Autizmas - tai sudėtingas nervų sistemos vystymosi sutrikimas, kuris paveikia vaiko elgesį, bendravimą, įsitraukimą į veiklas ir funkcionavimą visuomenėje. Autizmo spektro sutrikimai (ASS) pasireiškia skirtingais simptomais ir sunkumo lygiais, todėl kiekvienam vaikui reikalingas individualizuotas gydymo planas. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas yra itin svarbūs siekiant geresnių rezultatų. Šiame straipsnyje aptariami psichoterapijos metodai, taikomi autistams vaikams, pabrėžiant ankstyvos intervencijos, šeimos įtraukimo ir individualaus požiūrio svarbą.
Ankstyva diagnostika ir vertinimas
Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja vertinti vaikus dėl galimų raidos sutrikimų periodinio sveikatos būklės patikrinimo metu, ypač 9, 18 ir 30 mėnesių amžiaus. Specializuotą atranką dėl galimo įvairiapusio raidos sutrikimo rekomenduojama atlikti 18 ir 24 mėnesių amžiaus. Tyrimai rodo, kad autizmas patikimai diagnozuojamas jau 18 mėnesių amžiaus. Kūdikių, kuriems yra šeiminė įvairiapusių raidos sutrikimų rizika, tyrimuose naudojamos naujos technologijos, tokios kaip akių stebėjimas ir EEG arba su įvykiais susiję metodai. Pirmaisiais gyvenimo metais buvo nustatyti keli neurokognityviniai biologiniai žymenys - socialinio atsako skirtumai.
Norint nustatyti autizmo spektro sutrikimą, naudojami įvairūs patikrinimo įrankiai ir diagnostiniai metodai:
- Pradedančių vaikščioti kūdikių pritaikytas autizmo kontrolinis sąrašas (angl. Modified Checklist for Autism in Toddlers, M-CHAT)
- 2 metų amžiaus vaikų patikrinimo priemonė (angl. Screening Tool for Autism in Two-Year-Olds, STAT)
- 4 metų socialinio bendravimo klausimynas (angl. Social Communication Questionnaire, SCQ)
- Autizmo diagnostinis interviu (angl. Autism Diagnostic Interview-Revised, ADI-R)
- Autizmo diagnostinis stebėjimo aprašas (angl. Autism Diagnostic Observation Schedule, ADOS)
- Socialinio jautrumo skalė (angl. Social Responsiveness Scale, SRS)
- Vaikystės autizmo vertinimo skalė (angl. Childhood Autism Rating Scale, CARS)
Svarbu atsiminti, kad paauglystė nėra tinkamas metas diagnozei nustatyti, nes paaugliai gali iškraipyti elgesį kopijuodami kitus arba naudoti kompensacinius socialinio elgesio mechanizmus.
Psichoterapijos metodai autistams vaikams
Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmas, gali būti reikalingi keli gydymo metodai. Psichoterapijos tikslas yra kiek įmanoma geriau padėti žmonėms, kuriems diagnozuotas autizmas, suprasti ir valdyti jausmus, tokius kaip nerimas ar nuotaikos sutrikimai, bei iš jų kylančias rimtas psichologines problemas, tokias kaip depresija.
Taip pat skaitykite: Vaikų psichologinė gerovė: Vaido Arvasevičiaus perspektyva
Taikomoji elgesio analizė (ABA) yra įrodymais grįstas mokymo metodas, kuris padeda kovoti su sunkumais, kurie trukdo ar yra pavojingi bei žalingi mokymosi procesui. ABA principai sėkmingai taikomi ir yra populiarūs įvairiose psichologijos srityse, edukologijoje, versle, gerontologijoje, sporte, medicinoje, kriminologijoje, tvarios plėtros ir kituose moksluose. ABA programos intensyviai vykdomos visose kasdienio gyvenimo srityse, ir reikalauja tėvų bei terapeutų atsidavimo ir nuolatinio darbo. ABA programa visuomet individualizuojama, t. y. kiekvienam vaikui pritaikoma atskirai, ir apima visas raidos sritis: komunikaciją, imitaciją, ekspresyviąją ir receptyviąją kalbą, socialinę raidą, vizualinius bei mąstymo gebėjimus ir savarankiškumą.
Kiti dažnai naudojami terapiniai metodai:
- Denverio modelis mažiems vaikams (angl. Early Start Denver Model, ESDM)
- Alternatyvios mokymosi patirtys ir programos ikimokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams
- Autizmą ir komunikacijos sutrikimus turinčių vaikų terapinis ugdymas (angl. Treatment and Education of Autistic and related Communication handicapped Children, TEACCH)
- Neuroterapija ir neurofeedback
Neuropsichologas ar vaikų psichiatras konsultacijos metu sudarys terapijos programą. Terapijos metu su mažais vaikais gerinami socialiniai ir emociniai įgūdžiai, tokie kaip klausymas, dėmesys, kryptingas prisiminimas ir elgesio kontrolė. Metodai stiprina savireguliaciją, taip pat vykdomosios veiklos įgūdžius, padedančius vaikams valdyti savo jausmus, susirasti draugų ir spręsti problemas.
