Psichodiagnostiniai tyrimai yra nepaprastai svarbūs klinikinėje psichologijoje, švietime, planuojant karjerą ir pažįstant save. Jie padeda diagnozuoti raidos, neuropsichologinius ir psichikos sutrikimus, taip pat įvertinti žmogaus psichologinę būklę. Psichodiagnostika taip pat naudojama mokymosi sutrikimams, kognityviniams ir intelektiniams gebėjimams įvertinti, asmenybės bruožams ir tipams nustatyti. Psichikos sveikatos specialistai glaudžiai bendradarbiauja psichodiagnostikos srityje, kad pagerintų pacientų emocinę savijautą.
Psichodiagnostiniai tyrimai suaugusiesiems: pirmas žingsnis link emocinio sveikimo
Emocinis sveikimas dažnai prasideda psichiatro kabinete, kai jis paskiria reikiamus psichodiagnostinius tyrimus. Medicinos psichologas Martynas pažymi, kad psichiatrai dažniausiai kreipiasi į medicinos psichologus dėl šių dviejų priežasčių:
- Diferencinė psichodiagnostika: reikalinga, kai reikia atskirti kelias hipotezes, ypač kai simptomai yra panašūs, bet neaišku, kokia jų kilmė.
- Gydymo efektyvumo įvertinimas: tyrimai atliekami periodiškai, siekiant stebėti gydymo efektyvumą ir paciento pokyčius tarp tyrimų.
Vienas iš dažniausiai „Altamedica“ psichikos sveikatos centre atliekamų psichodiagnostinių tyrimų yra atminties ir dėmesio tyrimas. Šis tyrimas padeda nustatyti specifinius nukrypimus nuo normos ir atskirti, kuris kognityvinis gebėjimas yra sutrikęs. Taip pat patvirtinti arba paneigti diagnozės hipotezę ir, nustačius sutrikimą, skirti efektyviausią gydymą. Asmenybės tyrimas yra dar vienas svarbus psichodiagnostikos įrankis, padedantis atpažinti tiriamojo asmenines savybes ir jų išraiškos stiprumą. Tai gali padėti atskirti, ar pacientas turi asmenybės sutrikimą, ar jo sunkumai susiję su kita diagnoze. Be to, šio tyrimo metu atskiriamas paciento asmenybės sutrikimo lygis, kuris gali siekti patologinę ribą arba būti išreikštas kaip asmenybės savybių rinkinys.
Medicinos psichologas teigia, kad būtent tai gali padėti atskirti, ar paciento sunkumai susiję su jo aplinka, ar su asmeniniu savybių rinkiniu. Turint šią informaciją, galima parinkti tinkamesnį gydymo planą bei eigą.
Nors įprasta manyti, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimas bei autizmo spektro sutrikimas nustatomas tik vaikams, kartais apie šias diagnozes išgirstama tik suaugus. „Altamedica“ psichikos sveikatos centre Kaune medicinos psichologai atlieka suaugusiųjų aktyvumo ir dėmesio ištyrimą ir suaugusiųjų autizmo spektro bruožų tyrimą. Sutrikimo nustatymas gali padėti suprasti, kad varginantys sunkumai kyla ne dėl asmeninio nesugebėjimo, o dėl biologinių priežasčių. Tais atvejais, kai sutrikimai lieka nediagnozuoti, asmenys nuolatos kovoja vidinę kovą - nesuprasdami, kodėl jiems sunku prisitaikyti.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Nuo įtarimo iki atsakymo: kaip psichodiagnostiniai tyrimai padeda įvertinti vaiko raidą ir emocinę būklę?
Gydytoja psichiatrė Irena teigia, kad iš vaiko ir jo artimųjų surinkta anamnezė ir tiesioginis vaiko stebėjimas jam svetimoje aplinkoje yra pirmieji orientyrai apie patiriamus sunkumus, diagnostikos kelius ir pagalbos būdus. Siekiant objektyvizuoti, patikslinti, o kartais ir atmesti įtariamus sutrikimus, daliai pacientų skiriami psichologiniai įvertinimai ir testai. Tais atvejais, kai sutrikimai neturi specifinių diagnostinių testų, jie nustatomi remiantis nusiskundimais, anamneze, vaiko stebėjimu.
