Įvadas
Psichologo veikla Lietuvoje yra reglamentuojama įvairiais teisės aktais ir etikos kodeksais, siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, pacientų saugumą ir psichologų profesinę atsakomybę. Švietimo psichologijos sritis, kaip neatsiejama psichologijos dalis, taip pat patenka į šių reglamentavimų lauką. Šiame straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai dokumentai, reglamentuojantys psichologų, įskaitant švietimo psichologų, veiklą, kvalifikacijos reikalavimai, etikos principai ir atsakomybė už jų pažeidimus.
Šiandieninėje Lietuvoje psichologo praktika yra svarbi sveikatos priežiūros sistemos dalis, taip pat reikšminga švietimo, socialinės apsaugos ir kituose sektoriuose. Vis dėlto, šios srities teisinė bazė ir reglamentavimas kelia nemažai klausimų. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai psichologo praktikos aspektus reglamentuojantys teisės aktai, kvalifikacijos reikalavimai, etikos principai, atsakomybė ir perspektyvos, siekiant užtikrinti kokybiškas ir saugias paslaugas visuomenei.
Psichologo Praktinės Veiklos Reglamentavimo Spragos ir Būtinybė
Šiuo metu psichologo praktinė veikla valstybiniu lygiu nėra reglamentuota. Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktuose apibrėžiama mokyklos psichologo profesija, pernai Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino medicinos psichologo normą, tačiau nėra įstatymo, nustatančio minimalius profesinius reikalavimus ir apibrėžiančio, kas gali teikti psichologines paslaugas tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose.
Šiuo metu psichologų veiklą daugiausia reglamentuoja poįstatyminiai aktai. Vieningo įstatyminio reglamentavimo stoka yra nepalanki tiek patiems psichologams, tiek ir psichologų paslaugų gavėjams: nėra nustatytos vieningos psichologų kvalifikacijos įgijimo ir praktinės veiklos sąlygos, registracijos Psichologų registre reikalavimai ir tvarka, psichologų teisės ir pareigos, psichologų praktinės veiklos priežiūros ir atsakomybės pagrindai.
Siekiant užtikrinti saugias ir kokybiškas psichologo paslaugas, būtinas psichologų registravimas, sudarant Psichologų sąrašą.
Taip pat skaitykite: Viskas apie psichologo darbą
Psichologo Profesinės Kvalifikacijos Reglamentavimas
Sveikatos specialisto, psichologo, dirbančio sveikatos sektoriuje, - medicinos psichologo - profesinis vardas, medicinos psichologo profesinę kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakyme Nr. V-1 „Dėl Numerio sveikatos specialistui suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“. Šiame įsakyme nustatytos medicinos psichologo spaudo numerio suteikimo ir panaikinimo taisyklės ir pagrindai. Tai yra esminis dokumentas, apibrėžiantis, kas gali būti laikomas medicinos psichologu ir kokius reikalavimus jis turi atitikti.
Siekiant užtikrinti psichologinių paslaugų kokybę, 2015 m. buvo patvirtintas Psichologijos studijų krypties aprašas, reglamentuojantis psichologų rengimo kokybę. Šiame apraše nurodoma, kad užsiimti nepriklausoma profesine psichologo veikla gali tik asmenys, baigę ir psichologijos bakalauro, ir psichologijos magistro studijas, kurios yra specializuotos pagal konkrečią psichologijos sritį. Psichologų rengimo kokybė Lietuvoje jau suderinta su europiniais reikalavimais, tačiau vadintis psichologu ir sakyti, jog teikia psichologines paslaugas, gali kiekvienas, ypač dirbantis privačiai.
Pagal naujausią projektą, psichologu laikomas asmuo, turintis psichologo kvalifikaciją, registruotas Psichologų registre ir užsiimantis praktine veikla. Psichologo kvalifikacija suteikiama asmenims, įgijusiems psichologijos magistro laipsnį universitete arba baigusiems vientisąsias universitetines psichologijos krypties studijas. Taip pat pripažįstama lygiavertė užsienyje įgyta psichologo kvalifikacija. Siūlomas reglamentavimas užtikrins vienodai aukštą psichologais įvairiose srityse dirbančių asmenų kvalifikaciją ir jų teikiamų paslaugų kokybę. Atviras Psichologų registras leis teismams, antstoliams, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovams bei fiziniams asmenims lengvai rasti tinkamai kvalifikuotą reikiamos srities psichologą, užkirs kelią klaidinančiam psichologo vardo naudojimui.
