Kai artimojo elgesys ima keistis - pamiršta įprastus dalykus, sunkiai orientuojasi aplinkoje ar staiga tampa dirglus - širdyje gali kilti nerimas ir daugybė klausimų. Kas vyksta? Kaip padėti? Kur kreiptis? Šiame straipsnyje aptarsime demenciją, jos priežastis, simptomus, diagnostiką, gydymo būdus ir, svarbiausia, kaip psichologo konsultacija gali padėti tiek sergantiems asmenims, tiek jų artimiesiems.
Kas Yra Demencija?
Demencija (lot. dementia - „beprotystė“) - tai įgyta silpnaprotystė, klinikinis sindromas, kurį sukelia galvos smegenų liga arba galvos smegenų pažeidimas. Tai visuma sutrikimų, kurie palaipsniui silpnina žmogaus protinius gebėjimus ir kasdienį funkcionavimą. Demencija - vienas pagrindinių vyresnio amžiaus žmonių psichikos sutrikimų, kurį neurologija identifikavo dar XIX amžiaus pradžioje.
Dažniausiai pasitaikanti jos forma - Alzheimerio liga, sudaranti 70-80% visų atvejų. Demencijos požymiai dažniausiai vystosi palaipsniui. Nors demencija gali išsivystyti ir jaunesniame amžiuje, didžiausia rizika kyla peržengus 65 metų slenkstį. Ypač pažeidžiami vyresni nei 80 metų žmonės - šioje amžiaus grupėje serga 30-40% asmenų.
Demencijos Paplitimas
Demencija serga apie 10 proc. pasaulio gyventojų, ligą diagnozuoja gydytojas neurologas. Senstant žmonių populiacijai, sergančiųjų skaičius sparčiai auga. Demencijos paplitimas priklauso nuo amžiaus (pagal H. J. Naurath), pavyzdžiui, 60-64 m. amžiaus grupėje sergamumas demencija siekia iki 1 proc. visos populiacijos, o 90+ m. - 30-47 proc.
Demencijos Simptomai ir Požymiai
Kaip žinoti, ar žmogui jau prasidėjo demencija, ar tai tik amžėjimo išraiška? Pirmieji šios ligos simptomai, pasak gydytojos neurologės, gali būti nepastebimi, juk, laikui bėgant, kinta asmens interesai, žmogus tarsi riboja save. Kartais jam nesinori bendrauti vien todėl, kad pradeda strigti kalba, kalbant pametamos mintys, reikia ilgiau pagalvoti, kad galėtų tęsti mintį ir pan.
Taip pat skaitykite: Viskas apie psichologo darbą
Sergant senatvine demencija sutrinka atmintis, mąstymas, orientacija, dėmesys, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, gebėjimas mokytis, kalba, protavimas.
Ankstyvieji Demencijos Požymiai
Dažnai tai vadinama lengvu pažinimo sutrikimu, nes simptomai nėra pakankamai sunkūs, kad būtų galima diagnozuoti demenciją. Visgi rekomenduojama atkreipti į juos dėmesį ir pasikonsultuoti su specialistais. Privatus neurologas, įprastai per 1 dieną atliks reikalingus tyrimus ir patvirtins arba paneigs diagnozę.
Demencijos Priežastys ir Profilaktika
Gydytoja neurologė įvardijo dažniausiai pasitaikančias senatvinės demencijos priežastis:
- Alzheimerio liga: apie 55-70 proc.
- Galvos smegenų kraujotakos ligos: sukelia kraujagyslinę demenciją. Apie 15-25 proc. pacientų ji atsiranda patyrus galvos smegenų kraujotakos sutrikimą - insultą arba kartojantis insultams pradeda vystytis praėjus 2-3 mėn.
- Lewy kūnelių liga: sukelia demenciją apie 15 proc. pacientų.
- Frontotemporalinė demencija: dažniau pasireiškianti elgesio ir kalbos sutrikimu.
Rizikos Veiksniai
Atrodytų, kad senatvinė demencija yra neišvengiama ilgėjant gyvenimo trukmei, nes pagrindinis nemodifikuojamas rizikos veiksnys yra amžius. Tačiau ne visi suserga demencija pasiekę garbingą amžių. Vyresnių nei 90 m. asmenų amžiaus grupėje trečdalis neturės demencijos simptomų.
