Nuostatos į psichikos sutrikimus: apibrėžimas, stigma ir visuomenės požiūris

Psichikos sveikata yra neatsiejama žmogaus gerovės dalis, tačiau visuomenės nuostatos į psichikos sutrikimus vis dar apipintos stigma ir mitais. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kas yra nuostatos į psichikos sutrikimus, kaip pasireiškia stigma, ir kokie veiksniai formuoja visuomenės požiūrį į psichikos sveikatą. Taip pat aptariamos skirtingų amžiaus grupių patirtys ir perspektyvos bei galimybės mažinti stigmą ir gerinti psichikos sveikatos priežiūrą Lietuvoje.

Stigma ir jos apraiškos

Stigma - tai neigiama visuomenės nuostata apie žmones, sergančius psichikos liga, turinčius fizinę negalią ar kitaip nukrypstančius nuo visuomenėje priimtų normų. Stigma pasireiškia įvairiais lygmenimis:

• Visuomenės stigma: tai tam tikros bendruomenės ar visuomenės atstovų požiūris ir elgesys psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių atžvilgiu. Pavyzdžiui, 2022 m. „Diversity development group“ apklausos duomenimis, 50,7 proc. respondentų nenorėtų gyventi kaimynystėje šalia psichikos negalią turinčių asmenų, 42,2 proc. nenorėtų jiems išnuomoti būsto, o 43,3 proc. nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje.
• Savistigma: tai reiškinys, kai psichikos sveikatos sutrikimų turintys žmonės patys save laiko mažiau vertingais dėl šių sutrikimų. Žmonės gali stigmatizuoti ir priešiškai vertinti save dėl psichikos sveikatos sutrikimo, ėmęsi tikėti ir vadovautis stigmatizuojančiomis nuostatomis („esu pavojingas“, „dėl savo ligos niekada negalėsiu eiti svarbių pareigų“ ir pan.). Tai stiprina prastą savijautą, lemia delsimą kreiptis psichologinės pagalbos, nenorą pripažinti, kad specialistai gali padėti.
• Struktūrinė stigma: tai diskriminacija įstatymuose, politikoje ir kitose kultūrinėse bei organizacinėse praktikose. Ji reiškia politiką ar praktiką, kuri yra nepalanki ir stigmatizuoja tam tikrą grupę.

Ši statistika rodo, kad respondentų asmeninio kontakto kontekstas pasižymi stigminėmis nuostatomis ir yra atspirtis siekti pokyčio psichikos sveikatos stigmos mažinimo srityje.

Psichikos sveikatos sunkumai ir sutrikimai

Psichikos sveikatos sunkumai ir sutrikimai, lygiai kaip ir fizinės sveikatos sutrikimai, - yra įprasta žmogiškoji patirtis. Mūsų niekada neapibrėžia vien psichikos sveikatos sutrikimai. Jie gali veikti mūsų būseną ir elgesį, tačiau dėl to neprarandame savo unikalios asmenybės.

Psichikos sveikatos sunkumai gali pasireikšti prislėgta nuotaika, menkesniu gebėjimu susikaupti, miego ar valgymo režimo pokyčiais, dažna nuotaikų kaita, nerimu, energijos stoka, košmarais ir kitais nemaloniais potyriais.

Taip pat skaitykite: Psichologinė percepcijos analizė

Psichikos sveikatos sutrikimai - tai psichikos sveikatos sunkumai, trunkantys kurį laiką, sukeliantys emocinę kančią, paveikiantys mąstymą ir elgesį. Sutrikimą galima apibrėžti kaip lygmenį, kai artėjama prie negalios, - žmogus ko nors nebepajėgia atlikti, jam per sunku, sunkumų lygis daug didesnis, nei įprastai, ir tęsiasi ilgesnį laiką, žmogui reikia pagalbos iš išorės arba aplinkos pokyčių, kad jis išmoktų gyventi su savo sutrikimu arba išsivaduotų nuo jo.

