje, pilvo pūtimas gurguliavimas, užkietėję ar laisvi viduriai), gali padažnėti šlapinimasis. Sergantieji skundžiasi dažnais galvos skausmais, pulsavimu, galvos svaigimu, kvaituliu, nestabilumo pojūčiu, silpnumu. Būdingas nemalonus vidinis drebulys, karščio-šalčio bangos, aptirpimai, odos paraudimas-pabalimas.

Nerimo gydymas:

• Medikamentinis (benzodiazepinai, antidepresantai, jų deriniai bei kitų grupių psichiką veikiančiais vaistais).
• Psichoterapinis (kognityvinė elgesio terapija, psichodinaminė terapija).

Panikos Atakos

Panikos atakos - tai staigūs, intensyvūs baimės epizodai, kurie gali sukelti stiprų fizinį diskomfortą, pvz., stiprų širdies plakimą, dusulį ir krūtinės skausmą. Panikos atakos gali būti labai bauginančios ir sukelti jausmą, jog prarandama kontrolė arba kad netrukus įvyks širdies smūgis, kad žmogus mirs.

Panikos atakų gydymas:

• Psichoterapija (ypač KET).
• Medikamentai.

Terapijos metu mokomasi atpažinti panikos atakų simptomus ir taikyti įvairias jų valdymo technikas.

Taip pat skaitykite: Psichologinių tyrimų SPSS analizė

Nemiga

Nemiga - tai sunkumai užmigti ar išmiegoti visą naktį, kurie gali turėti didelę įtaką dienos metu atliekamoms veikloms ir bendrai sveikatos būklei. Miego trūkumas gali pabloginti psichikos sveikatą, sukelti nuotaikos svyravimus ir sumažinti koncentraciją.

Nemigos gydymas:

• Terapija (įvairių rūšių).
• Medikamentai.
• Miego higienos metodai (reguliarios miego rutinos palaikymas ir atsipalaidavimo technikos prieš miegą).

Bipolinis Sutrikimas

Bipolinis sutrikimas - tai būklė, kai žmogus patiria intensyvių emocijų svyravimus - nuo manijos (pakilios nuotaikos, energijos ir aktyvumo) iki depresijos epizodų. Manijos epizodai gali apimti perdėtą laimės jausmą, per didelį aktyvumą, mažą miego poreikį ir impulsyvius sprendimus. Depresijos epizodai gali būti sunkūs ir ilgi, sukeliantys gilią liūdesio būseną ir praradimą susidomėjimu įvairia veikla.

Bipolinio sutrikimo gydymas:

• Medikamentai.
• Psichoterapija.
• Gyvenimo būdo pokyčiai (simptomų valdymas ir atkryčių prevencija).

Demencija

Demencija - tai pažinimo funkcijų praradimas, kuris veikia atmintį, mąstymą ir socialinius įgūdžius. Ji dažnai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms ir gali labai apsunkinti kasdienį gyvenimą. Demencijos simptomai apima trumpalaikės ir ilgalaikės atminties sutrikimus, sunkumus orientuojantis, kalbos ir sprendimų priėmimo problemas, žmogus praranda gebėjimą pasirūpinti savimi, tampa priklausomas nuo aplinkinių.

Demencijos gydymas:

• Vaistai (ligos progresavimo sulėtinimas).
• Kognityvinė terapija (kasdienių įgūdžių išlaikymas ir gyvenimo kokybės gerinimas).

Šizofrenija ir Šizoafektinis Sutrikimas

Šizofrenija yra sunkus psichikos sutrikimas, kuris veikia mąstymą, jausmus, valią, elgesį, socialinę adaptaciją. Jis gali apimti haliucinacijas, kliedesius bei sunkumus susikaupti. Šizoafektinis sutrikimas apima šizofrenijos ir nuotaikos sutrikimų (pvz., depresijos, manijos ar bipolinio sutrikimo) simptomus. Šizotipinis sutrikimas yra susijęs su neįprastais mąstymo modeliais, įsitikinimais ir elgesiu.

