Įvadas
Žmogaus gebėjimas suvokti laiką yra unikalus bruožas, leidžiantis jam peržengti fizinius apribojimus ir mąstyti apie praeitį bei ateitį. Alfredo Adlerio individualiosios psichologijos teorijoje ateitis ir praeitis yra svarbios, siekiant suprasti žmogaus elgesį. Šiame straipsnyje nagrinėsime tikslo sampratą Adlerio teorijoje ir ontologiniu požiūriu, taip pat aptarsime psichologo išvados galios terminą ir jo įtaką vaiko teisėms.
Fikcijos ir Tikslai Alfredo Adlerio Psichologijoje
Adlerio idėjų ištakos siekia Hans Vaihinger filosofiją, kuris teigia, jog psichika yra konstruktyvi ir kurianti. Vienas reikšmingiausių psichikos kūrinių - fikcijos, mentalinės struktūros, neturinčios objektyvaus pagrindo. Fikcijos turi praktinę vertę, padeda siekti tikslų. Pavyzdžiui, teiginys „visi žmonės yra lygūs“ yra fikcija, padedanti funkcionuoti sociume.
Fikcija nėra klaidinga, jei žmogus gyvena taip, tarsi ji būtų tiesa. Anot Vaihingerio, riba tarp tiesos ir melo yra nežymi. Adlerio teleologijos samprata teigia, kad fiktyvus tikslas yra subjektyvus, determinuojantis, nesąmoningas, bet būtinas žmogui, kad galėtų judėti į priekį.
Adleris teigia, kad žmogus nežinotų, ką su savimi daryti, jei nebūtų orientuotas į tikslą. Mūsų psichika, remdamasi fikcijomis, stengiasi suteikti formą tam, kas yra chaotiška. Žmogus, susidūręs su nežinomybe, bando ją įsprausti į suvokimo rūbą. Adleris remiasi fiksuota orientacijos linija, kuri padeda žmogui rasti kelią gyvenimo miške.
Adleris teigia, jog esama nuoseklumo žmogaus judėjime, kurį lemia iš pradžių individo susikurtas tikslas, vėliau imantis formuoti ir paties žmogaus charakterį. Kaip augalas linksta į šviesą, taip ir žmogus linksta į tikslą. Tikslo išsikėlimas įvyksta vidinių ribotumų ir išorinių reikalavimų mūšio lauke.
Taip pat skaitykite: Viskas apie psichologo darbą
Tikslų Hierarchija ir Judėjimas iš Minuso į Pliusą
Adleris teigia, kad egzistuoja vienas, visaapimantis tikslas, tačiau žmogus tikslus kelia nuolat. Egzistuoja tikslų hierarchija, kurios viršuje yra vienas galutinis neįsisąmoninamas tikslas, o apačioje - daugybė pavaldžių tikslų. Tikslui ir visai žmogaus psichikai būdingas nuolatinis judėjimas iš minuso į pliusą. Tai yra fundamentalus mūsų gyvenimo faktas.
Tikslas padaro žmogų nuoseklų ir suteikia orientyrus, kas yra sėkmė, o kas pralaimėjimas. Jis taip pat tarnauja kaip savęs idealas ir uždeda ribas tam, ką žmogus suvokia. Adleris teigia, kad nesame apdovanoti absoliučios tiesos supratimu ir dėl to kuriame teorijas apie ateitį.
Socialinis Aspektas ir Bendruomeniški Tikslai
Žmogus yra sociali būtybė, galinti gyventi tik su kitais žmonėmis. Sveikumo požymis yra lankstūs ir bendruomeniški tikslai, o asmeniški ir rigidiški tikslai žymi neurotiškumą. Tai, ko sieki, turi būti naudinga ne tik tau, bet ir aplinkiniams.
Tikslas yra tai, kas užgimsta tarp vidaus ir išorės, tarp dabarties ir ateities, tarp to, kas egzistuoja, ir to, kas dar neegzistuoja. Jis yra pagrindinė motyvacija, įgalinanti žmogų nuolatos save transcenduoti. Tai kelrodė žvaigždė, kuri veda žmogų per visą gyvenimą ir suteikia jam kryptį bei prasmę.
Holistinis Požiūris Individualiojoje Psichologijoje
Kiekviena teorija vadovaujasi pamatinėmis prielaidomis. Psichologijoje esama įvairių paradigmų, krypčių, mokyklų, iš kurių kiekviena turi savitą požiūrį į žmogaus psichiką. Kalbant apie psichoterapijos mokyklas, galima jas skirstyti į kelias grupes, priklausomai nuo to, kaip skirtingai jos įvardija psichiką.
Taip pat skaitykite: Nuodėmės ir psichologija: ryšys
Individualioji psichologija vadovaujasi holistiniu požiūriu, kuris akcentuoja, jog siekiant suprasti žmogaus elgesį, reikia suprasti individą kaip visumą, nedalomą, turintį tikslą ir jo link kryptingai judantį. Holizmas teigia, kad visuma yra daugiau nei jos dalių suma.
Smuts teigia, jog pasaulį pažinti galime grupuodami jį į visumas. Visumos yra tikras, fundamentalus veikiantis veiksnys, turintis tam tikrą saviorganizaciją bei bendrą funkciją, kurios neįmanoma suprasti skaidant ją į dalis. Asmenybė yra vėliausia ir aukščiausia visuma, kuri iškilo holistinėje evoliucijoje. Asmenybė asimiliuoja socialinius ir kitus veiksnius ir panaudoja juos savo holistinei savirealizacijai.
