Mokesčių sistemos pokyčiai visada sukelia diskusijų ir nerimo visuomenėje, o ypač tarp individualiai dirbančių specialistų. Lietuvoje planuojama mokesčių reforma, kurios tikslas - suvienodinti individualios veiklos ir darbo santykių apmokestinimą, palietė ir psichologų bendruomenę. Ši reforma kelia įvairių klausimų ir nuogąstavimų dėl galimo konsultacijų kainų kilimo, administracinės naštos padidėjimo ir poveikio psichologų prieinamumui visuomenei.
Mokesčių Reformos Esminiai Aspektai
Paaiškėjo planas per trejus metus suvienodinti individualios veiklos ir darbo santykių apmokestinimą. Atitinkamai palaipsniui augtų taikomi mokesčiai, kuriuos specialistams tektų pridėti prie dabar taikomų konsultacijų kainų. Numatoma, kad vidutinė konsultacijų kaina augtų nuo 50 EUR iki 60 EUR. Šis pokytis gali turėti įtakos tiek psichologų pajamoms, tiek klientų galimybėms gauti reikiamą pagalbą.
Individualios Veiklos Ypatumai ir Apmokestinimo Problematika
Psichologai, dirbantys pagal individualią veiklą, susiduria su specifiniais iššūkiais, kurie skiriasi nuo dirbančių pagal darbo sutartis. „Visipsichologai.lt“ psichologė Kristina Ušackienė teigė, kad darbą pagal individualią veiklą prilyginti darbo santykiams yra visiškai neteisinga. Individualią veiklą vykdantys psichologai patys atsakingi už savo darbo vietos įrengimą, įrangos įsigijimą, kvalifikacijos kėlimą ir klientų pritraukimą.
Anot K. Ušackienės, „dirbdami pagal individualią veiklą negauname atostoginių, vadinasi, gaudami vienodas mėnesines pajamas turėtume dirbti be atostogų, kad išlaikytume vienybę. Psichologas nuomoja kabinetą, turi apsirūpinti baldais, kanceliarinėmis priemonėmis, psichologinėmis metodikomis, kompiuteriu, telefonu, ką žmogus gauna dirbdamas pagal darbo sutartį“. Specialistė atkreipė dėmesį, kad individualia veikla besiverčiantys turi pasirūpinti klientais, investuoti į reklamą, kvalifikacijos kėlimo renginius, o taip pat tvarkytis savo sąskaitas, registruoti klientus, tvarkyti kitus administracinius reikalus.
Psichologė Sonata Vizgaudienė nuogąstauja: „Matome, girdime, kad sąlygos veikti pagal individualią veiklą bus bloginamos. Neįsivaizduoju, ką reikės daryti, kai mokesčiai padidės. Matyt, reikės didinti ir konsultacijų kainą arba ieškoti kitų paslaugų teikimo formų“.
Taip pat skaitykite: J. Lozovska ir jaunieji mokslininkai
Reforma Kelia Įtampą ir Nerimą
Psichologė Ona Šeduikienė atkreipė dėmesį, kad psichologai turės papildomų iššūkių ir dėl augančios mokesčių naštos ir dėl padidėjusio klientų srauto, nes įtampa ir nerimas dėl mokesčių reformos kyla be galo daug gyventojų, dirbančių pagal individualią veiklą. „Žmonės nebespėja sekti, vertinti, galiausiai trūksta įgūdžių ar kompetencijų susigaudyti mokestiniuose klausimuose ir priiminėti tinkamus sprendimus. Tie numatomos mokestinės reformos pokyčiai, kelia asmenims papildomą rūpestį, nežinomybę bei didina laiko sąnaudas, skiriamas veiklai vykdyti. Klientai svarsto, kaip toliau reiks organizuoti, vystyti savo veiklas, kokių kompetencijų papildomai reiks įsigyti? Kiti svarsto galimybes smulkų verslą visai stabdyti arba jo visai nepradėti vykdyti Lietuvoje. Jauni verslūs asmenys, turintys žinių apie jaunimo verslo kūrimo galimybes užsienio šalyse, su liūdesiu dalijasi žinutėmis, kad išvys iš Lietuvos“, - dalijosi pastebėjimais psichologė.
