Ar kada nors susimąstėte, kiek iš tikrųjų pažįstate save? Ar teisingai vertinate save? Kokia asmenybė esate: susiskaldžiusi ar vientisa? Ar gerai jaučiatės „savo kailyje“? Šie klausimai yra kelionės į save pradžia. Savęs pažinimas - tai procesas, leidžiantis asmeniui pačiam išnagrinėti savo mintis, jausmus ir poelgius. Tai yra būdas rūpintis savimi, suteikiantis galimybę suprasti savo vidinį pasaulį. Šiame straipsnyje mes apžvelgsime įvairius psichologinius pratimus ir metodus, kurie padės jums geriau pažinti save, įveikti sunkumus ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
Savęs Vertinimo Testas Prieš Veidrodį
Šis pratimas padės jums įvertinti savo santykį su savo kūnu ir savimi.
- Atsistokite prieš veidrodį taip, kad gerai matytumėte savo veidą. Pažvelkite atidžiai į veidą. Padarykite porą grimasų. Tada pasakykite sau garsiai: „Aš patinku sau.“ Dar kartą. Įsiklausykite į savo vidų ir pajuskite aidą, rezonansą viduje. Ar dar kvėpuojate? Ar stovite sulaikę kvapą? Gal šypsotės kreivai su atsiprašymo išraiška? Ar galėjote, kai tarėte šiuos žodžius, tiesiai, nemirksėdami žvelgti savo atvaizdui į akis? Ar kai kurios kūno dalys vis dar įsitempusios, ar esate visai atsipalaidavę? Kyla jausmų, nuotaikų, minčių, prisiminimų?
- Dabar išsirenkite visai ir atsistokite prieš didelį veidrodį, kad galėtumėte matyti visą savo kūną. Apžiūrėkite save atidžiai, pasisukiokite į dešinę ir kairę. Pažvelkite pro pečius atgal, kad matytumėte nugarą. Tada pasakykite sau vėl žvelgdami tiesiai į akis: „Aš patinku sau.“ Pakartokite tris kartus.
- Apsirenkite ar likite be drabužių, kaip norite, ir padarykite tą pratimą dar tris kartus. Įsivaizduokite, kad pusračiu aplink jus stovi jūsų tėvai, viršininkas, partneris ar partnerė ir mažiausiai vienas buvęs mokytojas, kai jūs tris kartus garsiai ir aiškiai ištariate sakinį: „Aš patinku sau“, nenuleisdami žvilgsnio nuo savo akių.
Jei sugebėjote šį testą atlikti iš tikrųjų net visus tris etapus ir įstengėte išlikti atsipalaidavę bei smagūs - nuoširdžiai sveikiname jus! Jeigu jūs atlikote testą ir kažkuriuo momentu patyrėte nemalonių pojūčių, taip pat sveikiname jus! Jums užtenka drąsos gilintis į šią temą ir tyrinėti savo vidinius vertinimus. Jeigu, skaitant tekstą, jums pasidarė nejauku, nemalonu? Arba jūs vengėte realybėje atlikti testą, sveikiname! Jūs pastebėjote, kad jums trūksta sąjungininko, kuris būtų jums visiškai lojalus ir ištikimas, nesvarbu, kokie jūs esate, ką darote ir kaip jaučiatės, - jūsų paties!
Gyvenimo Aspektų Analizė
Atidžiai panagrinėkite įvairius savo gyvenimo aspektus. Sudarykite savo gyvenimo aspektų sąrašą. Susimąstykite ties kiekvienu punktu. Tada sudėkite visus skaičius. Pasvarstykite, ar norite, kad jūsų pasitenkinimo gyvenimu procentas būtų didesnis?
Psichologinių Žaizdų Gydymas
Žmogaus psichika, kaip ir kūnas, patiria įvairių sužeidimų. Psichologinės žaizdos gali atsirasti dėl įvairių priežasčių - nuo trauminių patirčių iki kasdienio streso. Svarbu suprasti, kad šios žaizdos nėra gėda, o normali gyvenimo dalis, kurią galima ir reikia gydyti.
