Šiuolaikinė psichoterapija nuolat tobulėja, siekdama efektyviau padėti žmonėms spręsti emocines, psichologines ir socialines problemas. Tradicinis, „tylintis“ specialistas keičiasi į proaktyvų, kūrybišką psichoterapeutą, gebantį parinkti individualiai klientui tinkamas priemones. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius psichoterapijos metodus, kurie taikomi „čia ir dabar“, įskaitant kūrybinius metodus, įsisąmoninimu grįstas praktikas, konfliktų sprendimo strategijas ir kitas šiuolaikines technikas.
Kūrybiškumo Panaudojimas Psichoterapijoje
Psichoterapijoje vis dažniau taikomi kūrybiški metodai, tokie kaip metaforos, žaidimai, molio lipdymas, smėlio terapija, piešimas, muzika ir drama. Šie metodai apima visus kūrybinius procesus, kurie gali padėti tyrinėti ir perteikti problemas, jausmus bei emocijas terapiniu būdu bei įsižeminti, geriau suprasti save.
Piešimas kaip Saviraiškos Priemonė
Piešimas psichoterapijoje nėra susijęs su meniniais įgūdžiais. Klientai raginami piešti drąsiai ir autentiškai - simbolius, nekonkrečius objektus, taip, kaip išeina. Piešdamas klientas pasirenka spalvas, ryškina kai kuriuos objektus, atvaizduoja jų dydį ir poziciją. Taip klientas gali netiesiogiai „papasakoti“ apie savo būseną, emocijas, jausmus, patirtis.
Piešinys - tai ne tik vaizdas, bet ir kliento pasakojimas apie piešinį bei atsakymai į psichoterapeuto klausimus:
- Kokie jausmai kilo piešiant?
- Ką išgyvenai piešdamas?
- Kas iškyla pamačius visą piešinį?
- Kodėl taip manai?
- Kaip tai susiję su tavo dabartine situacija?
Metaforos ir Asociatyvinės Kortelės
Individualioje arba poros psichoterapijoje yra efektyvu naudoti žodines arba iliustracines metaforas: gyvūnų, augalų arba kitų objektų pavadinimus bei metaforines korteles. Pastarosios yra labai populiarios šiuolaikinėje psichoterapijoje. Šios kortelės vadinamos įvairiai: projekcinėmis, terapinėmis, asociacinėmis, psichologinėmis.
Taip pat skaitykite: G. Petronienės atsiliepimai apie psichoterapiją
Metaforinių kortelių istorija prasideda 1975 m., kai kanadietis Eli Ramanas laikėsi modernistinio formų keitimo metodo. Menas, pasak E. Ramano, turi būti kuo arčiau žiūrovo, tarsi „įdėtas į jo rankas“. Todėl Ramano paveikslai buvo miniatiūriniai, skirti laikyti delne. Eli Ramano kaimynas buvo Geštalto terapeutas.
Smėlio Terapija: Sensorinė Patirtis ir Atsivėrimas
Smėlis sudarytas iš smulkių ir kietų dalelių, kurios gali stimuliuoti kliento rankas, veikti kaip raminanti psichoterapinė priemonė. Moksliniai duomenys apie vagus nervus stimuliaciją leidžia teigti, jog smėlis gali pasitarnauti kaip atvirumą skatinanti psichoterapinė priemonė.
Klientas smėlyje panardina pirštus, glosto smėlį, susipažįsta su medžiaga, atvaizduoja reljefą, keičia formą, išdėlioja smėlyje figūrėles, kaitalioja jų vietas. Psichoterapeutas užduoda klausimus, skatinančius apmąstymus ir jausmus:
- Ką jauti panardinęs rankas į smėlį?
- Kas iškyla prieš akis, kai lieti, glostai smėlį?
- Kada paskutinį kartą taip jautei smėlį tarp pirštų? Kiek tau metų buvo?