Svarbu vengti socialinės izoliacijos ir kt. Labai svarbu genetika, genetinė predispozicija ligai, bet demencija nėra paveldima. Kaip ir minėjau, pagrindinis rizikos veiksnys yra amžius. Jeigu jūsų tėvai ar seneliai susirgo Alzheimerio liga būdami 70-80 m., rizika susirgti demencija jums nepadidėja. Bet jeigu tėvai susirgo Alzheimerio liga dar nepasiekę 60 m., ir jums didėja rizika sirgti Alzheimerio liga.
Taip pat skaitykite: Nuodėmės ir psichologija: ryšys
Profilaktinės Priemonės
Kadangi liga progresuoja, nėra vienos priežasties, kuri gali sąlygoti ligos vystymąsi, tačiau labai svarbu propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Apie demencijos gydymą yra žinoma labai mažai, tad labai svarbu iš anksto užkirsti kelią šiai ligai.
- Kognityviniai ir socialiniai pratimai: lavina mąstymą, logikos suvokimą, socialinį supratimą ir kt.
- Fizinis aktyvumas: apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, padeda išvengti problemų, susijusių su kraujotaka į smegenis.
- Sveika mityba: nesveikas maistas turi įtakos mūsų svoriui, gali sukelti aukštą kraujospūdį, antsvorį ir diabetą. Dėl prastos mitybos gali sutrikti kraujo tekėjimas į smegenis ir gali kilti tokių pažinimo problemų kaip demencija.
Demencijos Rūšys ir Tipai
Gydytoja neurologė dr. V. Valeikienė išvardijo kelis senatvinės demencijos tipus ir atkreipė dėmesį, jog visų demencijų eiga yra progresuojanti:
- Pirminės degeneracinės demencijos: jas sukelia degeneracinės nervų sistemos ligos. Šiai grupei priklauso Alzheimerio liga.
- Kraujagyslinės demencijos: jas sukelia galvos smegenų kraujotakos ligos arba smegenų kraujotakos sutrikimai.
- Infekcinės kilmės demencijos.
- Tūrinių procesų sukeltos demencijos.
Visų demencijų eiga yra progresuojanti, tik vienos progresuoja greičiau, kitos - kiek lėčiau. Greičiausiai progresuoja fronto temporalinė demencija. Jeigu išsivystė kraujagyslinė demencija po įvykusio insulto ir jeigu kurį laiką jis nesikartos, galime tikėtis kiek lėtesnio progresavimo.
Alzheimerio ligos demencija neretai diagnozuojama, kai asmuo ja serga kelerius metus ir jau nustatoma ne pradinėje ligos stadijoje.
Diagnostikos Algoritmas
Kodėl diagnozuojant Alzheimerio ligą ar kitas demencijas taikomas diagnostikos algoritmas? Pasak neurologės, taip yra todėl, kad atminties sutrikimai galimi ir esant kepenų, inkstų, skydliaukės veiklos sutrikimui, vitamino B12 trūkumui - taip pat galima demencijos simptomatika, bet, pakoregavus minėtų organų funkciją, neretai demencija išnyksta.
Taip pat skaitykite: Svarbūs aspektai planuojant konsultacijas
Visada atliekami neurovizualiniai galvos smegenų tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija, taip pat atliekami testai, siekiant įvertinti pažinimo funkcijos sutrikimą, bei laboratoriniai kraujo tyrimai.
Demencija ir Agresija
Nors atminties praradimas yra dažnas demencijos simptomas, ne visi atminties sutrikimai reiškia demenciją. Problemos dėl atminties gali būti normalaus amžėjimo dalis. Agresija yra dažnas simptomas, galintis pasireikšti bet kurioje demencijos stadijoje. Bet tikrai ne visiems šia liga sergantiems pasireiškia agresyvumas.
Sergantys demencija agresiją patiriantys žmonės gali būti sutrikę, gali nesuprasti, kas vyksta. Jie gali turėti iliuzijų ar haliucinacijų, kuriuos artimieji suvokia kaip grėsmę.
Svarbu parinkti tokį psichotropinį vaistą, kurio indikacijų spektras būtų platesnis, pvz.: miego, nerimo ir elgesio sutrikimų gydymas, o šalutinių reiškinių rizika mažesnė. Taip pat svarbu, kad vaistas nepablogintų kognityvinių funkcijų. Pacientams visada patariu konsultuotis su gydytoju specialistu.
Kaip Padėti Artimajam Sergančiam Demencija?