Pasak O.Šeduikienės, yra žmonių, prisitaikančių prie įvairiausių gyvenimo pokyčių ir savarankiškai ar įvairios pagalbos dėka, kontroliuojančių ir sėkmingai valdančių tiek savo gyvenimo sprendimus tiek savo reakcijas į tai, kas vyksta aplinkui. Tačiau, kai situacijos patampa nebekontroliuojamos, arba asmenys nebetenka vidinių resursų, tokiu atveju, net ir mažiausios, smulkiausios kliūtys, jiems patampa didelėmis neįveikiamomis problemomis ar sunkumais, bloginančiais psichikos sveikatą. Pašnekovės teigimu, jau ir dabar, valstybės sveikatos priežiūros įstaigose, ypač regionuose, klientams, pas psichikos sveikatos specialistą užsirašyti konsultacijai, pasakoma kad laisvos vietos tik po 2 savaičių arba mėnesio. Regione pagal gyventojų skaičių dirba 2-3 psichologai, o privačių psichologų kabinetų kainos tikriausiais taps sunkiau prieinamos ypač žemas pajamas turintiems žmonėms.
Alternatyvūs Požiūriai ir Ekonominis Pagrindimas
Psichologas konsultantas ir psichoterapeutas prof. Gediminas Navaitis teigia: "Siūlomi mokesčių pakeitimai yra nusikalstamas veikimas prieš Lietuvos valstybę. Kodėl? Yra trys visuomenės grupės - varguoliai, vidurinioji klasė ir oligarchai. Visi veiksmai, kurie nukreipti prieš vidurinę klasę, yra prieš valstybę“. Jis siūlo diskutuojant pasiremti ekonomistu Thomas Piketty. Jo nuomone, išvystytos ekonomikos šalys yra pakankamai turtingos ir įstengtų didinti valstybės pajamas nedidindamos, o netgi mažindamos mokesčius viduriniajai klasei. Atitinkamai turėtų augti kiti mokesčiai, visų pirma, progresinis ypač didelio turto, kuris dažniausiai yra korporacijų turtas, apmokestinimas.
"Laimės tyrimai sudaro pagrindą naujiems finansinės politikos sprendimams. Svarbiausias iš jų - tai viduriniosios klasės palaikymas, nes kaip tik jos atstovų pajamos sukuria geriausias prielaidas aukštesniam BNL (bendros nacionalinės laimės) indeksui, didesnei visuomenės laimei. Siekiant šio tikslo, perspektyvus būtų progresinis itin didelio turto apmokestinimas, kuris leistų gauti visuomenei būtinus finansinius išteklius ir stiprinti visuomeninę korporacijų kontrolę, o drauge viduriniosios klasės apmokestinimo mažinimą", konstatavo prof. G.Navaitis. Specialistas kalbėdamas apie mokesčių reformą cituoja ekonomistą Thomas Piketty, kuris siūlo apie 1 proc. didesnius mokesčius turtui, viršijančiam 1 milijoną eurų, ir 10 proc. didesnius mokesčius turtui, viršijančiam 1 milijardą eurų. Jo apskaičiavimais, toks mokesčių pakeitimas išspręstų socialines problemas, leistų reikšmingai padidinti pensijas ir atlyginimus. Siūlomi pokyčiai vestų Lietuvą priešinga kryptimi. Vestų iš XXI į XIX a. Todėl juos ir turime įvardinti kaip nusikalstamus.
Alternatyvūs pajamų gavimo būdai psichologams
Gyventojas pajamas iš kūrybos gali gauti pagal autorinę sutartį, pagal darbo sutartį arba kaip vykdantis įregistruotą atitinkamos rūšies individualią kūrybinę veiklą.
Taip pat skaitykite: Argentinos psichologijos kraštovaizdis
Pajamoms, gautoms pagal autorines sutartis taikomas 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Šias pajamas nuolatiniam Lietuvos gyventojui gaunant iš Lietuvos vieneto (pvz. įmonės, bendrovės, įstaigos), prievolė apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti 15 procentų pajamų mokestį nuo visos sutartyje nurodytos sumos yra nustatyta tokią išmoką išmokančiam juridiniam asmeniui. Tuo atveju, kai pajamos iš kūrybos pagal autorinę sutartį gaunamos iš kito gyventojo ar iš užsienio vieneto, prievolė mokestiniams metams pasibaigus šias pajamas deklaruoti pateikiant metinę pajamų deklaraciją ir susimokėti apskaičiuotą pajamų mokestį iki kitų metų gegužės 1 dienos, yra nustatyta pačiam gyventojui. Nuo 2010m. sausio 1d. pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas individualios veiklos pajamoms, išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų veiklos (jos apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu). Laisvoji profesija apibrėžta kaip profesija, kuria reikiamą kvalifikaciją turintys gyventojai verčiasi asmeniškai, atsakingai ir profesiniu atžvilgiu nepriklausomai, teikdami intelektines paslaugas klientams ir visuomenei, įskaitant teisinę (advokato, advokato padėjėjo, notaro, notaro padėjėjo, antstolio, antstolio padėjėjo, konsultanto teisės klausimais ir kitą teisinę veiklą), apskaitininko, auditoriaus, buhalterio, lobisto, finansų konsultanto, mokesčių konsultanto, architekto, inžinieriaus, dizainerio, gydytojo, psichologo, žurnalisto, maklerio, brokerio ir panašią veiklą.