Psichoterapeutas gali pasiūlyti klientui parinkti figūrėles, kurios simbolizuotų klientui svarbius žmones - artimuosius, šeimos narius, gimines, draugus, bendradarbius ir t.t. Tiek vaikui, tiek ir suaugusiam gali būti gerokai lengviau pasakoti apie herojus-figūrėles, negu tiesiogiai apie save ir artimuosius. Prieš akis išdėliojęs figūrėles, klientas pasakoja apie jų savybes, tarpusavio ryšius, santykius ir įvykius bei jausmus.
Psichoterapeutas užduoda klausimus, tokiu būdu skatindamas klientą pamąstyti, pajausti, pagilinti supratimą:
Taip pat skaitykite: Jolanta Zilienienė: psichoterapijos metodai
- Kodėl pasirinkai save pavaizduoti kaip supermeną?
- Kokius jausmus tau sukelia ši figūra?
- Kokie žodžiai iškyla, kai žiūri į savo figūrėlę?
- Ar tavo tėvų figūrėlės stovi atskirai ir nusisukę viena nuo kitos?
Šie kūrybiniai psichoterapijos metodai bei daugybė kitų psichoterapeutų naudojamų priemonių gerokai palengvina gyvenimą su skausmingomis emocijomis, leidžia papasakoti apie trauminius įvykius, netiesiogiai apibūdinti savo išgyvenimus. Taip pat kūrybiniai psichoterapeutų darbo metodai gali paspartinti psichoterapijos poveikį - gerėja kliento galimybės išreikšti jausmus ir emocijas, gilėja suvokimas, atrandama motyvacija siekti pokyčio.
Įsisąmoninimu Grįstos Praktikos (Mindfulness)
Dėmesingas įsisąmoninimas (mindfulness) yra technika, skirta gyventi ir patirti dabartį. Dėmesingo įsisąmoninimo metu mokomasi nevertinančiai ir smalsiai stebėti kylančias mintis, emocijas, kūno pojūčius, impulsus veikti, elgesius, supančius vaizdus, garsus. Atsiranda supratimas, jog tarp impulso veikti ir elgesio yra (išminties) pauzė, kurioje mes galime pasirinkti, kaip reaguosime. Pamatome, jog viskas nuolat kinta: mintys, emocijos ateina ir praeina (net ir pačios nemaloniausios) be jokių valios pastangų.
Dėmesingu įsisąmoninimu grįsta kognityvinė terapija irgi skiria dėmesį įvairioms kognicijoms (mintims, įsitikinimams, mąstymo klaidoms), nagrinėja jų įtaką emocinei būklei, elgesiui, gyvenimo kokybei kaip ir klasikinis KET. Taip pat dirba su emocijomis, kūno pojūčiais, impulsais veikti, (automatizuotu) elgesiu irgi panašiai kaip klasikinis KET.
Skirtumas toks, jog dėmesingu įsisąmoninimu grįsta kognityvinė terapija labiau skatina pastebėti mintis bei emocijas, priimti, nesipriešinti, išbūti su jomis ir galiausiai paleisti jas, grįžtant prie dabartinio momento (pvz.: kvėpavimo). Įsivaizduokime, kad klientas sako: „aš niekam tikęs“. Klasikinio KET atveju dažniausiai Sokrato klausimais klaustume: kiek procentų tikite šia mintimi? Kokie įrodymai patvirtina ar paneigia šią mintį? Ar naudinga galvoti apie šią mintį? Dėmesingu įsisąmoninimu grįsta kognityvinė terapija šiuo atveju labiau fokusuotųsi į faktą, jog tai tiesiog mintis, kuri atsirado mūsų prote.
