Civilizacijos Liga: Psichologinis Žvilgsnis į Depresiją ir Jos Gydymo Būdus

Įvadas

Psichikos sveikata yra neatsiejama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Šiame straipsnyje nagrinėsime depresiją, dažnai vadinamą civilizacijos liga, jos apibrėžimą, priežastis, simptomus ir gydymo būdus, įskaitant nemedikamentinius metodus.

Depresija: Liga, o ne Charakterio Savybė

Klinikiniai psichologai Aušra ir Antanas Mockai, prieš penkerius metus įkūrę Depresijos gydymo centrą, pastebi, kad visuomenėje vis dar gajus klaidingas įsitikinimas, jog depresija tėra charakterio savybė ar nacionalinis bruožas, o ne liga. Pasak psichologo A. Mockaus, dar labai dažnai žmonės nepripažįsta, nesuvokia ir nenori sutikti, kad depresija yra liga, o ne charakterio savybė ar nacionalinis bruožas. Tačiau Tarptautinėje ligų klasifikacijoje depresija priskiriama prie psichikos ligų, nuotaikos sutrikimų kategorijos.

Depresijos Simptomai

Depresijai būdingas žemas aktyvumo lygis, energijos trūkumas, nuovargis ir sumažėjęs malonumo jausmas. Liūdesys, sumažėjęs aktyvumas, sumažėjusi energija, sumažėjęs malonumo jutimas ir tai tęsiasi ilgiau kaip dvi savaites. Svarbu pabrėžti, kad ši būklė nesikeičia pasikeitus aplinkybėms. Situacija nesikeičia pasikeitus aplinkybėms, kas linksmo benutiktų, žmogus vis tiek išlieka tokios nuotaikos. Specialistas sutinka, kad ši liga sunkiai atpažįstama, nes ji mažiau apčiuopiama. „Tai ne lūžusi koja, nėra fizinio skausmo, žmogus gali neiškristi iš savo įprasto socialinio gyvenimo. Tik kad bet koks aktyvumas, išėjimas į viešumą pareikalauja iš jo daugybės jėgų, didelės organizmo mobilizacijos ir susitelkimo.

Depresijos Sunkumo Lygiai

Depresija gali būti lengva, vidutinė arba sunki. Jeigu žmogus nebegali dirbti, atlikti kasdienės veiklos, visiškai sutrinka jo gyvenimas - tai sunki depresija. Daugybė žmonių dirba, bendrauja - tai lengva, vidutinė depresija. Bet koks kritinis įvykis, pavyzdžiui, atleidimas iš darbo ar skyrybos, gali pastūmėti depresiją link sunkios.

Sunkioji, klinikinė depresija, dar vadinama didžiąja depresija, pasireiškia greitu susigraudinimu, sulėtėjusiais judesiais ir reakcijomis, neretai žmogus nebesirūpina savo išvaizda. Tokia depresija net matoma iš šalies: žmogus greitai susigraudina, gali būti sulėtėję jo judesiai, reakcijos, neretai jis nebesirūpina ir savo išvaizda. Didžiąja depresija serga apie 5 proc. visos populiacijos ir jiems būdinga aukšta savižudybės rizika. Psichinis skausmas ir bejėgiškumo jausmas skatina mintis apie mirtį.

Taip pat skaitykite: J. Lozovska ir jaunieji mokslininkai

Stresogeninės Depresijos

Lietuvoje daugėja stresogeninių depresijų, kurios priklauso nuo gyvenimo būdo ir kasdien patiriamo streso: per mažai laiko, per daug darbų. Mūsų šalyje, anot specialisto, daugėja stresogeninių depresijų, kurios priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo, kasdien patiriamo streso: per mažai laiko, per daug darbų. Pastaruoju metu žmonės itin dažnai patiria panikos atakas. Tai dažniausiai būna susiję su darbiniu stresu. Kita kategorija žmonių, kurie nuolat patiria finansinius sunkumus. Jie kasdien susiduria su tuo, kad negali išspręsti pinigų stygiaus problemos. Žmogus gyvena situacijoje, iš kurios negali išeiti: blogai jaučiasi, tačiau neturi pinigų pasijusti geriau, pasirūpinti savo sveikata, kokybiškesniu poilsiu.

Depresijos Prieinamumas

Sergantys depresija ir gyvenantys mieste bei turintys didesnes pajamas, dar gali gauti jiems reikiamą pagalbą. O mažesniuose miestuose gyvenantys žmonės ar turintys nedideles pajamas, jiems sunkiai prieinama psichologinė pagalba.