Manoma, kad bent 1 iš 4 žmonių per gyvenimą patiria sutrikimą, kurį galėtų diagnozuoti gydytojas psichiatras. Tačiau diagnozė nereiškia, kad šie sunkumai ar sutrikimai niekada nepraeis, todėl svarbu neklijuoti etikečių ar visokias žmogiškas patirtis supaprastinti iki “normalu/nenormalu” “sveikas/ligotas”. Tai - visiškas mitas.

Psichikos sutrikimų klasifikacija

Psichikos sutrikimai gali būti klasifikuojami pagal įvairius kriterijus. Vienas iš būdų - skirstyti juos pagal etiologiją (priežastis) ir simptomus.

Organiniai psichikos sutrikimai

Šiame poskyryje aprašomi psichikos sutrikimai, kuriuos jungia bendra etiologija, t. y. aiški smegenų liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas, sukeliantis smegenų disfunkciją. Ji gali būti pirminė, kai liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas tiesiogiai veikia smegenis; arba antrinė, kai sisteminės ligos ir sutrikimai pažeidžia smegenis kaip vieną iš daugelio organų ar sistemų.

• Demencija (F00-F03) - tai sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Sąmonė sutrikusi nebūna. Paprastai pažinimo proceso sutrikimus lydi, o kartais būna iki jų atsiradimo, emocijų kontrolės, socialinio elgesio ar motyvacijos pablogėjimas.
  • Alzheimerio (Alzheimer) liga yra nežinomos etiologijos pirminė degeneracinė smegenų liga, kuriai būdingi saviti neurologiniai ir neurocheminiai pakitimai.
  • Kraujagyslinė demencija yra smegenų infarkto, sukelto kraujagyslinio susirgimo, pavyzdžiui, hipertoninės ligos, rezultatas. Infarktai paprastai būna maži, bet jų efektai kumuliuojasi. Paprastai atsiranda staiga po kelių insultų dėl trombozės, embolijų ar hemoragijų galvos smegenų kraujagyslėse. Šiuo atveju anamnezėje galima hipertenzija ir išeminės destrukcijos židiniai smegenų pusrutulių baltojoje medžiagoje.
  • Demencija ne dėl Alzheimerio (Alzheimer) ligos ar smegenų kraujagyslių pažeidimo. Progresuojanti demencija su įvairia neurologine simptomatika, atsirandančia dėl specifinio morfologinio nervų sistemos pakenkimo, kurį, manoma, sukelia tam tikras paveldimas faktorius. Prasideda paprastai vidutiniame ar vyresniame amžiuje, bet gali bet kuriame suaugusiojo žmogaus amžiuje.
  • Hantingtono (Huntington) liga paveldima autosominiu-dominantiniu būdu. Simptomų dažniausiai atsiranda trečiajame ar ketvirtajame amžiaus dešimtmetyje. Demencija, atsirandanti kaip plačios smegenų dalies degeneracijos išraiška.
  • Demencija, kuri atsiranda nustatytos Parkinsono (Parkinson) ligos fone.
• Amnezinis sindromas - sindromas, kai dominuoja didelis atminties sutrikimas neseniai ir seniai buvusiems įvykiams. Nors išlikęs sugebėjimas pakartoti, sugebėjimas išmokti naują medžiagą yra gerokai pablogėjęs, nebesiorientuojama laike. Gali būti konfabuliacijų, tačiau suvokimas ir kitos kognityvinės funkcijos, tarp jų ir intelektas, paprastai išlieka nepakenktos.
• Delyras (F05) - etiologiškai nespecifinis organinis smegenų funkcijos sutrikimo sindromas, apibūdinamas kartu pasireiškiančiais sąmonės ir dėmesio, suvokimo, mąstymo, atminties, psichomotorinio elgesio, emocijų bei miego ir budrumo ciklo sutrikimais.
