Psichologinis Asmenybės Įvertinimas: TAT Metodai

Įvadas

Asmenybės įvertinimas yra svarbi psichologijos sritis, padedanti suprasti individualius skirtumus, elgesio motyvus ir prognozuoti ateities veiksmus. Šiame straipsnyje nagrinėjami įvairūs psichologinio įvertinimo metodai, ypatingą dėmesį skiriant TAT (Teminio suvokimo testui) ir kitoms asmenybės tyrimo technikoms. Aptarsime nuo intelekto matavimo ištakų iki šiuolaikinių asmenybės testų, įskaitant jų pritaikymą vadyboje ir klinikiniame kontekste.

Intelekto Samprata ir Matavimo Ištakos

Intelekto matavimas yra psichologinės vertinimo pagrindas jau daugiau nei amžių. Nuo pirmųjų intelekto testų kūrimo iki įvairių modelių atsiradimo, atspindinčių žmogaus kognityvinio gebėjimo daugiaprasmiškumą, metodai ir teorijos, susijusios su intelekto matavimu, nuolat evoliucionuoja. Viena svarbiausių žmogų iš kitų būtybių išskiriančių savybių yra intelektas. Kasdieniniai stebėjimai rodo, kad žmonės skiriasi įvairių problemų (buitinių, profesinių, situacinių ir pan.) sprendimo greičiu ir kokybe. Taip pat praktika sudaro sąlygas pastebėti, kad proto (kitaip intelektinių galimybių) atžvilgiu žmonės tarpusavyje labai skiriasi nuo protinio atsilikimo iki itin aukšto intelekto. Šio skirtumo priežastys žmoniją domina nuo senųjų amžių.

Formalus intelekto matavimas prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje, pažymėdamas reikšmingą pokytį, kaip intelektas buvo suvokiamas ir vertinamas. Prancūzijos psichologas Alfredas Binetas yra laikomas pirmuoju, sukūrusiu praktinį intelekto testą - Binet-Simon skalę - 1905 metais. Amerikos psichologas Lewis Termanas adaptavo Bineto skalę JAV, sukurdamas Stanford-Binet Intelekto Skalę.

IQ balai paprastai gaunami standartizuotų testavimo procedūrų metu, kai asmens pasirodymas lyginamas su normatyviniu imtimi.

Alternatyvūs Intelekto Matavimo Būdai

Pripažindami tradicinių IQ testų ribotumą, tyrėjai sukūrė alternatyvias priemones, siekdami užfiksuoti platesnį žmogaus intelekto spektrą.

Taip pat skaitykite: Asmenybės teorijos

Emocinis Intelektas (EQ)reiškia gebėjimą atpažinti, suprasti, valdyti ir efektyviai naudoti emocijas tiek sau, tiek kitiems. Peterio Salovejaus ir Johno D. EQ Matavimas: EQ paprastai vertinamas per savianalizės klausimynus, tokius kaip Emotional Quotient Inventory (EQ-i), ir našumo pagrindu sukurtus testus, tokius kaip Mayer-Salovey-Caruso Emotional Intelligence Test (MSCEIT).

Socialinis Intelektas (SI)reiškia gebėjimą naviguoti socialiniais santykiais, suprasti socialinius signalus ir kurti bei išlaikyti santykius.

Howard Gardnerio Daugybės Intelektai (MI) teorijapateikta 1983 metais, siūlo, kad intelektas nėra vienas, vieningas konstruktas, bet susideda iš kelių atskirų modulių.

Kultūrinis Intelektas (CQ)reiškia gebėjimą prisitaikyti ir efektyviai funkcionuoti kultūriškai įvairiose aplinkose.