Sezoninė Depresija

Rudenį penktadalis žmonių patiria šviesos trūkumo simptomus, kurie primena lengvą depresiją. Rudenį norisi daugiau saldumynų, daugiau kavos gerti, nes ima trūkti energijos, didesnis mieguistumas apima. Gali būti, kad norisi daugiau miegoti, tačiau net ilgai pamiegojus nebūna pailsėjimo jausmo. Tai yra šviesos trūkumo simptomatika.

Depresijos Paplitimas

PSO ataskaitoje rašoma, jog daugiau nei 300 mln. žmonių gyveno su depresija (kai kuriuose kituose šaltiniuose rašoma, jog pasaulyje 350 mln. žmonių per pastaruosius 12 mėn. išgyveno simptomus būdingus depresijai). 11 proc. arba daugiau nei 50 mln. ES piliečių patiria psichikos sutrikimų tam tikruose savo gyvenimo laikotarpiuose. Tuo tarpu 12 proc., beveik kas dešimtas 15 m. ir vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų nurodo (2014 metų Lietuvos gyventojų sveikatos statistinio tyrimo rezultatai), jog 2 savaites iki apklausos jautė depresijos simptomus. Kaip parodė tyrimo rezultatai, 12 proc. 15 m. ir vyresnių gyventojų per 2 savaites iki apklausos, jautė depresijos simptomus. Depresija buvo du kartus dažnesnė tarp moterų (16 proc.) nei tarp vyrų (8 proc.). Gyventojų, turinčių depresinių sutrikimų, su amžiumi daugėja. Depresijos simptomus jautė 6 proc. 15-44 m. amžiaus gyventojų, 14 proc. - 45-64 m. amžiaus, 19 proc. - 65-74 m. amžiaus ir net 33 proc. - vyresnių gyventojų. Su amžiumi ne tik daugėjo gyventojų, turinčių depresinių sutrikimų, bet ir depresijos simptomai buvo reikšmingesni.

Psichinės Sveikatos Nuvertinimas

Lietuviai dažnai nuvertina savo išgyvenimus ir nesuvokia, kad pasijutę blogai turėtų ieškoti pagalbos. Pasak psichologų, lietuviai dažnai nuvertina savo išgyvenimus ir nesuvokia, kad pasijutę blogai turėtų ieškoti pagalbos. Žmogus gyvena tokioje blogoje savijautoje ne vienerius metus. Galiausiai, jis ryžtasi ir ateina pas mus, klausiam, kiek laiko taip jaučiatės, sako - ai, nuo mokyklos laikų taip jaučiuosi ar po skyrybų, kurios įvyko prieš keturis metus. Dar nesuvokiama, kad reikia rūpintis ir savo psichine sveikata, ne tik fizine. Psichinė sveikata yra nuvertinta, nes ji neapčiuopiama. Galvojama, kad nieko tokio jeigu jau kelintą dieną neišsimiegu, daugiau padirbėsiu - daugiau pinigų uždirbsiu. Taip savęs nesaugant tos ligos, depresija ateina kaip signalas, kad taip toliau gyventi negalima.

Taip pat skaitykite: Argentinos psichologijos kraštovaizdis

Nemediakamentiniai Depresijos Gydymo Būdai

A. ir A. Mockai pabrėžia, kad Depresijos gydymo centras siekia taikyti nemedikamentinius gydymo būdus, manydami, kad vaistai pernelyg greitai siūlomi, o apie kitus alternatyvius būdus sau padėti žinoma per mažai. Mūsų tikslas - nemedikamentiniai gydymo būdai. Manome, kad vaistai pernelyg greitai siūlomi ir yra beveik nežinoma apie kitus alternatyvius būdus sau padėti. Norime praplėsti galimybių sąrašą.