DIRFloortime terapija: ryšio svarba
„DIRFloortime“ terapija, grįsta ryšiu su vaiku, yra dar vienas veiksmingas metodas. Šiai terapijai labai svarbi individuali vaiko sensorika, t. y. pojūčiai. Vaikų, esančių autizmo spektre, kūno sensoriai kitaip priima informaciją ir jiems itin sunku juos sureguliuoti; dėl to vaikas nėra ir negali pasiruošęs atlikti užduočių, žaisti ar mokytis. Kai sensoriai perduoda per daug informacijos iš aplinkos, vaikas bando juos sureguliuoti kitais būdais, kuriuos suaugusieji laiko netinkamu elgesiu - rėkia, daužo ar pan.
„DIRFloortime“ modelį sukūręs Stanley Greenspanas norėjo apjungti visus vaiko aspektus, todėl ši terapija savyje talpina socialinį ir emocinį raidos modelį. Kitaip tariant, vaiką turime priimti kaip visumą, o ne atskiras, neva tarpusavyje nesusijusias dalis. Ryšys čia yra svarbiausia, nes per emocinį ryšį su kitu žmogumi formuojasi visi kiti vaiko gebėjimai, tokie kaip kalba, logika, problemų sprendimas.
Taip pat skaitykite: Psichoterapija meilės ligai gydyti
Terapijos metu varijuojama visais sensoriais ir stebima, koks yra vaiko kūnas, kas jį nuramina ir atvirkščiai - kas kelia nerimą. Skirtingomis dienomis vaikas jaučiasi vis kitaip, tad privalu kaskart situaciją vertinti naujai ir atidžiai stebėti, kokia jo savijauta čia ir dabar.
Adaptacija ir socialinė integracija
Autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų adaptacija - ilgas ir sudėtingas procesas. Adaptacijai turi įtakos trys dimensijos: biologinės, psichologinės ir socialinės dimensijos veiksniai.
- Biologiniai veiksniai: vaiko išsivystymas socialinio lūžio metu, smegenų neuroplastiškumas, smegenų socialinių funkcijų kokybė.
- Psichologiniai veiksniai: gebėjimas adaptuoti patyrimus, tų patyrimų sukeltos geros ir blogos emocijos ir adekvačiai reaguoti į aplinkos iššūkius. Savireguliacijos trūkumas apsunkina socialinę adaptaciją.
- Socialinė dimensija: gebėjimas savarankiškai funkcionuoti visuomenėje. Ypatingai svarbi šeimos mikrosistema.
Šeimos adaptavimasis prie ypatingos šeimos situacijos, vaiko kitoniškumo priėmimas, pagalbos siekis, įsipareigojimų priėmimas ir dalyvavimas vaiko adaptacijos procese yra itin svarbūs. Šeimoje pradedami formuoti adaptaciniai instrumentai, kurie bus reikalingi ir kitose mikrosistemose.
Mokykla taip pat vaidina svarbų vaidmenį vaiko socialinėje integracijoje. Mokytojas yra pagrindinis veikėjas, į kurį tėvai deda savo viltis ir tikėjimą orientaciniame laikotarpyje. Nuo to, kaip mokytoja priima vaiką, labai priklauso šeimos dalyvavimas mokyklos gyvenime. Taip pat svarbu, kaip mokyklos vadovai sutinka tėvus. Mokykla gali prisiimti šeimos vaidmenis, išugdydama tam tikrus socialinius įgūdžius, kurie turėtų būti išugdomi namuose.
Bendraamžiai taip pat svarbūs vaiko adaptacijai. Pirmiausia vaikas stebi bendraamžių aplinką ir viduje formuoja tam tikrus lūkesčius. Vėliau atsiranda vaiko susidomėjimas, tarsi netiesioginis bendravimas mikrosistemoje, stebi vaikus. Tada atsiranda bendravimas su tam tikrais išsirinktais vaikais. Kitas etapas - draugystė, turi draugų, kalba apie kitų vaikų poreikius, norus.
