Pirminio Asmens Psichikos Būklės Patikrinimo Tvarka Lietuvoje

Įvadas

Psichikos sveikatos priežiūra yra specializuota sveikatos priežiūra, vykdoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus standartus. Siekiant gerinti psichikos sveikatą Lietuvoje, svarbu užtikrinti tinkamą ir efektyvų pirminį psichikos būklės patikrinimą. Šiame straipsnyje aptariama pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo tvarka Lietuvoje, remiantis teisės aktais ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo principais.

Psichikos Sveikatos Priežiūros Sistemos Prioritetai

Daugelio šalių patirtis rodo, kad psichikos sutrikimų dažnėjimą pavyksta sustabdyti ir sumažinti tik kryptingai vykdant valstybines - kompleksines programas pagal prioritetines veiklos sritis. Svarbiausios iš jų yra:

• Ilgalaikių psichikos ligų valdymas.
• Narkologinių ligų prevencija ir gydymas.
• Pagalba sergantiems silpnaprotyste.
• Psichikos invalidų reabilitacija bei reintegracija į visuomenę.
• Patikimos nuolatinės savižudybių ir mėginimų nusižudyti apskaitos sistemos sukūrimas ir palaikymas.

Įgyvendinant šias veiklos sritis, būtina kartu plėtoti profilaktiką visomis kryptimis, įskaitant ir pirminę psichikos sveikatos priežiūrą.

Pirminė Psichikos Sveikatos Priežiūra

Pirminė psichikos sveikatos priežiūra yra organizuojama psichikos sveikatos centruose (PSC). Šių centrų pagrindiniai uždaviniai yra:

• Vykdyti psichikos sveikatos priežiūrą.
• Teikti socialinę pagalbą psichikos ligoniams.

Pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos PSC arba pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų psichikos sveikatos priežiūros kabinetuose visiems nuolat savivaldybės teritorijoje gyvenantiems (draudžiamiesiems) asmenims.

Taip pat skaitykite: Pirminės psichikos sveikatos paslaugos vaikams

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, psichikos sveikatos priežiūros komandoje turėtų būti ergoterapeutas, kuris rūpintųsi užimtumo veikla individualiai kiekvienam pacientui (pvz., lipdymo darbai, keramika ir pan.). Taip pat svarbus psichikos sveikatos slaugytojas - asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujantis slaugant psichikos ligonius, mokantis sveikos gyvensenos, įtraukdamas į slaugą šeimos narius, globotojus, turintis valstybės pripažintą dokumentą (slaugos praktikos licenciją), liudijantį apie teisę užsiimti slaugos praktika. Psichikos sveikatos slaugytoju gali dirbti asmuo, baigęs aukštesniąją ar aukštąją medicinos mokyklą ir gavęs jos baigimo diplomą.

Antrinė ir Tretinė Psichikos Sveikatos Priežiūra

Antrinė psichikos sveikatos priežiūra teikiama apskričių psichiatrinėse ligoninėse arba apskričių ligoninių psichiatrijos skyriuose, psichiatrijos ligoninių konsultacinėse poliklinikose ir dieniniuose psichiatrijos stacionaruose.

Tretinė psichikos sveikatos priežiūra apima sudėtingiausius psichikos sveikatos sutrikimų gydymo ir reabilitacijos atvejus.

Pacientų Hospitalizavimo Tvarka

Pacientai hospitalizuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymu. Pacientai, kurie hospitalizuojami savo pačių prašymu, turi teisę bet kada palikti psichiatrijos įstaigą, jeigu nereikia taikyti prievartinio gydymo.

Asmuo, sergąs sunkia psichikos liga ir atsisakąs hospitalizavimo, gali būti priverstinai gydomas tik tada, jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti žalos savo ir aplinkinių sveikatai ir gyvybei. Tokiais atvejais, ligoniai priverstinai hospitalizuojami ir priverstinai gydomi psichiatrijos įstaigoje ne ilgiau kaip 2 paras be teismo leidimo. Apie prievartinį gydymą ir hospitalizavimą psichiatrijos įstaigos administracija nedelsdama praneša ligonio artimiesiems ar atstovui ir kreipiasi į teismą dėl prievartinio hospitalizavimo ir prievartinio gydymo.