Jeigu nutiko taip, kad turime slaugyti artimąjį, sergantį demencija, neretai kyla klausimas, kas labiau pavargsta - sergantysis ar jį slaugantis asmuo. Deja, didesnis krūvis, emocinė įtampa užgula slaugančiojo pečius, todėl labai svarbu psichologo pagalba šeimai, slaugančiojo reabilitacija, dienos centrai sergančiajam ir užimtumo terapija.
Psichologo Konsultacijos Svarba
Psichologo konsultacija - tai pagalba suprasti save ir savo situaciją tam, kad kuo lengviau priimtume sprendimus ir galėtume įveikti sunkumus. Demencija paliečia ne tik sergantį žmogų, bet ir visą jo šeimą. Todėl svarbiausia - nelikti vieniems.
Svarbu suprasti - pagalba reikalinga ne tik sergančiajam, bet ir jo artimiesiems. Jei jūsų šeimoje yra demencija sergantis žmogus, nebijokite kreiptis pagalbos. Kviečiame asmenis, turinčius demencija sergančių artimųjų, į individualias psichologo konsultacijas ir grupinius užsiėmimus. Savitarpio pagalbos grupės metu dalyviai dalinsis kylančiais iššūkiais su kitais ir ieškos įveikos būdų. Grupę sudarys iki 10 dalyvių, o susitikimai organizuojami kartą į savaitę.
Kitos Demencijos Formos ir Jų Gydymas
Be Alzheimerio ligos, yra ir kitų demencijos formų, tokių kaip kraujagyslinė demencija, Lewy kūnelių demencija, frontotemporalinė demencija, Parkinsono liga susijusi demencija, Creutzfeldt-Jakobo liga ir kitos. Kiekviena iš jų pasižymi savitais simptomais ir eiga, todėl svarbu tiksli diagnozė.
Kraujagyslinė Demencija
Tai antra pagal dažnį po AL demencijos rūšis tarp vyresnių pacientų. Vyrai serga dažniau nei moterys. Neurasteninė: būdingas greitas nuovargis, darbingumo sumažėjimas. Ligoniai dažnai skundžiasi silpstančia atmintimi, galvos svaigimu, ūžimu ausyse, mirgėjimu akyse, tuštumo jausmu galvoje, sulėtėjusiu mąstymu. Pamažu trinka atmintis. Pirmiausia trinka naujos informacijos įsiminimas. Atminties spragas stengiasi užpildyti skurdaus turinio prasimanytais įvykiais, atsiranda konfabuliacijos. Pacientai suvokia, kad serga, dėl to išgyvena, neretai būna depresiški, baimingi. Išreikštos klinikos stadija: demencijai progreuojant vis ryškesnė tampa silpnaprotystė, atsiranda delyriniai intarpai, dezorientacija vietoje ir laike. Būna pagerėjimo būsenos, vadinamos liucidiniais langais.
Diagnostikai naudojami tyrimai: anamnezė (kraujagyslinis komponentas), klinikiniai tyrimai: elektrofiziologiniai tyrimai: P 300, REG, EEG, akių dugno tyrimai, neurologo konsultacija, širdies ir kraijagyslių būklės tyrimas.
Gydymas: sustabdyti dmencijos progresavimo nepavyksta. Sergančius demencija svarbu slaugyti ir stebėti. Būtina dietinį mityba. Anksyvose demencijos atdijose taikomi nootropiniai preparatai, manoma, kad jie saugo smegenų žievę nuo hipoksijos. Miego korekcijai skiriami BZD (tačiau juos reikėtų skirti atsargiai, kadangi jie gali provokuoti delyrinius sąmonės sutrikimus). Esant psichoziniams sutrikimams skiriami NL. Psichotropinių vaistų dozės gerontologiniams pacientams neturi viršyti trečdalio brandaus amžiaus žmonių dozės. Hospitalizuojami pacientai tik esant psichoziniams sutrikimams.
Frontotemporalinė Demencija (FTD)
PL pasitaiko keturis kartus rečiau nei AL. Prasideda vidutiniame amžiuje, susirgimo amžiaus vidurkis 55 - 65 metai, rukmė trumpesnė nei sergant AL (šeši metai). Etio neaiški. Turi įtakos paveldimumas. Anksytvam ligos etapui nebūdingi ryškūs atminties sutrikimai. Ligoniai sunkiai sukaupia dėmesį, nesugeba produktyviai dirbti. Progreuojant ligai pažeidžiamos visos atminties sferos. Pirmiausia atsiranda stereotipijos - judesių, kalbos, mimikos. Ligoniai monotoniškai kartoja tas pačias frazes. Atsiranda echolialijos.