Intelekto Sąvokos Kilmė ir Apibrėžimų Įvairovė

Teigiama, jog intelekto samprata palaipsniui apaugo vis nauju mąstymo ir pažinimo turiniu, kuris atspindėjo vieno ar kito laikotarpio pasaulėžiūros, interesų lauką. Tačiau paradoksalu yra tai, jog tiek Rytų, tiek Vakarų civilizacijų kūrimosi pradžioje iškeltas sūkis „pažink save“ nė kiek ne mažiau aktualus ir dabarties žmogui. Archainis žmogus gyveno darnoje su gamta ir jautėsi neatsiejama jos dalis. Pamažu trūkinėjant vientisam mitologiniam pasaulėvaizdžiui ir atsirandant filosofinio mąstymo užuomazgoms, mitologijai būdingą vaizdinį pasaulio suvokimą pakeitė sąvokų kalba. Intelekto sąvokos gimimą lėmė žmogaus savimonės susiformavimas, savęs išskyrimas iš kitų gyvų būtybių, savo ypatingumo suvokimas. Į tarptautinę vartoseną įaugusio lotyniško žodžio intellectus (suvokimas, prasmė) sukūrimo nuopelnai priskiriami M.T. Ciceronui, garsiam romėnų oratoriui, stilistui, politikui (I a.pr.Kr.). Tačiau pati sąvoka senesnė, randama jau senovės graikų filosofų raštuose (V-IV a. pr. Kr.), neabejotinai jos būta ir Senovės Rytų civilizacijų pasaulėžiūrose.

Taip pat skaitykite: Metodai paauglių delinkvencijai įvertinti

Intelekto ir proto perskyra bene aiškiausiai apčiuopiama žvilgterėjus, kaip šias sąvoka suvokė I.Kant ir G.V.F.Hegel - dvi ryškiausios vokiečių filosofijos asmenybės. Pasak I.Kant, intelektas (verstand) kyla iš to paties šaltinio kaip ir juslumas. Tai yra sugebėjimas mąstyti jutiminio stebėjimo objektą, kurti vaizdinius ir sąvokas, spręsti, formuoti taisykles. Kitaip sakant, intelektui yra būtina patyrimo (empirinė) medžiaga. Jis yra bejėgis prieš besąlygiškus dalykus (pvz., laisvę, valią, Dievą), neteikiančius juslėms jokių duomenų apie save. Aukštesniu pažintiniu gebėjimu už intelektą I.Kant laikė protą. Protas visiems intelekto veiksmams suteikia būtiną sisteminį vientisumą, jis siekia pažinti daiktus pačius savaime, tačiau to padaryti nesugeba. G.V.F.Hegel filosofijoje intelektas taip pat yra žemesnysis pažintinis gebėjimas, samprotavimas, veikiąs formaliosios logikos ribose, t.y. operuojantis mintimis pagal formaliosios logikos dėsnius. O protas - tai potencija, kuri plėtojasi pati iš savęs, operuoja priešybėmis ir jų vienybėmis, galėdama apsieiti be juslinės patyrimo medžiagos ir veikti nesiremdama jokiais baigtiniais daiktais. Iš esmės tai yra Dievas, absoliuti idėja, pasaulinė dvasia.

Lotyniškai intellectus (gr. nus) - pažinimas, supratimas, protas. Platonas intelektą vadino Dievo duota sielos jėga. Aristotelis aiškino, kad protas (gr. ratio) atsiranda tik ką nors stengiantis pažinti. E.Kant, priešingai, intelektu (vok. verstand) vadino sugebėjimą kurti sąvokas, o protu (vok. vernunft) - kurti metafizines idėjas. Pasak G.V.Hegel, intelektas yra aukštesniojo, protingo ir konkretaus supratimo prielaida. J.Piaget žodžiais, intelekto operacijos psichikoje yra interiorizuoti subjekto veiksmai. Jos koordinuojasi tarp savęs ir sudaro paslankias vientisas struktūras, kurioms būdinga grįžtamumas ir atvirkštumas. Kai šios operacijos susiformavusios, žmogus tuo pat metu gali suvokti tiesioginį ir jam atvirkštinį veiksmą. A.Binet intelektą siejo su dėmesiu. Intelektas ir protas nuo seno arba neskiriami, vartojami kaip sinonimai, arba intelektas traktuojamas kaip sudėtinė proto dalis. Tokiu būdu nėra tikslios intelekto definicijos, visų pripažinto jo apibrėžimo. V.P.Zinčenko teigia, jog yra per 70 intelekto apibrėžimų, tarpusavyje besiskiriančių, kartais net prieštaraujančių vienas kitam. Keletas jų:

• intelektas - integralinė subjekto protinių galimybių visuma;
• intelektas - tai kiekvienam žmogui būdingas psichofiziologinis mechanizmas, kuris veikia nuolat ir yra sąlyga informacijai gauti, apdoroti ir panaudoti;
• intelektas - mąstymo sugebėjimas, racionalaus pažinimo sugebėjimas;
• intelektas (angl. intelligence) - tai sugebėjimas mokytis arba suprasti dalykus, arba spręsti problemas.

