Įvadas
Psichologų vaidmuo visuomenėje nuolat auga, todėl kyla klausimas dėl jų kvalifikacijos reikalavimų. Lietuvoje ši sritis susiduria su iššūkiais, pradedant specialistų trūkumu viešajame sektoriuje ir baigiant nesutarimais dėl licencijavimo. Šiame straipsnyje nagrinėjama psichologų situacija Lietuvoje, aptariant esamus iššūkius ir perspektyvas.
Psichologų Skaičius ir Pasiskirstymas Lietuvoje
Lietuvos psichologų sąjungos duomenimis, šalyje skirtingose institucijose dirba beveik 2000 psichologų. 2015-2016 metų duomenimis, Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžiose įstaigose dirbo 933 psichologai ir 47 psichologų asistentai. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, sveikatos priežiūros specialisto spaudo numeriai yra suteikti 579 medicinos psichologams (2015 m. dirbo 286 psichologai), Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įstaigose - 230 psichologų, Kalėjimų departamente - 46, Vidaus reikalų ministerijos įstaigose - 39, Krašto apsaugos ministerijos įstaigose - 30 psichologų.
Tačiau, pasak Lietuvos psichologų sąjungos prezidentės Neringos Grigutytės, šie statistiniai duomenys neatsispindi, kiek yra dirbančių organizacinių psichologų, sporto ir kitų sričių psichologų bei tų, kurie dirba privačiai. Tikėtina, kad jų yra bent dvigubai daugiau. Deja, gauti tikslios informacijos, kiek yra psichologines paslaugas teikiančių asmenų neįmanoma, kol nebus licencijavimo ir psichologų registro/sąvado. Tuo pačiu ir negalime pasakyti, kiek yra „stebukladarių", save vadinančių psichologais. Problema, kad žmonės net nežino, kas yra psichologas, kokias kompetencijas jis turi turėti, kuo jis skiriasi, pavyzdžiui, nuo psichiatro, kur gali kreiptis žmonės, jei yra nepatenkinti psichologo paslaugomis ir pan.
Specialistų Trūkumas Viešajame Sektoriuje
Viešajame sektoriuje šiuo metu yra 2386 psichologų etatai. Tačiau jų užimta vos 78 proc. Beveik nerasime Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto, Teisingumo, Krašto apsaugos, Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų, kurioms netrūktų psichologų. Psichologus turi tik 68 proc. 2018 metais buvo patvirtinta 19 teismo psichologų etatų, tačiau Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, šiemet užimta tik 13. Policijos departamente jų turėtų būti 30, tačiau yra 23. Lietuvos kalėjimų tarnyboje, kur yra 48 psichologų pareigybių etatai, jų užimta 25, o savivaldybių biudžetinėse socialinių paslaugų įstaigose, kur turėtų dirbti 145 psichologai, jų yra 125.
Anot Lietuvos psichologų sąjungos prezidentės Ainos Adomaitytės, galima pasidžiaugti, kad vis daugiau žmonių pradeda tikėti psichikos sveikatos specialistų pagalba - stebimi didėjantys suteiktų paslaugų skaičiai. Vis dėlto, pasak jos, tai kelia kitų problemų, pavyzdžiui, psichikos sveikatos centruose formuojasi ilgos eilės, nepriklausomai nuo problemos, pirminės konsultacijos gali tekti laukti ir keletą mėnesių, o ją gavus neretai tenka laukti dar keletą iki antrosios.
Taip pat skaitykite: J. Lozovska ir jaunieji mokslininkai
A. Adomaitytės teigimu, siekiant padidinti darbuotojų skaičių psichikos sveikatos sektoriuose, turėtų būti didinamas darbo vietų patrauklumas - užtikrinami kvalifikaciją atitinkantys atlyginimai, darbdaviai įpareigojami sudaryti galimybes psichikos sveikatos specialistams kelti kvalifikaciją ir kt. „Daugėja privačiai dirbančių specialistų ir tuo pačiu didėja valstybiniame sektoriuje neužimtų etatų skaičius. Tai lemia išsilavinimo neatitinkantis darbo užmokestis“, - pažymi ji.
Neringa Grigutytė, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto Klinikinės psichologijos katedros vedėja, pabrėžia, kad viešajame sektoriuje psichikos sveikatos priežiūros specialistų atlyginimai - per maži. „Jei psichoterapeutas, dirbdamas privačiai, gali uždirbti 2-3 kartus daugiau, viešasis sektorius tampa nekonkurencingas. Be to, įstaigos nėra suinteresuotos turėti psichikos sveikatos specialistų, jeigu juos įdarbinant ne tik kad nepadengiamas darbuotojo atlyginimas, bet ir susiduriama su nuostoliais“, - teigia ji.