Taip pat skaitykite: Nauda iš savianalizės
Šviesos Terapija: Pagalba Kūnui ir Sielai
Šviesos terapija dažnai naudojama ne tik fiziniams negalavimams gydyti, bet ir psichologinei būklei gerinti. Gydytojai pastebi, kad rudenį ir žiemą, kai trūksta natūralios šviesos, žmonės dažniau patiria nuotaikos svyravimus ir depresijos simptomus. Šviesos terapija gali padėti organizmui prisitaikyti prie besikeičiančių oro sąlygų. Šviesos terapijos metu skleidžiama tam tikro spektro šviesa prasiskverbia pro odą ir veikia ląsteles, atkuriamas jų vientisumas ir gydomos pažeistos vietos. Šis metodas taip pat gali būti naudojamas sąnarių skausmui malšinti, reumatoidiniam artritui gydyti ir fizioterapijoje, kai žmonės skundžiasi pečių, kaklo ir juosmens skausmais. Šviesos terapiją galima naudoti namuose, ypač šalyse, tokiose kaip Šveicarija, Vokietija ir Italija. Tam reikalinga speciali medicininė įranga arba šviesos terapijos prietaisas, kuris nukreipiamas į pažeidimo vietą.
Garsų Terapija: Kritiškas Požiūris
Nors garsų terapija tampa vis populiaresnė, svarbu į ją žiūrėti kritiškai. Muzikos terapija gali turėti teigiamą poveikį emocijoms ir kognityvinėms funkcijoms. Ji dažnai naudojama su pacientais, sergančiais Alzheimerio liga ar patyrusiais galvos smegenų traumas. Muzikos terapija taip pat gali sumažinti skausmo pojūtį ir padėti valdyti stresą bei emocijas. Tačiau tai nėra izoliuota terapija, kurios pakaktų ilgalaikiams rezultatams pasiekti. Garsų terapija, kuomet žmogus klausosi tam tikro dažnio garso, turėtų būti vertinama atsargiai, nes moksliniai įrodymai, patvirtinantys jos veiksmingumą, yra riboti ir nevienareikšmiai. Vis dėlto, net jei vienintelis garsų terapijos poveikis yra įėjimas į meditacinę būseną, tai jau yra naudinga, nes meditacija turi daug naudos fizinei ir psichologinei sveikatai.
Hipnozė: Paslaptingas Terapijos Įrankis
Hipnozė, nors ir gaubiama paslapties, yra gana gerai ištirtas terapijos įrankis, kuris gali būti naudingas nerimui, stresui ir skausmui mažinti. Hipnoterapija, atliekama specialisto, gali padėti rasti vidinius resursus, padėsiančius susidoroti su esamomis problemomis, paleisti problematiškus įsišaknijusius įsitikinimus ir pateikti adaptyvius sveikesnius mąstymo šablonus. Visgi, hipnoterapija veikia ne visiems, o į hipnozės metu atrastus faktus reikėtų žiūrėti atsargiai, nes kartais prisiminimai gali būti pseudoprisiminimai, sukurti vaizduotės arba hipnotizuotojo įtaigos.
Dailės Terapija: Nusiraminimo Priemonė
Dailės terapija gali būti veiksminga kaip momentinio nusiraminimo priemonė arba tiems žmonėms, kuriems sunku išreikšti sudėtingas emocijas žodžiu. Dailės terapija turi vykti kontroliuojamoje aplinkoje, kurioje dalyvauja terapeutas, galintis interpretuoti piešinius ir padėti žmogui įvardinti emocijas. Tai ypač svarbu, jei emocijos kyla dėl traumų patirtų praeityje.
Aromaterapija: Uoslės Panaudojimas Terapiniais Tikslais
Uoslė, nors ir mažiausiai ištirta žmogaus juslė, gali būti veiksminga terapiniais tikslams. Uoslės informacija tiesiogiai pasiekia smegenų dalį, atsakingą už emocijas ir atmintį, todėl tam tikri kvapai gali akimirksniu nunešti į praeities prisiminimus su jame užkoduota emocija. Aromaterapija turi mokslinių įrodymų, pagrindžiančių jos veiksmingumą tam tikrais atvejais, dažniausiai atsipalaidavimo tikslais, pvz., esant nemigai ar nerimui. Tačiau jei psichologinė problema sudėtingesnė ir simptomai kartojasi, reikėtų ieškoti priežasties ir spręsti ją.