Kasdienybėje žmogaus intelektas siejamas su jo sumanumu, protingumu, sugebėjimu spręsti problemas, greitai perprasti dalykus, pasimokyti iš patirties.

Intelekto Testai ir Jų Pritaikymas Vadyboje

Intelekto testai ir jų pritaikymas vadyboje - tai nėra žinių testai. Tai - mąstymo, logikos testai. Dėl to tai nėra visapusiškas žmogaus protingumo įvertinimas. Nes logika dar ne viskas. Kai kurie labai protingi žmonės neturi stipraus loginio mąstymo, bet pasižymi kitokiomis protinėmis galiomis. Psichologas ir žurnalistas D.Goleman 1995 m. išleido knygą „Emotional Intelligence“. Vienos iš labiausiai perkamų knygų autorius tvirtina, jog ne loginis sugebėjimas ir ne sugebėjimas „virškinti“ skaičius neša sėkmę gyvenime. Priešingai, kaip žmonėms seksis gyvenime priklauso nuo jų jausmų. Jausminis intelektas padeda suprasti ir valdyti savo jausmus, rasti argumentus ir bendrauti su žmonėmis. Ypač didelį vaidmenį jausminis intelektas vaidina darbe, kur nuolat bendraujama su žmonėmis.

Tyrimai rodo, jog nemaža dalis iš mokymo įstaigų atėjusių žmonių su puikiomis „knyginėmis“ žiniomis ir aukštais 10 greitai netenka darbo vien dėl to, kad jie nemoka bendrauti su bendradarbiais ir klientais ar nesugeba priimti kritikos. „Minkštosios“ vertybės - taip jausminį intelektą pavadino Pensilvanijos universiteto psichologas M.Seligman, įkalbėjęs vienos draudimo kompanijos vadovybę priimti į darbą grupę žmonių, kurių kandidatūros jau buvo atmestos. Nors šie kandidatai ir neatitiko visų kompanijos keliamų profesinių reikalavimų, tačiau jie gavo aukštus įvertinimus iš M.Seligman parengto jausminio intelekto testo. Rezultatai parodė, kad M.Seligman rekomenduota žmonių grupė per pirmuosius metus pardavė 21% prekių, o dar kitais metais 57% daugiau nei kitos firmos darbuotojai. Kompanijos vadovybei neliko nieko kita, kaip tik kitą kartą priimant naujus žmones taikyti M.Selingman testą.

Taip pat skaitykite: Įvertinimo metodai ir taikymas

Daugiaprofilinė Asmenybės Apklausa

1949 metais R.B.Cattell parengė daugiaprofilinę asmenybės apklausą. Nuo to laiko ji plačiai naudojama psichodiagnostikos praktikoje. Šis testas universalus, praktiškas, suteikia įvairiapusės informacijos apie asmenybę. Jo klausimai, susiję su įprastomis gyvenimo situacijomis, skirti tiriamiesiems tikslams. Šiuo metu įvairios 16PF formos apklausos tampa ypač populiaria asmenybės greitos (žaibiškos) diagnostikos priemone. Jos rengiamos, kai reikia ištirti individualias psichologines žmogaus savybes. Klausimynas padeda nustatyti asmenybės bruožus, kuriuos R.B.Cattell vadina konstituciniais faktoriais. Cattell testas gali būti atliekamas individualiai arba grupėmis. Kokybinės ir kiekybinės asmenybės faktorių turinio bei jo tarpusavio sąsajų analizės pagrindu galima sudaryti tris faktorių grupes:

• intelektinių ypatybių faktoriai;
• emocinio ir valios savitumo faktoriai;
• charakterio faktoriai.

