Šiandien vis daugiau tėvų, ypač jaunesnės kartos, ryžtasi kreiptis į vaikų psichologus ar psichiatrus dėl įvairių psichinės sveikatos klausimų. Aktualūs tampa vaikų auklėjimo, patyčių, elgesio sutrikimų, netekties skausmo malšinimo ir kitos problemos. Džiugina tai, kad tėvai vis drąsiau konsultuojasi su specialistais, tikėdamiesi kvalifikuotos pagalbos. Tačiau dažnai kyla klausimas - ar norint gauti psichologo ar psichiatro konsultaciją, reikalingas siuntimas? Šiame straipsnyje aptarsime, kada ir kur galima kreiptis psichologinės pagalbos be siuntimo, kokias paslaugas galima gauti ir kaip pasirinkti tinkamą specialistą.
Psichologinė pagalba be siuntimo: kur kreiptis?
Jei jaučiate emocinius sunkumus, patiriate psichologinę krizę ar turite psichikos sutrikimų, pirminė pagalba gali būti suteikta psichikos sveikatos centre (PSC). Dažniausiai jie veikia prie poliklinikų ar gydymo įstaigų, kuriose esate registruoti. Jei tokio centro jūsų gydymo įstaigoje nėra, ji privalo nurodyti, kuriame PSC galite gauti reikiamą pagalbą. Svarbu paminėti, kad kiekvienas gyventojas gali savarankiškai pasirinkti psichikos sveikatos centrą, prie kurio nori būti prirašytas. Lietuvoje veikia daugiau nei 100 PSC, išsidėsčiusių visose savivaldybėse.
Norint gauti pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas PSC, siuntimas nereikalingas. Tiesiog užsiregistruokite vizitui į pasirinktą centrą. Apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims šios paslaugos yra nemokamos.
Kokias paslaugas teikia psichikos sveikatos centrai?
Psichikos sveikatos centruose dirba specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas, psichikos sveikatos slaugytojas ir atvejo vadybininkas. Atsižvelgiant į situaciją, pacientui, grupei ar šeimai gali būti teikiamos įvairios paslaugos:
- Psichikos ir elgesio sutrikimų prevencija, vertinimas ir gydymas.
- Priklausomybės ligų gydymo paslaugos.
- Lėtiniais sutrikimais sergančių pacientų tęstinė priežiūra.
- Savižudybės grėsmę išgyvenančių žmonių psichosocialinis vertinimas.
- Emocinė parama savižudybės grėsmę patiriančių pacientų artimiesiems ir kitiems juos lydintiems asmenims.
- Būtinoji medicinos pagalba.
- Atvejo vadyba pacientams, išrašytiems iš ligoninės po bandymo nusižudyti.
Jei dėl sveikatos būklės negalite atvykti į PSC, pagalba gali būti suteikta namuose, o tam tikros paslaugos - nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, gydytojas psichiatras nuotoliniu būdu gali pratęsti gydymą anksčiau paskirtais vaistais, skirti pakartotinius tyrimus ir koreguoti gydymą pagal jų rezultatus. Medicinos psichologas taip pat gali konsultuoti nuotoliniu būdu.
Taip pat skaitykite: Viskas apie psichologo darbą
Specializuotas psichologinis konsultavimas
Nuo 2023 metų Lietuvoje pradėta teikti ligonių kasų apmokama ambulatorinė specializuoto psichologinio konsultavimo paslauga. Ji skirta asmenims, patiriantiems stiprius emocinius išgyvenimus dėl savo ar artimųjų sveikatos būklės. Pavyzdžiui, ši paslauga gali būti naudinga sergant onkologine liga, patiriant savižudybės grėsmę, gimus naujagimiui su sunkiais sveikatos sutrikimais ar po nudegimo, kai gresia neįgalumas.
Šią paslaugą skiria gydytojas, gydantis pagrindinę ligą, o teikia medicinos psichologai. Per metus gali būti suteikta iki 12 tokių 45-60 minučių trukmės konsultacijų, iš jų 4 konsultacijas gali gauti artimieji. Konsultacijos gali būti teikiamos tiesiogiai arba nuotoliniu būdu.