Taip pat skaitykite: Pažink save
Ko Reikėtų Vengti
Saugokitės terapijų ar programų, kurios žada stebuklingus ir greitus rezultatus sprendžiant psichologines problemas. Netradicinius gydymo metodus visada reikėtų pasitikti su smalsumu ir atviru mąstymu, tačiau pirmenybė turi būti teikiama terapijoms ir gydymo būdams, kurių veiksmingumas pagrįstas svariais moksliniais įrodymais. Nereikėtų pamiršti ir placebo efekto, kuris rodo, kad net pseudo-mokslu pagrįsti metodai kartais gali būti veiksmingi.
Kiti Veiksmingi Būdai
Meditacija, šviesos terapija, pasivaikščiojimai gamtoje, dėmesingu įsisąmoninimu grįsta streso valdymo programa, sodininkystės ir daržininkystės terapija, pagalba kitiems ir priklausymas bendruomenei.
Įpročiai Gerai Emocinei Savijautai
Palaikyti emocinį gerbūvį galima su kasdieniniais gyvenimo būdo pasirinkimais: kasdieninė atsipalaidavimo praktika, laikas gamtoje, meditacija ar kvėpavimo pratimai, sveiki santykiai su žmonėmis, sveika mityba, sportas ir dėkingumo praktika.
Giluminis Savęs Pažinimas
Savižudybės mintys dažnai kyla iš gilios nevilties, vienišumo ar skausmo. Netektys ir gedulas gali būti artimo žmogaus mirtis, santykių pabaiga, sveikatos, darbo ar tapatybės praradimas. Svarbu suprasti, kad stiprybė slypi viduje, o vienatvė įtraukia į užburtą ratą. Ryšys su kitais nėra prabanga, tai būtinybė.
C. G. Jungas skirsto gyvenimą į du etapus: pirmojo tikslas - susikurti savo asmenybę ir įsitvirtinti gyvenime bei socialinėje aplinkoje, antrojo tikslas - „grįžti į save“, pažinti save, tapti tuo, kuo iš tiesų esi. Ieškoti savęs verta jau dabar, nes nepažintos psichikos dalys gali trukdyti suprasti tikrąjį „aš”.
Taip pat skaitykite: Šuns elgesio supratimas
Pykčio Valdymas
Iš visų emocijų pyktį atpažįstame greičiausiai. Pyktis nėra nieko blogo - svarbu, ką su juo darai. Svarbu, kad pyktis nevirstų agresija.
Prokrastinacijos Įveikimas
Mūsų smegenys dažnai renkasi trumpalaikį malonumą vietoj ilgalaikės naudos. Prokrastinacija nėra tiesiog blogas įprotis - ji dažnai susijusi su giliais psichologiniais veiksniais.
Pavydo Įveikimas
Moksliniai tyrimai rodo, kad pavydas suaktyvina tas pačias smegenų sritis kaip ir fizinis skausmas! Pavydas gali būti kančia arba paskata augti - viskas priklauso nuo to, kaip su juo elgiesi.
Sapnų Analizė
Sapnai yra tarsi langas į pasąmonę - jie padeda geriau suprasti save. Šiandien sapnai dažnai nepelnytai nuvertinami. Sapnai suteikia to, ko trūksta gyvenime.
Santykiai ir Meilė
Psichologiškai meilės žaizdos pasireiškia netikėjimu, kad esame verti meilės. Būtent tam dažniausiai reikia specialisto pagalbos, nes dažniausiai bijome šių jausmų, bijome su jais nesusidoroti.
Metų Apžvalga
Reikia apibendrinti nugyventų metų periodą, atskirai dirbant su negatyviais ir pozityviais patyrimais.
Savianalizė: Raktas Į Savęs Pažinimą
Savianalizė - tai procesas, leidžiantis asmeniui pačiam išnagrinėti savo mintis, jausmus ir poelgius. Tai yra būdas rūpintis savimi, suteikiantis galimybę suprasti savo vidinį pasaulį be psichologo pagalbos. Savianalizė, kartu su pauze ir poilsiu, yra svarbi ilgo kelio dalis.
Pasiruošimas Savianalizei
Prieš pradedant savianalizės praktiką, svarbu pasirūpinti tinkama aplinka ir nusiteikimu. Į klausimus reikėtų atsakinėti išsamiai, garsiai išsakant mintis arba užrašant jas ant popieriaus lapo. Atsakinėjimas mintyse nėra patartinas.
