Įvadas
Straipsnyje nagrinėjamas psichologinio darbo su nuteistaisiais pobūdis, iššūkiai ir galimybės. Remiantis psichologės Jolantos Čekauskaitės patirtimi Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, atskleidžiama, kaip psichologinė pagalba gali padėti nuteistiesiems resocializuotis ir sumažinti pakartotinių nusikaltimų riziką. Taip pat aptariami trauminiai nuteistųjų išgyvenimai ir jų įveikimo būdai.
Psichologo darbas pataisos įstaigoje
Jolanta Čekauskaitė, dirbanti psichologe Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, teigia, kad jos darbas apima individualų konsultavimą, grupinę veiklą, naujai atvykusių nuteistųjų pirminį įvertinimą ir rekomendacijų teikimą. Ji taip pat dalyvauja krizių įveikos komandoje, dirba su nuteistaisiais, kurie priskiriami didelei rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti. Be to, J. Čekauskaitė taiko elgesio korekcijos programas ir rūpinasi pozityviu nuteistųjų užimtumu.
Pozityvus užimtumas kaip resocializacijos priemonė
Psichologė pabrėžia pozityvaus užimtumo svarbą nuteistųjų resocializacijos procese. Nuteistieji, siekiantys kuo anksčiau grįžti namo, dažnai randa prasmingų veiklų: dirba, lanko grupes, užsiėmimus, renginius, sportuoja, skaito knygas, piešia. Jų iniciatyva rengiamos viktorinos, įkuriamas tapybos būrelis, kinomanų klubas, anoniminių alkoholikų grupė. Bendradarbiaujant su Ukmergės Vlado Šlaito viešąja biblioteka, nuteistieji įsitraukia į skaitymo akciją. Anot J. Čekauskaitės, kiekvienas nuteistasis turi socialinės reabilitacijos planą, kurį privalo vykdyti, o pozityvus užimtumas yra viena iš priemonių, padedančių žmogui resocializuotis.
Motyvacija ir psichologinė pagalba
J. Čekauskaitė pastebi, kad nuteistieji psichologinės pagalbos kreipiasi arba asmeniniais klausimais, arba dėl kalinimo sąlygų. Vieni ieško pagalbos vedini vidinės motyvacijos - norėdami geriau save suprasti, keistis, kiti - išorinės, nes teismo nurodyta išklausyti programas, nori gauti pažymėjimus. Psichologė teigia, kad kai žmogus yra motyvuotas susivokti savyje, jo prakalbinti nereikia: jis būna atviras ir pats ieško atsakymų. Vis dėlto, kartais pirmų susitikimų metu nuteistieji „tikrina“, ar gali psichologu pasitikėti, ar neperpasakos jis to, ką jie atskleidžia.
Nuteistųjų problemos
Psichologė tikina, kad asmenų, kurie ieško išeičių, problemos - tos pačios, kaip ir laisvėje: santykių problemos, priklausomybės. Ji pabrėžia, kad nėra blogų žmonių - yra tik netinkami poelgiai, ir kiekvienas padarytas nusikaltimas turi savo priežastį. J. Čekauskaitė nemėgina pateisinti nuteistųjų sukeltos žalos, bet išsiaiškintos priežastys leidžia suprasti, kas nutiko, kad žmogus nusikalto. Konsultuodama asmenį, ji tiesiog išklauso jo gyvenimo istoriją, o padarytas nusikaltimas tėra autobiografinis faktas. Psichologas negali vertinti savo kliento, smerkti.
Taip pat skaitykite: J. Lozovska ir jaunieji mokslininkai
Elgesio su nuteistaisiais pokyčiai
Prieš porą šimtmečių sunku būtų buvę net įsivaizduoti, kad Europos valstybėse radikaliai pasikeis valdžios elgesys su žmonėmis, pažeidusiais galiojančius įstatymus. Griežto elgesio su nuteistaisiais strategija tiesiog nepasitvirtino. Jau XIX amžiaus autoriai analizavo elgesio su nuteistaisiais strategijas: „neteisybės jausmas, kurį patiria kalinys, gali būti viena iš nevaldomo elgesio priežasčių; patyręs įstatymo nenumatytas kančias, jis pasiduoda įsiūčiui prieš visa, kas jį supa; visuose valdžios atstovuose jis mato budelius; nebetiki savo kaltumu, pats apkaltina teisingumą“. XXI amžiuje laisvės atėmimo vietos Lietuvoje vadinamos ne kalinimo, bet pataisos įstaigomis, vadinasi, pagrindinis jų tikslas - paskatinti nuteistojo keitimąsi, galimybę atkurti ir išlaikyti darną su savimi, aplinka, Aukščiausiuoju.
