Įvadas
Paauglystė - pereinamasis laikotarpis nuo vaikystės į suaugusiųjų pasaulį, trunkantis nuo lytinio brendimo pradžios iki savarankiško gyvenimo. Tai sudėtingas ir prieštaringas etapas, kuriame jaunuoliai patiria daugybę fizinių, emocinių ir socialinių pokyčių. Šiame laikotarpyje itin svarbu tinkamai reaguoti į paauglių elgesį, skatinant pozityvius ir stabdant nepageidaujamus veiksmus.
Paauglystės ypatumai
Myers D.G. (2000, p.107) teigimu, paauglystė - pereinamasis laikotarpis nuo vaikystės į suaugusiųjų pasaulį, trunkantis nuo lytinio brendimo pradžios iki savarankiško gyvenimo. Petrulytės A. (2003, p.31) teigimu, paauglystės emocinei raidai būdingas jausmų nepastovumas, padidėjęs jautrumas, jaudinimasis dėl nelabai svarbių dalykų. Kaip teigia Navaitis G. (2001, p.10), paauglio „Aš” raidą lemia brendimo ir statuso kaita. Intensyvus paauglio savęs suvokimas, vertinimas, savęsvaizdo susidarymas, pozicijos gyvenime ieškojimas formuoja identiškumą. Anot Myers D.G. (2000, p.107) jis formuojasi plečiantis paauglio patyrimui ir pajėgumui svarstyti, susidaryti sąvokas, vertinti įvykius ir reiškinius. Kaip teigia Čiuladienė G. (2006, p. 106) vienas ryškiausių paauglystės bruožų yra konfliktiškumas.
Konfliktiškumas ir jo priežastys
Plačiai paplitusi nuomonė, kad paauglystės laikotarpiu jauni žmonės linkę konfliktuoti su tėvais, priešintis jų pristatomiems gyvenimo reikalavimams. Paauglio elgesys šeimoje dažnai nagrinėjamas „konfliktų“ požiūriu. Paauglių sąveika su aplinka yra vienas iš veiksnių, nulemiančių paauglių krizės pobūdį ir mąstą. Sėkmingai socializuodamasis bendruomenėje paauglys neišgyvena didelės įtampos, jaučiasi reikalingas - vertinamas „kaip žmogus, sugebantis savo veikla ir idėjomis praturtinti bendruomenės gyvenimą“ (Uzmonienė M., 2003, p. 30). Ir atvirkščiai, socializacijos nesėkmės lemia atstumtos, nereikalingos, savo elgesiu keliančios bendruomenės nariams baimę ir nepasitikėjimą asmenybės formavimąsi. Tada paauglys išgyvena įtampą, provokuoja konfliktus, kartu ir pedagogines problemas (Čiuladienė G., 2006, p. 106). Perėjimas prie naujo tipo paauglio ir suaugusiųjų santykių būna nesklandus, galimas konfliktais tada, kai vaiko asmenybės tobulėjimo poslinkiai pačioje paauglystės pradžioje įvyksta dar nespėjus pasikeisti santykiams su suaugusiaisžmonėmis, kai pasikeitimų iniciatoriumi tampa paauglys, o suaugusieji tam priešinasi. Tada paauglys nepaklūsta jiems, protestuoja, griauna ankstesnius „vaikiškus” santykius su tėvais ir tiesiog primeta jiems naujus, suaugusiųjų santykius. Konfliktų priežastys gali būti subjektyvios ir objektyvios. Pastarąsias yra lengviau spręsti, nes jos yra matomos, o subjektyvios priežastys tėvų ir paauglių santykiuose dažnai gali sukelti daugiau sunkumų, nei buvo galima tikėtis, todėl sprendžiant tokio tipo konfliktus, dažnai tenka įsikišti ir socialiniam pedagogui.