Iš 16 faktorių šiame darbe svarbiausi yra intelektinių ypatybių faktoriai:

• faktorius ,,intelektas“ tyrėjui atskleidžia, ar žmogaus mąstymui būdingas konkretumas, kai kuriais atvejais ir tam tikras rigidiškumas (kai kada jausmai gali sutrikdyti (dezorganizuoti) mąstymą), ar mąstymo abstraktumą, sumanumą, nuovoką (toks žmogus greitai viską supranta ir išmoksta);
• faktorius ,,realistiškumas-laki vaizduotė“ tyrėjui gali atskleisti, ar žmogus yra praktiškas, sąžiningas, orientuojasi į realybę ir laikosi visuomenėje priimtų normų (rodo, kad jam būdingas išskirtinis dėmesys smulkmenoms), arba priešingai - esant dideliems įverčiams rodo žmogaus orientaciją į savo vidinį pasaulį, dideles kūrybines galias (potenciją);
• faktorius ,,konservatyvumas-radikalumas“. Šio faktoriaus interpretacija padeda nustatyti, ar žmogus konservatyvus, pastovus, vadovaujasi tradicinėmis vertybėmis, žino, kuo tikėti, nepaisydamas tam tikrų principų nepagrįstumo, jų nekeičia, nepatikliai žiūri į naujas idėjas, turi polinkį moralizuoti ir mokyti kitus, ar priešinasi permainoms ir nesidomi analitiniais bei intelektiniais argumentais, ar priešingai -žmogus kritiškas, pasižymi analitiniu mąstymu, nori būti gerai informuotas, ieško svarių argumentų, labiau linkęs eksperimentuoti, ramiai vertina naujas, dar neįsitvirtinusias idėjas ir pažiūras, nepasitiki autoritetais, nieko negrindžia vien tikėjimu.

Asmenybės Tipo ir Profesinio Kryptingumo Ryšio Testas

Vadybininkai savo veikloje gali taikyti asmenybės tipo ir profesinio kryptingumo ryšio testą, kitaip vadinamą D.Holland apklausa - tai testas, kurio metu pagal amerikiečio psichologo D.Holland asmenybės tipologiją nustatomi šeši žmonių psichologiniai tipai: realistiškasis, intelektualusis, socialusis, konvencionalusis , iniciatyvusis ir artistiškasis. Kiekvieną tipą apibūdina temperamento, charakterio ir kitos ypatybės. Dėl šių ypatybių psichologinis asmenybės tipas daugmaž tinka profesijoms, kurias įgijęs žmogus gali pasiekti geriausių rezultatų. Žmogus priskiriamas kuriam nors psichologiniam tipui atlikus tam tikras apklausas. Jei tyrėjas - vadybininkas, jis gali patikrinti, ar kandidatas tinka į kandidatuojamą poziciją, ar nėra taip, kad jis visiškai netinka tai pozicijai. Asmenybės tipai pagal D.Holland tipologiją: realistiškasis (praktiškasis), tyrinėtojo (intelektualusis) tipas, socialusis (komunikabilusis) tipas, konvencionalusis (normatyvusis) tipas, iniciatyvusis (veiklusis) tipas, meniškasis (artistiškasis) tipas.

Pateiksiu keletą rezultatų interpretacijų - iš jų akivaizdžiai matoma, kad šis testas gali būti puiki kandidatų į darbo vietą atrankos priemonė:

• realistiškasis (praktiškasis) tipas. Šio tipo žmonės mėgsta aiškumą, konkretumą, pastovumą, nemėgsta fantazuoti, jiems patinka užsiimti konkrečiais darbais, kurių rezultatas aiškiai matomas. Jie mėgsta triūsti rankomis, dirbti su įvairiais įrankiais, technika. Šio tipo žmonės dažnai pasižymi gerais fiziniais duomenimis, ištverme, koordinacija, orientacija erdvėje. Jie dažnai renkasi tokias profesijas, kur reikalingi praktiniai įgūdžiai, pavyzdžiui: inžinieriaus, mechaniko, vairuotojo ir kt. Jiems patinka dirbti su realiais daiktais, ne uždarose patalpose, bet atvirose aikštelėse. Tokių žmonių mąstymo struktūroje vyrauja neverbaliniai gebėjimai. Tokiems žmonėms tinka gamybos planuotojo, muitininko, vairuotojo, agronomo ir t.t. profesijos.
• Tyrinėtojo (intelektualusis) tipas. Šio tipo žmonės pasižymi originalumu, analitiniu mąstymu, sprendimų ir vertinimų originalumu ir savarankiškumu. Jie mėgsta stebėti, analizuoti, vertinti, spręsti problemas. Šio tipo atstovai pasižymi mokslininko, matematiko gebėjimais. Mėgsta dirbti savarankiškai. Šio tipo žmonės linkę spręsti problemas. Jiems patinka naujos idėjos. Tokiems žmonėms tinka mokslo darbuotojo, vadybos analitiko ir kt. profesijos.
• Meniškasis (artistiškasis) tipas. Šio tipo žmonės pasižymi kūrybiškumu, intuicija, originalumu, saviraiška. Jie mėgsta kurti, fantazuoti, improvizuoti. Jiems tinka tokios profesijos, kur galima panaudoti savo kūrybinius gebėjimus, pavyzdžiui: dailininko, muzikanto, aktoriaus, dizainerio ir kt. Jie gali būti gerais režisieriais, dailininkais.