Skubi psichologinė pagalba
Jei jums reikia skubios psichologinės ar psichiatrinės pagalbos, galite kreiptis į psichikos sveikatos centrą be eilės jo darbo valandomis. Psichikos sveikatos centrų ne darbo laiku pagalbos galima kreiptis nemokamais telefono numeriais, internetu ar pasirinktose gydymo įstaigose. Informaciją apie tai galite rasti iniciatyvos „Tu esi“ interneto svetainėje, psichikos sveikatos portale „Pagalba sau“ arba ligonių kasų interneto svetainėje.
Jei savižudybės grėsmę patiriantis žmogus yra susižalojęs, apsinuodijęs, sutrikusios sąmonės ar yra akivaizdi grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, nedelsiant skambinkite bendruoju pagalbos telefono numeriu 112.
Kur dar galima kreiptis psichologinės pagalbos?
Be psichikos sveikatos centrų, Lietuvoje veikia ir kitos organizacijos, teikiančios psichologinę pagalbą:
Taip pat skaitykite: Nuodėmės ir psichologija: ryšys
- Emocinės paramos tarnybos: Jei atsidūrėte krizinėje situacijoje, jaučiatės pasimetę ir sutrikę ar jaučiate psichologinius sunkumus, galite kreiptis į emocinės pagalbos tarnybą. Ten dirbantys specialistai gali suteikti emocinę paramą ir padėti rasti sprendimus.
- Visuomenės sveikatos biurai: Visuomenės sveikatos biurai, veikiantys visose savivaldybėse, teikia nemokamas psichologo konsultacijas be gydytojo siuntimo. Taip pat organizuojami streso ir emocijų valdymo užsiėmimai, savitarpio paramos grupės ir kitos veiklos, stiprinančios psichologinį atsparumą ir gerovę.
- Krizių įveikimo centras: Krizių įveikimo centras teikia psichologinę pagalbą asmenims, patyrusiems krizę, turinčią stiprų neigiamą poveikį psichikos būklei.
- Mobilios psichologinių krizių įveikimo komandos: Šios komandos teikia nemokamą pagalbą įvykio vietoje asmenims, patyrusiems krizę (savižudybė, smurtinė mirtis, žmogaus dingimas, nelaimingas atsitikimas, išprievartavimas, užpuolimas ir pan.).
Kaip pasirinkti tinkamą specialistą?
Psichikos sveikatos paslaugas gali teikti įvairūs specialistai:
- Šeimos gydytojas: Gali diagnozuoti ir gydyti lengvos ir vidutinės depresijos, nerimo, nemigos sutrikimus bei įvertinti ir rekomenduoti pagalbą esant alkoholio vartojimo rizikai.
- (Medicinos) psichologas: Gali atlikti psichologinę diagnostiką, teikti konsultavimo paslaugas ir padeda spręsti bendravimo, santykių su aplinkiniais ir asmenines problemas, šeimyninio gyvenimo sunkumus, tarpasmeninius konfliktus, teikia psichologinę pagalbą asmenims, išgyvenusiems krizines situacijas ir (ar) patyrusiems psichologines traumas.
- Gydytojas psichiatras: Gali diagnozuoti visus psichikos ir elgesio sutrikimus bei skirti reikiamą gydymą vaistais ir (ar) psichologo konsultacijas ar psichoterapinį gydymą. Psichiatras taip pat gali išrašyti siuntimą į dienos stacionarą, ligoninę (stacionarą) ar psichosocialinę reabilitaciją.
- Psichoterapeutas: Turi platų supratimą apie žmogaus psichiką ir gali gydyti pacientus psichoterapiniais metodais. Psichoterapijos metu paciento problemos yra analizuojamos ir priežastys šalinamos giliau nei psichologo konsultacijų metu, taikant konkrečią psichoterapijos paradigmą (kryptį).