„BE DEPRESIJOS” Savipagalbos Programa

Centre vykdoma „BE DEPRESIJOS” savipagalbos programa, skirta žmonėms, patiriantiems depresijos simptomus. Prieš kurį laiką Depresijos gydymo centre prasidėjo „BE DEPRESIJOS” savipagalbos programa žmonėms patiriantiems depresijos simptomus. Pagrindiniai programos principai:

• Fizinis Aktyvumas: Šiuo metu žmogus per dieną tik 15 min. stovi ant kojų, likusį laiką -sėdi. Tiriant šiuolaikines medžiotojų-rinkėjų bendruomenes ten beveik neaptinkami sergančiųjų depresija. Nuspręsta išsiaiškinti, kas juos apsaugo nuo depresijos, o mūsų neapsaugo? Vienas iš svarbių faktorių - tai, kad mes nebejudame, anksčiau žmonės nueidavo apie 16 km per dieną. Nejudėjimas toksiškai veikia visą organizmą, ir mūsų nuotaiką. Užklupus depresijai judėti visai nesinori, tad programos metu dirbame individualiai ieškodami tinkamiausio fizinio judėjimo būdo ir dar, kas būna svarbiausia, labai konkrečiai aiškinamės, kaip tą fizinį aktyvumą galima būtų integruoti į konkretaus žmogaus gyvenimą: kurią valandą, kurią dieną ir pan.
• Bendravimas: Psichikai reikia daugiau bendravimo, buvimo bendruomenės dalimi jausmo. Bendravimas tampa puikiu apsauginiu veiksniu ypač tokiais atvejais, kai turime polinkį „pakibti, užstrigti” kažkokiose mintyse, galvojame tą patį, vis graužiame ir kaltiname save. Kai žmonės bendrauja, kažką veikia kartu tada lengviau nukreipti dėmesį ir neužstrigti tose toksiškose mintyse.
• Šviesa: Šviesos kiekis tiesiogiai veikia alkio jausmą, apetitą, nuotaiką, energijos lygį, miegą, budrumą. Kad sinchronizuotume kūno ritmus, mums reikia pusvalandžio ryškios šviesos kiekvieną dieną. Artimiausią pusmetį ryškios šviesos mes iš viso negausime. Šiuolaikinės technologijos leidžia išspręsti šią problemą. Egzistuoja šviesos terapijos lempos arba akiniai, su kuriais pakanka pabūti pusvalandį per dieną ir jie aprūpina organizmą trūkstama šviesa. Jie kol kas mūsų rinkoje naujiena, tačiau įvertinus depresijos paplitimo mąstus, turėtų tapti populiarūs.
• Omega-3 Riebalų Rūgštys: Sergant depresija organizme būna netinkamas omega-3 ir omega-6 riebiųjų rūgščių santykis, kuris sukelia lėtinį uždegimą kūne. Papildę savo mitybą omega-3 rūgštimis, t.y., žuvų taukais, galime sumažinti uždegiminius procesus organizme. Uždegiminė teorija - tai vienas naujausių depresijos kilmės modelių.

Kiekvienam žmogui teigiamą efektą duoda vienas ar kitas mano paminėtas būdas, kai kuriems pagerės pradėjus daugiau judėti, kitam - kasdien gavus reikiamą kiekį šviesos, o trečiam gali reikėti įdiegti visus mano išvardytus principus. Išbandžius kuo daugiau metodų, galima atsirinkti, kas konkrečiam žmogui duoda geriausią efektą. Dirbant grupėje veikia ir grupinės terapijos savipagalbos principas. Bet bene svarbiausia žinia kalbant apie depresijos gydymą be vaistų - žmogus turi norėti pats išsikapstyti, stengtis, valdyti savo gyvenimą ir prisiimti už jį atsakomybę. Todėl gydymas pasitelkus vaistais ir neduoda 100 proc. Efekto, nes gydyti depresiją tik vaistais - tai tas pats, kas vandenyne pasodinti žmogų į valtį, bet neduodi irklų ir nepaaiškinti, kur plaukti. Jis kaip ir nepaskęs, tačiau toje valtyje jis bus saugus iki pirmos audros.

M.K. Čiurlionio Pavyzdys ir Psichikos Ligų Stigma

Psichologė D. Survilaitė atkreipia dėmesį į tai, kad požiūris į psichikos ligonius per pastaruosius kelis dešimtmečius, kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę, pasikeitė labai nedaug. Vienintelis genijus, ir tas turėjo psichikos sutrikimą, todėl apie tai geriau nekalbėti - toks požiūris į M.K.Čiurlionio asmenybę ir kūrybą vis dar siejamas su sovietiniais laikais, kai šeimos nariai, kurių artimieji sirgo psichikos liga, gėdydavosi apie tai kalbėti. Tačiau psichikos liga gali užklupti kiekvieną žmogų, o požiūris į psichikos ligonius per pastaruosius kelis dešimtmečius, kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę, pasikeitė labai nedaug. Apie M.K.Čiurlionį daug rašė užsieniečiai, o mes, lietuviai, rašyti apie tai vis dar vengiame. Reikia mažinti psichikos ligos stigmą - psichikos liga nepadaro netalentingo žmogaus genijumi, bet ir nesumenkina tikro genijaus vertės dėl to, kad jis ja sirgo.