Gydymas: specifinio nėra. Taikomi bendri demencijos gydymo principai: Anksyvose demencijos atdijose taikomi nootropiniai preparatai, manoma, kad jie saugo smegenų žievę nuo hipoksijos. Miego korekcijai skiriami BZD (tačiau juos reikėtų skirti atsargiai, kadangi jie gali provokuoti delyrinius sąmonės sutrikimus). Esant psichoziniams sutrikimams skiriami NL. Psichotropinių vaistų dozės gerontologiniams pacientams neturi viršyti trečdalio braundaus amžiaus žmonių dozės.
Creutzfeldt-Jakobo Liga
Greitai progreuojanti demencija, lydima raumenų klonusų, smegenėlių ataksijos, regėjimo sutrikimų ir kitos neurologinės ir psichikos patologijos. Etio: serga žmonės ir gyvūnai. Perduodama su užkratu ar dominantiniu būdu paveldimas infekcnis agentas - prionas. Tai baltymine dalelė. Klinika: dažniausiai prasideda 50 - 70 metų amžiuje. Būdinga progresuojanti demencija su raumenų klonusais (staigiais, greitais, mažos amplitudės atskiro raumens ar raumenų grupės susitraukimais) ir kita žididnine siptomatika: spastiniu galūnių parayžiumi, drebuliu rigidiškumu, choreoatetoziniais judesiais. Kartu būdingi psichikos sutrikimai: ligos pradžioje ligoniai skundžiasi nuovargiu, miego sutrikimais, apetito smažėjimu. Trinka atmintis ir elgesys. Vidutinė ligos trukmė penki mėnesiai.
Diagnostika: įtarti, kai yra greitai progreuojanti demencija bei neurologinė simptomatika. EEG pakitimai.
Huntingtono Liga
Klinika: dažniausiai išryškėja apie 40 - uosius gyvenimo metus. Akstyvieji požymiai - nevalingi chorėjiniai judesiai, ypač veido, rankų ar pečių juostos, kurie palaipsniui stiprėja apimdami visas raumenų grupes. Ligoniai negali išbūti ramiai: jie mirkčioja, gestikuliuoja, išdarinėja grimasas. Chorėjiniai judesiai atsiranda prieš pasireiškiant demencijai. Ankstyvieji ligos požymiai: charakterio pakitimai: dirglumas, įtarumas, pavyduliavimas. Rečiau liga prasideda nuo psichozinės simptomatikos, tuomet klinika panaši į šizofrenijos. Galimi kliedesiai ir haliucinacjos. Palaipsniui pastebimi intekelto pakitimai. Trinka geėjimas sukaupti dėmesį,įsiminti naują info, susitvarkyti su įprastomis užduotimis darbe ar namie. PL - tai atrofinė degeneracinė smegenų liga, pasireiškianti ekstrapiramidiniais simptomais, neretai kartu su psichikos sutrikmais. Sergant PL 30 - 40 proc. Pl atsiradimui didelę įtaką turi paveldimumas. Būdinga triada: akinezija (bradikinezija), rigidiškumas, drebulys. Dažniausiai simptomai atsiranda vienoje kūno pusėje. Jau pradėjus sirgti pasireiškia charakterio pakitimai: dirglumas, egocentrizmas, nuolatinis nepasitenkinimas. Neretai nustatoma depresinė smptomatika.
Gydymas: vaistais tik stengiamasi pagerinti ligonių gyvenimo kokybę. Specifinis vaistas PL gydyti Levodopa.
Infekcinės Kilmės Demencija
Apima liekamuosius elgesio pokyčius po virusinio ar bakterinio encefalito. Simptomai nespecifiniai, priklauso nuo individo, infekcijos ir amžiaus infekcijos metu. Diagnostika: bendras negalavimas, aptatija, dirglumas, kognityvinių funkcijų pablogėjimas, miego, apetito sutrikimai, lytinė disfunkcija.
