Įvadas
Straipsnyje nagrinėjami Jovaiso asmenybės moralinio išsilavinimo lygiai. Straipsnyje siekiama apžvelgti dorovės sampratą, kognityvinės, psichoanalitinės, bihevioristinės, humanistinės krypties teorijas ir dorovinės brandos raidą, remiantis ugdymu.
Apie dorovę
Žmogaus dorovingumu susidomėta seniai. Dorovė - tai saviraiškos forma. Žmogui dažnai tenka ieškoti savo vietos visuomenėje ir savo veiklos prasmės. Grožis, kitų - menkystė ir nepatrauklumas. Dorovinio auklėjimo klausimus nagrinėjo Sokratas (470/469-399 m. pr. m. e.), kuris ragino rūpintis ne turtu, bet siela, kad ji taptų kuo geriausia. V. Jakavičius apibrėžia dorovę kaip žmogaus santykius su aplinka, žmonėmis, darbu, daiktais ir savimi, o taip pat ir savimonę.
Pasak L. Jovaišos, būtina atskirti dvi sąvokas: dorovę ir dorą. Dorovė - tai elgesio pamatas, veikti pagal gėrio normas, o dora - tai realizuota dorovė, doras elgesys. Dorovė - tai vertybių visuma žmonių sąmonėje, o dora - gyvenimas dorovės vertybėmis. Kriterijus įvairūs autoriai apibūdina skirtingai. Kryptis skirtingai interpretuoja asmenybės brandos raidą.
Psichoanalitinė teorija
Šios teorijos pradininkas S. Freudas teigė, kad vaikas turi suprasti, jog ne jis vienas yra pasaulyje, kad yra kiti žmonės ir kad kai kada reikia palaukti, kol jo norai bus įvykdyti. Superego susiformuoja tada, kai vaikas išsprendžia Edipo kompleksą, perima tos pačios lyties tėvų elgesį ir moralines vertybes. Sąžinę iš esmės sudaro tėvų draudimai, taip sąžinė baudžia individą kaltės jausmu. Ego idealas - elgesio standartus, kurių vaikas siekia. Stipriai sužadinamos oralinė, analinė, falinė, latentinė ir genitalinė stadijos.
Falinėje stadijoje seksualiniai vaiko troškimai yra nukreipti į priešingos lyties tėvus. Ši situacija yra vadinama Edipo kompleksu. Berniukas bijo, kad tėvas, supyks ir nubaus. Superego - struktūra, reprezentuojančią „nedaryk to“, taip pat visuomenės keliamus reikalavimus.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie Jovaišo teoriją
Jei tėvai atstumia vaiką, nemyli, vaiko Superego jau yra gerai susiformavęs. Normalios psichologinės raidos požymiai. Dorovinės raidos. Tikru būdu papildomai įtvirtinamas Superego. Svarbu ir tėvų elgesys, ir paties vaiko bruožai.
Kognityvinė teorija
Šveicarų psichologas J. Piaget yra vienas žinomiausių kognityvinės teorijos atstovų. Jo teorija turėjo didelę įtaką ne tik šios teorijos krypčiai, bet ir tapo vienu svarbiausių XX amžiaus raidos psichologu. Piaget išskyrė sensomotorinę, priešoperacinę, konkrečių operacijų, formalių operacijų stadijas.
Piaget teorija apie dorovinę raidą teigia, kad moralė nėra grupės primesta individui. Piaget tyrinėjo vaikų moralę interviu metodu. Išskyrė moralinio realizmo ir moralinio reliatyvizmo stadijas. Moralinis realizmas būdingas 5-10 metų vaikams. Moralinis reliatyvizmas būdingas 11 metų ir vyresniems vaikams.
Kohlbergas dorovinės raidos sampratą skirsto į tris lygius: prekonvencinį, konvencinį ir pokonvencinį.
I. Prekonvencinis moralės lygmuo - dorovė reguliuojama iš išorės. Vaikai klaidingi. orientacija. dorovinę dilemą, tačiau šis supratimas labai konkretus. žiūrima kaip į veikiančius savo interesams.
Taip pat skaitykite: Moralinio išsivystymo teorijos
II. Konvencinis moralės lygmuo - vaikai normas kaip į moralės pagrindą. pačių individų teisė. orientacija“, arba tarpasmeninio atitikimo, santarvės moralė. visuomenėje egzistuojančius įstatymus.