Šizofrenijos ir šizoafektinio sutrikimo gydymas:

• Antipsichotikai.
• Psichoterapija.
• Palaikomoji terapija (simptomų valdymas ir socialinių įgūdžių gerinimas).

Adaptacijos Sutrikimai

Adaptacijos sutrikimai - tai emocinė ar elgesio reakcija į stresą, kuri yra stipresnė nei įprasta ir sukelia didelių problemų kasdieniniame gyvenime. Adaptacijos sutrikimai gali pasireikšti po netekčių, skyrybų, darbo netekimo ar kitų reikšmingų gyvenimo įvykių. Simptomai gali apimti liūdesį, nerimą, pykčio protrūkius ir sunkumus atlikti kasdienes veiklas.

Taip pat skaitykite: Psichologinių žinių sistemos raida

Adaptacijos sutrikimų gydymas:

• Psichoterapija.
• Medikamentai (jei reikia, emocijų valdymas ir streso įveikimas).

Agorafobija

Agorafobija - tai intensyvi baimė būti situacijose, kuriose būtų sunku ar gėdinga pabėgti, pvz., atvirose erdvėse ar minioje. Agorafobija gali labai apriboti žmogaus gyvenimą, sukeldama baimę išeiti iš namų, apsipirkti, dalyvauti renginiuose, bendrauti su žmonėmis ar net eiti į darbą.

Agorafobijos gydymas:

• Psichoterapija (ypač KET).
• Medikamentai.

Terapijos metu mokomasi palaipsniui susidurti su baimę keliančiomis situacijomis, išbūti jose ir suvaldyti nerimą.

Obsesinis Kompulsinis Sutrikimas (OKS)

OKS - tai būklė, kai žmogus turi pasikartojančių, nepageidaujamų minčių (obsesijų) ir (arba) elgesio (kompulsijų), kuriuos jis jaučia būtinybę vykdyti. Obsesijos gali apimti baimes dėl užteršimo, abejones dėl uždarytų durų ar kitų nepageidaujamų minčių. Kompulsijos yra elgesiai, kurių žmogus imasi, siekdamas sumažinti obsesijų sukeltą nerimą, pvz., dažnas rankų plovimas, tikrinimas ar skaičiavimas.

OKS gydymas:

• KET.
• Medikamentai (obsesijų ir kompulsijų valdymas).

Perdegimo Sindromas

Perdegimo sindromas - tai emocinis ir fizinis išsekimas, dažniausiai susijęs su ilgalaikiu stresu ir per dideliu darbo krūviu. Perdegimo sindromo simptomai apima nuovargį, cinizmą, sumažėjusį darbo našumą, miego sutrikimus ir fizinius negalavimus, tokius kaip galvos skausmai ar virškinimo problemos. Perdegimo sindromas gali turėti rimtų pasekmių ne tik darbo našumui, bet ir bendrai gyvenimo kokybei.

Perdegimo sindromo gydymas:

• Poilsio strategijos.
• Gyvenimo būdo pokyčiai.
• Psichoterapija (streso mažinimas ir energijos lygio atkūrimas).

Psichologinių Ligų Diagnostikos Metodai

Klinikinis Tyrimas

Pagrindiniai psichikos ligonio tyrimo metodai yra pokalbis ir stebėjimas. Tuomet surenkama informacija apie paciento dabartinę būseną, visą jo gyvenimą, tuo metu pacientas taip pat ir apžiūrimas, stebima jo veido išraiška, judesiai etc, kas irgi suteikia informaciją apie paciento savijautą. Surinkus anamnezę pacientą reikia ištirti neurologiškai bei somatiškai.