Įtariant raidos vėlavimą, „Altamedica“ psichikos sveikatos centre Kaune vaikams iki penkerių metų atliekamas raidos vertinimas DISC testu. Atliekant testą, raida vertinama aštuoniose srityse, apimant ne tik pažintines funkcijas ar akademinės raidos pasiekimus, bet ir savarankiškumo, motorinės ir socialinės savarankiškumo raidos vertinimą. Vyresniems vaikams atliekamas intelekto vertinimas WISC-III testu, tik šis testas labiau atskleidžia akademines galimybes nei socialinę adaptaciją.
Gydytoja teigia, kad įtariant autizmo spektro sutrikimus (ASS), pravartu atlikti CARS testą, o pasireiškus simptomams, susijusiems su perdėtu blaškymusi ir impulsyvumu - aktyvumo ir dėmesio tyrimą.
Varginant emociniams sunkumams (liūdnai nuotaikai, įtampai, nerimastingumui, santykių problemoms, padidėjusiai izoliacijai, ar, priešingai, išaugus agresyviam, taisykles laužančiam elgesiui) - pacientai nukreipiami emocijų vertinimui.
Psichodiagnostiniai tyrimai ir kompleksinis gydymas - efektyviai emocinei pagalbai užtikrinti
Po psichologinio įvertinimo (arba be jo) nustačius diagnozę, skiriamas gydymas, kuris vaikams ir suaugusiesiems tikrai nebūtinai yra medikamentinis. Priešingai, medikamentinis gydymas skiriamas simptomų išreikštumui mažinti tais atvejais, kai nemedikamentinės priemonės būna išbandytos, bet laukiamo rezultato nedavė arba jis buvo nepakankamas, - teigia gydytoja psichiatrė. Nemedikamentinių priemonių diapazone individualios, šeimos ir grupinės psichologinės konsultacijos bei psichoterapinės sesijos yra labai svarbios. Gydytoja Irena tikina, kad jos padeda ne tik pasijusti saugiau, aptarti savo sunkumus, bet ir išmokti pažinti ir reguliuoti savo emocijas, mokytis socialinių įgūdžių, keisti įsisenėjusius elgesio modelius.
Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas
Gydytoja psichiatrė pastebi, kad vaikų psichiatrijoje taikoma pagalba neapsiriboja vien tik psichikos sveikatos specialistais, dirbančiais psichikos sveikatos centre. Pagalba galima ir ugdymo įstaigose ar tėvų savitarpio pagalbos grupėse. Atrodytų, net elementarus dienos, miego, fizinio aktyvumo režimas yra itin svarbus psichinei sveikatai. Pastovumas, rutina, išankstinė informacija apie pokyčius, kai kurių sutrikimų atvejais, duoda ženklų pagerėjimą. Be to, pačių tėvų nusiraminimas ir situacijos priėmimas, prisitaikymas kasdienybėje gali smarkiai pagerinti vaiko savijautą ir socialinę integraciją, - teigia gydytoja.
Klinikiniai tyrimai
Pagrindiniai psichikos ligonio tyrimo metodai yra pokalbis ir stebėjimas. Tuomet surenkama informacija apie paciento dabartinę būseną, visą jo gyvenimą, tuo metu pacientas taip pat ir apžiūrimas, stebima jo veido išraiška, judesiai etc, kas irgi suteikia informaciją apie paciento savijautą. Surinkus anamnezę pacientą reikia ištirti neurologiškai bei somatiškai.
Anamnezės ir psichikos būsenos modelis
Anamnezė renkama iš paciento (subjektyvi anamnezė) ir iš kitų asmenų (objektyvi anamnezė).
Subjektyvi anamnezė
- Nusiskundimai: jų pobūdis, intensyvumas ir kt.
- Šeimos anamnezė.
- Gyvenimo anamnezė:
- Paciento gimimo ypatumai.
- Simptomai vaikystėje.
- Ikimokyklinis amžius: ligos, traumos, žaidimų ypatumai, charakterio ypatumai.
- Mokyklinis amžius: adaptacija, gabumai, atsilikimai, pomėgiai, santykiai su bendraamžiais bei mokytojais.