Savianalizės Pratimai
Savianalizės pratimai gali padėti geriau suprasti save, savo emocijas ir elgesį. Štai keletas pratimų, kuriuos galima atlikti:
- Dienos įvykių analizė: Kad padėtumėte sau greitai prisiminti dienos įvykius ir atkreipti dėmesį į sėkmingus momentus, klauskite savęs „ko“, o ne „kodėl“. Šis klausimas padeda susitelkti į konkrečius įvykius ir pasiekimus, o ne į priežastis, kurios gali būti sunkiai paaiškinamos.
- Emocijų atpažinimas: Visos emocijos (ir teigiamos, ir neigiamos) - tai mūsų būsenos ir mūsų požiūrio į tai, kas vyksta su mumis ir aplink mus, indikatoriai. Svarbu atpažinti emociją ir pavadinti ją tikruoju jos vardu. Tai padeda geriau suprasti, ką jaučiame ir kodėl.
- Pozityvių momentų fiksavimas: Atkreipdami dėmesį į džiaugsmingus momentus, mes pratiname save galvoti ir mąstyti pozityviai. Tai padeda sukurti teigiamą požiūrį į gyvenimą ir sumažinti neigiamų minčių poveikį.
- Kasdieninių rezultatų įvertinimas: Kasdieniai rezultatai įkvepia entuziazmo, duoda impulsą naujiems laimėjimams ir sukelia pasitenkinimo jausmą. Įvertindami savo pasiekimus, mes stipriname motyvaciją ir pasitikėjimą savimi.
- Planavimas: Planavimas padeda siekti tikslų ir atlaisvina smegenis. Susidarydami planus, mes aiškiai apibrėžiame savo prioritetus ir sumažiname streso lygį.
Savianalizės Nauda
Reguliari savianalizė gali turėti teigiamą poveikį įvairiose gyvenimo srityse:
- Geresnis savęs pažinimas: Savianalizė padeda geriau suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, vertybes ir poreikius.
- Emocinis intelektas: Atpažįstant ir suprantant savo emocijas, lavinamas emocinis intelektas, kuris padeda geriau valdyti savo reakcijas ir bendrauti su kitais.
- Streso valdymas: Savianalizė gali padėti atpažinti streso šaltinius ir išmokti efektyviau su jais susidoroti.
- Sprendimų priėmimas: Geriau suprantant save, lengviau priimti sprendimus, kurie atitinka mūsų vertybes ir tikslus.
- Santykiai: Savianalizė gali padėti geriau suprasti savo vaidmenį santykiuose ir išmokti efektyviau bendrauti su partneriu, šeima ir draugais.
- Asmeninis augimas: Savianalizė skatina asmeninį augimą ir tobulėjimą, padeda siekti užsibrėžtų tikslų ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
Savianalizės Praktika
Pabandykite užsiimti savianalize kas vakarą visą savaitę, o paskui įvertinkite rezultatą. Kas pasikeitė jūsų elgsenoje? Kokios naujos mintys aplankė jus?
Klausimai Savianalizei
- "Mirę" santykiai: kas mus juose laiko?
- "Multitaskingas" - misija neįmanoma!
- Pokyčiai nėra krizė - tai kūryba.
- "Šešėlinės" savybės: kodėl verta jas priimti?
- „Aš nieko nemoku…“
- „Einu iš proto…“. Kaip išmokti atsistatyti?
- „Ekranas nėra problema - tai ženklas, kad kažkas netvarkoje“
- „Problema ne laiko stokoje, o gyvenimo organizavime”
- 3 esminės vadovo klaidos susiformavusiame kolektyve
- 5 vaiko meilės kalbos: realybė ar mitas?
- Analizė ir intuicija: kaip priimti tinkamus sprendimus?
- Apie berniukus: ar visas savybes ugdome pakankamai?
- Apie gėdos jausmą: kaip jį prisijaukinti?
- Apie Geštalto terapiją: kas tai yra?
- Apie požiūrį: kodėl nemokame būti realistais?
- Apie psichosomatiką: ką daryti, kai vaikas skundžiasi, kad jam skauda be jokios aiškios priežasties.
- Apie vaikus, kuriuos vadiname “tais”
- Ar „geras žmogus“ - laimingesnis?
- Ar aš motyvuotas sėkmei?
- Ar aš privalau, ar galiu pasirinkti?