Taip pat skaitykite: Savybės psichologo darbui

Teismas turi teisę priimti sprendimą dėl ligonio prievartinio gydymo, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį. Jei praėjus vienam mėnesiui prievartinį gydymą reikia tęsti, ligoninės administracija vėl kreipiasi į teismą dėl gydymo pratęsimo, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Jei teismas nusprendžia, kad ligonis gali teisingai vertinti savo sveikatos būklę, gydymas, kuriam ligonis nedavė sutikimo, turi būti nutraukiamas ir be jo sutikimo negali būti tęsiamas.

Paciento Teisės Ligoninėje

Ligoninėse yra taisyklės apie bendrus ligoninės veiklos principus ir pacientų teises ir pareigas. Pacientas turi teisę sužinoti apie savo sveikatos būklę, gydymosi galimybes, numatomas gydymo pasekmes, gydymo trukmę ir galimą riziką.

Ligoninės skyriuje paciento laisvės neturi būti ribojamos. Tačiau daugelyje ligoninių neleidžiama gerti iš namų atsineštų vaistų, nepasitarus su slaugytoja ar gydytoju. Pacientas gali perdozuoti vaistus ar gerti vienus su kitais nesuderinamus vaistus. Apkritai ligoninė neturi varžyti paciento laisvės. Tačiau ligoninėje besigydantys pacientai išeidami iš skyriaus ar ligoninės turi pranešti personalui ir grįžti laiku, kaip buvo susitarta.

Visi tyrimai turi būti atliekami taip, kad nepažeistų pacientų teisės į anonimiškumą. Pacientas turi teisę susipažinti su savo medicinine dokumentacija. Kadangi dažnai medicininės formuluotės yra nelengvai suprantamos, pacientas turi teisę kreiptis į gydytoją ar slaugytoją, kad jie paaiškintų dokumentuose pasitaikančius terminus. Psichiatrijoje ši teisė gali būti dalinai apribota, jei tai gali kenkti paciento sveikatai.

Pirminio Asmens Psichikos Būklės Patikrinimo Tvarka

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1996 m. kovo 7 d. įsakymas Nr. 133 reglamentuoja pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo tvarką. Pagal šią tvarką:

Taip pat skaitykite: Išsamus žvilgsnis į asmenybę

1. Gydytojo-psichiatro dalyvavimas: Pirminį asmens psichikos būklės įvertinimą atlieka tik gydytojas psichiatras.

2. Kreipimosi iniciatyva:

   • Jeigu asmuo kreipiasi į gydytoją-psichiatrą dėl pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo savo iniciatyva (ar artimųjų iniciatyva ir asmuo tam neprieštarauja), tai jis turi būti gydytojo-psichiatro apžiūrėtas ir, esant reikalui, jam turi būti suteikta reikalinga psichiatrinė pagalba.
   • Jeigu dėl pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo į gydytoją-psichiatrą kreipiasi artimieji, o asmuo tam prieštarauja, tai gydytojas- psichiatras priima sprendimą dėl tokio asmens psichikos būklės patikrinimo, kai įtaria sunkius psichikos sutrikimus. Artimieji privalo kreiptis į gydytoją psichiatrą ar sveikatos priežiūros įstaigą raštu, nurodydami konkrečius asmens psichikos sutrikimo požymius.

3. Nepilnamečių apžiūra: Nepilnamečiai iki 16 metų gydytojo-psichiatro gali būti apžiūrimi tik dalyvaujant jų tėvams ar globėjams (išskyrus neatidėliotinus atvejus).

4. Konsultacijos: Stacionaruose ar ambulatorijose gydytojai-psichiatrai konsultuoja pacientus gydančiojo gydytojo kvietimu. Medicininėje dokumentacijoje nurodoma konkreti tokio kvietimo priežastis.

5. Psichikos sutrikimų diagnozavimas: Bendrosios praktikos ir kitų specialybių gydytojai, diagnozavę paciento psichikos sutrikimus, aprašo juos medicininėje dokumentacijoje.

Psichoterapijos Paslaugos

1. Psichoterapijos seansų teikėjai: Tretinio lygio psichoterapijos seansus teikia gydytojai psichoterapeutai ar psichologai-psichoterapeutai, turintys profesinės kvalifikacijos pažymėjimus, liudijančius apie mokymąsi pagal draugijų (asociacijų) programas.