- Karinė tarnyba.
- Lytinio gyvenimo ypatumai.
- Vedybinis gyvenimas, duomenys apie sutuoktinį, santykiai su juo, nėštumai, vaikai, santykiai su vaikais.
- Žalingi įpročiai.
- Kitos ligos (ne psichikos).
- Ligos (paūmėjimo) anamnezė:
- Pradžia.
- Veiksniai, galėję sukelti paūmėjimą.
- Darbas, savijauta, elgesys.
- Somatinės sveikatos, kūno masės pokyčiai.
- Nuotaikos, interesų ir atminties pokyčiai.
- Elgesio pokyčiai, iš kurių galima spręsti apie produktyvią psichopatologiją.
- Savižudiškos ir žudikiškos tendencijos.
Taip pat svarbu išsiaiškinti, iš ko surinkta anamnezė, kada, gydytojo nuomonė apie informatoriaus asmenybę, jo santykį su pacientu, suinteresuotumas.
Asmenybė iki susergant
- Santykiai su draugai ir pažįstamais, bendravimo ypatumai.
- Elgesys kolektyve.
- Ekstraversinės, intraversinės tendencijos.
- Požiūris į darbą ir bendradarbius, padėtis tarp jų, ambicijos.
- Intelekto aktyvumas, interesai.
- Nuotaikos.
- Charakteris.
- Pažiūros.
- Požiūris į save.
- Fantazijos.
Paciento psichikos būsenos įvertinimas
Paciento psichikos būsenos įvertinimas yra svarbiausia klinikiniame ištyrime. Diagnozė nustatoma remiantis psichikos būsenos aprašymu, anamneze ir paraklinikiniais tyrimais. Aprašant psichikos būseną svarbu iš pradžių nusakyti, kaip pasireiškia tam tikras požymis, o tik tada užrašyti jo psichiatrinį pavadinimą, kad sumažėtų aprašymo subjektyvumas.
Taip pat skaitykite: Geranoriškumo skatinimas
- Išvaizda: ar atitinka metus, soc.
- Laikysena ir judesiai.
- Bendravimas ir elgesys: ar bendrauja noriai ar formaliai, mandagus ar familiarus, t.p.
- Požiūris į gydytoją.
- Sąmonė.
- Suvokimas.
- Mąstymas: kliedesiai.
- Atmintis.
- Emocijos ir nuotaika: sprendžiama iš paciento veido išraiškos, liūdnas ar linksmas, veidas išraiškingas ar nejudrus (hipomimija, amimija). Nuotaika prislėgta ar pakili, baimė, nerimas, disforija.
- Santykiai su artimaisiais.
- Valia.
- Dėmesys: pasyvus/aktyvus, sutelktas/išblaškytas, paslankus/inertiškas (iš 100 atimti 7, išvardinti mėn.).
- Potraukiai.
- Intelektas.
- Kritiškumas.
Čia vartojami psichiatrijos terminai. Svarbu diferencijuoti psichikos sutrikimą su galima somatine liga. Diagnozei patikslinti dažnai reikia ilgesnio stebėjimo laiko, papildomų klinikinių bei psichologinių tyrimų. Tuomet rašoma preliminarinė diagnozė, atspindinti gydytojo nuomonę.
Psichikos sutrikimų klasifikacija
Psichikos sutrikimų klasifikacija - tai specifinių psichikos sutrikimų diagnozių sąrašas, sudarytas pagal tam tikrus diagnostikos kriterijus. 1980 m. išleista DSM-III paplito visame pasaulyje. DSM-III buvo paremta Feighnerio diagnostokos kriterijais ir „Moksliniais diagnostikos krriterijais“. Esminiai šios diagnostikos sistemos bruožai yra šie: ateorinis, aprašomasis principas, diagnostikos kriterijai ir daugiaašė ligonio būklės įvertinimo sistema.
- Ateorinis principas reiškia tai, kad ši klasifikacija, diagnostika ir gydymas nėra siejami su kokia nors viena teorine psichikos sutrikimų koncepcija.
- Aprašomasis principas atspindi tai, kad šiuo metu nėra objektyvių tyrimų psichikos ligų diagnostikai.