Tokiu būdu, žurnalistai, gaunantys pajamas pagal individualios veiklos pažymą , turi mokėti 15 proc. pajamų mokestį . Apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, gyventojo pasirinkimu, leidžiamais atskaitymais gali būti pripažįstama suma, lygi 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų (ši nuostata netaikoma, kai individualios veiklos pajamas ar jų dalį gyventojas gauna iš su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens). Gyventojas, pasirinkęs apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas apskaičiuoti šioje dalyje nustatyta tvarka, neprivalo turėti atskaitomą sumą pagrindžiančių dokumentų. Tuo atveju, jei gyventojas nesinaudoja Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau- GPMĮ) 18 straipsnio 12 dalyje numatyta galimybe atskaityti iš pajamų preziumuojamų išlaidų sumos, tai leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis arba uždirbtomis individualios veiklos pajamomis susijusios nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos. Šiuo atveju patirtų išlaidų suma sumažinti individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas galima tik tuo atveju, jei patirtos išlaidos yra pagrindžiamos dokumentais (GPMĮ 18 straipsnio 8-9 dalys). Nepriklausomai nuo to, iš kokio asmens (juridinio ar fizinio, Lietuvoje ar užsienyje) individualią kūrybinę veiklą įregistravęs gyventojas gauna šias pajamas (išskyrus atvejus, kai gaunamos A klasės pajamoms priskiriamos atlikėjų bei individualios veiklos pajamos, iš su gyventoju darbo santykiais susijusio asmens) prievolė deklaruoti ir pajamų mokestį susimokėti kalendoriniams metams pasibaigus iki gegužės 1 d. yra nustatyta pačiam individualios veiklos pajamas gavusiam gyventojui. Žurnalistų pajamoms, gautoms pagal darbo sutartį taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas. Pajamos gautos iš kūrybos tiek pagal autorines, tiek pagal darbo sutartis, bei pagal individualios veiklos pažymą apmokestinamos privalomojo sveikatos draudimo (toliau - PSD) bei valstybinio socialinio draudimo (toliau - VSD) įmokomis. Šių įmokų apskaičiavimą (išskaičiavimą) ir sumokėjimą administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Konsultacijas PSD ir VSD įmokų mokėjimo klausimais teikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (A. Mickevičiaus g. 395 260 (bendras), 395 227 (įmokoms)). Paklausimus galima pateikti interneto svetainės www.sodra.lt skyriuje Klausimai. Norime atkreipti dėmesį į tai, kad gyventojo (žurnalisto) pajamos iš kūrybos pagal autorines sutartis ir pagal individualios veiklos pažymą (kaip apmokestinamojo asmens pajamos iš vykdomos ekonominės veiklos) yra Pridėtinės vertės mokesčio objektas.
Darbdavių požiūris į darbuotojų motyvavimą ir apmokestinimą
Countline Finance mokymuose nagrinėjami klausimai, susiję su darbuotojų motyvavimu ir apmokestinimu. Darbdaviai deda itin dideles pastangas, kad galėtų ne tik pritraukti talentingiausius komandos narius, bet ir palaikyti jų motyvaciją bei lojalumą. Darbdaviai reguliariai peržiūri atlyginimų dydžius, plečia motyvacinių priemonių paketus, ieško dar nematytų darbuotojų skatinimo būdų.