MBSR (Mindfulness-Based Stress Reduction)
Dėmesingu įsisąmoninimu grįstas streso mažinimas (mindfulness based stress reduction (MBSR)) yra standartizuota 8 savaičių programa su susitikimais kiekvieną savaitę po 2,5 valandos, kurioje mokomasi dėmesingo įsisąmoninimo meditacijos bei kūno skenavimo technikų, jogos. Viena diena programoje yra skiriama atsitraukimui su kelių valandų meditacija. Ši programa leidžia išvystyti ilgalaikius dėmesingo gyvenimo įgūdžius, leidžiančius smalsiai ir nevertinančiai patirti dabarties momentą, atsitapatinant nuo minčių, emocijų, impulsų, tampant jų stebėtoju. Tai suteikia ramybės, pilnatvės, stabilumo, kompetencijos, išminties ir kontrolės (paradoksiškai nieko nekontroliuojant) jausmus.
Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti psichoterapiją
Mindfulness Praktikos Privalumai
Dėl kokių priežasčių lietuviai dažniausiai nori įsisavinti Mindfulneso metodika? Mindfulness praktikoje yra labai svarbus momentas - mokintis niekaip nevertinti to, ką matome, girdime, jaučiame. Nesvarstome, ar tai gerai, ar blogai, ar mums patinka, ar ne, ar mums padeda siekti kokių nors tikslų, ar priešingai - trukdo. Tiesiog būnam ir pajaučiam bei įsisąmoninam kuo daugiau šio buvimo aspektų. Tai tikrai nėra lengva. Ši praktika pradeda suprasti, kad kiekviena emocija ir mintis, net jeigu tai didelis skausmas ir mintis jog niekada nebus geriau, ateina ir praeina, o mes patys liekame. Dabar Mindfulness elementus naudojama įvairiuose mokymuose.
Riešuto Pratimas
Galite išmėginti pratimą, dažniausiai vadinamą tiesiog ”riešuto pratimu”. Jums prireiks vieno riešuto ir maždaug 10 minučių laiko. Įsitaisykite ramioje vietoje, kur niekas jūsų netrukdys, patogiai atsisėskite ir nusiteikite kelioms ramioms minutėms. Paimkite riešutą, pasidėkite ją ant delno ir gerai apžiūrėkite. Patyrinėkite jo raukšleles, spalvą ir atspalvius, iš tiesų gerai apžiūrėkite jo formą, pajuskite svorį. Paskui, kai jau būsite gerai apžiūrėję, pauostykite, keletą kartų įkvėpkite jo kvapo ir pajuskite jo keliamus pojūčius. Galiausiai įsidėkite į burną, tačiau kol kas nekramtykite. Pajuskite, kaip išsiskiria seilės, kaip kyla noras kramtyti ir ryti. Skirkite kiekviena iš šių žingsnelių pakankamai laiko, nėra reikalo skubėti. Paskui perkąskite riešutą ir leiskite jo skoniui pasklisti po burną. Stebėkite, kokius skonio pojūčius gali sukelti. Tuomet lėtai ir sąmoningai nurykite ir stebėkite, kokie pojūčiai lieka burnoje ir kaip jūsų kūnas tampa vienu riešutu sunkesnis.
Konfliktų Sprendimo Metodai
Dažnai girdime, kad geriausia konfliktų išvengti. Bet tai nėra tiesa. Vengdami konfliktų mes atsisakome tenkinti savo poreikius. Dar daugiau… Mes neturime galimybės tenkinti ne tik savo, bet ir savo oponentų poreikius. Taip pat, mes nesprendžiame besikaupiančių problemų ir stabdome savo augimą bei vystymąsi… Išeitis yra… Tai visų pirma įsisąmoninti ir suprasti bręstančias konfliktines situacijas dar iki to laiko kai situacija perauga į priešiškumą, pyktį, agresiją ar susvetimėjimą. Ir pradėti spręsti konfliktines situacijas joms dar nepasunkėjus bei neįsisenėjus.