- Kita DSM savybė - griežti specifiniai kiekveino sutrikimo diagnostiniai kriterijai, leidžiantys skirtingims gydytojams vienodai vertinti ligonio psichikos būklę.
- Trečias DSM bruožas - daugiaašis ligonio psichinės būklės įvertinimas. V ašis - bendro adaptacijos lygio įvertis.
DSM klasifikacija yra gana lanksti ir greitai kintanti požiūrio į psichikos sutrikimus sistema, atspindinti šiuolaikinius mokslo laimėjimus.
Pirmoji tarptautinė ligų klasifikacija yra siejama su Farro ir d‘Esipine projektu, kurio tikslas buvo sukurti vientisą mirties priežasčių nomenklatūrą, tinkamą visoms šalims. Šiuo projektu buvo padėtas pagrindas TLK. 1948 m. buvo įkutra PSO ir ji perėmė šį darbą, tuomet buvo išleista TLK-6. Ji buvo pirmoji tarptautinė ligų klasifikacija, kurioje buvo ir psichikos ligų skyrius.
Svarbiausias TLK tikslas - užtikrinti sekmingą sergamumo ir mirtingumo duomenų registravimą, aiškinimą ir lyginimą neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje, vietoje ir kada tai daroma. TLK-10 pasirodė 1992 m. TLK -10 apima visą grupę klasifikacijų, sudarydama taip vadinamą TLK šeimą. Svarbiausia joje - ligų klasifikacija, t.y. pagal tam tikrus principus sugrupuotas patologinių būklių sąrašas. Jo pagrindas triženklis kodas, TLK-10 įvestas raidinis- skaitmeninis kodavimas. TLK-10 yra išsamus psichikos ir elgesio sutrikimų skyrius V(F). Jis išleistas keliais variantais: statistinis, skirtas kancelairiniam darbui; „TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika“, jis skirtas psichiatrams ir kitiems psichikos sveikatos priežiūros specialistams, gali būti naudojamas kaip mokymo priemonė; moksliniams tyrimams skirtas variantas turi griežtesnius diagnostikos kriterijus; vėliausiai pasirodė supaprastintas variantas, skirtas pirminės sveikatos priežiūros darbuotojams.
TLK-10 psichikos sutrikimai nustatomi remiantis tam tikrų simptomų buvimu arba nebuvimu ir jų trukme. Daugelis psichikos sutrikimų aprašymų nėra teoriškai pagrįsti ir atspindi PSO specialistų susitarimą, kaip apibrėžti diagnostikos kriterijus remiantis klinika.
Psichikos ir elgesio sutrikimų skyrius koduojamas F raide. Antrasis kodo ženklas nurodo F skyriaus poskyrį: F0 - organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai, F1 - psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, F2 - šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai, F3 - nuotaikos sutrikimai, F4 - neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai, F5 - elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir somatiniaias veiksniais, F6 - suaugusių asmenybės ir elgesio sutrikimai, F7 - protinis atsilikimas, F8 - psichologinės raidos sutirkimas, F9 - elgesio ir emocijų sutrikimai prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje; trečiasis poskyrio skirsnį, t.y. sutrikimą ar sutrikimų grupę; ketvirtasis, atskirtas tašku, nurodo sutrikimų ypatumus, ketvirtuoju ženklu .8 koduojami kiti, skirsnyje neįvardinti sutrikimai, o .9 - nepatikslinti sutrikimai; penktas ženklasvartojamas sutrikimo savitumams arba eigai nurodyti.
Siekiant kiek įmanoma suvienodinti psichikos sutrikimų diagnozavimą buvo sukurti struktūruoti diagnostikos interviu, pvz., SCID (DSM struktūruotas klinikinis interviu) arba MINI - tarptautinė neuropsichiatrinė apklausa. Šie instrumentai leidžia unifikuoti psichikos sutrikimų diagnozavimo procedūrą, t.y. kokybinį psichikos sutrikimų vertinimą.