Tapatybės formavimas
Intensyvus paauglio savęs suvokimas, vertinimas, savęs vaizdo susidarymas, pozicijos gyvenime ieškojimas - tapatybės formavimasis. Tapatybė formuojasi plečiantis paauglio patyrimui ir pajėgumui, sudaromos savęs sąvokos, vertinami įvykiai bei reiškiniai. Paauglystės laikotarpiu galima kalbėti tik apie subrendimo elementus, o ne apie visišką subrendimą (Žukauskienė R. 2008, p.309; Gučas A., 1990, p. 214). Paaugliai dažnai į save žiūri kaip į unikalias ir integruotas asmenybes, turinčias savitą ideologiją. Dažnai jie painiojasi prieš apsispręsdami, kokį gyvenimo kelią nori pasirinkti (Čiuladienė G., 2006, p. 107). Tapatybės vystymasis - tai procesas, kurio metu kiekvienas žmogus tampa individualia asmenybe. Anot Eriko Eriksono tapatybės vystymuisi paauglystėje svarbiausia nagrinėjama užduotis yra “tapatybės vystymasis ir sumaištis” arba “kuo aš esu unikalus?” J. Marcia teorija įvardino šias stadijas darbais, kurie susideda iš“prisirišimo” ir “sumaišties”, į “moratoriumą”, į “tapatybės susikūrimą“. Paaugliai gali parodyti kognityvinį disonansą dėl socialinių funkcijų, vertybių ir įsipareigojimų. Moratoriumas į savo eigą įtraukia įvairius eksperimentus, skatinančius tapatybės pasiekimus ir socialinių įsipareigojimų vykdymą. Eriksono tapatybės rezultatų teorija sutelkiama ties penkiomis Eriksono epigenetinio vystymosi teorijos stadijomis. Tapatybės vystymasis yra teigiamas rezultatas, o funkcijų persipynimas - neigiamas rezultatas. Funkcijos susimaišo atsiradus netinkamam ar antisocialiniam elgesiui, tokiam kaip neištikimybė arba nesugebėjimas sustiprinti ištikimybės jausmus ar išsaugoti artimus tarpusavio santykius. Marcia tapatybės statuso tyrinėjimai grindžiami Eriksono teorija (Palujanskienė A., Pikūnas J., 2001, p.74). Erikson`as tiki, kad jauni žmonės privalo žinoti, kas jie tokie ir ko jie nori iš gyvenimo, prieš susiformuojant pastoviai suaugusiai tapatybei.
Elgesio normos ir vertybės
Šiuolaikinė Lietuvos mokykla siekia mokinių, jų tėvų ir mokytojų bendradarbiavimo, organizuojant dorinio ugdymo procesą. Šeima ir mokykla yra dvi svarbiausios auklėjimo institucijos, kurioms patikėta atsakomybė už jaunąją kartą. Mokytojas turi būti patikimas ir įgaliotas asmuo, kuris privalo ugdomąjį savo veikimą suderinti su šeimyniniu auklėjimu, tėvų suteikiamu savo vaikams. Nuo to, kiek tėvai ir mokytojai bus ištikimi pašaukimui, kaip jie bus atlikę auklėtojo pareigas, labai priklausys intelektualinis ir dorovinis vaiko asmenybės formavimasis.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Dorinis ugdymas
Tikybos pamokų paskirtis mokykloje yra dorinis ir religinis moksleivių ugdymas. Jos stengiasi eiti doros ir tikėjimo keliu. Mokant etikos kreipiamas dėmesys į asmens savistabos, savivokos bei bendravimo problemas. Etikos pamokos turi padėti mokiniui brandinti dorinę sąmonę ir susikurti dorinės kultūros pagrindus. Mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo svarba akcentuojama mokyklai skirtuose dokumentuose. Vienas iš tokių dokumentų yra Lietuvos švietimo įstatymas. Jame pabrėžiama tėvų dalyvavimo svarba mokyklos savivaldoje. Pasirenkant dorinio ugdymo pamokas, sudaromos sutartys tėvų sutikimu. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir bendrojo išsilavinimo standartai siekia moksleiviams atskleisti bendrąsias žmogaus vertybes ir jomis grįsti asmeninį bei visuomeninį gyvenimą. Dorinio ugdymo svarbą pabrėžia daugelis žymių lietuvių pedagogų ir edukologų: Vydūnas, A. Maceina, S. Šalkauskis, A. Šerkšnas, M. Gustainytė, J. Vabalas - Gudaitis, G. Švaitaitė - Bitinaitė, L. Jovaiša, B. Bitinas, G. Žmitienė ir kt. Jų teigimu, asmenybės ugdymas - tai visų pirma žmogaus dorovinės sferos formavimas. Anot Vydūno, dora kaip ir mokslas yra visiems būtina bei kaip ir menas pasireiškia žmonių santykiuose. Dorovę laikydamas moralios kultūros pagrindu, Vydūnas pabrėžia dorinio ugdymo svarbą, o dorą vadina svarbiausiu asmenybės bruožu. Dorinio ugdymo šeimoje svarbą atskleidžia kun. dr.J. Gutauskas, J. Pikūnas, J. Ėmus, Z. Bajorikienas, J.V.Uzdila, F.W. Foerster, Noëlle Le Duc ir kt. Šeimoje vaikas įgyja pirminę doro elgesio patirtį, kuriamas emociškai grindžiamas tolesnis sąmoningas dorovės nuostatų formavimas.
Atsakomybė
Atsakomybės siekimas ugdomas reikalavimu atsakyti už savo veiksmus, jausmus. V. Žemaitis pabrėžia, kad atsakomybė - viena iš pagrindinių dorovės sąvokų, nusakanti asmenybės santykį su jai keliamais doroviniais reikalavimais. Asmeninė atsakomybė siejama su sąmoningu, laisvu apsisprendimu. Jeigu žmogus neturi galimybės laisvai pasirinkti poelgio, atsakomybė nekyla. Be to žmogus, turėdamas galimybę laisvai pasirinkti, privalo numatyti pasirinkimo poelgio artimus bei tolimus rezultatus. Dorovinė atsakomybė ugdoma ne vien šeimoje, mokykloje, bet ir visuomeninėje veikloje, keliant žmonių dorovinį sąmoningumą, kovojant su nedrausmingumu ir aplaidumu. Tėvai yra atsakingi parenkant savo vaikams oficialią ugdymo sistemą, atsižvelgdami į jų poreikius, talentus ir nuopelnus. Tėvams dera prisiimti atsakomybę, kaip savo vaiko mokyklos partneriams. Apaštalas Paulius ragina tėvus: "… bet auklėkite juos, drausmindami ir mokydami Viešpaties vardu". Tėvystės atsakomybė yra Dievo duota užduotis, geriau už tėvus jos atlikti negali niekas.
Bendravimas
Bendravimas - tai žmonių socialinės būties forma, pasireiškianti kontaktais tarp žmonių užmezgimu ir palaikymu. Tai draugystė, partnerystė. Tai keitimasis informacija, patirtimi, jos turtinimas naudojantis žodiniais ir nežodiniais ženklais. Bendravimu galime apibrėžti kaip norą dirbti kartu, norint pasiekti bendrus tikslus ar rezultatus. Filosofas L. Buberis teigia, jog tikrasis bendravimas įvyksta tik realiu skirtumu tarp Aš ir Tu. Psichologai bendravimą apibūdina, kaip sudėtingą, svarbiausią ir būtina žmogaus fizinei ir dvasinei būklei palaikyti procesą. Tyrimai rodo, kad izoliuoti žmonės trumpiau gyvena už tuos, kurie turi glaudžius socialinius ryšius. Bendravimas - tai raktas pažinti save, sužinoti, kas mes esame. Jis mus sieja su kitais žmonėmis. Bendravimas yra stipriai susijęs su pasitikėjimu savimi. Daugelis tėvų net nežino, kaip išreikšti mintis tinkama kalba bei balso intonacija. Dažnai keliame balsą, kad įveiktume problemą ir bendravimas būna vienpusis. Svarbu, kad paauglys galėtų drąsiai išreikšti savęs aplinkoje. Bendravimo ryšiai su kitais žmonėmis sudaro pagrindinį žmogaus dorovinės traukos lauką, sukuria ir išvysto jo žmogiškąją esmę. Dėl to bendravimas - vienas iš svarbiausių žmogaus dorovinių poreikių.