Pažintinių Interesų Tyrimas

Šis testas gali būti naudojamas profesiniam kryptingumui nustatyti, uždavinus, taip pat gali būti naudojamas vadyboje. Pažintinių interesų tyrimo metu išryškėja asmenybės interesų sritis, atspindinti būtiniausius asmenybės poreikius. Pažintinis interesas - tai asmenybės polinkis, išreiškiantis teigiamą santykį su pažinimo objektu, to dalyko perpratimo (įsisavinimo) tendenciją. Pažintinių interesų tyrimo tikslas - klasifikuoti interesus pagal jų specifiką. Gauti rezultatai gali tapti patikima rekomendacija renkantis profesinius mokymus. Pažintiniai interesai atspindi veiklos turinį, poreikį tam tikram vaidmeniu ir kartu ruošimasis jį atlikti. Pažintiniai interesai yra svarbiausias veiksnys, lemiantis susidomėjimo ir nuolatinio profesinio intereso formavimąsi. Pažintinių interesų formavimasis priklauso nuo konkrečių sąlygomis, profesinio pasirengimo galimybėmis. Pažintinių interesų tyrimas gali būti pritaikytas profesinėje praktikoje. Šis metodas padeda nustatyti profesiniams interesams 29 veiklos srityse nustatyti.

Tyrimas „Profesinė Motyvacija“

Tyrimas „Profesinė motyvacija“ padeda nustatyti asmens sąmoningą aktyvumą ir kryptingumą. Šio tyrimo tikslas - nustatyti, kas žmogui svarbiausia, kas jam teikia pasitenkinimą dirbdamas savo darbą. Nustatyta, jog pasitenkinimas darbu lemia ne tik žmogaus savijautą, bet ir mokymosi, susijusių su ta profesija, ugdymo sėkmę. Šis tyrimas padeda nustatyti, kokie objektyvūs ir subjektyvūs veiksniai turi įtakos žmogaus motyvacijai. Gauti tyrimo rezultatai gali padėti vadybininkui priimti sprendimus apie kandidato tinkamumą darbo vietai.

Testas Lyderio Savybėms Išaiškinti

Lyderio savybių testas padeda nustatyti, ar…

Klinikinis Tyrimas: Anamnezės ir Psichikos Būsenos Modelis

Pagrindiniai psichikos ligonio tyrimo metodai yra pokalbis ir stebėjimas. Tuomet surenkama informacija apie paciento dabartinę būseną, visą jo gyvenimą, tuo metu pacientas taip pat ir apžiūrimas, stebima jo veido išraiška, judesiai etc, kas irgi suteikia informaciją apie paciento savijautą. Surinkus anamnezę pacientą reikia ištirti neurologiškai bei somatiškai.