Psichodiagnostiniai metodai
Klinikiniam psichikos sutrikimų sunkumui nustatyti t.y. Žmogaus psichika, elgesys, asmenybės organizacija ir funkcionavimas, taip pat bendravimas su kitais tiriami psichodiagnostiniais metodais. Tyrimo metodų esama įvairių: pokalbis, stebėjimas, testai, dokumentų studijavimas etc. Psichodiagnostika dažniausiai grindžiama įvairiais testais. Jie sukurti remiantis projekcijos principu - Manoma, kad kiekviena žmogaus veikla yra nelyginant jo asmenybės projekcija. Kuo neaiškesni ir netikslesni tikslai, tuo geriau atsiskleidžia žmogaus asmenybė ir individualybė. Svarbu, kad tiriamajam galutiniai tikslai išliktų neaiškūs - taip apeinami gynybos mechanizmai.
Rorschacho testas
Praeito šimtmečio pradžioje jį sukūrė psichiatras Rorschachas. Tiriamojo atsakymai apie dėmes - tai jo asmenybės, būsenos, fantazijų, jausmų projekcijos. Tiriamajam viena po kitos rodomos dėmės, klausima „Kas tai? Ką jums primena šios dėmes?“ Atsakymai analizuojami atsižvelgiant į lokalizaciją, determinantes ir turinį.
- Pagal lokalizaciją - dėmės vietą, kurią apibūdino pacientas, galima spręsti apie jo intelekto veiklos ypatumus - mąstymo abstraktumą, konkretumą, praktiškumą, kūrybingumą etc.
- Pagal determinantes - veiksnius, lemiančius atsakymo turinį - dėmės formą, įžvelgtą judesį, spalvas etc - galima spręsti apie paciento gebėjimą sutelkti dėmesį, emocinį brandumą, ekstraversiją, intraversiją, impulsyvumą, dirglumą, nerimą etc.
- Atsakymų turinys skirstomas į įv. kategorijas: gyvūnai, žmonės, augalai, architektūra etc.
Piešimo testai
Labiausiai paplitę yra „namas, medis, žmogus“, „nupiešk žmogų“. Jie atspindi žmogaus asmenybę, taip pat intelektą. Vertinama: detalės, proporcijos, perspektyva, piešinio dydis, linijos, šešėliai, keistenybės, taip pat pats piešimo procesas. Vertinant svarbu nustatyti, ar piešiniai skiriasi nuo vidutinio normalaus individo piešinių, jei skiriasi, tai kokiai nozologinei grupei galima juos priskirti. Vaikų piešiniai skiriasi nuo suaugusių, taip pat skiriasi skirtingų vaikų amžiaus grupių piešiniai. Būtina analizuoti piešinio visumą, o ne atskiras detales, kaip kokio nors požymio įrodymą. Patikimiau yra vertinti apibendrintas asmenybės savybes - prisitaikymą/neprisitaikymą, depresiškumą, neurotiškumą, organinių CNS sutrikimų buvimą, soc. kontaktų ypatumus etc.
Objektyvūs testai
Jų pagrindas yra užduotys, į kurių atsakymai iš anksto yra žinomi. Rezultatai gali būti paskaičiuoti ir palyginti su statistiškai vidutiniškos asmenybės rezultatais.
MMPI (Minesotos daugiafazis asmenybės inventorius)
Vienas populiariausių. Tyrimas ir rezultatų įvertinimas gali būti atliekami kompiuteriu. LT naudojamas variantas, turintis 14 skalių: 3 patikimumo, 9 klinikinės, socialinės intraversijos ir nerimo. Pagal psichopatiškumo skalę vertinama, kiek tiriamojo elgesys dera su soc. Socialinės intraversijos skalė rodo, ar tiriamas uždaras, drovus, vengia soc. Aukštas įvertis pagal MMPI nebūtinai rodo sutrikimą, tai gali būti vidinio diskomforto, vidinių konfliktų, emocinės krizės ar t.t.
Ketelio testas
Šiuo metodu vertinamos asmenybės savybės buvo išskirtos remiantis veiksnių analize. Autoriaus nuomone charakteris bręsta paauglystėje, tuomet jis ryškiausiai atsiskleidžia, tuomet yra ryškiausi ir topologiniai normos variantai - charakterio akcentuacija. Nuo to priklauso elgesys, afektinės reakcijos, neurozių formavimasis, tai palankus fonas psichikos sutrikimui atsirasti. Taigi charakterio akcentuacijos nustatymas turi prognostinę reikšmę.