- Ar autistiški vaikai nori bendrauti?
- Ar autizmas - liga? Kaip mąsto autistiški vaikai?
- Ar empatija gali turėti neigiamą poveikį?
- Ar galima darbuotojams žadėti “šviesią” įmonės ateitį?
- Ar galima išmokti būti reikliu, jei esi “geras”?
- Ar galima rodyti emocijas savo darbuotojams?
- Ar galima vaikui rodyti blogas emocijas?
- Ar galime pastebėti slepiamas emocijas?
- Ar įmanoma nekentėti po skyrybų?
- Ar iš tiesų visi žmonės gali mylėti?
- Ar karjeros pokyčiai negalimi sulaukus 50-ies???
- Ar meilė sau yra egoizmas?
- Ar mums tikrai reikalingos emocijos?
- Ar nelaimingi tėvai gali užauginti laimingus vaikus?
- Ar nuolaidžiavimas - tai meilė sau?
- Ar paranoikai “daro iš musės dramblį”?
- Ar per aukšta kvalifikacija gali pakišti koją darbo pokalbyje?
- Ar pokyčiai įmonėje gali sugriauti jos mikroklimatą?
- Ar reikia vaikams rodyti savo jausmus?
- Ar sportas gali padėti išgydyti depresiją?
- Ar sunku rasti darbą vadybos srityje turint humanitarinį išsilavinimą?
- Ar tikrai esame atsakingi už kito žmogaus jausmus?
- Ar tikrai sunkiau mąstyti pozityviai?
- Ar tikrai suprantame, kas yra laimė?
- Ar vaikai gali suprasti suaugusiuosius?
- Ar versle abejoti normalu?
Meditacija: Kelias Į Vidinę Ramybę
Daugelis turbūt esate girdėję apie autogeninę treniruotę bei kitus emocinės būsenos keitimo būdus. Daugiausia šių būdų - pavadinkime juos meditacijomis - siūlo dvasiniai mokymai. Meditacija - tai savitaiga, relaksacija ir dėmesio koncentracija, taigi, įvairios psichologinės technikos.
Relaksacija
Skambant raminančiai muzikai psichologas ramiu balsu palaipsniui siūlo atpalaiduoti įvairias kūno dalis, pajausti jose sunkumą ir šilumą, įsivaizduoti raminančius vaizdinius - paplūdimį, mišką ar pievą. Kuo labiau atsipalaidavęs pats psichologas, tuo geriau - atsipalaidavimas užkrečiamas. Galima imtis ir autogeninės treniruotės (kitaip tariant, pačiam atlikti relaksacijos pratimą), bet praktika rodo, kad ne visiems tai sekasi taip gerai, kaip psichologui pravedant relaksacijos užsiėmimą. Jei nesiekiama gilių įžvalgų ar ilgalaikio efekto, relaksacija akivaizdžiai padeda keisti emocinę būseną ir tai gali būti pirmas laiptelis, siekiant sudėtingesnių tikslų.
Vaizdinių Meditacijos
Taikant šio tipo psichologines technikas naudojami vaizdiniai. Pavyzdžiui, sakoma: „Pamėginkite įsisąmoninti vidinę erdvę, kuri yra tarsi ekranas, atsirandantis jūsų galvoje užmerkus akis. Stebėkite jo spalvas, tyrinėkite, kaip keičiasi vaizdiniai ir koks jūs esate giliai viduje, bet nieko nekurkite, tegul vaizdinys pasirodo pats. Jei vaizdinys netikėtas, tai aiškus ženklas, kad meditacija pavyko.“ Vidiniai vaizdai dažniausiai būna panašūs į pusiau permatomą skaidrę arba į mintį, bet yra ir tokių žmonių, kurie mato ištisus spalvotus filmus. Kad būtų lengviau, dažnai siūloma pradėti ne nuo tuščio ekrano, o nuo konkretaus vaizdinio: „Pabandykite įsivaizduoti, kad jūs esate gėlė, pamatykite tą gėlę. Apžiūrėkite atidžiai, koks jos žiedas, kokios šaknys, kokie lapai? Kur ta gėlė auga ir koks aplink oras? Ko ta gėlė šiuo metu norėtų?“ Šis pratimas gali būti ir puiki diagnostinė priemonė: tai tarsi sapnavimas atviromis akimis ir vaizdinio savybės gana aiškiai atspindi jūsų vidinę būseną ir aktualijas. Gerai, jei jums pasirodė graži ramunė, o gal gėlė nulūžusi, ar nuskinta? Naudojant šios rūšies meditacines technikas, vaizdiniai keičiami į teigiamą pusę. Pavyzdžiui, jei žmogus įsitempusią savo kūno vietą mato kaip surištą mazgą ar suspaustas reples, jis turi susikurti vaizdinį, kuriame mazgas atsiriša, o replės atsileidžia. Labai populiarus yra energijos pajutimo įsivaizdavimo ir jos tėkmės harmonizavimo būdas. Meditacijos metu žmonės įsivaizduoja, kaip energija teka per energijos centrus, vadinamąsias čakras, energijos kanalus, ir vaizduote, kvėpavimu, garsu bando energijos tėkmę harmonizuoti, o tai pagerina fizinę bei emocinę būseną. Taip medituojant vaizduotėje stengiamasi sukurti teigiamus vaizdinius, pajusti ryšį su dievybėmis, meilės jausmą.