• Organinis haliucinozinis sutrikimas - sutrikimas, kuriam būdingos nuolatinės ar pasikartojančios haliucinacijos, dažniausiai regos ar klausos, esant nesutrikusiai sąmonei. Gali būti kliedesinė haliucinacijų interpretacija, tačiau kliedesiai nėra dominuojantis klinikinis požymis.
• Katatoninė būklė - sutrikimas, kuriam būdingas sumažėjęs (stuporas) ar padidėjęs (sujaudinimas) psichomotorinis aktyvumas, susijęs su katatoniniais simptomais.
• Organinis kliedesinis [šizofrenijos tipo] sutrikimas - sutrikimas, kai vyrauja nuolatiniai ar pasikartojantys kliedesiai. Jie gali būti kartu su haliucinacijomis.
• Organiniai nuotaikos [afekto] sutrikimai - sutrikimai, kuriems būdingi nuotaikos ar afekto pokyčiai, paprastai lydimi pakitusio bendro aktyvumo lygio. Sutrikimai gali atitikti depresijos, hipomanijos, manijos ar bipolinio sutrikimo kriterijus.
• Organiniai disociaciniai sutrikimai - sutrikimas, kuriam būdingas normalios praeities atsiminimų integracijos, tapatumo suvokimo, dabarties pojūčių įsisąmoninimo ar kūno judesių kontrolės dalinis ar visiškas praradimas.
• Organinis emocinis labilumas [asteniniai] sutrikimai - tai sutrikimas, kuriam būdingas atminties susilpnėjimas, sunkumai mokytis ir sumažėjusi dėmesio koncentracija, kai atliekant užduotį reikia nuolat daryti pertraukas, bandant atlikti užduotį, dažnai pajuntamas protinis nuovargis, o išmokti naują informaciją subjektyviai atrodo sunku, net jei objektyviai vertinant sunkumų nepastebima. Šie simptomai yra nepakankami demencijos (F00-F03) arba delyro (F05) diagnozėms nustatyti. Ši diagnozė turi būti nustatoma tik esant ryšiui su somatine patologija ir neturi būti naudojama, jei yra bet kuris psichikos ar elgesio sutrikimas, klasifikuojamas F10-F99. Šis sutrikimas gali atsirasti prieš, kartu arba po daugelio smegenų ir sisteminių infekcinių ar somatinių sutrikimų. Nebūtinai randamas pirminis neurologinis smegenų pakenkimas. Šis sutrikimas turi būti skiriamas nuo poencenfalitinio sindromo (F07.1) ir potrauminio sindromo (F07.2), atsižvelgiant į skirtingą etiologiją, švelnesnius ir ne tokius gausius simptomus bei trumpesnę eigą.
• Asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl smegenų ligos, pažeidimo ar disfunkcijos - Šiam sutrikimui būdingas labai pakitęs įprastinis premorbidinis elgesys. Ypač pakinta emocijų, poreikių ir impulsų išraiška. Kliniškai taip pat gali pasireikšti kognityvinių funkcijų ir seksualinės sferos pakitimai.
• Poencefalitinis sindromas - Šis sindromas apima liekamuosius nespecifinius ir kintančius elgesio pokyčius, atsirandančius sveikstant po virusinio ar bakterinio encefalito.

Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo (F10-F19)

Šis poskyris apima platų spektrą sutrikimų, kurie skiriasi sunkumu ir klinikine išraiška, bet visus juos galima susieti su vienos arba daugiau psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu (gali būti skiriamos medicininiams tikslams arba ne). Trečiasis kodo ženklas nurodo vartotą medžiagą, o ketvirtasis - klinikinę būklę. Kodai turi būti naudojami kiekvienai atskirai medžiagai, kaip reikalaujama, bet reikia pažymėti, kad ne visi keturženkliai kodai gali būti pritaikyti visoms medžiagoms.