Anamnezės ir psichikos būsenos modelis:

• Subjektyvi anamnezė:
  • Nusiskundimai (jų pobūdis, intensyvumas etc.).
  • Šeimos anamnezė.
  • Gyvenimo anamnezė (paciento gimimo ypatumai, simptomai vaikystėje, ikimokyklinis ir mokyklinis amžius, karinė tarnyba, lytinio gyvenimo ypatumai, vedybinis gyvenimas, žalingi įpročiai, kitos ligos).
  • Ligos (paūmėjimo) anamnezė (pradžia, veiksniai, darbas, savijauta, elgesys, somatinės sveikatos pokyčiai, nuotaikos, interesų ir atminties pokyčiai, elgesio pokyčiai, savižudiškos ir žudikiškos tendencijos).
  • Informacijos šaltiniai (iš ko surinkta anamnezė, kada, gydytojo nuomonė apie informatoriaus asmenybę, jo santykį su pacientu, suinteresuotumas).
• Objektyvi anamnezė:
  • Asmenybė iki susergant (santykiai su draugais ir pažįstamais, elgesys kolektyve, ekstraversinės, intraversinės tendencijos, požiūris į darbą ir bendradarbius, padėtis tarp jų, ambicijos, intelektas, nuotaikos, charakteris, pažiūros, požiūris į save, fantazijos).
• Paciento psichikos būsenos įvertinimas:
  • Išvaizda.
  • Laikysena ir judesiai.
  • Bendravimas ir elgesys.
  • Sąmonė.
  • Suvokimas.
  • Mąstymas (kliedesiai).
  • Atmintis.
  • Emocijos ir nuotaika.
  • Valia.
  • Dėmesys.
  • Potraukiai.
  • Intelektas.
  • Kritiškumas.

Struktūruoti Diagnostikos Interviu

Siekiant kiek įmanoma suvienodinti psichikos sutrikimų diagnozavimą buvo sukurti struktūruoti diagnostikos interviu, pvz., SCID (DSM struktūruotas klinikinis interviu) arba MINI- tarptautinė neuropsichiatrinė apklausa. Šie instrumentai leidžia unifikuoti psichikos sutrikimų diagnozavimo procedūrą, t.y. kokybinį psichikos sutrikimų vertinimą.

Psichodiagnostiniai Metodai

Klinikiniam psichikos sutrikimų sunkumui nustatyti t.y. Žmogaus psichika, elgesys, asmenybės organizacija ir funkcionavimas, taip pat bendravimas su kitais tiriami psichodiagnostiniais metodais. Tyrimo metodų esama įvairių: pokalbis, stebėjimas, testai, dokumentų studijavimas etc. Psichodiagnostika dažniausiai grindžiama įvairiais testais. Jie sukurti remiantis projekcijos principu- Manoma, kad kiekviena žmogaus veikla yra nelyginant jo asmenybės projekcija. Kuo neaiškesni ir netikslesni tikslai, tuo geriau atsiskleidžia žmogaus asmenybė ir individualybė. Svarbu, kad tiriamajam galutiniai tikslai išliktų neaiškūs- taip apeinami gynybos mechanizmai.

Dažniausiai naudojami testai:

• Rorschacho testas: Pagal lokalizaciją (dėmės vietą, kurią apibūdino pacientas) galima spręsti apie jo intelekto veiklos ypatumus- mąstymo abstraktumą, konkretumą, praktiškumą, kūrybingumą etc. Pagal determinantes (veiksnius, lemiančius atsakymo turinį- dėmės formą, įžvelgtą judesį, spalvas etc) galima spręsti apie paciento gebėjimą sutelkti dėmesį, emocinį brandumą, ekstraversiją, intraversiją, impulsyvumą, dirglumą, nerimą etc. Atsakymų turinys skirstomas į įv. kategorijas: gyvūnai, žmonės, augalai, architektūra etc.
• Teminis apercepcijos testas (TAT): Tiriamajam pateikiami paveikslėliai, pagal kuriuos jis turi sukurti istoriją.
• Piešimo testai: Labiausiai paplitę yra „namas, medis, žmogus“, „nupiešk žmogų“. Jie atspindi žmogaus asmenybę, taip pat intelektą. Vertinama: detalės, proporcijos, perspektyva, piešinio dydis, linijos, šešėliai, keistenybės, taip pat pats piešimo procesas.
• MMPI (Minesotos daugiaplanis asmenybės inventorius): Vienas populiariausių. Tyrimas ir rezultatų įvertinimas gali būti atliekami kompiuteriu. LT naudojamas variantas, turintis 14 skalių: 3 patikimumo, 9 klinikinės, socialinės intraversijos ir nerimo. Pagal psichopatiškumo skalę vertinama, kiek tiriamojo elgesys dera su soc. Socialinės intraversijos skalė rodo, ar tiriamas uždaras, drovus, vengia soc.
• Ketelio testas: Šiuo metodu vertinamos asmenybės savybės buvo išskirtos remiantis veiksnių analize. Autoriaus nuomone charakteris bręsta paauglystėje, tuomet jis ryškiausiai atsiskleidžia, tuomet yra ryškiausi ir topologiniai normos variantai- charakterio akcentuacija. Nuo to priklauso elgesys, afektinės reakcijos, neurozių formavimasis, tai palankus fonas psichikos sutrikimui atsirasti. Taigi charakterio akcentuacijos nustatymas turi prognostinę reikšmę.
• Intelekto testai: LT dažniausiai naudojami Wechslerio intelekto testas suaugusiems ir vaikams, Raveno metodas, t.p. projekciniai piešiniai. Intelekto koeficientas tai santykis tarp žmogaus proto amžiaus ir chronologinio amžiaus. Wechslerio suaugusiųjų intelekto testas tai bendrųjų gabumų ir intelekto tyrimo metodas, priskirtas prie objektyvių tyr. metodų.
• Atminties testai: Dažniausiai naudojami Kraepelino ir Schultės lentelės. Šiems tyrimams svarbu atlikimo greitis ir tikslumas. Trumpalaikė atmintis tiriama atliekant skaičiavimo užduotį: skaičių eilutes reikia pakartoti tiesiogine ir atbuline tvarka. Dešimties žodžių įsiminimas, kartojama, kol įsimins visus žodžius, po pusvalandžio patikrinama-šiuo tyrimu įvertinama atminties apimtis, dėmesio koncentracija ir perskirstymas, įsiminimo produktyvumas ir greitis, ilgalaikė atmintis.
• Mąstymo testai: Naudojamos 2jop tipo užduotys-gebėjimas apibendrinti ir asociacijoms tirti. Apibendrinimo gebėjimams tirti naudojami objektų klasifikavimo, objektų ir sąvokų panašumo nustatymo metodai. Įvertinama, kokiais apibendrinimo būdais naudojosi tiriamasis, kiek jo mąstymas konkretus ar abstraktus. Šiais metodais tiriama organinė smegenų disfunkcija.

Laboratoriniai Tyrimai

Šiuo metu nėra specifinių laboratorinių tyrimų psichikos ligoms nustatyti. Lab. tyrimai naudojami tuo metu, kai reikia nustatyti galimai esančią somatinę ligą, tačiau kai kurie yra vertingi diferencijuojant psichikos sutrikimą nuo somatinės ligos. Kai kurie tyrimai įeina į somatinių tyrimų kompleksą, nes juos atlikus galima nustatyti esančią somatinę patologiją ir pagal tai koreguoti vaistų dozes, o taip pat ir dėl to, nes karais tai yra vienintelis būdas nustatyti ligą, kadangi psichiniai pacientai gali ir nesuskųsti. Nors specifinių tyrimų ir nėr, kai kurie gali būti vertingi, pvz., aminorūgščių apykaitos pokyčių tyrimas esant protiniam atsilikimui, sergant sifiliu, ŽIV, cukriniu diabetu, esant skydliaukės veiklos sutrikimams, inkstų funkcijos sutrikimams.