Holistinė perspektyva siekia ir leidžia priartėti prie subjektyvaus individo pasaulio. Adleris teigia, kad žmogus yra visuma, o individualiosios psichologijos užduotis yra parodyti šią vienovę kiekviename žmoguje. Gyvenimo stilius - tai pagrindinė individualiosios psichologijos sąvoka, atspindinti holistinį požiūrį į žmogų.
Gyvenimo stilius yra dinamiškas, į tikslą orientuotas veikimo būdas, kuris visą individo gyvenimą išlieka stabilus. Kiekvienas žmogaus gestas, kūno judesys, ištartas žodis, išreikštas jausmas, pasirinkimas yra sąlygoti jo gyvenimo stiliaus. Atskiro įvykio, klausimo, problemos ar simptomo suprasti izoliuotai nėra įmanoma, neatsižvelgiant į visą gyvenimo kontekstą.
Remdamasis holistine perspektyva, Adleris teigia, kad konfliktas kyla tarp individo ir aplinkinio pasaulio. Neurozė yra apibrėžiama kaip savisauga nuo klaidų, pabėgimas nuo atsakomybės. Žmogus susiduria su įvairiomis gyvenimo situacijomis, kurios sukelia menkavertiškumo jausmą, skatinantį siekti pranašumo.
Taip pat skaitykite: Svarbūs aspektai planuojant konsultacijas
Individualioji psichologija atstovauja holistinį požiūrį, kuris šiuolaikinėje psichologijoje vadinamas biopsichosocialine perspektyva. Holistinė perspektyva atsiranda kaip priešnuodis mechanistiniam mąstymui ir atneša žinią, jog žmogų galima suprasti tik žvelgiant į jį kaip į visumą. Žmogus kūrybiškai dalyvauja tame, kaip jį veikia jo paveldėjimas, aplinka ir patirtys.
Vaiko Teisių Apsauga ir Tinkamas Procesas
Valstybė gina vaiko interesus, nustatydama teisingas, protingas ir proporcingas administracinio ir teisinio proceso taisykles. Anglosaksų teisėje tai vadinama tinkamo proceso (due process) užtikrinimu, kontinentinėje teisėje naudojamas procedūrinio teisingumo terminas. Vaiko teisių konvencijoje ši pareiga yra išreikšta 3 str., kuris sako, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, svarbiausia - vaiko interesai. Tinkamo proceso vaiko teisių apsaugos srityje pareiga reikalauja įtraukti ir tėvus.
Tačiau Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ataskaita rodo, kad tinkamo proceso užtikrinimas yra viena iš didžiausių vaiko teisių apsaugos problemų. Ypatingą nerimą kelia ilgų, žalingą poveikį vaikui turinčių vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos bei teismo psichologijos ekspertizių atlikimo terminų problema bei neefektyvus teismo ekspertizių atlikimo terminų (eilių) trumpinimo sprendimas.
Teismo Ekspertizių Atlikimo Terminai ir Jų Įtaka Vaikams
Lietuvoje Teismų įstatymas nustato teismams operatyvumo pareigą, o Baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad ikiteisminis tyrimas dėl bylų, kuriose įtariamieji ar nukentėjusieji yra nepilnamečiai, yra prioritetinis. Tačiau statistiškai terminai, per kuriuos atliekamos teismo ekspertizės vaikams ikiteisminio tyrimo metu, užtrunka nuo pusės metų iki devynių mėnesių.
Užsitęsęs baudžiamasis procesas daro neigiamą įtaką vaiko psichinei gerovei. Ilgas ekspertizių atlikimo laikas smurto prieš vaiką bylose pažeidžia ne tik vaikų, bet ir tėvų teises, didina tėvų atstūmimo formavimosi tikimybę.
Teismo ekspertizės atlikimo terminai ilgina kardomųjų priemonių terminus, kurios, daugeliu smurto prieš vaikus atvejų, yra taikomos vaiko atstovams pagal įstatymą. Dėl to vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą ryšiai gali tapti sudėtingesni.
Problemos Priežastys ir Galimi Sprendimai
Teismo psichiatrinės psichologinės ekspertizės atlikimo terminų problema ne kartą svarstyta aukščiausiu lygiu. Viena iš problemos priežasčių - dideli ekspertų darbo krūviai. Nepilnamečiams paskirtų ekspertizių skaičius nuolat auga, o ekspertų skaičius nedidėja. Darbo krūvių padidėjimą lėmė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje sistemos atsiradimas 2011 m., o nepilnamečiams paskirtų ekspertizių skaičius itin išaugo 2018 m., kai buvo pradėta Vaiko teisių apsaugos reforma.
Valdžios koridoriuose kalbama, kad pagrindinė problemos priežastis - ne kadrų stoka, bet valstybinis monopolis teismo ekspertizės atlikimo srityje. Nors pagal Lietuvos teismo ekspertizės įstatymą, teismo ekspertizes gali atlikti ir kiti ekspertai, įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, šiame sąraše yra tik aštuoni asmenys.
Problemą buvo bandoma spręsti keičiant įstaigos pavaldumą, tačiau 2014-2016 m. situacija nepasikeitė. Buvo parengta nauja Teismo ekspertizės įstatymo redakcija, numatanti, kad ambulatorines ekspertizes atlieka kompetentinga teismo ekspertizės įstaiga, teismo psichiatrijos ar psichologijos ekspertai. Tačiau reformą stumti valdantiesiems sekasi sunkiai.
tags: #psichologo #isvada #galios