Taip pat skaitykite: Socialinio suvokimo analizė

Identifikuoti vartotą psichoaktyviąją medžiagą reikia remiantis kiek įmanoma daugiau šaltinių: anamneze, objektyviu kraujo ir kitų kūno skysčių mėginių tyrimu, būdingais somatiniais ir psichologiniais simptomais, klinikiniais požymiais ir elgesiu bei kitais šaltiniais, tokiais kaip paciento turimi narkotikai ar trečiųjų asmenų liudijimai. Dauguma narkotikų vartotojų vartoja daugiau nei vieną narkotikų rūšį, tačiau sutrikimo diagnozė turėtų būti klasifikuojama (kai tai įmanoma) pagal medžiagą arba jų klasę, kuri sukėlė ar labiausiai prisidėjo prie klinikinio sindromo atsiradimo.

Kategorijoms F10-F19 toliau pateikiama ketvirtojo skaitmens subklasifikacija:

• .0 Ūmi intoksikacija Tai būklė, kuri atsiranda dėl psichoaktyviosios medžiagos pavartojimo, kai sutrinka sąmonė, pažinimas, suvokimas, afektas, elgesys ir kitos psichofiziologinės funkcijos bei reakcijos. Sutrikimai yra tiesiogiai susiję su ūmiu medžiagos farmakologiniu poveikiu. Ilgainiui ūmios intoksikacijos sukelti sveikatos sutrikimai praeina. Pasveikstama visiškai, išskyrus atvejus, kai pažeidžiami audiniai arba atsiranda kitų komplikacijų, tokių kaip trauma, paspringimas vėmalų mase, delyras, koma, traukuliai ir kitos medicininės komplikacijos. Jų pobūdis priklauso nuo vartotos medžiagos farmakologinio poveikio ir vartojimo būdo.
• .1 Žalingas vartojimas Tai psichoaktyviosios medžiagos vartojimo būdas, kuris kenkia sveikatai.
• .2 Priklausomybės sindromas Tai elgesio, kognityvinių ir fiziologinių reiškinių kompleksas, kuris atsiranda dėl kartotinio medžiagos vartojimo.
• .3 Abstinencijos būklė Tai grupė įvairiai besiderinančių ir įvairaus sunkumo laipsnio simptomų, atsirandančių visiškai ar santykinai susilaikant nuo medžiagos po ilgalaikio ir nuolatinio vartojimo. Abstinencijos būklės pradžia ir eiga priklauso nuo laiko ir nuo medžiagos, kuri buvo vartota prieš pat susilaikymą ar vartojimo sumažinimą, rūšies bei dozės. Abstinencijos būklę gali komplikuoti traukuliai.
• .4 Abstinencijos būklė su delyru Tai būklė, kuriai esant, abstinencijos būsena (žr. .3) yra komplikuota delyru, aprašytu F05.-. Gali būti ir traukulių.
• .5 Psichozinis sutrikimas Tai psichozinių reiškinių visuma, pasireiškianti vartojant psichoaktyviąją medžiagą ar tuoj po vartojimo ir nepaaiškinama vien kaip ūmi intoksikacija arba dalis abstinencijos būklės. Šiam sutrikimui būdingos haliucinacijos (dažniausiai klausos, tačiau gali būti ir kitų jutimo organų), klaidingi pažinimai, kliedesiai (dažnai paranoidinio arba persekiojimo pobūdžio), psichomotorinio aktyvumo sutrikimai (sujaudinimas arba stuporas) ir nenormalus afektas, kuris gali svyruoti nuo intensyvios baimės iki ekstazės.
• .6 Amnezinis sindromas Tai sindromas, susijęs su dideliu lėtiniu trumpalaikės ir ilgalaikės atminties pakenkimu. Pakartojimas paprastai išlieka nepakitęs, o trumpalaikei atminčiai yra pakenkiama labiau nei ilgalaikei. Dažniausiai būna didelių laiko ir įvykių eiliškumo suvokimo, taip pat sugebėjimo išmokti naują medžiagą sutrikimų. Konfabuliacijų gali būti arba ne.
• .7 Rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas Sutrikimas, kai alkoholio arba psichoaktyviosios medžiagos sukelti kognityviniai, afekto, asmenybės ir elgesio pakitimai užsitęsia ilgiau nei laikotarpis, per kurį, kaip priimta manyti, tiesiogiai veikia psichoaktyvioji medžiaga. Sutrikimo pradžia turėtų tiesiogiai sietis su alkoholio arba psichoaktyviosios medžiagos vartojimu. Tie atvejai, kai sutrikimas prasideda vėliau nei medžiagos vartojimo epizodas, turėtų būti koduojami šiame skyriuje, tik kai yra aiškūs ir įtikinami įrodymai, kad būklę galima susieti su rezidualiniu medžiagos poveikiu. Reminiscencijos gali būti atskiriamos nuo psichozinių sutrikimų dėl savo epizodinės prigimties, dažniausiai neilgos trukmės, kartais besikartojančių ankstesnių, susijusių su alkoholiu ar narkotikais, pojūčių (angl. flashback).
• .9 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Šis kodas turi būti taikomas tik tada, kai yra žinoma, kad vartojamos dvi ar daugiau psichoaktyviųjų medžiagų, tačiau neįmanoma įvertinti, kuri medžiaga padarė didžiausią įtaką sutrikimams atsirasti. Be to, kadangi dauguma narkotikų vartotojų vartoja daugiau nei vieną narkotikų rūšį ir patys dažnai tiksliai nežino, kokią psichoaktyviąją medžiagą vartoja, šis kodas gali būti naudojamas ir situacijoms, kai nėra žinoma kelių ar net visų vartojamų psichoaktyviųjų medžiagų identifikacija.

Šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai (F20-F29)

Šis skyrius apima svarbiausią šios grupės sutrikimą šizofreniją, šizotipinį sutrikimą, nuolatinius kliedesinius sutrikimus ir didesnę grupę ūminių bei praeinančių psichozinių sutrikimų. Šizofreniniams sutrikimams apskritai yra būdingi esminiai ir specifiniai mąstymo bei suvokimo sutrikimai ir neadekvatus arba blankus afektas. Būdinga aiški sąmonė, intelektas paprastai išlieka, nors tam tikrų kognityvinių trūkumų, bėgant laikui, gali atsirasti. Svarbiausi psichopatologiniai fenomenai yra minčių skambėjimas, minčių įdėjimas ar atėmimas, minčių perdavimas, kliedesinis suvokimas, poveikio, įtakos ar pasyvumo kliedesiai, klausos haliucinacijos, pasireiškiančios balsais, komentuojančiais arba aptariančiais pacientą trečiuoju asmeniu, mąstymo sutrikimai ir negatyvūs simptomai.

Šizofreninių sutrikimų eiga gali būti nepertraukiama arba epizodinė su progresuojančiu arba nekintamu defektu, gali būti vienas arba daugiau epizodų su visiška arba daline remisija. Šizofrenija neturėtų būti diagnozuojama, kai yra ryškių depresijos ar manijos simptomų, nebent yra aišku, kad šizofrenijos simptomai pasireiškė anksčiau už afektinius. Šizofrenija taip pat neturi būti diagnozuojama, esant aiškiai smegenų ligai, narkotinei intoksikacijai ar abstinencijai.

• Paranoidinė šizofrenija (F20.0) Klinikiniame vaizde dominuoja sąlyginai stabilūs, dažniausiai paranoidiniai kliedesiai, kuriuos paprastai lydi haliucinacijos, ypač klausos, ir kiti suvokimo sutrikimai.
• Hebefreninė šizofrenija (F20.1) Šizofrenijos forma, kuriai būdingi ryškūs afektiniai pakitimai, trumpalaikiai ir fragmentiški kliedesiai bei haliucinacijos, neatsakingas ir neprognozuojamas elgesys bei manieringumas. Nuotaika yra paviršutiniška ir neadekvati, mąstymas sutrikęs, o kalba inkoherentiška. Būdingas polinkis į socialinę izoliaciją. Prognozė bloga, nes greitai atsiranda negatyvių simptomų, ypač afekto nuskurdimas ir valios praradimas.
• Katatoninė šizofrenija (F20.2) Katatoninės šizofrenijos klinikinėje išraiškoje dominuoja ryškūs psichomotorinio aktyvumo sutrikimai.