Skatinamas elgesys
Paauglystėje svarbu skatinti elgesį, kuris padeda jaunuoliams augti ir tobulėti, ugdo jų savarankiškumą, atsakomybę ir socialinius įgūdžius.
Savarankiškumas ir atsakomybė
Skatinkite paauglius priimti sprendimus savarankiškai, leiskite jiems prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Tai padeda ugdyti pasitikėjimą savimi ir gebėjimą spręsti problemas.
Taip pat skaitykite: Kaip elgiasi kiti
Socialiniai įgūdžiai
Skatinkite bendravimą su bendraamžiais, dalyvavimą visuomeninėje veikloje. Tai padeda ugdyti socialinius įgūdžius, empatiją ir gebėjimą bendradarbiauti.
Mokymasis ir kūrybiškumas
Skatinkite domėjimąsi mokslu, kūrybine veikla, saviraišką. Tai padeda ugdyti intelektą, vaizduotę ir gebėjimą mąstyti kritiškai.
Sveikas gyvenimo būdas
Skatinkite sportą, sveiką mitybą, vengimą žalingų įpročių. Tai padeda išsaugoti fizinę ir psichinę sveikatą.
Smerkiamas elgesys
Paauglystėje svarbu stabdyti elgesį, kuris kenkia jaunuolių sveikatai, saugumui ir gerovei, pažeidžia visuomenės normas ir įstatymus.
Žalingi įpročiai
Stabdykite alkoholio, narkotikų vartojimą, rūkymą. Šie įpročiai kenkia sveikatai, sukelia priklausomybę ir gali lemti kitus neigiamus padarinius.
Taip pat skaitykite: Gebėjimų Modelio Apžvalga
Smurtas ir agresija
Netoleruokite smurto, agresijos, patyčių. Šie veiksmai žeidžia kitus žmones, sukelia baimę ir gali lemti rimtus psichologinius sutrikimus.
Nusikalstamumas
Stabdykite vagystes, vandalizmą, kitus nusikaltimus. Šie veiksmai pažeidžia įstatymus ir gali lemti baudžiamąją atsakomybę.
Rizikingas seksualinis elgesys
Stabdykite ankstyvus lytinius santykius, neatsakingą elgesį lytinių santykių metu. Tai gali lemti neplanuotą nėštumą, lytiškai plintančias ligas ir kitus neigiamus padarinius.
Izoliacija ir depresija
Atkreipkite dėmesį į paauglius, kurie jaučiasi vieniši, atstumti, prislėgti. Šie jausmai gali lemti depresiją ir kitus psichikos sutrikimus.
Socialinio pedagogo vaidmuo
Atsižvelgiant į šeimos nesutarimus, socialiniam pedagogui keliamas tikslas- padėti tėvams ir paaugliams spręsti iškilusių konfliktų problemas ir ieškoti sprendimų galimybių. Socialinis pedagogas yra tėvų ir vaikų socialinės aplinkos trečiasis dalyvis, turintis tikslą taip paveikti juos, kad pastarieji kuo sėkmingiausiai galėtų spręsti problemas ir integruotis į socialinę aplinką. Kandangi konfliktą sunku išspręsti dviems šeimos pusėms, todėl reikalingas asmuo, kuris turi daug patirties, kompetencijos, bei yra įgijęs atitinkamą išsilavinimą.