Jeigu nesate tikri, į kurį specialistą kreiptis, pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju.
Ar pagalba anoniminė?
Emocinės pagalbos tarnybos pagalbą teikia anonimiškai. Anonimines psichologo paslaugas, jei žmogus pageidauja, teikia Visuomenės sveikatos biurai. Psichikos sveikatos centre gydytojas psichiatras sistemoje nurodys, kad jūs lankėtės ir jūsų diagnozę. Jeigu nerimaujate dėl konfidencialumo, pasitarkite apie tai su Jus konsultuojančiu gydytoju.
Svarbu laiku kreiptis pagalbos
Labai svarbu laiku kreiptis psichologinės pagalbos - net jeigu tik norite pasikonsultuoti. Tinkamai sureagavus į ramybės neduodantį elgesį, jausmus, reakcijas ar emocijas, laiku pritaikytos pagalbos priemonės gali užkirsti kelią sutrikimų atsiradimui. Labai svarbu suprasti, kad kreiptis pagalbos nėra gėdos ar silpnumo požymis - priešingai, tai rodo, kad Jums rūpi Jūsų emocinė sveikata ir gyvenimo kokybė.
Jaunosios kartos tėvų požiūris į psichologinę pagalbą
Vis daugiau jaunesnės kartos tėvų drąsiai kreipiasi į vaikų psichologus ar psichiatrus dėl įvairių psichinės sveikatos klausimų. Jiems aktualu vaikų auklėjimas, patyčios, elgesio sutrikimai, netekties skausmo malšinimas ir daugelis kitų klausimų. Tai rodo, kad visuomenės požiūris į psichologinę pagalbą keičiasi ir tampa vis labiau įprasta konsultuotis su specialistais siekiant užbėgti problemai už akių.
Taip pat skaitykite: Svarbūs aspektai planuojant konsultacijas
Vaikų ir paauglių psichiatrė Jolanta Trinkūnienė džiaugiasi, kad švietimo įtaka didžiulė - tampa įprasta konsultuotis su psichologu, nes kinta visuomenės požiūris. Lankytis pas specialistą nėra gėda, todėl pakankamai daug pacientų konsultuojasi tiesiog siekdami problemai užbėgti už akių.
Vaikų psichologinės problemos: į ką atkreipti dėmesį?
Gydytoja J. Trinkūnienė prašo tėvų atkreipti dėmesį į pasikeitusį vaiko elgesį. Paauglystėje ar po įvairių traumų vaikui gali atsirasti nepilnavertiškumo, kaltės jausmas, nenoras gyventi ar net bandymas nutraukti savo gyvybę. Ji taip pat pastebi, kad mokyklose aktuali patyčių problema, o skyrybos ir artimųjų netektys taip pat gali stipriai paveikti vaiko psichologinę būklę.
Gydytoja J. Trinkūnienė pastebėjo, kad vaikas ima rengtis drabužiais ilgomis rankovėmis šiltuoju metų laiku. Tai gali būti ženklas, kad vaikas slepia savižalojimo požymius.
Kai vaikas praranda artimąjį (skyrybos, mirtis), su kuriuo siejo labai stiprus ryšys, gali pasireikšti potrauminis stresas. Kuomet vaikas netenka savo augintinio - šuniuko, kačiuko ar kito gyvūnėlio, jį gali apimti slogi nuotaika. Suaugusiajam gali atrodyti, kad vaikas ilgainiui problemą pamirš, tačiau atžala tarsi užsidaro savyje, tampa liūdnas, nenori žaisti su draugais.
Bendradarbiavimas tarp specialistų
Psichikos sveikatos centre dirbanti vaikų ir paauglių psichiatrė Jolanta Trinkūnienė džiaugiasi glaudžiu bendradarbiavimu su poliklinikos vaikų ligų gydytojomis. Tai naudinga tėveliams, vaikams ir gydytojams bei padeda pasiekti geriausių gydymo rezultatų.
tags: #psichologo #konsultacijai #nereikia #siuntimo