Šiame straipsnyje apžvelgiama psichologės Linos Numavičienės veikla, jos požiūris į depresiją ir kitus psichikos sveikatos klausimus, remiantis įvairiais šaltiniais ir kontekstais. Aptariami jos komentarai apie depresijos formas, gydymo būdus ir kitų gyvenimo sričių sąsajas su psichologine gerove.
Depresija: lengva forma, kurią dažnai ignoruojame
Remiantis statistika, Lietuvoje apie 10% žmonių serga depresija, o 25% yra patyrę depresijos epizodų. Tačiau dažnai ignoruojama lengva depresijos forma, manydami, kad tai tiesiog charakterio savybės. Psichologė Lina Numavičienė atkreipia dėmesį į tai, kad kartais dėl neišsipildžiusių lūkesčių normalu jausti nusivylimą, liūdesį, pyktį ar kaltę, tačiau nemažai žmonių šiuos simptomus išgyvena ilgą laiką, nežinodami, kad tai gali būti depresija.
Depresijos simptomai ir trukmė yra labai skirtingi: nuo lengvos iki labai sunkios formos, nuo kelių valandų iki kelių mėnesių ar net metų. Yra ir chroniška depresinė būsena - distimija. Ji pasireiškia lengvais ir vidutinio sunkumo depresijos simptomais, trunkančiais dvejus metus ir ilgiau. Tai lengvesnis sutrikimas nei sunkioji depresija.
Distimija: lengva depresija, bet rimtas sutrikimas
"Liga to vadinti nereiktų, tačiau visgi distimija yra gana dažnas sutrikimas", - teigia psichologė Lina Numavičienė. Įvairių tyrimų duomenimis, ji vargina apie 3% gyventojų, o į pirminės sveikatos įstaigas kreipiasi 5-15% tokių pacientų. Moterų dvigubai daugiau nei vyrų.
Distimija prasideda nepastebimai, jos klinikinė eiga banguojanti, būna normalios nuotaikos periodai, tačiau jie retai trunka ilgiau kaip du mėnesius. Šia depresijos forma sergantys žmonės atitinkamus simptomus jaučia didžiąją dienos dalį, kartais patirdami palengvėjimą. Tai ilgą laiką trunkantis nuotaikos pablogėjimas (suaugusiesiems - ne trumpiau nei 2 metus, vaikams - vienerius metus). Anksčiau ši liga buvo vadinama depresine neuroze.
Taip pat skaitykite: Savęs pažinimas su Lina Noreikiene
Sergant distimija, būklė gali savaime pagerėti keletą savaičių ar net porą mėnesių, bet vis tiek ši liga sukelia nuolatinę kančią ir diskomfortą. Distimiją galima palyginti su nuolatiniu nestipriu, tačiau varginančiu skausmu. Sergančiajam prislėgta jo būsena gali atrodyti normali, būdinga jo asmenybei.
Distimija sergantys žmonės kenčia dėl nuolatinio nuovargio, energijos stokos, juos mažai kas džiugina, jie dažnai jaučiasi prislėgti. Tokie žmonės linkę matyti neigiamus gyvenimo aspektus tiek praeityje, tiek ateityje. Dažnai būna dirglūs, irzlūs, pikti (ypač vyrai) arba yra jaučiamas per didelis kaltės jausmas (dažniau moterims). Gali varginti nemiga ar padidėjęs mieguistumas. Retai tokie žmonės būna linksmi ir nuoširdžiai bendaujantys, dažniau tampa uždari, nekalbūs. Artimieji sergančiuosius distimija dažniausiai apibūdina kaip niūrius, užsidariusius, be humoro jausmo, pesimistiškus ar piktus žmones.
Distimija - pavojus susirgti sunkia depresija
Psichologė L. Numavičienė sutinka, kad sergantiesiems distimija susilpnėja jų savisaugos instinktas, todėl tokiems žmonėms padidėja traumų tikimybė, o, kadangi depresinė nuotaika glaudžiai susijusi su imunitetu, jie gali dažniau sirgti. Siekdamas išvengti diskomforto, distimija sergantis žmogus gali pradėti piktnaudžiauti alkoholiu, narkotikais ar vaistais, o tada gali išsivystyti ir kita liga - priklausomybė. Sergantiesiems distimija yra didelė rizika, kad gali išsivystyti sunkios depresijos epizodas. Dėl šios ligos sumažėja pasitikėjimas savimi ir savęs vertinimas, taip pat dėmesys, atmintis ir darbingumas, todėl mažiau pasiekiama karjeroje.
Ypač pavojinga, kai liga pasireiškia vaikams ir paaugliams - dėl ligos gali nukentėti mokymosi rezultatai ir kiti pasiekimai, o tai jau turės reikšmės visam tolimesniam gyvenimui. Dėl blogo savęs vertinimo jauni žmonės gali likti vieniši arba pasirinkti turintį problemų partnerį, o tada vėlgi yra didelė tikimybė, kad šeimyninis gyvenimas nepasiseks ir bus dar viena psichologinė trauma.
Gydymas ir pagalba
"Kaip neprotinga kentėti skausmą, jei jį sukėlusią ligą galima išgydyti, taip ir distimiją reikia gydyti nesitikint, kad ji praeis savaime,"- primena specialistė. Nukreipkite dėmesį nuo savęs į kitą žmogų, kuriam galėtumėte būti naudingi savo dėmesiu.
Taip pat skaitykite: Psichologės patarimai
Kitos psichologinės problemos ir iššūkiai
Be depresijos, psichologė gali susidurti su įvairiais kitais psichologiniais iššūkiais, tokiais kaip:
- Pogimdyminio laikotarpio psichikos sutrikimai: Tai nuotaikos sutrikimai, pasireiškiantys moterims iki 12 mėnesių po gimdymo.
- Perdegimas darbe: Fizinis ir psichinis išsekimas bei stresas, kuris gali kilti dėl ilgos darbo dienos.
- Priklausomybės: Piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikais ar vaistais, siekiant išvengti diskomforto.
- Traumos: Įvairios traumuojančios patirtys, kurios gali turėti ilgalaikį poveikį psichologinei sveikatai.
L. Numavičienės asmeninis gyvenimas
Informacija apie L. Numavičienės asmeninį gyvenimą yra fragmentiška. Žinoma, kad ji buvo N. Numavičiaus sutuoktinė ir kad ji iki šiol yra artima draugė su E. Krasnadamskiene. Tačiau, išgirdusi klausimą apie Ž. Marcinkevičiaus emigravimą į Airiją, ji tapo labai paslaptinga.
Ž. Marcinkevičiaus emigracija ir įtaka aplinkai
Straipsnyje taip pat minimas Ž. Marcinkevičiaus emigravimas į Airiją ir jo įtaka aplinkiniams. Šaltinis teigia, kad Ž. Marcinkevičiaus ir jo gyvenimo draugės E. Krasnadamskienės santykiai yra atšalę.
Taip pat skaitykite: Atostogos su vaikais: ką svarbu žinoti?
tags: #lina #numaviciene #psichologe