Taip pat skaitykite: Sveikimas nuo priklausomybių per psichoterapiją
ABA terapijos principai ir taikymas
Taikomoji elgesio analizė (ABA) yra mokslo sritis, taikanti elgsenos ir mokymosi principus bei klinikiniais tyrimais patvirtintus metodus, pageidaujamam elgesiui įtvirtinti. ABA programos intensyviai vykdomos visose kasdienio gyvenimo srityse, ir reikalauja tėvų bei terapeutų atsidavimo ir nuolatinio darbo. ABA programa visuomet individualizuojama, t. y. kiekvienam vaikui pritaikoma atskirai, ir apima visas raidos sritis: komunikaciją, imitaciją, ekspresyviąją ir receptyviąją kalbą, socialinę raidą, vizualinius bei mąstymo gebėjimus ir savarankiškumą.
Pagrindinis ABA terapijos tikslas - visapusis komunikacijos treniravimas. Vaikas yra mokomas išreikšti savo norus ir pageidavimus naudojant tinkamas komunikacijos priemones (pvz.: kalbą, gestus ar paveikslėlius), o ne probleminį elgesį. Komunikacijos treniravimui visuomet pasitelkiama vaiko motyvacija. Tokiu būdu siekiama, kad mokymasis būtų smagus ir malonus.
Reikšmingų įgūdžių mokymas vyksta skaidant juos į mažus žingsnelius. Kiekvieno žvilgnsio mokomasi atskirai, o po to jie apjungiami į vieną. Programos tikslų siekiama tiek struktūrinėje mokymo aplinkoje (pvz. atskirų bandymų metodas, angl. discrete trial training), tiek natūralioje, kasdieninėje aplinkoje žaidžiant (angl. natural environment teaching). Išmokti gebėjimai įtvirtinami juos perkeliant į kasdieninę vaiko aplinką.
Probleminio elgesio valdymas - vienas iš pagrindinių ABA programos aspektų. Probleminio elgesio valdymas privalo būti paremtas funkcine elgesio analize, t. y. tik išsiaiškinus tikslias elgesio priežastis vaikas skatinamas iniciatyvinėmis (angl. proactive) strategijomis ir mokomas alternatyvaus elgesio.
ABA terapijos komponentai
Visos ABA programos turi panašių komponentų:
- Atskirų bandymų treniravimą
- Programą išmoktiems įgūdžiams pritaikyti natūralioje aplinkoje
- Išmoktų įgūdžių įtvirtinimą
- Pagalbos strategijas
- Rezultatais pagrįstus sprendimus
Šios programos yra individualios, paremtos kiekvieno vaiko elgesio funkcine analize. Jas vykdant, reikia daug kartoti, daug bandyti, o tai reiškia, kad terapijos intesyvumas sieka nuo 30 iki 40 valandų per savaitę. Dėl tokio intensyvumo, programa vaikui turi būti maloni - jis turi norėti daryti pažangą. Priešingu atveju, jei mokymasis vaikui taptų nuobodus, pažangos tikėtis sunku. Geriausių rezultatų pasiekiama dirbant su jaunesniais vaikais, bet tai naudinga net ir vyresniems.
ABA terapijos taikymo patarimai
- Naudokite daug vizualinių priemonių: paveikslėlius, nuotraukas, korteles, daiktus, gestus.
- Užsiėmimo su vaiku metu kalbėkite aiškiai ir tikslingai. Kiekviena užduotis turi žodinę instrukciją, kurią dažniausiai sudaro 2-3 žodžiai, pavyzdžiui: daryk taip, rask tokį pat, ir panašiai.
- Kai vaikas dirba, komentuokite tikslingai, kad žodžiai jo neblaškytų, o jis galėtų susikaupti.
- Kai vaikas atlieka užduotį, emocingai pagirkite už sėkmę, tačiau reaguokite santūriai jei užduotį atlieka netinkamai, ar ją atlikdamas elgiasi problemiškai.
- Būtinai suteikite pagalbos jei užduotis ar ugdomas gebėjimas vaikui nauji. Šią pagalbą nuosekliai mažinkite kiekvieną kartą kartodami užduotį.
- Šis mokymas paremtas skatinimu (motyvacija) ir apdovanojimu (atlygiu). Vaikas turi suprasti, kad gaus to ko nori jis, jei darys tai, ko jo prašote.
- Gausiai atlyginkite, kai vaikas vykdo naujas ir sunkiai atliekamas užduotis. Mažiau skatinkite atliekant lengvesnes užduotis.
- Pradžioje intensyviai pajunkite vaiko jusles (regą, klausą, lietimą, skonį, ir t.t.) pasitelkdami tam tinkančias priemones: valgomus dalykus, žaislus, kurie groja, mirguliuoja, ir t.t. Pamažu juos apjunkite su socialiniais pagyrimais, pavyzdžiui: šaunuolis, tau gerai sekasi. Vėliau mažinkite valgomų dalykų, žaislų kiekį, ir didinkite socialinių pagyrimų skaičių. Pamažu vaiko išorinė motyvacija augs ir keisis vidine.