LT dažniausiai naudojami Wechslerio intelekto testas suaugusiems ir vaikams, Raveno metodas, t.p. projekciniai piešiniai. Intelekto koeficientas tai santykis tarp žmogaus proto amžiaus ir chronologinio amžiaus. Wechslerio suaugusiųjų intelekto testas tai bendrųjų gabumų ir intelekto tyrimo metodas, priskirtas prie objektyvių tyr. metodų. Jį sudaro 11 subtestų. Tai yra progresinio sunkumo testas. Skirtas mąstymo logiškumui tirti.
Dažniausiai naudojami Kraepelino ir Schultės lentelės. Šiems tyrimams svarbu atlikimo greitis ir tikslumas. Trumpalaikė atmintis tiriama atliekant skaičiavimo užduotį: skaičių eilutes reikia pakartoti tiesiogine ir atbuline tvarka. Dešimties žodžių įsiminimas, kartojama, kol įsimins visus žodžius, po pusvalandžio patikrinama - šiuo tyrimu įvertinama atminties apimtis, dėmesio koncentracija ir perskirstymas, įsiminimo produktyvumas ir greitis, ilgalaikė atmintis.
Naudojamos 2jop tipo užduotys - gebėjimas apibendrinti ir asociacijoms tirti. Apibendrinimo gebėjimams tirti naudojami objektų klasifikavimo, objektų ir sąvokų panašumo nustatymo metodai. Įvertinama, kokiais apibendrinimo būdais naudojosi tiriamasis, kiek jo mąstymas konkretus ar abstraktus. Šiais metodais tiriama organinė smegenų disfunkcija.
Įvertinami pagrindiniai motoriniai įgūdžiai, taktiliniai ir kinstetiniai įgūdžiai, verbaliniai įgūdžiai, kalbos suvokimas ir kalbos išgavimas, rašymas, aritmetiniai gebėjimai, atminties ir intelektiniai procesai.
Laboratoriniai tyrimai
Šiuo metu nėra specifinių laboratorinių tyrimų psichikos ligoms nustatyti. Lab. tyrimai naudojami tuo metu, kai reikia nustatyti galimai esančią somatinę ligą, tačiau kai kurie yra vertingi diferencijuojant psichikos sutrikimą nuo somatinės ligos. Kai kurie tyrimai įeina į somatinių tyrimų kompleksą, nes juos atlikus galima nustatyti esančią somatinę patologiją ir pagal tai koreguoti vaistų dozes, o taip pat ir dėl to, nes karais tai yra vienintelis būdas nustatyti ligą, kadangi psichiniai pacientai gali ir nesuskųsti. Nors specifinių tyrimų ir nėr, kai kurie gali būti vertingi, pvz., aminorūgščių apykaitos pokyčių tyrimas esant protiniam atsilikimui, sergant sifiliu, ŽIV, cukriniu diabetu, esant skydliaukės veiklos sutrikimams, inkstų funkcijos sutrikimams.
Elektroencefalografija (EEG)
Skaitmeninė EEG. Kiekybinė EEG. Tai matematinis skaitmeniniu būdu registruotos EEG informacijos apdorojimas siekiant išryškinti bangų komponentus, transformuoti EEG taip, kad galima būtų kiekybiškai įvertinti skirtingus bioelektrinio aktyvumo parametrus ir palyginti skirtingas EEG.
Kompiuterinė tomografija (KT)
Tai metodas pagrįstas rengeno sp[induliu, persmelkiančiu skirtingo tankio audinius, sugerties rodiklių matavimu. Informacija apdorojama kompiuteriu. KT padeda patikslinti atrofinius smegenų procesus, pvz., Alzheimerio ligą, kitas demencijas, galvos smegenų navikus. Manoma, kad lateralinių galvos smegenų skilvelių padidėjimas nustatomas ir sergant šizofrenija. KT plačiai taikoma psichiatrijoje tais atvejais, kai reikia atskirti procesinius ir organinės kilmės psichikos sutrikimus.