Rengiamas Naujas Įstatymo Projektas
Siekiant spręsti šias problemas, buvo parengtas praktinės veiklos įstatymo projektas (toliau - Įstatymo projektas). Rengiant šį įstatymo projektą buvo atidžiai ir atsakingai išnagrinėtos įvairios nuomonės, ir pagal galimybes buvo atsižvelgta į svarbiausius aspektus, atsisakant perteklinių dalykų. Šis įstatymo projektas skirtas pacientų teisių apsaugai, psichologų profesinių teisių, pareigų ir atsakomybės reglamentavimui.
Įstatymo projektu siekiama nustatyti aiškius reikalavimus, ką reikia padaryti, norint tapti psichologu, t. y., kad būtų privaloma įgyti tinkamą kvalifikaciją, t. y. būti kvalifikuotam.
Taip pat skaitykite: Nuodėmės ir psichologija: ryšys
Individualios Veiklos Sąlygos ir Apribojimai
Įstatymo projekte numatytos individualios veiklos sąlygos, kurios turi būti aiškios paslaugų gavėjams bei valstybės kontroliuojančioms įstaigoms. Tačiau numatomi ir apribojimai: psichologui draudžiama verstis psichologo veikla individualia veikla.
Specializuota Psichologo Veikla
Įstatymo projekte atskirai reglamentuojama specializuota psichologo veikla. Jei psichologas nori verstis veikla specializuotoje srityje, jis turi būti įrašytas į Psichologų specialistų sąrašą. Šiuo metu išskiriamos tokios veiklos sritys kaip darbo ir organizacinė psichologija. Reglamentuojančioji institucija nustato, kokios yra veiklos sritys ir tokios veiklos kontrolės bei priežiūros tvarka.
Psichologas, įrašytas į Psichologų specialistų sąrašą, gali verstis specializuota psichologo veikla. Tačiau jei psichologas nėra įrašytas į šį sąrašą, jis gali verstis tik bendrąja psichologo veikla.
Etikos Kodeksas ir Atsakomybė Už Pažeidimus
Psichologai, vykdydami savo veiklą, privalo laikytis profesinės etikos kodekso. Lietuvos psichologų sąjunga, didžiausia psichologus vienijanti asociacija Lietuvoje, priklausanti Europos psichologinių asociacijų federacijai, turi profesinės etikos kodeksą, kurio turi laikytis visi nariai. Tačiau ne sąjungos nariai nėra įpareigoti laikytis profesinės etikos kodekso. Jei psichologas nepriklauso LPS ir dirba pagal darbo sutartį, jo veikla yra apibrėžta pareiginėmis instrukcijomis, kuriose profesinės etikos klausimas neminimas arba nėra detalizuotas. Na, o privačiai dirbančio ir profesinei asociacijai nepriklausančio psichologo veikla niekur nėra apibrėžta, todėl jis gali visiškai nejausti būtinybės savo veikloje vadovautis profesine etika.
Pagal darbo grupės, susidėjusios iš skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamentarų, parengtą projektą, psichologai turėtų pasirašyti įsipareigojimą laikytis profesinės etikos kodekso. Lietuvos psichologų etikos komitetui antrą kartą per kalendorinius metus priėmus sprendimą, kad psichologas šiurkščiai pažeidė etiką, tai yra šiurkščiai elgėsi, žemino paciento orumą, seksualiai prie jo priekabiavo, pasinaudojo pareigomis, sukčiavo ar atliko vagystę, apsvaigęs teikė paslaugas, atliko kitą neleistiną veiką, - jis netektų teisės vienus metus verstis praktika. Psichologo registracija būtų panaikinama įsigaliojus atitinkamam teismo sprendimui, taip pat paaiškėjus, kad registracijai pateikti suklastoti dokumentai ar juose nurodyti klaidingi duomenys.