Meteopriklausomybė

Daugelis žmonių kintant oro sąlygoms pastebi savijautos pokyčius. Pasak psichologo, gamta žiemą ilsisi, vasarą - suaktyvėja. Būtent taip turėtų gyventi ir žmogus. Neverta stebėtis, kodėl žiemą nieko nebesinori, subjūra nuotaika, pradeda didėti svoris. Tokiu metu reiktų prisitaikyti prie gamtos sąlygų, pabūti su savimi, padaryti trumpą pauzę nuo aktyvaus gyvenimo ritmo. „Jei žmogus negali susitaikyti su sulėtujusiu gamtos rimtu, jis gali save palepinti specialiomis procedūromis kaip saulės ar šviesos terapija, kuri sumažintų nuotaikų kaitą. Priklausomybė nuo orų yra skirstoma į tris etapus, nuo silpniausio iki stipriausio: meteojautrumas (jaučiamas suirzimas, nuotaikų kaita), meteopatija (nuotaikos ir fizinės būklės suprastėjimas), meteopriklausomybė (depresija, kurią iššaukia kintantys orai).

Taip pat skaitykite: Etikos dilemos psichologijoje

Isterija

Žodis "isterija" mūsų šnekamojoje kalboje dažnai vartojamas neapgalvotai, neįsigilinant į tikrąją jo reikšmę. Dažnai audringą neigiamų emocijų protrūkį vadiname isterija, o skandalingą asmenybę - isterike. Tačiau svarbu suprasti, kad isterija yra liga, turinti savo istoriją ir kilmę. Isterijos terminas kilo iš graikų kalbos žodžio "histera" - gimda. Senovės gydytojai manė, kad isterija yra moteriška liga, susijusi su gimdos patologija. Jie tikėjo, kad gimda gali keliauti po visą kūną ir paveikti dvasinę būseną.

Isterija priskiriama neurozėms, t. y. liguistoms reakcijoms į nemalonią situaciją. Įtakos turi ir įgimtas polinkis, nors paveldimumo poveikis dar nėra pakankamai ištirtas. Isterijai būdingas emocingumas ir polinkis į demonstratyvų, teatrališką elgesį. Manoma, kad ištikus isterijos priepuoliui sumažėja smegenų žievės poveikis už emocijas atsakingiems centrams. Dėl to laikinai gali sutrikti regėjimas ir klausa, kvėpavimas, judėjimas, kartais iki visiško paralyžiaus.

Svarbu, kaip į viską reaguoja pats ligonis. Jam reikia pasirinkti būdą teisingai ir konstruktyviai spręsti savo problemas. Tai nėra paprasta. Spardytis ištiktam isterijos - taip reaguoti į bet kokį gyvenimišką nepatogumą - daug lengviau. Kai kam tai tiesiog tampa gyvenimo būdu. Jų artimiesiems ypač sunku. Suprantama, kodėl žodis „isterikė“ tapo beveik įžeidimu. Tačiau sergančiam žmogui reikia pagalbos. O jei pastebite, kad turite polinkį liguistai reaguoti, pasistenkite aiškiai suvokti savo problemas. Iš esmės tai ir yra psichoanalizės užduotis. Tad be kvalifikuoto specialisto pagalbos neišsiversite.

Asmenybės Sutrikimai

Asmenybės sutrikimai priskiriami prie grupės psichologinių sutrikimų, kurie pasižymi nelanksčiais ir žalingais mąstymo bei elgsenos būdais. Žmonės, sergantys asmenybės sutrikimais, neretai sunkiai sutaria su kitais žmonėmis, patiria sunkumų spręsdami kasdienes problemas socialiai ir kultūriškai priimtinais būdais. Dažniausiai šie sutrikimai pasireiškia paauglystėje arba ankstyvame suaugusiojo amžiuje. Yra įvairių tipų asmenybės sutrikimų: paranoiškas, šizoidinis, šizotipinis, antisocialus, ribinis, histrioninis, narcisistinis, vengiančiojo tipo, priklausomas ir obsesinis kompulsinis.

Patikimai diagnozuoti asmenybės sutrikimus yra sudėtinga. Dėl to būtina atlikti kruopščią specialisto vedamą diagnostiką. Gydymas priklauso nuo asmenybės sutrikimo tipo ir sunkumo. Psichoterapija gali labai padėti suprasti ir valdyti sutrikimo simptomus bei elgesį, kuris trukdo kasdieniam gyvenimui.