Branduolinis magnetinis rezonansas (BMR)
Šiuo metodu galima ištirti ne tik anatominę, bet ir biocheminę galvos smegenų struktūrą, biocheminių reakcijų dinamiką. Tai padeda nustatyti navikų histologinę struktūrą, demielinizuojančias ligas.
Pozitronų emisijos tomografija (PET)
Pagrindinis šio metodo tikslas - ne atvaizdų gavimas, o fiziologinių ir biocheminių procesų matavimas. PET tyrimo metodai skirstomi į keletą rūšių. Energetinio metabolizmo matavimo metodas, paremtas radioizotopu pažymėtos medžiagos, dalyvaujančios cheminėje reakcijoje, kaupimosi greičio matavimu, leidžia matuoti radioizotorų koncentraciją įvairiose galvos smegenų srityse ir spręsti apie medžiagų apykaitos sritinį aktyvumą. Dažniausiai naudojami du būdai.
- Pirmas - radioaktyviosios dezoksiribogliukozės kaupimosi greičio matavimas, leidžiantis apskaičiuoti gliukozės suvartojimo greitį.
- Baltymų sintezės greičio matavimas. Jo metu vartojamas karboksilu žymėtas l- leucinas. Manoma, kad ateityje šiuo metodu galima būtų tirti audinių augimą, regeneraciją, atsaką į vaistus ir hormonus.
Neuroreceptorių tyrimas. Šis metodas leidžia patikimai nustatyti radioizotopais žymėtų neurotransmiterių arba vaistų susijungimo vietų skaičių galvos smegenyse.
Kraujo tyrimai
Kraujo tyrimų pagalba įmanoma atskleisti ne tik fizinę žmogaus būklę, bet ir nustatyti psichinę sveikatą. Tyrimai, kurie įvertina kraujo cheminę sudėtį ir kitus rodiklius, gali lemti ne tik ligos buvimą, bet ir padėti identifikuoti pastarosios atsiradimo riziką. Kraujo tyrimai yra vienas iš įrankių, naudojamų siekiant visapusiškos sveikatos vertinimo. B grupės vitaminai yra būtini normaliam nervų sistemos funkcionavimui palaikyti gaminant monoaminooksidazę, DNR sintezę bei fosfolipidų atstatymą ir palaikymą. Be to, mažas vitaminų B9 ir B12 kiekis siejamas su prastesniu atsaku į antidepresantus. Įrodyta, kad asmenys, turintys mažą folio rūgšties koncentraciją kraujo serume, turi 67% didesnę depresijos atsiradimo riziką. Nervų sistema iš karto perspėja apie vitamino B1 trūkumą - simptomai gali būti tokie: neuritas (skausmas), periferinė neuropatija: dilgčiojimas, tirpimas ar net skausmas galūnėse (dėl sutrikusios mikrocirkuliacijos), vertigo - galvos svaigimas ar pojūtis, kad supa kaip laive. Žmonėms, kuriems trūksta vitamino D, gali padidėti depresijos rizika. Yra tyrimų, įrodančių, kad mažas tam tikrų mineralų suvartojimas gali būti susijęs su padidėjusia depresijos rizika bendrajai populiacijai.
Asmenybės sutrikimai
Asmenybės sutrikimai priskiriami prie grupės psichologinių sutrikimų, kurie pasižymi nelanksčiais ir žalingais mąstymo bei elgsenos būdais. Žmonės, sergantys asmenybės sutrikimais, neretai sunkiai sutaria su kitais žmonėmis, patiria sunkumų spręsdami kasdienes problemas socialiai ir kultūriškai priimtinais būdais. Dažnai asmenys patys būna įsitikinę, kad jų elgesys ir mąstymas yra visiškai normalus. Neretai šie žmonės turi kitokį požiūrį į juos supantį pasaulį, todėl gali turėti didelių sunkumų įvairiose veiklose - darbe, mokykloje ir bendruomenėje, o dėl savo sunkumų dažniausiai kaltina kitus žmones. Dažniausiai šie sutrikimai pasireiškia paauglystėje arba ankstyvame suaugusiojo amžiuje.
#
tags: #elgesio #sutrikima #tiriantys #mokslininkai