Elektroencefalografija (EEG)

Skaitmeninė EEG. Kiekybinė EEG. Tai matematinis skaitmeniniu būdu registruotos EEG informacijos apdorojimas siekiant išryškinti bangų komponentus, transformuoti EEG taip, kad galima būtų kiekybiškai įvertinti skirtingus bioelektrinio aktyvumo parametrus ir palyginti skirtingas EEG.

Kompiuterinė Tomografija (KT)

Tai metodas pagrįstas rengeno sp[induliu, persmelkiančiu skirtingo tankio audinius, sugerties rodiklių matavimu. Informacija apdorojama kompiuteriu. KT padeda patikslinti atrofinius smegenų procesus, pvz., Alzheimerio ligą, kitas demencijas, galvos smegenų navikus. Manoma, kad lateralinių galvos smegenų skilvelių padidėjimas nustatomas ir sergant šizofrenija. KT plačiai taikoma psichiatrijoje tais atvejais, kai reikia atskirti procesinius ir organinės kilmės psichikos sutrikimus.

Branduolinis Magnetinis Rezonansas (BMR)

Šiuo metodu galima ištirti ne tik anatominę, bet ir biocheminę galvos smegenų struktūrą, biocheminių reakcijų dinamiką. Tai padeda nustatyti navikų histologinę struktūrą, demielinizuojančias ligas.

Pozitronų Emisijos Tomografija (PET)

Pagrindinis šio metodo tikslas- ne atvaizdų gavimas, o fiziologinių ir biocheminių procesų matavimas. PET tyrimo metodai skirstomi į keletą rūšių: energetinio metabolizmo matavimo metodas, baltymų sintezės greičio matavimas, neuroreceptorių tyrimas.

Suaugusiųjų ADHD Diagnostika

Įprasta manyti, kad ADHD (aktyvumo ir dėmesio sutrikimas) - tai vaikų ir paauglių liga. Kadangi labai dažnai suaugusiame amžiuje šis sutrikimas nediagnozuojamas, nuo jo kenčiantys pacientai nesulaukia tinkamo gydymo ir negali gyventi pilnaverčio gyvenimo. Šiuo sutrikimu serga 3-11 proc. vaikų. Deja, sulaukus pilnametystės, sutrikimas tęsiasi ir toliau akivaizdžiais simptomais 15 proc. suaugusiųjų, apie 50 proc. sirgusiems sutrikimo požymiai tampa švelnesni. Jeigu sutrikimas savaime nepraeina iki 17m., labai tikėtina, kad jis pasireikš ir suaugus. Bendras sergamumas ADHD suaugusiųjų tarpe - 2-5 proc. Dažniau serga vyrai - 5:1 santykiu. Sunkiausia sutrikimą diagnozuoti žmonėms, kurie vaikystėje su šia diagnoze nesusidūrė.

Rizikos Veiksniai

Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į galimus rizikos veiksnius:

• Ar turite artimų giminaičių (pvz., tėvų ar brolių ir seserų) su ADHD (nepalankus genetinis paveldėjimas 80 proc.).
• Ar mama nėštumo metu rūkė, vartojo alkoholį ar narkotikus.
• Ar mama nėštumo metu neturėjo sąlyčio su nuodingomis medžiagomis, pvz. PCB.
• Ar ankstyvam gyvenimo laikotarpyje Jūs neturėjote sąlyčio su švinu.
• Ar negimėte anksčiau laiko ir mažesnės kūno masės (šie veiksniai lemia patoanatominius ir patofiziologinius pokyčius - noradrenalino ir dopamine neurotransmisijos sutrikimus).

Labai pravartu prisiminti ar pasiklausti vyresnių artimųjų apie vaikystės ir paauglystės ypatumus. Svarbu atkreipti dėmesį į tokius faktus - lėtesnis vystymasis, užsitęsęs šlapinimasis į lovą, elgesio problemos, dažnos drausminės nuobaudos, prastesnis pažangumas, antramečiavimas. Visos šios aplinkybės turėtų paskatinti atkreipti dėmesį į galimus ADHD klinikinius požymius.