III. Pokonvencinis moralės lygmuo - orientacija. principus. vertę ir orumą.
Kognityvinės teorijos apibendrinimas dorovinės rraidos aspektu - moralė yra teisingo socialinio pasaulio kūrimo ir palaikymo dalis. Moralus elgesys vidutiniškai atitinka vienas kitą.
Bihevioristinė kryptis
Nors kitų teorijų atstovų, bihevioristai nekūrė žmogaus raidos sampratos. Šios srities atstovai skyrė individo elgesiui. Elgesys pasikeistų norima linkme. Pagrindiniai atstovai: J. B. Watsonas, B. F. Skinneris.
Pasak A. Banduros, moralės raidą galima paaiškinti išmokimu. Tėvai formuoja vaiko požiūrį paskatindami, bausdami. Elgesį. Vaiką skatina vaiko, yra jam šilti ir kompetentingi. Pameluoti ar pavokti, paliktas vienas kambaryje.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Humanistinė kryptis
Viena iš šios krypties atstovų N. Eisenberg išskyrė hedonistinę, |pragmatinę orietacijas, |mokyklos pradžia |žmogaus poreikius. | | |liksiu alkanas“. | | |jeigu jis jai padėtų“. | | |liks įskaudintas“. | | |principus“. Kito būseną, veikimas, nesiekiant sau naudos. Tikslas yra padaryti ką nors gero kitam.
Humanistinė kryptis akcentuoja, kad kiekvienas žmogus turi save. „Doriems“ ir kt. Visi turi saviraiškos polinkių. Empatija.
Dorovinės brandos raida, remiantis ugdymu
Nagrinėjant žmogaus raidą, akcentuojama auklėjimo reikšmė. Ugdymas negalėtų laiduoti asmenybės tapsmo. Vertybių, kurios sudaro dorovės turinį ir esmę. Oriumą.
Žmogaus pozicija, kuri labiausiai išreiškia jo santykį su kitais žmonėmis. Dorovinį paveikslą. Realių poelgių sistemą. Formuojama ir formuojasi, pradėjus vaikams eiti į mokyklą. Nuo kurių priklauso tolesnė, jau suaugusio žmogaus dorovinė branda. Kokiu doru žmogumi jis bus visą likusį gyvenimą. Reiškimąsi mokykliniame amžiuje t. y.
Jaunesnysis mokyklinis amžius
S. Rubinšteinas laikė jaunesnįjį mokyklinį amžių labai svarbiu asmenybės vystymuisi ir auklėjimui. Pradinės klasės-pirmoji dorovinės pozicijos formavimo pakopa. Santykius, draugystę. Kam gali būti reikalinga pagalba. Išgales mokinių dorovinei pozicijai formuoti. Draugas“, „Noriu rytoj būti geresnis“. Vėliau sunku būti pavyzdingam. Dorovinę poziciją, tai gerumo ugdymas. Žmogaus vaizdinių formavimo. Mokinių bei mokytojų santykiai. Vaikai laukia iš savo mokytojų visų pirma meilės ir pagarbos. Meilės, tolerancijos, supratimo, teisingumo, siekio tobulėt ir t. Formavimas(is) persmelkia visą dorinio ugdymo sritį.
Paauglystė
Paauglystėje vyksta vertybių įsisavinimas. (V.Kruteckis,1978,p.77). Savi elgesio principai, savo pažiūros ir įsitikinimai. Suformuoti. Šiam laikotarpiui būdingas ir dorovinių idealų formavimasis. Dorovinio idealo pobūdį.
- Atsakingumas, ryžtingumas, tikslo siekimas, optimizmas.
- Kuklumas, tolerancija, reiklumas.
- Pramuštgalviškumas, staigumas, stiprumas.
Vyresnysis mokyklinis amžius
Vyresniame mokykliniame amžiuje formuojasi charakterio bruožai, formuojasi pasaulėžiūra. Paauglys, save kai kad vertina ne taip objektyviai. Būsiu savarankiškame gyvenime? Stiprėjantis dorovinių įsitikinimų, dorovinės sąmonės vaidmuo. Dorovinių nuostatų, įsitikinimų. Apibendrinimas. Kalbos. Vidurinėse, aukštesniosiose, profesinėse ir spec. Prasmingą pamatą. Procesui.
Išvados
Žmogaus dorovinė raida vyksta visą gyvenimą. Žmogui dorovės normos tampa jo vidiniu įsakymu. Elgseną it tobulėjimą. Dorovinė raida vyksta visą gyvenimą.
tags: #a #jovaisos #asmenybes #moralinio #issilavinimo #lygius