Keičiantis aplinkybėms darbdaviai ir toliau sparčiai koreguoja įprastus darbo organizavimo metodus ir darbuotojų motyvavimo būdus. Dalis darbuotojų renkasi lankstumą darbo vietos atžvilgiu ir lankstų darbo grafiką, o dalis labiau vertina darbdavio suteiktas papildomas naudas, tokias kaip sveikatos, kelionių ar nelaimingų atsitikimų draudimą, nuolaidų korteles, įmonės produkciją. Kai kurie darbdaviai renkasi nestandartines motyvavimo priemones: nemokamas anonimines darbuotojui psichologų, teisininkų ar finansininkų konsultacijas ar kitas, darbuotojų poreikius atitinkančias, paslaugas, gerinančias darbuotojų psichosocialines darbo sąlygas.
Įprastos materialinės motyvavimo priemonės taip pat išlieka aktualios darbuotojams, prie kurių prisitaiko ir kontroliuojančių institucijų stebėsena ar patikrinimai. Jei anksčiau kaip papildomą naudą darbdavys suteikdavo galimybę naudotis įmonės automobiliu, tai tausojant gamtą vis daugiau dėmesio sulaukia dviračiai bei elektriniai paspirtukai. Seminaro metu nagrinėjami klausimai: Ar organizacijoje galiojanti darbo apmokėjimo sistema atitinka darbo sutartyse nustatytus atlyginimus ir papildomas motyvavimo priemones? Kaip motyvuojant darbuotojus atitikti lygių galimybių politiką? Kurios darbuotojų motyvavimo priemonės yra apmokestinamos, kurios ne? Kaip tinkamai jas apskaityti ir deklaruoti? Kurios darbuotojų motyvavimo priemonės priskiriamos leidžiamiems, o kurios neleidžiamiems atskaitymams? Kiek kainuoja darbdaviui darbuotojų materialinės ir nematerialinės motyvavimo priemonės? Taip pat aptariami aktualūs pakeitimai nuo 2022 m., tokie kaip VSDĮ pakeitimai, dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo pakeitimai, Darbo kodekso pakeitimai, susiję su vaiko priežiūros atostogomis, nemokamomis atostogomis, nemokamu laisvu laiku darbuotojui, GPMĮ pakeitimo projektas, kuriuo norima padidinti mėnesio NPD dydį, turintį įtakos NPD formulei, jos koeficientui.
Taip pat skaitykite: Etikos dilemos psichologijoje
Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos pavyzdys
Iki liepos pradžios galiojo (ne Kauno miesto gyventojams) paslaugų, kurias teikia Kauno pedagoginė psichologinė tarnyba, įkainiai, nustatyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimu. „Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. nustatyti mokamų paslaugų įkainiai nebeatitinka šiandienos situacijos, įstaigos mokamų paslaugų įkainiai yra daugiau nei 10 kartų mažesni nei kituose didžiuosiuose miestuose už tokias teikiamas paslaugas. Paslaugų kainos apskaičiuotos, įvertinus vieno specialisto laiko sąnaudas, reikalingas pasiruošimo darbams, duomenų analizei, įforminimui, rezultatų skaičiavimui, išvadų formulavimui, aptarimui, pateikimui ir tiesioginiam darbui su klientu. Už atlygintinai teikiamas paslaugas surinktas lėšas bus užsakinėjami testai, specializuota literatūra, planuojama įsigyti skaitmeninės įrangos bei skirti lėšų specialistų kvalifikacijos tobulinimui“, - taip teigiama Aiškinamajame rašte, kurį pasirašė Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolita Sakaliūnienė.
Telefonu „Kas vyksta Kaune“ žurnalistės pakalbinta Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos sekretorė Aušra Žemaitytė mielai paaiškino, jog ir ši tarnyba turi patvirtintus mokamų paslaugų įkainius, tačiau jų bent kol kas netaiko dėl didelio krūvio - nemažų sostinės gyventojų srautų - ir dėl specialistų trūkumo. „Paslaugų poreikis vis auga, ir mes tikrai dabar turime daug darbo jas teikdami Vilniaus miesto gyventojams, todėl iš kitų savivaldybių interesantų net neregistruojame“, - sakė sostinės PPT darbuotoja. Jos teigimu, paslaugų įkainiai ne Vilniaus gyventojams yra įvairūs - jos gali kainuoti ir 220, ir 250 ar net (paslauga suaugusiajam) viršyti 400 eurų.
Kauno rajono Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovas Dalius Balčiūnas savotiškai nustebino portalą „Kas vyksta Kaune“, pasakydamas, jog jo vadovaujama organizacija komercinių paslaugų neteikia, todėl neturi patvirtintų įkainių mokėti už jas. Tiek mokiniai, tiek jų tėvai aptarnaujami nemokamai.
tags: #psichologu #darbo #apmokestinimas