Insultas ir Demencija
Ūminiams galvos smegenų kraujotakos sutrikimams priskiriami praeinantis smegenų išemijos priepuolis (PSIP) ir insultas. PSIP vadinamas ūminis židininis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kurio simptomai tęsiasi iki 24 valandų. Jei simptomai išlieka ilgiau, liga vadinama galvos smegenų insultu. Insulto metu pažeidimo vietoje žūva smegenų ląstelės - neuronai. Išeminis insultas (s. smegenų infarktas) įvyksta užsikimšus smegenis maitinančiai kraujagyslei, o hemoraginis insultas (s. intracerebrinė arba subarachnoidinė kraujosruva) - išsiliejus kraujui į galvos smegenis ar jų dangalus. Dažniausiai pasitaiko išeminiai smegenų kraujotakos sutrikimai, sudarantys apie 85 proc. visų insultų.
Tiesioginė išeminio insulto priežastis gali būti aterosklerozės pažeistos kraujagyslės užsikimšimas (aterotrombozė); krešuliai arba sklerozinių plokštelių fragmentai, patekę į smegenų kraujagysles iš širdies ar kitų kraujagyslių (embolizacija); ūminis smegenų kraujotakos sumažėjimas, nulemtas širdies veiklos sutrikimo (hipoperfuzija). Hemoraginiai insultai gali įvykti plyšus aneurizmai, dėl arterinės hipertenzijos ar kitų ligų pažeistai kraujagyslei, perdozavus kraujo krešėjimą slopinančių vaistų ir kt. Tokių insultų būna apie 15 proc.
Insultas yra dažniausia suaugusiųjų neįgalumo priežastis. Apie 50-70 proc. Insultas - trečia pagal dažnumą mirties priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio. Persirgtas insultas (ypač - kai buvę keli insultai) neretai lemia sunkaus protinių funkcijų sutrikimo - kraujagyslinės demencijos vystymąsi.
Smegenų Augliai ir Psichikos Sutrikimai
Organinis nuotaikos sutrikimas (depresija): diagnozuojama, kuomet manoma, kad jį sukėlė smegenų arba kiti somatiniai sutrikimai, kurių buvimą įrodo objektyvus ištyrimas arba anamnestiniai duomenys. Epidemiologija: psichikos sutrikimai sergant galvos smegenų augliais pasitaiko 50 - 78 proc. atvejų. Sutrikimų dažnis priklauso nuo auglio lokalizacijos: jie būna 100 proc. augliui esant didžiosios smegenų jungties srityje, apie 80 proc. - kaktos sklityje, 50 - 60 proc. hipofizio, smikininėje, parietalinėje ir pakaušio srityje. Santykinai reti sergant smegenų kamieno 25 proc. ir smegenėlių 35 proc.
Židininiai: psichikos (agnozija, afazija, agrafija, aleksija irk t.). Psichiatrijoje ypač svarbūs tie atvejai, kai pirma neurologinių simptomų ryškėja psichopatologiniai simptomai. Pradinė galvos smegenų auglio stadija dažnai pasireiškia neurasteniniais skundais. Kartais ankstyvose auglių stadijose pasireiškia isteriniai asmenybės bruožai, anksčiau ligoniui nebūdingi. Vienas iš dažnesnių galvos smegenų auglių simptomų - sąmonės sutrikimas (nuo sąmonės pritemimo, apkvaitimo, iki spoor, komos). Sąmonės sutrikimas dažnesnis sergant priekinių galvos smegenų sričių augliais. Ligoniai būna vangūs, apatiški, abejingi aplinkai. Kalbos, mimikos ir motorikos aktyvumas mažėja, būdingi vienskemeniai atsakymai, dažnos echolialijos ar perserveracijos. Nusilpsta atmintis, pirmiausia įsiminimas ir reprodukcija. Smilkininės srities augliams būdingi delyriniai ir oneiroidiniai reiškiniai rudimentinės haliucinozės. Būna ypač nemalonių uoslės ir skonio haliucinacijų (jaučia dūmų, sieros, puvėsių kvapą), bauginačių regos haliucinacijų. Kaktos srities augliams būdingas ryškus asmenybės sumenkėjimas. konveksitatinis (skliauto) - psichinio ir motorinio aktyvumo sumažėjimas (frontalinė ainezija) kartais net pereinantis į akinetinį - abulinį sindromą. bazalinis (orbitalinis) - vyrauja ryškūs charakterio ir afektiniai sutrikmai. Sergant įvairios lokalizacijos augliais dažnai pasitaiko epilepsiforminiai priepuoliai.
Gydymas: galvos smegenų auglių gydymas - operacinis, taip pat radioterapinis, simptominis.
tags: #psichologo #konsultacija #dimencija #indeksas #22