Bus pateikti mokslu grįsti konfliktinių situacijų atpažinimo kuo anksčiau metodai, ir praktiniai būdai kaip sėkmingai išspręsti konfliktus jiems dar neįsigalėjus. Daug dėmesio seminare bus skiriama praktiniams įvairių konfliktinių situacijų asmeniniame gyvenime ir profesinėje sprendimo būdams. Seminare bus mokoma įvairaus sudėtingumo technikų, leidžiančių išspręsti konfliktines situacijas net sudėtingose sąlygose bei net ir didelių iššūkių akivaizdoje. Taip pat seminaro dalyviai mokysis tvirtabūdiškumą lavinančių metodikų.
Geštalto Terapija: Sąmoningumas ir Atsakomybė
Geštalto terapija - tai humanistinės psichoterapijos kryptis, pabrėžianti asmeninę atsakomybę, buvimą čia ir dabar bei savęs pažinimą per patirtį. Ji skatina sąmoningumą, jausmų ir minčių suvokimą bei gebėjimą priimti save. Geštalto terapija yra unikali tuo, kad ji nesikoncentruoja tiesiog į tai, ką asmuo mano ar jaučia apskritai, bet į tai, kaip jis tai patiria čia ir dabar.
Terapijoje dalyvaujantis asmuo mokomas pastebėti, kaip jis nutraukia savo natūralias jausmų, minčių ar elgesio sekas, vadinamas „užbaigtomis situacijomis”. Kliento ir terapeuto bendradarbiavimas yra esminis šios terapijos aspektas. Geštalto terapeutas dirba su klientu, siekdamas padėti jam pilnai patirti jo esamą situaciją, o ne tai, kas buvo ar kas gali būti. Šis procesas padeda klientui suvokti nesąmoningus elgesio šablonus ir mąstymą, kurie gali trukdyti jo gyvenimo kokybei.
Geštalto Rato Ciklas
Geštaltas arba geštalto ratas yra ciklas, kuris prasideda nuo poreikio atsiradimo, tęsiasi per poreikio sąmoningumą, veiksmus, kad šis poreikis būtų patenkintas, ir baigiasi jausmu, kai poreikis buvo užpildytas arba nepavyko jo patenkinti. Geštalto terapijoje šis ciklas yra esminis, nes jis padeda žmogui suvokti, kaip jis patiria savo poreikius, kaip jie yra patenkinami ar ne, ir kokie gali būti trukdžiai šiame procese.
Geštalto Terapijos Nauda
Geštalto terapija yra unikali ir efektyvi priemonė, kuri ne tik padeda žmonėms susidoroti su kasdieniniais iššūkiais, bet ir plečia jų suvokimą apie save ir juos supantį pasaulį.
- Geriau suprasti save.
- Išmokti kaip veiksmingai spręsti konfliktus.
- Rasti būdų, kaip įveikti kilusias problemas ar iššūkius.
- Pagerinti tarpasmeninius santykius.
- Padėti spręsti emocijas, tokias kaip liūdesys, pyktis arba baimė.
Geštalt terapija yra daug daugiau nei tik technika ar metodas. Ji yra nuolatinis procesas, kuris gali būti naudingas daugeliui žmonių įvairioms situacijoms. Aktyvaus dalyvavimo. Tai reiškia, kad ne tik terapeutas, bet ir klientas turės būti aktyvus procese. Gilios savirefleksijos. Meditacijos ir kitų technikų. Patirtinio proceso akcentavimas. Bet būtent šis gilus dalyvavimas yra tai, kas padeda žmonėms pasiekti didesnių pokyčių terapijoje. Sesijos metu gali atsiverti naujos perspektyvos, būti atpažinti ilgai užgniaužti jausmai ar suvokiami savo elgesio šablonai.
Geštalto terapija yra unikali ir galinga terapinė priemonė, kuri siekia ne tik padėti žmonėms susidoroti su įvairiais gyvenimo iššūkiais, bet ir suteikti jiems įrankius ir įgūdžius, kaip būti sąmoningiems ir atsakingiems savo gyvenimo kelyje. Ši terapija pabrėžia dabartinės patirties svarbą, skatindama individus giliau tyrinėti savo jausmus, mintis ir elgesį.
Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)
Dažnai disfunkcinės kognicijos būna pagrindinis kentėjimo šaltinis. Svarbu suprasti, jog mintys, emocijos, kūno pojūčiai ir elgesys yra labai susiję. Pakeitus vieną - keičiasi kiti. Modifikavus disfunkcinę automatinę mintį, žmogaus nuotaika gali stipriai pasikeisti, o tai gali pakeisti ir elgesį. Šalia kognityvinio darbo galima dirbti tiesiogiai su elgesiu. Įvairūs elgesio eksperimentai ir laipsniška ekspozicija gali padėti spręsti vengimo problemą, pavyzdžiui, stoti į akistatą su perdėta baime ar nerimu.
Schemų Terapija
Schemos susiformuoja (ankstyvoje) vaikystėje, kai vaikas gyvena psichologiškai nepalankioje aplinkoje ir tam tikrą laiką baziniai emociniai poreikiai nebūna patenkinami. Darbas schemų terapijoje vyksta ieškant svarbiausių schemų, jas atpažįstant, suvokiant, kada ir kodėl jos atsirado. Taip pat dirbama su įvairiais režimais (pažeidžiamo vaiko, pikto vaiko, atsitraukusio gynėjo ir kt.), į kuriuos žmogus patenka, kai aktyvuojasi jo schemos. Mokomasi atpažinti, kada aktyvuojasi įvairios schemos ir režimai, kokie emociniai poreikiai šiuo metu nėra patenkinti. Taikomos prisiminimų perrašymo intervencijos, kuriose žmogus konfrontuoja prisiminimuose jo emociniais poreikiais nepasirūpinusius artimuosius bei mokosi dabar pasirūpinti savo vidiniu vaiku.
Atjautos Terapija
Atjautos terapija yra psichoterapijos rūšis, paremta žmonių smegenų (neuromokslų) ir evoliucijos tyrinėjimais. Kiekviena iš jų yra lokalizuota skirtingose smegenų dalyse ir veikia skirtingų neuromediatorių pagalba. Kiekvienos sistemos funkcija irgi yra skirtinga. Grėsmės sistema stengiasi užtikrinti saugumą, apsiginti arba pabėgti nuo pavojų. Pasiekimų sistema motyvuoja kažką pasiekti, nugalėti, laimėti, gauti. Raminančioji sistema užtikrina nusiraminimą, atsipalaidavimą, pasirūpinimą savimi, artumą su kitais. Žmogus jaučiasi saugus, ramus, patenkintas. Dažnai būna taip, kad šios sistemos būna nelygiai išsivysčiusios dėl aplinkos ir ankstyvųjų patirčių poveikio. Gali dominuoti grėsmės sistema, tada žmogus dažnai jaučia nerimą. Jeigu dominuoja pasiekimų sistema, žmogus vaikosi pasiekimų, naujų patirčių, stimulų, gali persidirbti ar kitaip siekti dopamino apdovanojimo. Įvairių pratimų (pvz.: atjaučiančio laiško sau rašymo) pagalba tiesiogiai yra lavinama atjauta tiek sau, tiek kitiems. Mokomasi pastebėti kylančias antrines emocijas, kančią dėl tam tikros būklės ar sunkumų.
Priėmimo ir Įsipareigojimo Terapija (ACT)
Priėmimo ir įsipareigojimo terapija (ACT) yra klasifikuojama kaip trečiosios KET bangos psichoterapijos rūšis. Priėmimo ir įsipareigojimo terapijoje yra akcentuojama ir skatinama gyventi tokį gyvenimą, kurio klientas nori, remiantis jo vertybėmis ir nepaisant visų sunkumų, kurie iškyla ir tam trukdo. Raginama priimti gyvenimą ir realybę tokią, kokia ji yra ir stengtis išbūti dabartyje (čia ir dabar). Mokomasi nesusilieti ir atsiriboti nuo įvairių minčių, kurios pastoviai kyla. Metaforų pagalba atsiranda supratimas, jog žmonės nėra jų mintys, o tiesiog terpė mintims atsirasti. Labai svarbu išsiaiškinti ir atrasti tikrąsias žmogaus vertybes.