Savitaigos Meditacijos
Štai kaip atliekama, pavyzdžiui, budistinė savitaiga grįsta meditacija: „Pradėkite meditaciją pajusdami rūpestį ir draugiškumą sau. Prisiminkite vieną savo savybę, kuri jums patinka, už kurią save gerbiant. O dabar atsiminkite kitą žmogų, kuris jumis rūpinosi, buvo geras, dosnus, priminė jūsų galimybes. Prisiminkite jo veidą, įsivaizduokite, kad jis sėdi prieš jus, ištarkite mintyse jo vardą, palinkėkite jam laimės. Savitaiga grįstos meditacijos turi svarbų trūkumą - jų efektas gali būti trumpalaikis, ypač jei neįsisąmoninus neigiamų emocijų per jėgą „prilipdomos“ teigiamos emocijos.
Koncentracijos Meditacijos
Koncentracijos meditacijas atlikti kur kas sunkiau, bet jų poveikis daug didesnis. Koncentracijos meditacijose iš pradžių bandoma sukoncentruoti savo dėmesį į vaizdą, garsą ar judesį, tačiau šių meditacijų esmė - leisti būti tam, kas yra. Nereikia stengtis net gerai medituoti. Pasirodo, pažiūrėti, kas vyksta, kai nėra jokių reikalavimų, yra labai sudėtinga, mes net patys nepastebime, kaip nuolat kažką vertiname, renkamės, bandome išvengti nemalonių jausmų. Daugybė žmonių galvoja, kad per meditaciją būtina stengtis nemąstyti, tačiau su mintimis nereikia kovoti - užtenka tik sąmoningai stebėti, kokios mintys ateina, tarsi po to reikėtų atlikti kilusių minčių ataskaitą. Taigi, turi atsirasti stebėtojas - tam tikras sąmoningumo taškas. Tas tylus stebėtojas ir yra giliausias mūsų „aš“. Čia ir yra meditacijos paradoksas: sakoma, kad norint suvokti, kas yra „aš“, reikia daugelio metų, bet tą galima padaryti tuoj pat. Pradėti nuo kvėpavimo stebėjimo gali toli gražu ne kiekvienas - dėmesys bemat nukrypsta kitur. Kur kas lengviau pradėti nuo meditacijos, kai stebimas objektas, kuris yra nenuobodus. Daugeliui žmonių lengviausios yra dinaminės meditacijos, kurių metu koncentruojamasi į paprastus judesius ir mintys pamažu nurimsta. Tuo pasižymi ir dzenbudistų nusilenkimai, ir sufijų sukiniai, ir šamaniškas jėgos ėjimas ir labai lėti judesiai cigune. Žmogus, kuris jau moka koncentruoti dėmesį, gali tai daryti tiesiog išėjęs pasivaikščioti ar sportuodamas, svarbu, kad tuo metu jo neatitrauktų vaizdai ar garsai. Labai dažnai meditacijos praktikoje dėmesys sutelkiamas į garsą, tarkime, į gongo skambesį, giedamą mantrą, arba į vaizdą, pavyzdžiui, žvakės liepsną. Daugelis žmonių patiria meditacinę būseną tiesiog kasdieniškose situacijose: žiūrėdami pro traukinio langą, atėję į simfoninės muzikos koncertą. Kai suvokimas lydi garsą ar kintantį vaizdą, stebėti savo pojūčius, jausmus ir mintis yra daug lengviau. Tradicinėse budistinėse meditacijose, tokiose kaip anapana ir vipassana, kurios plačiai praktikuojamos Lietuvoje, reikia sutelkti dėmesį į kvėpavimą ir įsisąmoninti visus įmanomus pojūčius peržiūrint savo kūną nedideliais lopinėliais. Tokių meditacijų metu, pavyzdžiui, sakoma: „Pabandykite pajausti savo kairę ausį: ar ji šilta, ar šalta, ar drėgna, ar sausa, ar įtempta, ar atpalaiduota ir t. t.