Psichosocialinė negalia

Pastaraisiais metais terminas „psichinė negalia“ keičiamas į terminą „psichosocialinė negalia“, įvardijantį tai, kad žmonės susiduria su sunkumais socialinėje erdvėje, sąveikaudami su socialiniu pasauliu jaučiasi apriboti, jiems tai trukdo atlikti įvairias kasdienes užduotis.

Taip pat skaitykite: Humanistinis pragmatizmas: teorija ir praktika

VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ parengtoje ataskaitoje „Psichikos sveikata, psichosocialinė negalia ir teisė gyventi bendruomenėje: deinstitucionalizacija ir advokacija už pokyčius“ teigiama, kad psichinį ar emocinį distresą tam tikru gyvenimo laikotarpiu patiria kiekvienas žmogus, todėl būtina koncentruotis ne tik į diagnozuotas psichikos ligas, bet ir į psichikos sveikatą apskritai.

Sveikatos ir gerovės pokyčių organizacijos distresą apibrėžia kaip nerimą keliančią ar nemalonią psichinę ar emocinę būseną, pavyzdžiui, baimę, nerimą, depresiją, sumišimą, nuotaikų kaitą, dažnai sumažinančią gebėjimą gyventi kasdienį gyvenimą.

Psichinis distresas - platesnė sąvoka nei susijęs terminas „psichikos sutrikimas“. Medicinos terminas „psichikos liga“ įprastai reiškia konkrečią mediciniškai apibrėžtą būklę. Psichinį distresą gali sukelti ir tokios gyvenimo situacijos kaip netektis, įtampa, miego trūkumas, narkotikų ar alkoholio vartojimas, patirtas užpuolimas, prievarta ar nelaimingi atsitikimai. Jis gali išnykti be papildomų medicininių ar kitokių intervencijų, tačiau asmenims, kuriems tokie simptomai pasireiškia ilgesnį laiką, dažniau gali būti diagnozuojami psichikos sveikatos sutrikimai.

Socialinis negalios modelis

Remiantis socialiniu negalios modeliu, negalią sukelia ne žmogaus sveikatos būklė ar individualios savybės, o visuomenės požiūris ir struktūros, įvairios kliūtys, su kuriomis susiduriama.

Būtina skirti sutrikimus, sukeliančius individualius sunkumus, trukdančius žmonėms atlikti kai kurias funkcijas, ir negalią, kuri yra papildoma visuomenės sukelta problema, kai šie sutrikimai suvokiami kaip nukrypimas nuo normos ir taip užkertamas kelias šiems žmonėms visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Vadovaujantis socialiniu negalios modeliu, teigiama, kad žmones su negalia nugalina visuomenė.

Jaunosios kartos požiūris į psichikos sveikatą

Pastebimas besikeičiantis jaunosios kartos požiūris į psichikos sveikatą. Psichikos sveikatos sunkumai gali pradėti formuotis ankstyvame amžiuje. Jaunam žmogui dažnai sunku suvokti, kas vyksta su jo kūnu ir emocijomis, jis gali būti užsisklendęs, stengtis problemas spręsti pats arba padedamas draugų. 2022 m. tyrimo duomenimis, 73 proc. jaunų žmonių, susidūrusių su psichikos sveikatos sunkumais, yra nusiteikę rinktis psichologinę pagalbą.

Internete esančios informacijos gausa, įvairūs straipsniai, tyrimai, forumai, tinklaraščiuose ar socialiniuose tinkluose paviešinti asmeniniai išgyvenimai suteikia šiuolaikiniam žmogui daug informacijos apie psichikos sveikatos sutrikimus. Tai kartu prisideda prie psichikos sveikatos žinių didinimo, stigmos mažinimo, pokalbio su draugais ar artimaisiais užmezgimo, kelia diskusiją. 2023 m. Higienos instituto Psichikos sveikatos centro atlikto tyrimo duomenys atskleidė, kad 18-25 m. amžiaus respondentų nuostatos apie psichikos sveikatos sutrikimus buvo labiau teigiamos ir mažiau stigmatizuojančios lyginant su visomis kitomis amžiaus grupėmis.