Dialektinė Elgesio Terapija (DET)
Dialektinė elgesio terapija (DET) yra klasifikuojama kaip trečiosios KET bangos psichoterapijos rūšis. Terapijos metu yra lavinami kertiniai įgūdžiai, kurie yra labai naudingi gyvenime. Vienas iš jų yra dėmesingas įsisąmoninimas (mindfulness). Mokomasi sustoti ir įsisąmoninti, kas vyksta čia ir dabar. Kokios kyla mintys, emocijos, kūno pojūčiai, impulsai veikti? Smalsiai pastebėti juos nevertinant. Šis įgūdis labai praverčia pastebėti impulsus veikti, kurie atsiranda prieš elgesį. Kitas labai svarbus įgūdis yra distreso toleravimas. Labai naudingas įgūdis, kurį galima taikyti kiekvieną dieną yra grandininė elgesio analizė. Labai detaliai nagrinėjama, kas privedė ar paskatino atlikti konkretų elgesį: kokios buvo aplinkybės, mintys, emocijos. Kas vyko prieš joms atsirandant? Kas jas išprovokavo? Kas priverčia tai kartotis? Tokia detali analizė parodo visą priežasčių ir pasekmių grandinę.
Į Sprendimus Orientuota Terapija (ĮSOT)
Psichoterapeutas nebūna direktyvus: nesako kodėl, kaip, kada reikia keistis, (neprašomas) neduoda patarimų, nebando įtikinti įvairiais argumentais. Šiuo atveju direktyvumas gali sukelti priešingą efektą, nes klientas gali tapti gynybiškas, priešintis pokyčiams, jaustis verčiamas keistis, o tai nebus naudinga. Atvirkščiai klientas (padedamas psichoterapeuto) pats ieško atsakymų, argumentų, noro ir galimybių keistis, naudojant savo stiprybes ir vertybes. Psichoterapeutas užduoda atvirus klausimus, palaiko, padrąsina klientą, atspindi jo išsakytas mintis ir apibendrina esmines pokalbio detales.
Į sprendimus orientuota terapija (ĮSOT) standartiškai yra pakankamai trumpa, gali trukti apie 5 sesijas. Ją galima priskirti pozityviosios psichoterapijos rūšiai, nes, lyginant su dauguma kitų terapijų, ĮSOT gilinasi ne tiek į problemas, bet į teigiamus aspektus: galimybes, sprendimus, stiprybes, turimus resursus, norimą ateitį. Vienas iš reikalavimų šiai terapijai yra gebėjimas veikti sveiko suaugusiojo režime (kalbant schemų terapijos terminais). Kartu ieškoma, kas klientui sekasi, ką jis sugeba, kas jam praeityje padėjo. Analizuojamos sėkmingos patirtys, žiūrima, kokios strategijos, savybės, elgesys, mąstymas lėmė tą sėkmę. Atsižvelgiant į stiprybes, patirtį, sėkmingus potyrius ir pasiekiamus pokyčius, įgaunamas kompetencijos jausmas, ugdomas kūrybingumas. Mokomasi gyventi už problemų rato, fokusuojantis į teigiamus gyvenimo aspektus, o ne neigiamus. Įvairių klausimų pagalba ĮSOT galima taikyti kiekvieną dieną. Pavyzdžiui, galime užduoti sau tokius klausimus: kaip pasikeistų mano gyvenimas, ką aš daryčiau, kaip galvočiau, ką jausčiau, kaip atrodyčiau, jeigu mano problema stebuklingai išsispręstų?