Trauminiai nuteistųjų išgyvenimai
Nuteistieji - žmonės, kurie yra didelės rizikos patirti psichologinę traumą grupėje. Kuo žmogus labiau traumuotas - tuo jam sunkiau ateityje valdyti savo elgesį. Pateikiami autentiški pasakojimai atskleidžia trauminį nuteistųjų patyrimą.
Antano istorija
Antanas buvo nuteistas kaip bendrininkas už žmogžudystę, kurią įvykdė jo draugas degalinėje. Susitikimas su senais draugais jam baigėsi įkalinimu.
Simono istorija
Simonas buvo nuteistas laisvės atėmimu dvylikai metų. Dėl prižiūrėtojų pagarbos ir pasitikėjimo, kai kurie nuteistieji jo ėmė nekęsti ir engti. Vienas nuteistasis pagrasino jam sumalti dantis ir atmušti kepenis, o vėliau iš tiesų sudavė stiprų smūgį į paširdžius. Simonas ėmė gyventi nuolatinėje baimėje.
Lino istorija
Linas, patekęs į pataisos įstaigą, susidomėjo joga ir meditacija, kurios jam padėdavo atitolinti stresą. Tačiau, gavęs žinią apie mamos mirtį, Linas patyrė didžiulį skausmą ir prarado gyvenimo džiaugsmą.
Taip pat skaitykite: Argentinos psichologijos kraštovaizdis
Traumos samprata
Atkreipiamas dėmesys, kad trauminis įvykis ar situacija sukelia psichologinę traumą, kai viršija individo suvokiamą sugebėjimą ją įveikti. Visgi psichologijoje nėra sudarytas traumuojančių įvykių sąrašas. Trauminis patyrimas yra individualus. Tai, kas sukels traumą vienam asmeniui, kitam asmeniui traumos gali nesukelti. Taigi traumos patyrimas ir patyrimo intensyvumas priklauso nuo požiūrio į įvykį ir asmenybės. Visgi jei įvykis sukelia psichologinę traumą, tai jokiu būdu nereiškia, kad žmogus psichologiškai silpnas. Tragiški įvykiai paveikia net psichologiškai pačius stipriausius asmenis. Jonas Allenas teigia, kad traumuojantis patyrimas turi du komponentus: objektyvų ir subjektyvų. Kuo labiau žmogus tiki, kad yra pažeidžiamas, tuo labiau pažeidžiamas jis yra.
Tado istorija
Tadas buvo vienos didelės įmonės savininkas, tačiau dėl nelegalios veiklos jis gavo ne tik didžiulę baudą, bet ir buvo pasodintas į kalėjimą, jo turtas buvo areštuotas, o žmona jį paliko. Iki tol save laikęs labai stipriu žmogumi, Tadas netikėtai palūžo.
Jono istorija
Jonas, norėdamas padėti savo vargingai gyvenančiai mamai, su draugu apvogė parduotuvę. Tačiau, sužinojus, kad jos sūnus patenka į kalėjimą, Jono mamą ištiko infarktas ir ji mirė. Jonui atrodė, kad gyvenimas prarado prasmę.
Gedimino istorija
Gediminas, aštuonioliktojo gimtadienio proga apsilankęs kazino, pralošė didelę sumą pinigų ir pateko į skolas. Negalėdamas grąžinti skolos, jis buvo sumuštas ir įtrauktas į organizuoto nusikalstamumo veiklą.
Monikos istorija
Monika, gindama savo dukrą nuo išprievartavimo, nužudė jos draugą. Sėdėdama kameroje, ji dažniausiai galvodavo apie tai, kad nesugebėjo apsaugoti dukters, ir ją nuolat kamavo kaltė labiau ne tiek dėl to, ką padarė, bet dėl savo vaiko.
Taip pat skaitykite: Etikos dilemos psichologijoje
Petro istorija
Petras, nuteistas antrą kartą, atrodė abejingas nelaimėms, kurios jį užgriuvo. Visgi jį nuolat kamavo košmariški sapnai, kuriuose jis išgyvendavo didelę pavojaus baimę.
Traumos pasekmės
Patyrusieji traumas gali dažnai prisiminti įvykio metu girdėtus garsus, matytus vaizdus, kaltinti save, kad kažko nepadarė, kas būtų išgelbėję situaciją. Jie gali mintyse dažnai sau kartoti: „aš galėjau“… „aš turėjau“… Kai kurie žmonės įsivaizduoja, jog galėjo kažką padaryti, kad neįvyktų nelaimė. Taigi, juos nuolat gali kamuoti kaltė, pyktis ir kaltinimai.
tags: #psichologu #darbas #su #nuteistaisiais