Katalikų Bažnyčios pozicija dėl homoseksualumo
Senojo Testamento įstatymas vienareikšmis:„Nesugulsi su vyriškiu tarsi su moterimi; tai pasibjaurėtina. Neturėsi lytinių santykių su jokiu gyvuliu ir nesuterši savęs gyvuliu… Tai begėdiškas iškrypimas. Nepasidarysite nešvarūs nė vienu šių papročių, nes tokiais papročiais susiteršusios tautos, kurias išvarau jūsų akyse. Taip buvo suterštas kraštas, todėl nubaudžiau jį už jo kaltę, ir pats kraštas išvėmė savo gyventojus… Kas padaro vieną šių pasibjaurėtinų dalykų, bus pašalintas iš savo tautos… Aš esu Viešpats, jūsų Dievas“ (Kun 18,22-30).„Jei vyras sugultų su vyriškiu tarsi su moterimi, jiedu abu nusikalto bjauriu iškrypimu ir mirs mirtimi, jie užsitraukė kraujo kaltę“ (Kun 20,13).„Moteris nevilkės vyriško apdaro nei vyras rengsis moteriškais drabužiais, nes, kas taip daro, kelia pasibjaurėjimą Viešpačiui, tavo Dievui“ (Pak 22, 5).Naujajame Testamente taipogi smerkiamas sodomiškas elgesys:„Panašiai ir vyrai, pametę prigimtinius santykius su moterimis, užsidegė geiduliais vienas kitam, ištvirkavo vyrai su vyrais, ir už iškrypimą jiems patiems būdavo vertai atlyginama.“ Rom 1, 27„Aš jums rašiau savo laiške, kad nebendrautumėte su ištvirkėliais. Suprantama, ne su visais šio pasaulio ištvirkėliais, gobšais, plėšikais ar stabmeldžiais, nes tada reikėtų pasitraukti iš šio pasaulio. Bet aš jums rašiau, kad nebendrautumėte su tuo, kuris vadinasi brolis, o yra ištvirkėlis, gobšas, stabmeldys, keikūnas, girtuoklis ar plėšikas. Su tokiu nesėskite už vieno stalo!“ 1 Kor 5, 9-11„Argi nežinote, kad neteisieji nepaveldės Dievo karalystės? Neklyskite! Nei ištvirkėliai, nei stabmeldžiai, nei svetimautojai nei sanguliautojai su vyrais, nei vagys, nei gobšai, nei girtuokliai, nei keikūnai, nei plėšikai nepaveldės Dievo karalystės.“ 1 Kor 6, 9-10„Kūno darbai žinomi; tai ištvirkavimas, netyrumas, gašlavimas, stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumas, nesantaika, pavyduliavimas, piktumai, vaidai, nesutarimai, susiskaldymai, pavydai, girtavimai, apsirijimai ir panašūs dalykai. Aš jus įspėju, kaip jau esu įspėjęs, jog tie, kurie taip daro, nepaveldės Dievo karalystės.“ Gal 5, 19-21„Tebūna visų gerbiama santuoka ir nesuteptas santuokos patalas. O ištvirkėlius ir svetimautojus teis Dievas.“ Žyd 13, 4„Taip pat Sodoma ir Gomora bei aplinkiniai miestai, kurie panašiai ištvirkavo ir nusekė paskui ne tokį kūną, lieka pavyzdžiu, kentėdami amžinos ugnies bausmes. Taip ir šitie apsvaigę suteršia kūną, niekina Viešpatystę, piktžodžiauja šlovingiesiems. Jie maišosi jūsų meilės pokyliuose, nesidrovėdami savo purvo, ir tunka. Jie - lyg bevandeniai debesys, vaikomi vėjų, tarytum bevaisiai medžiai rudenį, du kartus mirę ir išrauti. Jie lyg šėlstančios jūros bangos, kurios spjaudo savo begėdystę, lyg žvaigždės klajoklės, kurioms per amžius skirta juodžiausia tamsybė.