Senjorų psichikos sveikata

Senjorams vis dar kyla iššūkių pripažinti psichologinius sunkumus ir bandyti kreiptis pagalbos. Vyresnio amžiaus žmonės dažniau jaučia vienatvę ir socialinę atskirtį. Tokie jausmai gali prisidėti prie psichikos sveikatos sunkumų atsiradimo. Susiduriama su problema, kad vos 7-11 proc. Lietuvos 60 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų yra aktyvūs visuomenėje.

PSO duomenimis, su psichikos sveikatos problemomis susiduria kas ketvirtas vyresnio amžiaus žmogus. Labiausiai paplitę vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių psichikos sveikatos sutrikimai yra depresija ir demencija. Dėl įsisenėjusių įsitikinimų ir tai lemiančios stigmos senjorai retai kreipiasi psichologinės pagalbos.

Lyčių skirtumai ir psichikos sveikata

Nors panaši dalis moterų ir vyrų susiduria su psichikos sveikatos iššūkiais, moterys psichikos sveikatos stiprinimo paslaugomis naudojasi dažniau. Jos dažniau naudojasi ir psichikos sveikatą stiprinančiomis paslaugomis, ir tai rodo mažesnę stigmą.

Moterys vis dar sunkiai ieško emocinės pagalbos paslaugų, susidūrusios su jautriais iššūkiais: motinyste, psichologiniu ir seksualiniu smurtu, lyčių stereotipais. Moterims sunkiau kalbėti apie patirtą ar tebepatiriamą smurtą (fizinį, psichologinį), persileidimą, savižalą, su priklausomybėmis, psichikos ligomis susijusias problemas.

Dažnai vyrų problemos, dėl kurių jie kreipiasi, yra panašios į moterų, tačiau išskiriama savirealizacijos profesinėje srityje stoka, pašliję darbo / verslo santykiai, taip pat įvairios netektys: skyrybos, darbo netekimas, verslo žlugimas. Vis dėlto akivaizdžiai išaugo vyrų noras pažinti save, gerinti savo savijautą, gebėti padėti sau sunkiose situacijose, taip pat disciplinos ir gyvensenos klausimai. Lyčių skirtumai mažėja, ir vis daugiau vyrų drąsiau kreipiasi pagalbos, ir tai rodo, kad visuomenės stereotipai keičiasi.

Psichikos sveikata - visuotinė žmogaus teisė

Psichikos sveikata turėtų labiau būti mus vienijantis, o ne skaidantis veiksnys, ir kreipimasis pagalbos - kiekvieno iš mūsų teisė. Todėl spalio 10 d., minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė šių metų temą - „Psichikos sveikata - visuotinė žmogaus teisė“. Kiekvienas žmogus, nepaisant jo išsilavinimo, amžiaus ar lyties, turi teisę į psichikos sveikatą: į prieinamą ir kokybišką psichikos sveikatos priežiūrą, į laisvę nepriklausomai priimti su sveikata susijusius sprendimus, būti apsaugotam nuo rizikos veiksnių ir priklausyti palaikančiai bendruomenei.

2021 m. Jungtinių Tautų Organizacijos paskelbtoje ataskaitoje apie teisę į psichikos sveikatą atkreipiamas dėmesys į tai, kad nepaisant įrodymų, jog psichikos sveikata yra neatsiejama nuo bendros asmens sveikatos, niekur pasaulyje pastaroji nėra lygiavertė fizinei sveikatai nei biudžeto, nei medicininio išsilavinimo ir praktikos požiūriu. PSO Psichikos sveikatos atlasas parodė, kad 2020 m. pasaulio šalių vyriausybės psichikos sveikatai vidutiniškai išleido kiek daugiau nei 2 proc. savo sveikatos biudžeto.

tags: #nuostatos #i #psichikos #sutrikimus