Subjektyvi Anamnezė

• Nusiskundimai. Jų pobūdis, intensyvumas etc.
• Šeimos anamnezė.
• Gyvenimo anamnezė. Paciento gimimo ypatumai. Simptomai vaikystėje. Ikimokyklinis amžius: ligos, traumos, žaidimų ypatumai, charakterio ypatumai. Mokyklinis amžius: adaptacija, gabumai, atsilikimai, pomėgiai, santykiai su bendraamžiais bei mokytojais. Karinė tarnyba. Lytinio gyvenimo ypatumai. Vedybinis gyvenimas, duomenys apie sutuoktinį, santykiai su juo, nėštumai, vaikai, santykiai su vaikais. Žalingi įpročiai. Kitos ligos ( ne psichikos).
• Ligos (paūmėjimo) anamnezė. Pradžia. Veiksniai, galėję sukelti paūmėjimą. Darbas, savijauta, elgesys. Somatinės sveikatos, kūno masės pokyčiai. Nuotaikos, interesų ir atminties pokyčiai. Elgesio pokyčiai, iš kurių galima spręsti apie produktyvią psichopatologiją. Savižudiškos ir žudikiškos tendencijos. Iš ko surinkta anamnezė, kada, gydytojo nuomonė apie informatoriaus asmenybę, jo santykį su pacientu, suinteresuotumas.
• Asmenybė iki susergant. Santykiai su draugai ir pažįstamais, bendravimo ypatumai. Elgesys kolektyve. Ekstraversinės, intraversinės tendencijos. Požiūris į darbą ir bendradarbius, padėtis tarp jų, ambicijos. Intelekto aktyvumas, interesai. Nuotaikos. Charakteris. Pažiūros. Požiūris į save. Fantazijos.

Psichikos Būsenos Įvertinimas

Paciento psichikos būsenos įvertinimas yra svarbiausia klinikiniame ištyrime. Diagnozė nustatoma remiantis psichikos būsenos aprašymu, anamneze ir paraklinikiniais tyrimais. Aprašant psichikos būseną svarbu iš pradžių nusakyti, kaip pasireiškia tam tikras požymis, o tik tada užrašyti jo psichiatrinį pavadinimą, kad sumažėtų aprašymo subjektyvumas.

• Išvaizda. Ar atitinka metus, soc.
• Laikysena ir judesiai.
• Bendravimas ir elgesys. Ar bendrauja noriai ar formaliai, mandagus ar familiarus, t.p. Požiūris į gydytoją.
• Sąmonė.
• Suvokimas.
• Mąstymas. Kliedesiai.
• Atmintis.
• Emocijos ir nuotaika. Sprendžiama iš paciento veido išraiškos, liūdnas ar linksmas, veidas išraiškingas ar nejudrus (hipomimija, amimija). Nuotaika prislėgta ar pakili, baimė, nerimas, disforija. Santykiai su artimaisiais.
• Valia.
• Dėmesys. Pasyvus/aktyvus, sutelktas/išblaškytas, paslankus/inertiškas (iš 100 atimti 7, išvardinti mėn.
• Potraukiai.
• Intelektas.
• Kritiškumas.

Čia vartojami psichiatrijos terminai. Svarbu diferencijuoti psichikos sutrikimą su galima somatine liga. Diagnozei patikslinti dažnai reikia ilgesnio stebėjimo laiko, papildomų klinikinių bei psichologinių tyrimų. Tuomet rašoma preliminarinė diagnozė, atspindinti gydytojo nuomonę.

Psichikos Sutrikimų Klasifikacija

Psichikos sutrikimų klasifikacija- tai specifinių psichikos sutrikimų diagnozių sąrašas, sudarytas pagal tam tikrus diagnostikos kriterijus. 1980m išlesta DSM-III paplito visame pasaulyje. DSM-III buvo paremta Feighnerio diagnostokos kriterijais ir „Moksliniais diagnostikos krriterijais“. Esminiai šios diagnostikos sistemos bruožai yra šie: ateorinis, aprašomasis principas, diagnostikos kriterijai ir daugiaašė ligonio būklės įvertinimo sistema. Ateorinis principas reiškia tai, kad ši klasifikacija, diagnostika ir gydymas nėra siejami su kokia nors viena teorine psichikos sutrikimų koncepcija. Aprašomasis principas atspindi tai, kad šiuo metu nėra objektyvių tyrimų psichikos ligų diagnostikai. Kita DSM savybė- griežti specifiniai kiekveino sutrikimo diagnostiniai kriterijai, leidžiantys skirtingims gydytojams vienodai vertinti ligonio psichikos būklę. Trečias DSM bruožas- daugiaašis ligonio psichinės būklės įvertinimas. V ašis- bendro adaptacijos lygio įvertis. DSM klasifikacija yra gana lanksti ir greitai kintanti požiūrio į psichikos sutrikimus sistema, atspindinti šiuolaikinius mokslo laimėjimus.