Taip pat skaitykite: Svarbūs aspektai planuojant konsultacijas
Kodekse yra išskiriami ir aprašomi keturi pagrindiniai psichologo profesinės veiklos etikos principai: pagarba žmogaus teisėms ir orumui, profesinė kompetencija, atsakomybė ir profesinis garbingumas. Psichologo veikloje svarbi pagarba žmogaus teisėms, orumui, individualumui, kuris gali būti susijęs su asmens lytimi, orientacija, tapatybe, amžiumi, religija, socialine padėtimi, asmens funkcionavimo lygmeniu. Kodekse nurodoma, jog psichologas turi suprasti savo socialinę atsakomybę, numatyti galimas savo veiklos pasekmes, siekti apsaugoti klientą nuo galimos žalos ir suprasti, kad savo pasisakymais ir veikla formuoja požiūrį į psichologus ir psichologiją apskritai.
Įstatymo projekte numatyta, jog psichologų praktinė veikla atliekama vadovaujantis Psichologų profesinės etikos kodeksu. Galimus profesinės etikos pažeidimus vertintų Etikos komitetas, kurio išvados būtų teikiamos Licencijavimo komitetui. Kalbant apie viešus pasisakymus, naudojantis psichologo vardu, reikėtų paminėti, jog psichologų etikos kodeksuose pirmiausia nurodoma, kad psichologo profesija remiasi pagarba žmogaus teisėms, orumui, individualumui ir kt.
Pacientų Konfidencialumas ir Informacijos Apsauga
Įstatymas įpareigoja psichologus saugoti pacientų jiems patikėtą informaciją. Juos būtų draudžiama kviesti liudytojais ir prašyti pateikti kokių nors paaiškinimų dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami psichologo praktinę veiklą.
Konfidencialią informaciją psichologas galėtų atskleisti tik tais atvejais, kai grėstų rimtas pavojus visuomenei, asmenų sveikatai ar gyvybei ir kai nepažeidžiant konfidencialumo neįmanoma išvengti žalos, taip pat jis turėtų suteikti tik su atliekamu ikiteisminiu tyrimu ar nagrinėjama byla tiesiogiai susijusią konfidencialią informaciją.
Civilinės Atsakomybės Draudimas
Įstatymo projekte numatyta psichologų civilinė atsakomybė (Įstatymo projekto 22 straipsnis). Tai reiškia, kad psichologas privalo turėti draudimą, kuris atveju garantuotų nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Tai ypač svarbu, nes psichologo klaidos gali turėti rimtų pasekmių pacientų psichinei sveikatai. Šis draudimas užtikrintų, kad net jei psichologas nėra pajėgus (mokus) arba net neketina atlyginti padarytą žalą, nukentėjęs asmuo gautų kompensaciją.
Socialinių Paslaugų Namų Psichologo Veikla
Šilalės rajono socialinių paslaugų namų psichologas yra darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.
Specialūs Reikalavimai
Socialinių paslaugų namų psichologas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir psichologo kvalifikaciją (specialybė) ir ne žemesnį nei psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilyginamą kvalifikaciją. Psichologas turi būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos švietimo, sveikatos ir socialine politika, LR įstatymais ir kitais poįstatyminiais aktais, reglamentuojančiais socialinę paramą ir globą, žinoti psichologo darbą reglamentuojančius dokumentus ir jais vadovautis. Taip pat jis turi laikytis profesinės psichologo etikos normų.
Veiklos Kryptys
Socialinių paslaugų namų psichologo veikla yra kompleksinė ir apima šias kryptis:
- Konsultavimas: tai pagrindinė socialinių paslaugų namų psichologo veiklos kryptis. Konsultuojama siekiant aptarti ir nustatyti socialinių paslaugų namų kliento problemas, planuoti veiklą joms spręsti ir numatyti tiesioginio poveikio būdus. Socialinių paslaugų namų psichologas dažniausiai pateikia rekomendacijas ir moko proceso dalyvius tiesioginio poveikio būdų, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, socialinio darbuotojo padėjėjais, socialinių paslaugų namuose gyvenančių vaikų tėvais (globėjais), dienos socialinės globos paslaugų gavėjais bei jų tėvais, pedagogais, įstaigų vadovais ir kitais suinteresuotais asmenimis.