“ Jud, 7-13Katalikų Bažnyčia atkartoja Dievo Žodį, užrašytą Šventąjame Rašte:„Homoseksualūs santykiai esti tarp vyrų arba moterų, jaučiančių išskirtinį arba vyraujantį lytinį potraukį tos pačios lyties asmenims. Skirtingais amžiais ir skirtingose kultūrose homoseksualizmo formų būta labai įvairių. Jų kilmė psichiniu požiūriu tebėra menkai išaiškinta. Bažnyčios tradicija, pasiremdama Šventuoju Raštu, kuris homoseksualizmą laiko dideliu iškrypimu, visada skelbė, kad „homoseksualūs veiksmai pačia savo prigimtimi yra netvarkingi“. Jie prieštarauja prigimtiniam įstatymui - iš lytinio akto atima gyvybės dovaną. Jie nekyla iš tikro poreikio papildyti vienas kito jausmus ir lytiškumą. Jų niekaip negalima pateisinti.“Moralinis potraukio tai pačiai lyčiai vertinimas pateikiamas dviejuose Katalikų Bažnyčios dokumentuose, paskelbtuose 1975 ir 1978 metais.1975-ųjų Deklaracijoje dėl kai kurių seksualinės etikos klausimų „Persona humana” („Žmogaus asmuo“) kalbama, jog lytinės galios naudojimas turi gerbti jos pagrindinį tikslą pradėti kūdikį ir yra leistinas tik santuokoje, kada sutuoktiniai pilnai save vienas kitam dovanoja tikroje meilėje (plg. PH 5). Kadangi homoseksualūs santykiai neatitinka šių kriterijų, jie laikomi nuodėme, kaip, beje, ir tie patys heteroseksualūs santykiai, jei netarnauja reprodukcijai bei vyksta nesusituokus. Kita vertus, pats potraukis tai pačiai lyčiai nėra laikomas nuodėme, tokio potraukio žmogus nepasirenka jausti laisva valia.1986 m. kardinolo Josepho Ratzingerio vadovaujama Tikėjimo mokymo kongregacija paskelbė Laišką Katalikų Bažnyčios vyskupams dėl homoseksualių asmenų pastoracijos (darbas su tikinčiais) „Homosexualitatis problema” (Homoseksualumo klausimas). Ten dėstoma, kad toks potraukis yra objective inordinate, „objektyviai sutrikęs“. Tai reiškia, jog homoseksualus potraukis yra moraliai netvarkingas, nepriklausomai nuo aplinkybių ar kokių nors asmens gyvenimo detalių. Taip pat dokumente teigiama, jog „Apgailėtina, kad prieš homoseksualus buvo ir tebėra nukreipta priešiškos kalbos ir veiksmai. Bažnyčios ganytojai turi pasmerkti tokį elgesį, nesvarbu kada jis imtų reikštis. Toks elgesys rodo tam tikrą kitų žmonių niekinimą, o tai kelia grėsmę patiems pagrindiniams sveikos visuomenės principams. Tiek žodžiai, tiek veiksmai, tiek ir įstatymai turi gerbti kiekvieno žmogaus vidinį orumą“ (HP 10). Kitaip tariant, laikomasi klasikinio krikščionybės principo: „Mylėk nusidėjėlį, nekęsk nuodėmės.“Vienok, 2005 m. Katalikiškojo auklėjimo kongregacija paskelbė Instrukciją dėl asmenų, turinčių homoseksualių polinkių priėmimo į seminarijas tvarkos. Joje nurodoma, kad į seminarijas negali būti priimami asmenys, kurie praktikuoja homoseksualius santykius, jei žmogaus asmenybėje homoseksualūs polinkiai yra giliai įsišakniję ir žmogus remia vadinamąją „gėjų kultūrą“, nes tai gali sutrukdyti kunigo veiklai.2021 m. Tikėjimo mokymo kongregacijos Responsum ad dubium dėl tos pačios lyties asmenų sąjungų laiminimo Bažnyčia primena, kad pats Dievas niekada nepaliauja laiminęs kiekvieną savo vaiką šio pasaulio piligrimystėje, nes jam „esame svarbesni už visas nuodėmes, kurias galime padaryti“. Tačiau jis nelaimina ir negali laiminti nuodėmės: jis laimina nusidėjėlį, kad tas pripažintų esąs jo meilės plano dalimi ir leistųsi jo perkeičiamas.
tags: #skatinamas #ir #smerkiamas #elgesys #metuose