Stresas yra neišvengiama gyvenimo dalis, tačiau jo perteklius gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai ir gerovei. Psichosocialinis stresas, kylantis iš socialinių ir psichologinių veiksnių, ypač svarbus šiuolaikinėje visuomenėje. Šiame straipsnyje aptarsime psichosocialinio streso skalės, jų svarbą ir taikymą įvairiose srityse.
Streso samprata ir reikšmė
Stresas - tai normali žmogaus reakcija į potencialiai pavojingą scenarijų. Nors stresą dažnai jaučiame neigiamai, pagrindinė jo funkcija - mus apsaugoti. Tačiau ką daryti, jei jis plinta ir mūsų sveikatai padaro daugiau žalos nei naudos? Stresas - tai tam tikras asmens ir aplinkos santykis, kurį asmuo vertina kaip reikalaujantį daug pastangų ar viršijantį jo ar jos resursus ir keliantį grėsmę jo ar jos gerovei.
Nuo tada streso problematika susidomėjo ne tik medicinos, biologijos, bet ir psichologijos bei kiti socialiniai mokslai. Dėmesys streso fenomenui neišblėso ir šiomis dienomis. Galima sakyti, jog jis netgi išaugo, nes streso sąvoka tampa neatskiriama ne tik mokslinės, bet ir kasdieninės kalbos dalimi.
Trys pagrindiniai požiūriai į stresą
Nors ir nėra susitarta dėl vieno streso apibrėžimo, pasak Cox (1993), keletoje skirtingų literatūros apie stresą apžvalgų, vis tik buvo prieita išvada, jog mokslinėje literatūroje galima išskirti tris pagrindinius požiūrius į stresą:
- Stresas kaip reakcija.
- Stresas kaip stimulas.
- Stresas kaip tarpinis procesas tarp stimulo (stresoriaus) ir reakcijos.
Streso kaip reakcijos sampratos klasiku yra laikomas, jau minėtas, streso koncepcijos pradininkas Selye. Stresą jis apibrėžė kaip nespecifinę organizmo reakciją į bet kokius sunkumus ar reikalavimus (Milczarek, Schneider, Gonzalez, 2009).
Taip pat skaitykite: Išsamus žvilgsnis į Reederio skalę
Psichosocialinis stresas
Psichosocialinė darbo aplinka - darbuotojo patiriamos psichologinės ir socialinės [ne fizinės] darbo sąlygos (Hammer, Saksvik, Nytrø, Torvatn, Bayazit, 2004). Didelė Europos Sąjungos darbuotojų dalis skundžiasi, jog darbe patiria psichosocialinį stresą, kurio pasekmės yra neigiamos ir ryškios (Kristensen, Hannerz, Høgh, Borg, 2005). Tarp neigiamų pasekmių yra sveikatos problemos, pablogėjusi gyvenimo kokybė, sumažėjęs pasitenkinimas darbu, sumažėjusi motyvacija ir atliekamo darbo efektyvumas bei daugybė kitų tiek individo, tiek organizacijos lygmenyje patiriamų neigiamų pasekmių.
Psichosocialinio streso skalės
Psichosocialinio streso skalės yra įrankiai, skirti įvertinti individo patiriamą stresą, susijusį su socialiniais ir psichologiniais veiksniais. Šios skalės padeda nustatyti streso šaltinius, intensyvumą ir poveikį asmens gerovei. Jos naudojamos įvairiose srityse, įskaitant mediciną, psichologiją, sociologiją ir darbo organizavimą.
Suvokiamo streso skalė (PSS-10)
Suvokiamo streso skalė (PSS-10) yra savęs vertinimo klausimynas, kuriuo įvertinama, kiek netikėtas, nevaldomas ir sunkus yra jūsų gyvenimas. Paprasčiausiai atsakykite į dešimt klausimų, kad nustatytumėte streso lygį savo gyvenime.
Kopenhagos psichosocialinis klausimynas (COPSOQ II)
Psichosocialiniams darbo stresoriams vertinti naudotas Danijos Nacionalinio Darbo Aplinkos Tyrimų Centro sudaryto Kopenhagos psichosocialinio klausimyno II (2007) psichosocialinis stresorius subskalės iš ilgojo klausimyno varianto, kurį sudaro 128 klausimai.