Pirmoji tarptautinė ligų klasifikacija yra siejama su Farro ir d‘Esipine projektu, kurio tikslas buvo sukurti vientisą mirties priežasčių nomenklatūrą, tinkamą visoms šalims. Šiuo projektu buvo padėtas pagrindas TLK. 1948m buvo įkutra PSO ir ji perėmė šį darbą, tuomet buvo išleista TLK-6. Ji buvo pirmoji tarptautinė ligų klasifikacija, kurioje buvo ir psichikos ligų skyrius. Svarbiausias TLK tikslas- užtikrinti sekmingą sergamumo ir mirtingumo duomenų registravimą, aiškinimą ir lyginimą neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje, vietoje ir kada tai daroma.

TLK-10 pasirodė 1992m. TLK -10 apima visą grupę klasifikacijų, sudarydama taip vadinamą TLK šeimą. Svarbiausia joje- ligų klasifikacija, t.y. pagal tam tikrus principus sugrupuotas patologinių būklių sąrašas. Jo pagrindas triženklis kodas, TLK-10 įvestas raidinis- skaitmeninis kodavimas. TLK-10 yra išsamus psichikos ir elgesio sutrikimų skyrius V(F). Jis išleistas keliais variantais: statistinis, skirtas kancelairiniam darbui; „TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika“, jis skirtas psichiatrams ir kitiems psichikos sveikatos priežiūros specialistams, gali būti naudojamas kaip mokymo priemonė; moksliniams tyrimams skirtas variantas turi griežtesnius diagnostikos kriterijus; vėliausiai pasirodė supaprastintas variantas, skirtas pirminės sveikatos priežiūros darbuotojams.

TLK-10 psichikos sutrikimai nustatomi remiantis tam tikrų simptomų buvimu arba nebuvimu ir jų trukme. Daugelis psichikos sutrikimų aprašymų nėra teoriškai pagrįsti ir atspindi PSO specialistų susitarimą, kaip apibrėžti diagnostikos kriterijus remiantis klinika.

Psichikos ir elgesio sutrikimų skyrius koduojamas F raide. Antrasis kodo ženklas nurodo F skyriaus poskyrį: F0- organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai, F1- psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, F2- šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai, F3- nuotaikos sutrikimai, F4- neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai, F5- elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir somatiniaias veiksniais, F6- suaugusių asmenybės ir elgesio sutrikimai, F7- protinis atsilikimas, F8- psichologinės raidos sutirkimas, F9- elgesio ir emocijų sutrikimai prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje; trečiasis poskyrio skirsnį, t.y. sutrikimą ar sutrikimų grupę; ketvirtasis, atskirtas tašku, nurodo sutrikimų ypatumus, ketvirtuoju ženklu .8 koduojami kiti, skirsnyje neįvardinti sutrikimai, o .9- nepatikslinti sutrikimai; penktas ženklasvartojamas sutrikimo savitumams arba eigai nurodyti.

Siekiant kiek įmanoma suvienodinti psichikos sutrikimų diagnozavimą buvo sukurti struktūruoti diagnostikos interviu, pvz., SCID (DSM struktūruotas klinikinis interviu) arba MINI- tarptautinė neuropsichiatrinė apklausa. Šie instrumentai leidžia unifikuoti psichikos sutrikimų diagnozavimo procedūrą, t.y. kokybinį psichikos sutrikimų vertinimą.

Psichodiagnostiniai Metodai

Klinikiniam psichikos sutrikimų sunkumui nustatyti t.y. Žmogaus psichika, elgesys, asmenybės organizacija ir funkcionavimas, taip pat bendravimas su kitais tiriami psichodiagnostiniais metodais. Tyrimo metodų esama įvairių: pokalbis, stebėjimas, testai, dokumentų studijavimas etc. Psichodiagnostika dažniausiai grindžiama įvairiais testais. Jie sukurti remiantis projekcijos principu- Manoma, kad kiekviena žmogaus veikla yra nelyginant jo asmenybės projekcija. Kuo neaiškesni ir netikslesni tikslai, tuo geriau atsiskleidžia žmogaus asmenybė ir individualybė. Svarbu, kad tiriamajam galutiniai tikslai išliktų neaiškūs- taip apeinami gynybos mechanizmai.

#

tags: #psicholoiginis #ivertinimas #asmenybes #metodai #tat