Stebėjimo Meditacijos
Stebėjimo meditacijų gydomąją galią išnaudoja ir psichologai. Ją labai lengva patirti atliekant „automatinio rašymo“ pratimą: „Penkiolika minučių rašykite į popieriaus lapą viską, kas ateis į galvą. Nesistenkite rašyti dienoraščio ar įdomiai, tiesiog užrašykite visas šiuo metu kylančias mintis, kad ir kokios jos būtų. Jei mintis neateina, sustoti negalima, reikia rašyti „neateina jokia mintis, visai jokia ir t. Egzistencinės krypties psichoterapeutas britas J. Gendlinas sukūrė „fokusavimo“ techniką, kuri iš tiesų yra koncentravimosi meditacijos atmaina: „Skenuokite kūną ir ieškokite stipriau jaučiamų vietų. Dažniausiai ten būna susikaupusios emocijos. Kai rasite tokią vietą, bandykite nusakyti, kokio dydžio tas pojūtis? Ar jis šviesus, ar tamsus? Jei jis turėtų spalvą, kokia ji būtų? Kokia jo emocija: neutrali, pikta, liūdna? O dabar įsivaizduokite, kad ta vieta turi protą ir su ja galima bendrauti. Paklauskite, kodėl šis pojūtis atsirado? Stenkitės išbūti su tuo pojūčiu, kad ir koks jis būtų. Paprastai ši meditacija iš pradžių atliekama kartu su psichologu.
Patarimai Pradedantiesiems
- Mokytis medituoti reikia reguliariai, taip, kaip mokantis groti kokiu nors instrumentu.
- Daugelis mokinių klausia mokytojų: „Ką daryti, jei nepavyksta sutelkti dėmesio?“ Ir išgirsta vis tą patį atsakymą: „Bandyk jį sutelkti vėl.“ Taigi, jokio stebuklingo būdo nėra.
- Mokantis meditacijos labai svarbus yra mokytojas. Ir ne vien dėl to, kad tik retas žmogus gali prisiversti praktikuoti.
- Netinkamai parinkta ar atliekama meditacija gali ir pakenkti. Pavyzdžiui, pastebėjau, kad į mazochizmą linkę žmonės medituodami ne stebi save, o turi galimybę dar kartą save nubausti ir pasikankinti.
- Stebėjimo meditacija žmonėms, kurie ir taip yra linkę į per didelį atsiribojimą bei savistabą, taip pat gali pakenkti.
Meditacijos naudą patvirtina ir kompiuterinė smegenų tomografija: pasirodo, jos metu funkcionuoja kur kas daugiau smegenų sričių ir galima pasveikti net nuo, rodos, neišgydomų ligų. Žmonės, kurie gali ilgai būti apimti meditacinės būsenos, yra daug kūrybiškesni ir jiems labiau sekasi. Bet tai tik šalutinis rezultatas. Meditavimo minutės, nesvarbu, ar specialiai medituojant, ar savaime, dažniausiai yra laimingiausios gyvenimo minutės, tarsi grįžimas namo, kai nurimsta begalinis apmąstymų srautas, galima pamatyti svarbiausius dalykus ir bent sekundę iš tikrųjų pabūti dabartyje.
Grupiniai Pratimai Savęs Pažinimui
Grupių psichologija ir bendravimo psichologija siūlo pratimus savęs pažinimui suaugusiems tėvams. Šie pratimai padeda pažinti save, ugdyti tam tikrus gebėjimus, nereikalauja didelių išteklių ar priemonių joms atlikti.
#
tags: #psichologiniai #savipazinai #pratimai