- Psichologinis įvertinimas: tai konsultavimo tikslais reikalingų duomenų apie socialinių paslaugų namų kliento psichologinės problemos būklę gavimas, remiantis psichologiniais metodais. Psichologinio įvertinimo atlikimą reglamentuoja Lietuvos psichologų sąjungos standartizuotų psichologinio įvertinimo metodikų reglamentas.
- Profesinis kuravimas: tai socialinių paslaugų namų psichologo veiklos kuravimas, atliekamas siekiant užtikrinti psichologo darbo kokybę, profesinį tobulėjimą ir pagelbėti sprendžiant sudėtingus atvejus.
- Tyrimas: tai mokslinis, sistemingas psichologinių faktų kaupimas, jų atskleidimas ir analizė; rekomendacijų rengimas, remiantis tyrimo medžiaga, jų teikimas ir diegimas praktinėje veikloje.
- Psichologinis švietimas: pedagogų, socialinių darbuotojų, socialinio darbuotojų padėjėjų, administracijos, globojamų vaikų tėvų ar globėjų ir kitų suinteresuotų asmenų švietimas aktualiais psichologijos klausimais.
Darbo Turinys ir Funkcijos
Socialinių paslaugų namų psichologo darbo turinys priklauso nuo įstaigos poreikių ir turimos kvalifikacinės kategorijos. Psichologas savarankiškai psichologiškai šviečia socialinius darbuotojus, socialinio darbuotojo padėjėjus, globėjus (ar kitus teisėtus vaiko atstovus), kitus socialinių paslaugų namų klientus, veda psichologijos užsiėmimus.
Jis dirba su sutrikimų (negalių) turinčiais, problemiškais (elgesio, emocinių, bendravimo problemų ir kt.) turinčiais socialinių paslaugų namų klientais individualiai arba grupėse; konsultuoja socialinius darbuotojus, vaiko globėjus (ar teisėtus vaiko atstovus), kitus suinteresuotus asmenis; šviečia socialinius darbuotojus, socialinio darbuotojo padėjėjus ir kt. suinteresuotus asmenis. Spręsdamas socialinių paslaugų namų klientų problemas bendradarbiauja su kitais specialistais (socialiniais darbuotojais, specialiaisiais pedagogais, logopedais, gydytojais, policija ir kt.), administracija.
Socialinių paslaugų namų psichologas tarpininkauja sprendžiant konfliktus; koreguoja grupių tarpasmeninius santykius; rengia metodines priemones.
Teisės ir Pareigos
Socialinių paslaugų namų psichologas turi teisę susipažinti su įstaigoje tvarkoma dokumentacija apie socialinių paslaugų namų klientus, gauti mokslinę, metodinę, informacinę paramą iš Švietimo pagalbos tarnybos, medicinos įstaigų, pasirinkti kvalifikacijos tobulinimo formas, laiką.
Psichologas privalo konsultuoti, atlikti psichologinį įvertinimą, tyrimus, profesinį kuravimą ir psichologinį švietimą pagal savo kvalifikaciją ir įstaigos poreikius, neperžengti savo kompetencijos ribų, laikytis profesinės Psichologo etikos kodekso reikalavimų ir supažindinti su jais įstaigos administraciją. Atlikdamas psichologinį įvertinimą, vadovautis Lietuvos psichologų sąjungos standartizuotų psichologinio įvertinimo metodikų reglamentu, žinoti psichologo darbą reglamentuojančius dokumentus ir jais vadovautis, nuolat tobulinti kvalifikaciją.
Pagal profesinę kompetenciją pateikti psichologinio įvertinimo išvadas ir rekomendacijas socialiniams darbuotojams, socialinių paslaugų namų įstaigos administracijai ir kt. suinteresuotiems asmenims, įforminti gautus tyrimų duomenis pagal naudojamos metodikos reikalavimus, užtikrinti jų konfidencialumą ir saugoti juos, kol socialinių paslaugų klientas yra socialinių paslaugų namuose, perduoti juos kitam psichologui, ateinančiam dirbti į jo vietą, arba sunaikinti, kai perdavimas neįmanomas. Taip pat tvarkyti darbo dokumentaciją, parengti veiklos planą metams (derinant su įstaigos veiklos prioritetais), pildyti individualių konsultacijų žurnalą.