2. Skyrimo tvarka: Pacientams psichoterapijos seansus skiria gydytojas psichiatras arba gydytojas psichoterapeutas konsultacijos metu. Psichologas-psichoterapeutas pacientus į psichoterapijos seansus priima tik po gydytojo psichiatro ar gydytojo psichoterapeuto konsultacijos.

3. Seansų dažnumas ir apmokėjimas: Individualios psichoterapijos seansai vyksta ne rečiau kaip 1-2 kartus per savaitę. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų mokama ne daugiau kaip už 24 seansus vienam pacientui per kalendorinius metus. Grupinės psichoterapijos seansai vyksta ne rečiau kaip 1-2 kartus per savaitę. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų mokama ne daugiau kaip už 24 seansus vienam pacientui per kalendorinius metus. Mokėjimo suma skaičiuojama už kiekvieną asmenį, dalyvaujantį grupiniame seanse. Mokama tik už faktiškai įvykusius psichoterapijos seansus.

Aktyvus Gydymas

Dauguma TLK-10 skyriuje F00-F99 išdėstytų sutrikimų yra lėtiniai. Dalis psichikos sutrikimų tęsiasi visą gyvenimą. Aktyviu gydymu laikomas kompleksinis ir intensyvus gydymas stacionare, dieniniame stacionare arba ambulatoriškai, kai derinami įvairūs psichikos sutrikimų gydymo būdai: psichofarmakoterapija, skiriant adekvačias dozes, elektros impulso terapija, psichoterapija ir kiti. Aktyvus gydymas reikalingas, kai pablogėja paciento būsena.

Dienos Stacionaras

Dienos stacionaras - tai tarpinė grandis tarp stacionarinio ir ambulatorinio gydymo arba dalinė hospitalizacija. Dienos stacionare turi būti darbuotojų kabinetai, procedūrų kabinetas, 5-7 lovų palata (jei taikoma infuzinė terapija ar didelės psichotropinių vaistų dozės). Be minėtų, turėtų būti grupinė psichoterapijos, meno terapijos, muzikos terapijos, darbo terapijos ir kt. patalpos.

Kiti Gydymo Būdai

• Psichofarmakoterapija: Tai gydymas psichotropiniais preparatais.
• Šeimos konsultavimas: Tai gydytojo darbas su ligonio šeimos nariais, informavimas apie ligonio sveikatą, ligos ypatumus, gydymo taktiką, palaikomojo-priešrecidyvinio gydymo būtinumą, bendravimo su ligoniu ypatumus.
• Socialinė reabilitacija: Tai priemonių, gerinančių socialinį paciento funkcionavimą (darbinių įgūdžių mokymą, finansinę paramą, pagalbą kasdieniniame gyvenime ir t.t.), kompleksas.
• Psichoterapija: Tai žodiniu ir nežodiniu psichoterapeuto ir paciento bendravimu, mokslinėmis psichologijos teorijomis, psichoterapeuto ir paciento sąveikos psichologinių mechanizmų supratimu pagrįsti gydomojo poveikio metodai. Psichoterapija apima asmenybės struktūros, normalaus asmenybės vystymosi supratimą, asmenybės patologinių pokyčių ir psichoterapinio poveikio aiškinimą ir specifinius šios krypties psichoterapinio poveikio metodus. Psichoterapijos seansas - betarpiškas psichoterapeuto ir paciento bendravimas individualiai ar grupėje, kurio metu žodiniais ir nežodiniais metodais siekiama paciento pasikeitimo.

Vaikų ir Paauglių Psichikos Sveikatos Priežiūra

Vaikų psichikos sveikatos priežiūra - tai psichiatrijos, psichoterapijos, psichologinio konsultavimo ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugos vaikams, paaugliams ir jų tėvams (globėjams, paciento atstovams). Gydymo ir psichosocialinės reabilitacijos metodai taikomi ne tik vaikams. Gydymo tikslai įgyvendinami dirbant specialistų komandos principu.