- Mokindami konkrečių gebėjimų ar užduočių jas pasirinkite tikslingai. Tarkime, norėdami išugdyti kurį nors vaiko gebėjimą, pradėkite nuo lengvesnių ir tik vėliau pereikite prie sudėtingų dalykų. Tikslo siekite etapais, padalykite į mažesnius žingsnius. Naują gebėjimą kartokite daug kartų, kol vaikas puikiai įsisavins ir supras jo esmę. Tada prie išmokto žingsnelio prijungsite naują.
- Nebūkite nuobodūs - mokykite įvairiai - užsiėmimo metu tą pačią užduotį kartokite ne daugiau kaip 2-3 kartus iš eilės. Taip išlaikysite vaiko dėmesį ir motyvaciją.
- Užduotis visada baikite pozityviai, t.y. suteikdami atlygį, pagirdami. Vaikui turi būti įdomu, malonu ir linksma dirbti, todėl būtinai išryškinkite pozityvius dalykus, sunkiau vaikui suprantamas užduotis kaitaliokite su lengvomis, jau išmoktas su naujomis, padėkite jam, rinkitės mėgstamas priemones ir užduočių atlikimo būdą.
Tėvų vaidmuo ABA terapijoje
Tyrimai rodo, kad kuo anksčiau pradedate ir su specialistų pagalba taikote kuo intensyvesnę ABA principais paremtą programą, tuo geresnis rezultatas - ypač kalbos vystymosi ir probleminio elgesio srityse. Taigi, labai svarbu, kad ne tik su vaiku dirbantys terapeutai, bet ir šeimos nariai, darželio ar mokyklos specialistai, taikytų ABA principus visose kasdienio gyvenimo srityse.
Pirmiausia, labai svarbu, kad nuolat dalyvautumėte vaiko ugdymo programoje. Jūsų vaidmuo itin svarbus. Tyrimai rodo, kad vaikų, kurių tėvai aktyviai dalyvavo šiame procese, pažanga buvo kur kas didesnė.
Trečia, Jūs galite reikšmingai prisidėti rinkdami duomenis apie vaiko elgesį: galite užrašyti savo pastebėjimus apie vaiko problemiško elgesio epizodus arba juos net nufilmuoti. Tai ypač svarbu. Tai reikalinga tam, kad būtų aišku, nuo ko pradėti, kokių dalykų ir kokioje aplinkoje vaiką mokyti.
Tinkamo specialisto pasirinkimas
Labai svarbu, kad Jūsų vaiką apžiūrėtų specialistas, kuris turi pakankamai kompetencijų bei patirties diagnozuojant bei gydant autizmo sutrikimus, nes tik šie specialistai gali pasiūlyti tinkamą gydymo planą. Pirmo vizito metu psichologai atlieka išsamius vertinimus. Psichologų rekomendacijas yra grindžiamos individualiais paciento gebėjimais atsižvelgiant į pažinimo, elgsenos, emocinius bei mokymosi poreikius. Šios išsamios psichologų rekomendacijos bei jomis grįstas gydymo planas padeda specialistams, dirbantiems su autizmo sutrikimus turinčiais pacientais.
Rinkdamiesi ABA paslaugų teikėją, nepamirškite pasidomėti jo kvalifikacija ir patirtimi. Nuo 1998 metų JAV, Kanadoje ir keliose Europos šalyse, veikia elgesio analitikų akreditavimo centrai, kurių ekspertų tarybos suteikia psichologams-elgesio specialistams BCBA, ar BCaBA profesinį sertifikatą.
Pagalba šeimai
Svarbu paminėti ir pagalbą šeimai, auginančiai autistišką vaiką. Šeimos nariai taip pat gali gauti naudos iš psichoterapijos, kad geriau suprastų autizmą ir išmoktų efektyviai bendrauti bei palaikyti savo vaiką.
Aplinkos pritaikymas
Vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų, svarbi struktūra ir rutina. Vaikui svarbu žinoti eigą, laikytis susitarto laiko trukmės. Konsultacijų perkėlimas, vietų keitimas, vėlavimas gali padidnti vaiko nerimo lygį, sąlygoti elgesio pokyčius.
Bendraujant su vaiku, svarbu:
- Būti kantriems - vaikui, turinčiam įvairiapusį raidos sutrikimą, neretai reikia daugiau laiko informacijos apdorojimui.
- Klausti tikslingai, vengiant tiek sudėtingesnės gramatinės struktūros, tiek uždaro tipo klausimų.
- Parodyti susidomėjimą, rūpestį ir paramą.
- Pastebėti vaiko tinkamą elgesį ir pagirti.
- Leisti atsipalaiduoti ir jaustis ramiau per fizinę veiklą.
- Naudoti ausines, kurios padeda sumažinti dirgiklių poveikį.
tags: #psichoterapeutas #su #vaikais #autistais