ADHD Tipai

Išskiriami trys pagrindiniai ADHD tipai:

• Hiperaktyvumo.
• Nedėmesingumo.
• Kombinuotas - dėmesio koncentracijos simptomai kartu su elgesio sutrikimo simptomais.

Manoma, kad vaikams, o suaugusiame amžiuje - vyrams būdingas hiperaktyvusis tipas, o moterims - nedėmesingumo tipas.

Simptomai:

• Nedėmesingumas: Nesugebėjimas išlaikyti dėmesio, baigti pradėtą darbą, pastoviai daromos klaidos; Išsiblaškymas - lengvai atitraukiamas dėmesys, Neatidumas; Užmaršumas.
• Hiperaktyvumas: Bėgiojimas, per dažnas ir greitas judėjimas, sunkumas išbūti vienoje vietoje, per greitas ir per didelis šnekumas, triukšmavimas, įkyrus elgesys.
• Impulsyvumas: Negebėjimas sulaukti savo eilės, atidėti noro išpildymo, atsakymas į klausimus, nesulaukus jo pabaigos, pokalbio temos keitimas; Lengvas su(si)erzinimas; Emociniai protrūkiai.

Esant minėtiems požymiams, atsiranda problemos įvairiose suaugusio žmogaus gyvenimo srityse: prasidėjus darbiniams santykiams pastebimi prastesni profesiniai pasiekimai ir menkesnės galimybės siekti karjeros, dažnesni darboviečių keitimai. Kasdieninis darbas tampa iššūkiu - sunku atlikti darbą laiku, užmirštami terminai, susitikimai, svarbios datos. Šeimyniniuose santykiuose - dažnesnės skyrybos, santykių problemos. Nesugebėjimas kontroliuoti impulsų gali svyruoti nuo nekantrumo, nuotaikos svyravimų iki pykčio proveržių. Kitose gyvenimo srityse - žemesnė socialinė ir ekonominė padėtis, dažnesnės finansinės krizės, dažnesnis piktnaudžiavimas priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis, nepaisymas kelių eismo taisyklių ir nelaimingi atsitikimai, pastovios baudos už greičio viršijimą ir t.t.

Diagnostikos Kriterijai

ADHD vaikams diagnozuojamas, kai yra sutrikęs dėmesys ir per didelis aktyvumas. Abu šie požymiai yra būtini diagnozei nustatyti ir turi pasireikšti daugiau nei vienos rūšies situacijose (pvz., namuose, klasėje, klinikoje). ADHD požymiai suaugusiems yra tokie patys, tik būdinga, kad hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomai būna ne tokie ryškūs kaip nedėmesingumo.

Vadovaujantis DSM-V klasifikacija ADHD suaugusiąjame amžiuje diagnozuojama jei:

• Pacientui pasireiškia bent 5 nedėmesingumo, hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomai.
• Šie simptomai reiškiasi nuolat visose gyvenimo srityse ne mažiau kaip 6 mėn.
• Šie simptomai pacientui sukelia reikšmingą disfunkciją.
• Šie simptomai pacientui reiškiasi nuo vaikystės (prasidėjo iki 12 metų).

ADHD diagnozuojamas jei atsakymai į visus 4 klausimus yra teigiami. ADHD diagnozavimą apsunkina dažnai kartu sutinkami ir kiti psichikos sutrikimai: nuotaikos sutrikimai - depresija, bipolinis sutrikimas; nerimo spektro sutrikimai; asmenybės sutrikimai - dažniausiai ribinio ir asocialaus tipo; priklausomybės sutrikimai. Jeigu hiperkinezinis sutrikimas buvo vaikystėje, o po to išnyko, ir atsirado kita būsena, pavyzdžiui, asocialus asmenybės sutrikimas arba psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimas, diagnozuojamas naujas, o ne ankstesnis sutrikimas. Taip pat panašią ADHD būsenai simptomatiką gali sukelti hipoglikemija, skydliaukės patologija, apsinuodijimas švinu.

#

tags: #psichologiniu #ligu #tikrinimas