Atlyginimų Klausimas
SAM skaičiuoja, kad vidutiniškai psichologai uždirba iki 2,2 tūkst. eurų. Tačiau teismo psichologai akcentuoja didėjantį darbo krūvį, neatitinkantį darbo užmokestį, kuris akivaizdžiai nekonkurencingas palyginti su kitose srityse (švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės ir kt.) dirbančių tokių specialistų darbo užmokesčiu. Jie uždirba netgi mažiau už psichologus iš minėtojo sąrašo, kurių darbo kokybė vertinama blogai.
Seimo narė R. Šalaševičiūtė kartu su LVŽS frakcijos seniūne Aušrine Norkiene įregistravo pasiūlymą kitų metų valstybės biudžete numatyti viso viešojo sektoriaus psichologų pareiginės algos koeficientą didinti iki 12. „Didinant koeficientą iki 10, reikėtų beveik 9 mln. eurų, jeigu iki 11, reikėtų 15,5 mln. eurų, o jeigu iki 12, kiek prašome, reikėtų 19,7 mln. eurų. Tam, kad išspręstume psichologų klausimą kaip pridera, kaip kitose valstybėse yra, tikrai turėtų būti prioritetas skirti pinigų psichologų atlyginimams“, - sakė parlamentarė ir pridūrė, kad kiti Seimo nariai įvairioms reikmėms prašo papildomai numatyti ir daugiau nei 100 mln.
Licencijavimo Problema
Nuo Nepriklausomybės laikų nėra priimtas psichologų praktinės veiklos įstatymas, kuris numatytų psichologų veiklos licenzijavimą, galintį užtikrinti psichologinių paslaugų teikimo visuomenei kokybę. Pasak Lietuvos psichologų sąjungos narių, gyvenimas be įstatymo, reglamentuojančio, kas yra psichologas ir kas gali tokiu vadintis, sukuria keistą situaciją, kai žmones konsultuoja „Bhakti jogą praktikuojantis psichologas", „chiromantas ir psichologas", „vedinis psichologas" ir t.t. Jie žada žmonėms stebuklus ir patys skelbiasi esantys stebukladariai.
Taip pat skaitykite: Argentinos psichologijos kraštovaizdis
Pasak doc., dr. A. Laurinavičiaus, Lietuvos psichologų sąjunga dėl kelių priežasčių suinteresuota, kad įstatymas būtų kuo greičiau priimas. Viena, kad pagerėtų psichologinių paslaugų prieinamumas. Antra, kad pagerėtų psichologinių paslaugų kokybė. „Mes manome, kad ne bet kas turėtų teikti psichologines paslaugas. Paslaugų teikėjui turi būti keliami atitinkami reikalavimai, kurie ir būtų suformuluoti profesinės veiklos įstatyme: •· Psichologas turi turėti universitetinį išsilavinimą,•· Keičiant darbo sritį, jis privalėtų konsultuotis su daugiau patyrusiu kolega,•· Turi kelti kvalifikaciją. Psichologiniu įvertinimu, konsultavimu ir švietimu užsiimantys specialistai turėtų būti licenzijuojami. Norintys išlaikyti licenziją privalės kelti savo kvalifikaciją, vadinasi, gaus naujausias žinias, tobulės, neužsidarys tarp keturių savo kabineto durų", - aiškina doc., dr. A. Laurinavičius.
Tačiau įstatymas judinamas septynis metus, bet vis dar išlieka tokių klausimų į kuriuos turėtų atsakyti ne politikai, o patys psichologai susitarti. Politikai teturi būti diskusijos moderatoriai. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad didžiausias kliuvinys yra tai, kad pati psichologų bendruomenė turi kardinaliai priešingas pozicijas ir absoliučiai skirtingai įsivaizduoja, kaip turėtų būti - ar reikia vieningos licencijavimo sistemos, ar tai turėtų būti daugiau laisvas pačių specialistų apsisprendimas.
SAM Iniciatyvos
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Marija Oleškevičienė pabrėžia, kad, siekdama spręsti įvardytas problemas, ministerija vykdo psichikos sveikatos priežiūros sistemos pertvarką. „Visai pertvarkai - infrastruktūrai sukurti ir minkštosioms paslaugoms užtikrinti - iš ES lėšų yra skirta daugiau nei 70 mln. eurų, papildomai bus įtrauktos ir PSDF lėšos“, - pažymi ji.