Psichologinės Pagalbos Svarba

Psichologinė pagalba yra būtina tiek sergantiems psichikos ligomis, tiek patiriantiems įvairius sunkumus.

Psichologo funkcijos apima: Rūpinimąsi socialinių paslaugų gavėjų psichine sveikata, konsultavimą individualiai ir grupėse. Reguliarų psichologo konsultacijų organizavimą budinčiam ir nuolatiniam globotojui ir jo prižiūrimam vaikui. Intensyvios psichologo pagalbos teikimą prižiūrimo vaiko adaptacijos laikotarpiu, nustačius vaikui nuolatinę globą (rūpybą) kitoje šeimoje ar pakeitus budintį ar nuolatinį globotoją. Psichologinio įvertinimo atlikimą ir dalyvavimą vertinant prižiūrimo, globojamo (rūpinamo) ar įvaikinto vaiko poreikius, jo stipriąsias, silpnąsias puses bei budinčio ar nuolatinio globotojo, globėjo (rūpintojo), šeimynos dalyvių arba įtėvių ir kartu gyvenančių jų šeimos narių poreikius. Psichologinės pagalbos teikimą socialinių paslaugų gavėjams, išgyvenantiems krizę ar patyrusiems trauminių emocinių išgyvenimų (ligų, netekčių, skyrybų ir kitais atvejais) ir jų šeimoms, artimiesiems. Psichosocialinių paslaugų teikimą, konsultavimą paslaugų gavėjus (globėjus ir įtėvius, globojamus ir įvaikintus vaikus), socialinius darbuotojus bei kitus suinteresuotus asmenis tarpinstituciniu susitarimu, psichologinių ir socialinių įgūdžių lavinimo užsiėmimų vedimą, paskaitų skaitymą pagal poreikį. Savitarpio pagalbos grupių organizavimą ir vedimą paslaugų gavėjams. Psichologinės pagalbos teikimą Globos centro darbuotojams. Bendradarbiavimą su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis, teikiančiomis socialines paslaugas. Priemonių, susijusių su psichikos sveikatos stiprinimu, organizavimą Centro bendruomenėje.

Lėtinio Nuovargio Sindromas (LNS)

Medikai įsitikinę, kad ši paslaptingai skambanti liga - civilizacijos rykštė. Užsimojame padaryti tiek daug darbų, kad niekaip nespėjame. Šiai ligai būdingas sutrikęs dėmesys, kartais pakilusi temperatūra, padidėję limfmazgiai. Kad tai ne šiaip pramanyti negalavimai, sutinka ir medikai, nes šiandien vis daugiau žmonių kreipiasi į juos būtent dėl tokių nusiskundimų. Jeigu net išsamūs tyrimai nerodo jokios rimtos ligos, diagnozuojamas LNS ir skiriamas gydymas. Numoti į jį ranka ir tikėtis, kad viskas praeis savaime, nereikėtų - negydomas LNS, kaip skelbia naujausi tyrimai, net dviem trečdaliams pacientų sukelia ryškių depresijos požymių: dažnas ima kaltinti save dėl nepadarytų darbų, užsisklendžia, nenori linksmintis, atsiriboja nuo aplinkinių, o psichinė būklė kasdien tik blogėja.

Vieni medikai teigia, kad pagrindinis ligą sukeliantis veiksnys - stresas ir nuovargis, kiti mano, kad įtakos turi virusai, aplinkos užterštumas ir kitos priežastys. Visgi dažniausiai paplitusi nuomonė, kad LNS - dėl pertemptos psichikos atsiradusi nuolatinio nuovargio būsena. Nereikia pamiršti, kad nuovargis yra labai dažnas ir bendras negalavimas - kartais jį gali sukelti lėtinė intoksikacija, endokrininės, reumatinės, infekcinės ir psichinės ligos. LNS neturi jokios aiškios priežasties. Jo diagnozė pagrindžiama sergantįjį stebint kelis mėnesius, atliekant tyrimus, o tai nėra taip paprasta.