Atsakomybė
Socialinių paslaugų namų psichologas atsako už aptarnaujamos įstaigos klientams teikiamos psichologinės pagalbos kokybę ir rezultatus pagal turimą išsilavinimą ir kvalifikaciją, už profesinės Psichologo etikos kodekso laikymąsi.
Kliūtys Tapti Įvaikintoju ar Globėju Dėl Psichikos Sveikatos Sutrikimų
Įstatymuose numatyti apribojimai asmenims, turintiems tam tikrų psichikos sveikatos sutrikimų, tapti įvaikintojais ar globėjais. Neleidžiama būti įvaikintojais ar globėjais asmenims, sergantiems tam tikromis depresijos formomis (F32.0-F32.1, F32.8, F32.9), kol tęsiasi šis sutrikimas. Taip pat draudžiama esant F32.2 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai, F32.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. Kiti apribojimai taikomi esant F33.3, esant F33.0-F33.2, F33.4-F33.9 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai. Neleidžiama esant F43.0, F43.2-F43.9 - kol tęsiasi šis sutrikimas, išskyrus atvejus, kai gydytojų psichiatrų konsultacinė komisija, įvertinusi simptomų išreikštumą ir socialinę adaptaciją, pateikia išvadą, kad asmeniui diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai neturi įtakos asmens galimybei tapti įvaikintoju ar globėju (rūpintoju).
Kiti Svarbūs Dokumentai ir Teisės Aktai
Be jau minėtų dokumentų, psichologo veiklą Lietuvoje reglamentuoja ir kiti svarbūs teisės aktai, tokie kaip:
- Švietimo įstatymas
- Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas
- Socialinių paslaugų įstatymas
- Logopedo bendraisiais pareiginiai nuostatai
- LR Archyvo įstatymas
- Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas
- Įvairūs švietimo ir mokslo ministro įsakymus, reglamentuojantys švietimo pagalbą, poveikio priemones mokiniams, privalomą ikimokyklinį ugdymą ir kt.
Taip pat svarbu atsižvelgti į rekomendacijas dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams, privalomo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašą, Lietuvos higienos normas, bendrųjų socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatų pakeitimus, pedagoginių psichologinių tarnybų darbo organizavimo tvarkos aprašą, specialiosios pagalbos teikimo mokyklose tvarkos aprašą, psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašą.
Socialinio Pedagogo Veiklos Reglamentavimas
Socialinio pedagogo darbe taip pat svarbu vadovautis pagrindiniais dokumentais, įstatymais, nutarimais ir aktais. Švietimą reglamentuojančių teisės aktų sąrašas, pedagoginių darbuotojų tarifinio atlygio nustatymo reglamentas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo", pareigybiniai dokumentai (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl socialinio pedagogo kvalifikacinių reikalavimų ir pareiginių instrukcijų patvirtinimo", Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo", Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo aukštosiose mokyklose rekomendacijų patvirtinimo", Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl socialinio pedagogo socialinio pedagogo veiklą reglamentuojantys dokumentai kvalifikacinių reikalavimų ir pareiginių instrukcijų patvirtinimo" pakeitimo) yra svarbūs dokumentai, reglamentuojantys socialinio pedagogo veiklą.
Socialinių Paslaugų Organizavimą Reglamentuojantys Dokumentai
Socialinių paslaugų organizavimą reglamentuojantys dokumentai, tokie kaip rekomendacijos "Dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių -Įpareigojimo būti namuose nustatytu laiku ir įpareigojimo nesilankyti vietose, kuriose daroma neigiama įtaka vaiko elgesiui, arba nebendrauti su žmonėmis, darančiais jam neigiamą įtaką, - vykdymo", Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos", Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl bendrųjų socialinės psichologinės pagalbos teikimo nuostatų", Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl vaikų vasaros poilsio organizavimo ir finansavimo tvarkos tvirtinimo", Lietuvos respublikos Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymas, Lietuvos respublikos Vaiko globos įstatymas, Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl vaikų laikino išvykimo į užsienio valstybes tvarkos", Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas yra taip pat svarbūs.