Aplinkos Terapija

Aplinkos terapija - tai bazinė vaikų ir paauglių stacionaruose taikoma programa. Konkrečiam vaikui ir vaikų grupei sukurta aplinkos terapija padeda saugiai jaustis, moko suvokti elgesio pasekmes ir sąmoningai rinktis tinkamus elgesio būdus bei įsisavinti įgūdžius, būtinus socialinei kompetencijai atstatyti. Socialinė kompetencija - tai žmogaus įgūdžiai ir gebėjimai, kurie būtini norint susidoroti su pareigomis, būdingomis konkrečiam jo gyvenimo etapui.

Aplinkos terapija galima įtakoti asmenį veikiančius stresorius, patologiją, pareigas, lankstumą, aplinkos apsaugos veiksnius ir įgūdžius bei gebėjimus. Aplinkos terapiją taiko vaikų priežiūros darbuotojai, vadovaujami vaikų ir paauglių psichiatrų bei medicinos psichologų.

Krizių Intervencija

Krizių intervencija - ypač intensyvi specialistų komandos pagalba paciento krizių laikotarpiu. Trunka 5-7 dienas, kurių metu, įvertinus būklę ir nustačius diagnozę, pacientas perkeliamas į kitus sveikatos priežiūros skyrius, kitas institucijas arba grąžinamas į šeimą.

Mobili Komanda

Mobili komanda - tai vaikų-paauglių krizių intervencijos skyriaus struktūrinė dalis. Pagrindinė mobilios komandos funkcija - skubi psichiatrinė - psichologinė pagalba krizinės situacijos vietoje.

Pirminė Vaikų Psichikos Sveikatos Priežiūra

Vaikų ir paauglių nuo 3 iki 18 metų pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos savivaldybių psichikos sveikatos centruose ir psichiatrijos kabinetuose. Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros specialistų komandą sudaro vaikų ir paauglių psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas ir psichikos sveikatos slaugytojas.

Pirminės vaikų psichikos sveikatos priežiūros specialistų tikslas - bendradarbiaujant su bendrosios praktikos gydytojais, pediatrijos tarnyba, švietimo, socialinės rūpybos, vaikų teisių apsaugos, policijos ir kitomis institucijomis, išaiškinti psichikos ir elgesio sutrikimus, organizuoti ir taikyti efektyvias prevencijos, gydymo ir psichosocialinės reabilitacijos priemones bei, esant indikacijų, nukreipti į kitas sveikatos priežiūros įstaigas. Jei psichikos sveikatos centre šiuo metu nedirba vaikų ir paauglių psichiatras, vietoj jo vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros paslaugas laikinai teikia gydytojas psichiatras.

Ambulatorinės terapijos seansas trunka 1 val. Vaikų ir paauglių psichiatrijos stacionare didžiausias dėmesys skiriamas aplinkos terapijai. Tuo rūpinasi vaikų priežiūros darbuotojai ir psichikos sveikatos slaugytojai, vykdydami nuolatinę individualią ir grupinę hospitalizuotų vaikų priežiūrą, taikydami aplinkos terapiją bei apsaugodami vaikus nuo jų psichiką žeidžiančių veiksnių. Tinkami personalo ir gydomų stacionare vaikų santykiai yra būtina stacionarinio gydymo efektyvumo sąlyga.

Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuose teikiama skubi psichiatrinė - psichologinė pagalba vaikams ir paaugliams, turintiems didelių psichologinių problemų. Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriai gali būti prie vaikų ir paauglių psichiatrijos stacionarų skyrių ar prie pediatrijos skyrių. Skyriuje turi būti ne daugiau kaip 8 lovos. Į skyrių priimami vaikai nuo 3 iki 18 metų. Gydymas trunka iki 7 parų. Darbas skyriuje organizuojamas komandiniu principu.

Psichikos Sveikatos Priežiūros Paslaugų Tendencijos

Psichiatrijos, kaip ir visos sveikatos priežiūros sistemos, reformos pagrindinė kryptis yra viena - stacionarinio gydymo mažinimas, ambulatorinio gydymo svorio didinimas. Ambulatorinės pagalbos decentralizavimas steigiant psichikos sveikatos centrus didžiųjų miestų poliklinikose ir rajonuose įgalina kiek galima priartinti psichiatrijos pagalbą prie gyventojų ir realiai gerinti teikiamų paslaugų kokybę.

Didelė pacientų dalis gyvena globos namuose, pensionatuose. Šiuo metu Lietuvoje veikia 25 pensionatai. Dabar Lietuvoje yra 61 psichikos sveikatos centras.