Lėtinio nuovargio atsiradimą gali lemti ir žmogaus charakteris, ypač įsitikinimas, kad pasaulis be jo sugrius. Psichologų teigimu, ligai atsirasti įtakos turi ir vaikystėje susiformavęs, galbūt tėvų įdiegtas požiūris į darbą, pinigus ir save. LNS būdingesnis darbingo amžiaus, ypač savęs netausojantiems jauniems žmonėms, kurie viską nori pasiekti greitai, neįvertina savo galimybių ir greičiau palūžta. Didžiausiai rizikos grupei priskiriami nuolat įtampą patiriantys, skubantys ir mėginantys aplenkti laiką verslininkai ir žmonės, kurių darbas susijęs su didele atsakomybe. Ne veltui LNS dar vadinamas verslininkų gripu.

Liga yra heterogeninė ir sunkiai nustatoma, todėl gydoma tik apie 20 proc. pacientų. Tiesa, specifinio LNS gydymo kaip ir nėra - tiesiog organizmui reikia duoti laiko atsigauti, kaip įmanoma palepinti jį. Padeda subalansuota mityba ir dienos režimas, vitaminai, įvairios atpalaiduojamosios terapijos, sportas, buvimas gryname ore. Teigiamą poveikį turi visavertė subalansuota mityba, papildyta reikalingais vitaminais ir mineralais. Vienas geriausių vaistų nuo bet kokių ligų yra teigiamos emocijos, skatinančios ne tik gerą nuotaiką, bet ir teigiamus žmogaus organizmo pokyčius. Įveikti lėtinio nuovargio sindromą taip pat padeda vandens procedūros, kiti atsipalaiduoti padedantys būdai (pirtys, biologiškai aktyvių taškų masažas, kvapų terapija).

Pagalba sergant LNS

• B grupės vitaminai
• Magnis
• Geras nakties poilsis
• Autogeninių treniruočių metodas
• Cinkas
• Šviesos terapija
• Sportas

Kopriklausomybė

Priklausomybė nėra vieno asmens liga, tai visos šeimos ir artimiausios aplinkos žmonių liga ir tiesiogiai paliečiantį kiekvieną asmenį. Visi priklausomybę turinčio asmens artimieji, kurie stengiasi jam padėti, klausosi jo rūpesčių, tampa netiesiogiai priklausomi. Tokia priklausomybės forma įvardijama kaip kopriklausomybę (anglų k. Kopriklausomo visas elgesys sukoncentruotas į kontrolė savo artimo turinčio priklausomybę. Kopriklausomybė tai perdėtas priklausymas nuo kito žmogaus ir manymas, kad esi kt žmogaus dalis, kad be tavęs jis nepajėgus, o taip ir padarome jį neįgaliu ne tik tvarkytis su vartojimu, bet ir su visa gyvenimo kokybe. Kopriklausomas ir pats tampa priklausomas nuo kitų žmonių, įsikabina į kitą, nori būti išgelbėtas, nori, kad juo pasirūpintų, iš artimųjų nori daug dėmesio, jaučiasi silpnas, menkesnis už kitus, nelygiavertis, nesuvokia ir neapsibrėžia savo asmenybės ribų, nesuvokia, kad jis yra savarankiškas, atskiras nuo kito žmogaus, yra pasyviai agresyvus, jaučia stiprią kaltę, yra perdėtai susikoncentravęs į kitą žmogų, nesugeba pasakyti „ne“, nori įtikti kitiems, ir t. t.

Artimieji taip įsijaučia į kito žmogaus problemą, kad nekreipia dėmesio į savo poreikius, interesus. Jie gyvena priklausomybę turinčio asmens gyvenimą, stengiasi jam padėti. Priklausomybei progresuojant darosi vis sunkiau susitvarkyti su kasdieniais uždaviniais bei atsakomybėmis, kol ilgainiui jis tampa visiškai nepajėgus jų išpildyti. Tuo tarpu artimieji mobilizuoja savo pajėgas ir stengiasi užglaistyti galimus negatyvius vartojimo padarinius.

Kaip padėti artimajam sergančiam priklausomybe

• Šeimos nario priklausomybės nelaikyti kaip šeimos gėdos.
• Nemoralizuoti.
• Venkite nuskriaustojo vaidmens.
• Nemanipuliuokite pasakymu „jei mane/mus mylėtum…“.
• Venkite grasinimų, kurių neįgyvendinsite.
• Nedarykite už jį to, ką jis gali ir privalo atlikti pats.
• Sutikite su bet kokiu paties pasirinktu gydymo metodu, būdų.
• Nesitikėkite staigaus ir visiško pasveikimo.
• Nesistenkite apsaugoti sveikstantį nuo siūlymų išgerti.

tags: #psichologu #gydoma #civilizacijos #liga