Vaiko Teisių Apsaugą ir Prevencinį Darbą Reglamentuojantys Dokumentai
Vaiko teisių apsaugą ir prevencinį darbą reglamentuojantys dokumentai, tokie kaip Lietuvos respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija, Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl teisės pažeidimų, mokyklos nelankymo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, ŽIV/AIDS, smurto ir nusikalstamumo prevencijos”, Mokyklos nelankančių vaikų sugrąžinimo į mokyklas programa, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašas, Savarankiško mokymosi tvarka, Neakivaizdinio mokymosi tvarkos aprašas, Bendrieji socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatai, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinta „ Nacionalinė smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2011-2015 metų programa”, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos respublikos vyriausybės nutarimas „Dėl vaikų, vartojančių narkotines, psichotropines, kitas psichiką veikiančias medžiagas, nustatymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos respublikos įstatymas „Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Įpareigojimo išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus vykdymo tvarkos aprašas, Lietuvos respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo, ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Dėl bendrųjų socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatų patvirtinimo, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Dėl prevencinio darbo grupių mokyklose ir prevencinio darbo koordinavimo grupių savivaldybėse sudarymo bei jų veiklos krypčių aprašo patvirtinimo, Socialinio pedagogo rengimo standartas.
Kiti Socialinių Pedagogų Darbą Reglamentuojantys Dokumentai
LR Švietimo įstatymas, LR Minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimas, Vaiko teisių apsaugos konvencija, LR Vaiko teisių pagrindų apsaugos įstatymas, Europos tarybos konvencija dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos, Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinis protokolas dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir pornografijos, LR Švietmo ir mokslo ministerijos įsakymas „Dėl mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Rekomendacijos dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams", LR švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl pedagoginių psichologinių tarnybų darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo aprašo patvirtinimo“, LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR Socialinių paslaugų įstatymas, LR Švietimo ir mokslo ministro, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro, LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas "Dėl kompleksiškai teikiamos švietimo pagalbos socialinės paramos, sveikatos priežiūros paslaugų ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams ( globėjams) tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR Socialinio pedagogo kvalifikaciniai reikalavimai ir pareiginė instrukcija (Žin, 2002-03-06 Nr. 24-896), Logopedo bendraisiais pareiginiai nuostatai ( Žin, 2006-04-08 Nr.39-1421), Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąrašas (Žin., 2003-0-15 Nr. 97-4367) Pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimo modelis ( Žin, 2003-07-25 Nr. 74-3451) Lietuvos Respublikos Labdaros ir paramos įstatymas (1993 m. birželio 3 d. Nr.I-172, redakcija 2001-04-18), Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymas „Dėl labdaros ir paramos apskaitos“ (Žin.,2001, Nr. 29-943), Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymas „Dėl paramos teikėjų ir gavėjų metinių ataskaitų pateikimo tvarkos ir terminų“ (2002 m. rugsėjo 23 d. Nr. 289). Lietuvos Vyriausybės nutarimas Nr. 1195 “Dėl sutrumpinto darbo laiko” (2009-06-16d. redakcija), Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymas 2005-12-22 Nr. X-471, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-04-22 įsakymas Nr. V-313, LR Archyvų departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001m. kovo 30d įsakymas Nr. 19 „Dėl dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 60‑2169 (2006-05-27), LR teisingumo ministro 1998-08-17 įsakymas Nr. 104 (Žin., 1998., Nr. 87-2416), LR Archyvo įstatymas ( Žin., 1995., Nr. 107-2389) LR Švietimo ir mokslo ministro 2009m. sausio 19d. įsakymas Nr. ĮSAK-105 „Dėl gabių ir talentingų vaikų ugdymo programos patvirtinimo“, Gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo strategija, patvirtinta LR Švietimo ir mokslo ministro 2005m. gruodžio 29d. įsakymu Nr. ĮSAK-2667, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas ( Žin., 2003., Nr. 73-3352, 2011., Nr.155-7353)
tags: #psichologo #darba #mokykloje #reglamentuoja