SAM specialistė akcentuoja, kad, įgyvendinant reformą, pirmiausia daug dėmesio skiriama ambulatorinėms paslaugoms užtikrinti ir jų pasiūlai bei įvairovei didinti. Taip pat, anot Delfi pašnekovės, dirbama, siekiant įtraukti ir nemedikamentinio gydymo komponentą, papildantį tradicinį medikamentinį gydymą.
M. Oleškevičienė taip pat pabrėžia, kad Lietuvoje prie jau veikiančių 42 psichiatrijos dienos stacionarų steigiami papildomi 42. „Projektai jau yra pradėti įgyvendinti, kuriama infrastruktūra, 2025-2026 m. jie bus baigti. Psichiatrijos dienos stacionarai steigiami būtent regionuose - ten, kur jų anksčiau nebuvo. Pavyzdžiui, iš Raseinių nebereikės važiuoti į Kauną. Stacionarinės paslaugos, alternatyvi pagalba bus teikiama pačiuose Raseiniuose. Be to, išplėtus dienos stacionarų paslaugų tinklą, stacionaruose sumažės pacientų, atsiguldavusių į ligoninę tik todėl, kad jų gyvenamojoje vietoje nebuvo galimybių gauti intensyvią pagalbą, atitinkamai ligoninėse padaugės vietų sunkiausiems pacientams. Stacionaruose gerės ir paslaugų kokybė - šiuo metu peržiūrimi šios pagalbos teikimo reikalavimai“, - teigia ji.
Taip pat skaitykite: Etikos dilemos psichologijoje
Visuomenės Psichikos Sveikatos Stiprinimas
M. Oleškevičienė taip pat pažymi, kad SAM skiria daug dėmesio psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugoms užtikrinti. Anot specialistės, šiuo metu gyventojai, susidūrę su gyvenimiškais sunkumais, kai dar nėra diagnozės ar kažkokio sutrikimo, gali gauti individualias psichologo konsultacijas visuomenės sveikatos biuruose - iki 6 individualių psichologo konsultacijų, kurios, pageidaujant, gali būti teikiamos anonimiškai.
M. Oleškevičienė pažymi, kad SAM itin daug dėmesio skiria psichikos sveikatos raštingumui didinti ir stigmai mažinti. Ji pamini jau sukurtą psichikos sveikatos ambasadorių tinklą. „Jį sudaro 13 psichikos sveikatos ambasadorių koordinatorių iš įvairių nevyriausybinių ir biudžetinių įstaigų ir 130 psichikos sveikatos ambasadorių, kurie dalyvauja įvairiuose bendruomenėms skirtuose renginiuose, susitikimuose, savo išgyvenimais bei patirtimi apie psichikos sveikatos sunkumus dalijasi žiniasklaidoje. Ambasadoriai - asmenys, patys patyrę psichikos sveikatos sunkumų ir (ar) susidūrę su jais savo artimoje aplinkoje. Jų veiklos tikslas - keisti visuomenės požiūrį į psichikos sveikatos sunkumus, skatinti pozityvias nuostatas ir elgesį juos patiriančių žmonių bei jų artimųjų atžvilgiu“, - sako ji.
Psichikos Sveikatos Rodikliai Lietuvoje
Pastaruoju metu pastebėta, kad psichinės sveikatos sutrikimų diagnozavimo atvejų skaičius auga. Šį pokytį galima sieti su geresniu ligų atpažinimu ir gydymo galimybių plėtra. Taip pat nesunku pastebėti, kad dalis psichinės sveikatos problemų Lietuvoje kyla dėl socialinių iššūkių, tokių kaip skurdas ar nedarbas. Psichikos sutrikimai dažnai nėra atsitiktiniai - jie gali būti ilgalaikių stresorių, traumų ar net genetinių veiksnių rezultatas. Atsižvelgdama į šias tendencijas, valstybė įgyvendina įvairias programas, kuriomis siekia pagerinti psichinės sveikatos paslaugų prieinamumą ir kokybę.
Pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos pateiktus duomenis, 2022 metais psichinės sveikatos sutrikimų diagnozės buvo nustatytos maždaug 20% daugiau asmenų nei 2019-aisiais. Dažniausiai pasitaikantys sutrikimai apima depresiją, nerimo sutrikimus ir priklausomybes. Ypač nerimą kelia tai, kad jaunimo, ypač paauglių, psichologiniai sunkumai tampa vis dažnesni.
tags: #psichologu #skaicius #2000 #lps