L. Reeder'io psichosocialinio streso vertinimo skalė
L. Reeder'io psichosocialinio streso vertinimo skalė buvo naudojama įvertinti patiriamą stresą.
Taip pat skaitykite: Psichosocialinis stresas ir depresija
Psichosocialinio streso tyrimai
Tyrimai rodo, kad psichosocialinis stresas gali turėti įtakos įvairioms gyventojų grupėms, įskaitant karius, studentus ir darbuotojus.
Tyrimai su kariais
Tyrimai rodo, kad kariams būdingi psichosocialiniai streso veiksniai skiriasi priklausomai nuo jų socialinių-demografinių charakteristikų. Vyrai dažniau patiria numatomumo ir vaidmens konflikto darbo stresorius nei moterys. Darbo-šeimos bei šeimos-darbo konfliktai ir darbo nesaugumas labiau išreikšti tarp vyresnio amžiaus karių. Kariai, ilgiau tarnaujantys kariuomenėje, labiau išreiškia šeimos-darbo konflikto psichosocialinį stresorių.
Tyrimai su studentais
Studentų patiriamo streso problemos ir jų įtaka miego kokybei yra itin svarbi siekiant pagerinti studentų gyvenimo kokybę ir išvengti sunkių sveikatos sutrikimų. Dėl didelių mokymosi krūvių ir patiriamo streso ypač kenčia medicinos ir sveikatos mokslus studijuojantys studentai. Tyrimai parodė, kad Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentai stresą patiria dažniau nei kolegijoje studijuojantys medicinos studentai. Dėl patiriamo streso pablogėja miego kokybė - universitete studijuojančių studentų miego kokybė yra prastesnė negu kolegijos studentų. Rezultatai parodė, kad studentai, kurie pažymėjo, kad dažnai jaučia stiprų stresą, savo miego kokybę vertino blogai ir labai blogai (p <0,05), palyginti su tais, kurie teigė, kad dažniausiai jaučia silpną ir vidutinio stiprumo stresą.
Tyrimai su medicinos personalu
Skubios medicinos pagalbos slaugos specialistų darbe patiriamo streso ir miego sąsajos.
Tyrimai su mokytojais
Mokytojų stresas ir jo įveikos strategijos. Stresas ir elgesio savireguliacija: teorinės sąveikos problemos. Streso valdymas ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Stressors in teacher’s work.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Streso valdymas ir kontrolė
Siekiant valdyti ir mažinti stresą, svarbu suprasti jo priežastis ir pasekmes. Tiek tarp civilių darbuotojų, tiek tarp karių yra suvokiamas vadovo ir bendradarbių socialinis palaikymas bei suvokiama organizacinė parama (Lim 1996; Bandzienė, 2009; Lingard ir Francis, 2006; Foley, Hang-Yue, Lui, 2005; Gillespie, Walsh, Winefield, Dua, Stough, 2001; Bowen, 1994; Blies ir Castro, 2000; Stetz, Stetz, Blies, 2006; Dobreva-Martinova, Villeneuve, Strickland, Matheson, 2002 ir kt.). Su mažesniu streso, o kartu ir stresorių išreikštumu yra siejamas ir toks civilis darbuotojas bei kario asmeninis veiksnys kaip psichologinis atsparumas (Bernas & Major, 2000; Manning, Williams, & Wolfe, 1988; Steinhardt, Dolbier, Gottlieb, & McCalister, 2003, cit. pagal Luszczynska ir Cieslak, 2005; Funk, 1992; Lambert, Lambert, 2003; Bartone, 1999; Maddi, 2007 ir kt.).
Individualios strategijos
- Fizinis aktyvumas: Reguliarus sportas padeda sumažinti streso hormonų lygį ir pagerinti nuotaiką.
- Miego higiena: Užtikrinti pakankamą miego trukmę ir kokybę.
- Mityba: Subalansuota mityba, vengiant perdirbtų produktų ir didelio kiekio kofeino.
- Atsipalaidavimo technikos: Praktikuoti meditaciją, gilų kvėpavimą ar jogos pratimus.
Organizacinės strategijos
- Socialinis palaikymas: Skatinti gerus santykius tarp darbuotojų ir vadovų.
- Darbo krūvio valdymas: Užtikrinti, kad darbuotojai nepatirtų per didelio darbo krūvio.
- Mokymai: Organizuoti mokymus apie streso valdymą ir psichologinę gerovę.
- Lankstumas: Suteikti darbuotojams galimybę lanksčiai derinti darbo ir asmeninio gyvenimo poreikius.
tags: #psichosocialinio #streso #skale