Valstybinė Psichikos Ligų Profilaktikos Programa

Pagrindinė Valstybinės psichikos ligų profilaktikos programos idėja - psichikos sutrikimų prevencija, ankstyvas išaiškinimas, kokybiškas gydymas ir socialinė reabilitacija. Strateginis programos uždavinys - pirminės, antrinės ir tretinės profilaktikos vykdymas. Valstybinė psichikos ligų profilaktikos programa leidžia įgyvendinti PSO programos ,,Sveikata visiems 21 amžiuje” 6 (psichinės sveikatos gerinimas) ir 12 (alkoholio, narkotikų ir tabako žalos mažinimas) siekinius.

Įgyvendinant Valstybinę alkoholio kontrolės programą, numatyta ištirti alkoholio žalą žmogaus sveikatai ir šalies ekonomikai, supažindinti su tyrimo rezultatais visuomenę, atlikti tyrimus, padedančius nustatyti alkoholio paplitimą, jo priežastis. Svarbiausias šios programos tikslas - vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymu mažinti alkoholio pasiūlą ir vartojimą.

Nacionalinė narkotikų kontrolės ir prevencijos programa parengta vadovaujantis Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės programos rekomendacijomis.

Psichikos Sveikatos Priežiūrą Reglamentuojantys Teisės Aktai

Psichikos sveikatos priežiūra, kaip ir visa sveikatos sistema, yra nuolat pertvarkoma. Svarbiausi teisės aktai, reglamentuojantys psichikos sveikatos priežiūrą Lietuvoje:

• Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas (Žin., 1995, Nr.
• Lietuvos Respublikos Narkologinės priežiūros įstatymas (Žin., 1997, Nr.
• Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas X-1070 "Dėl psichikos sveikatos strategijos patvirtinimo" (Žin., 2007, Nr.
• Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (Žin., 2009 Nr.
• Lietuvos Respublikos Slaugos praktikos įstatymas (Žin., 2001 Nr.
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakymas Nr. V-601 "Dėl Lietuvos medicinos normos MN 53:2005 "Gydytojas psichiatras teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė" patvirtinimo" (Žin., 2005, Nr.
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymas Nr. V-577 "Dėl Lietuvos medicinos normos MN 114:2005"Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė" patvirtinimo" (Žin., 2005, Nr.
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. birželio 17 d. Nr. V-714 ‚Dėl Lietuvos medicinos normos MN 22:2014 „Psichikos sveikatos slaugytojas.
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. V-583"Dėl gyventojų prisirašymo prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigų tvarkos" (Žin., 2001, Nr.
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr. 751"Dėl asmenų, norinčių įsigyti civilinį ginklą, schematizuotos psichiatrinės apžiūros ir psichikos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo" (Žin., 1998, Nr.
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1996 m. kovo 7 d. įsakymas Nr. 133"Dėl pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo tvarkos patvirtinimo" (Žin., 1996, Nr.
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 14 d. įsakymas Nr. V-245 "Dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. V-583 "Dėl gyventojų prisirašymo prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigų tvarkos" pakeitimo" (Žin., 2011, Nr.
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. rugsėjo 17 d. įsakymas Nr. V-861"Dėl pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo" (Žin., 2012, Nr.
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. lapkričio 19 d. įsakymas Nr. V-1052 "Dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. rugsėjo 17 d. įsakymo V-861 "Dėl pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo"(Žin., 2012, Nr.
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. V-720 "Dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 1997 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 221 "Dėl ligų ir sveikatos problemų, dėl kurių negalima tinkamai naudotis civiliniais ginklais, sąrašo ir asmenų, norinčių įsigyti civilinį ginklą medicininio patikrinimo tvarkos patvirtinimo" pakeitimo" (Žin., 2013, Nr.
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. V-69 ,,Dėl Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programos, privalomojo higienos įgūdžių mokymo programos ir Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr.
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. vasario 22 d. įsakymas Nr. V-164 ,,Dėl ligų, kuriomis sergantys ne jaunesni kaip 16 metų pacientai turi teisę į sveikatos priežiūros paslaugas, neatskleidžiant asmens tapatybės, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr.
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. V-178 ,,Dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, kai neatskleidžiama asmens tapatybė, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr.

tags: #pirminio #asmens #psichikos #bukles #patikrinimo #tvarka