Pasakų Terapija
Pasak psichologės Gertrūdos Klimavičiūtės-Dvilevič, pasakos ne tik jungia žmogų su kultūrine tradicija ir kolektyvine patirtimi, bet jose slypi gilūs archetipai ir metaforos, kurie rezonuoja su suaugusio žmogaus vidiniu pasauliu ir emocijomis, todėl pasakų poreikis išlieka aktualus visą gyvenimą. „Poreikis pasakoms taip pat atsispindi per pomėgį fantastiniam literatūros žanrui, mitams ir legendoms.
Psichologė įvardija pasakų terapiją, kaip gilų psichoterapijos metodą, kuris naudoja pasakas, mitus ir simbolines istorijas kaip priemones, padedančias žmogui suprasti ir spręsti savo emocines, psichologines bei socialines problemas. „Remiantis Jungo analitinės psichologijos tradicija, kurioje itin reikšmingą indėlį padarė Marie-Louise von Franz, pasakos yra laikomos „švariausia“ ir „paprasčiausia“ kolektyvinio nesąmoningo išraiška. Jos atspindi archetipinius psichikos aspektus, kurie padeda atskleisti vidinius konfliktus ir ieškoti jų sprendimų. Pasakų terapija yra neatsiejama asmeninės terapijos dalis, kuri leidžia rasti naujus požiūrius bei sprendimo būdus. Šis metodas neapsiriboja vien tik vaikais - jis naudingas ir suaugusiems, padedantis ugdyti emocinį intelektą, psichologinį atsparumą bei geriau pažinti save. Terapijos metu psichoterapeutas gali pasakoti ar skaityti specialiai parinktas pasakas, atitinkančias kliento situaciją, arba skatinti patį klientą kurti pasaką. Vėliau kartu analizuojami pasakos simboliai, veikėjų sprendimai ir jausmai, siekiant atpažinti vidinius konfliktus ir skatinti jų sprendimą.
Ne paslaptis, jog sergant onkologine liga, dažnai susiduriama ne tik su fiziniu skausmu, bet ir su daugybe jausmų - baime, liūdesiu, pykčiu, vienatve. „Kartais sunku apie tai kalbėti su artimaisiais ar net suprasti, kas vyksta viduje. Tokiais atvejais gali padėti pasakų terapija - tai vienas iš būdų psichologiškai sustiprėti. Psichologas kartu su pacientu naudoja senas istorijas, kuriose veikėjai įveikia išbandymus, kovoja su drakonais, keliauja per pavojus, kaip veidrodį - per jas galima pažvelgti į savo jausmus ir sunkumus. Pavyzdžiui, žmogus gali įsivaizduoti savo ligą kaip drakoną - gąsdinantį, stiprų, bet nugalimą. O save - kaip pasakos herojų, kuris, nors ir bijo, vis tiek eina pirmyn. Tradicinėse pasakose dažnai susiduriama su gėrio ir blogio kova - herojai įveikia įvairius iššūkius, išmoksta svarbių pamokų. Neigiami išgyvenimai pasakose leidžia mums saugiai susidurti su sunkumais ir įveikti juos simboliškai. Tai tarsi treniruotė mūsų vidiniam aš“, - aiškina G.
Tyrimai rodo, kad pasakų terapija padeda žmonėms sumažinti nerimą, geriau suprasti save, susigrąžinti vidinę ramybę ir net viltį. „Vienas iš tyrimų parodė, kad pacientai, dalyvavę pasakų terapijos užsiėmimuose, po kelių susitikimų jautėsi ramesni, drąsiau kalbėjo apie savo ligą ir sakė, jog atrado naują stiprybę savyje. Ši terapija nėra sudėtinga - jos metu gali būti skaitoma pasaka, kuri primena tai, ką išgyvena pacientas. Kartais žmogus pats sukuria savo istoriją arba ją nupiešia. Pasakų terapijoje dažnai remiamasi psichoanalizės principais, ypač Karl Gustav Jung analitine psichologija. Pasakų terapija naudoja pasakas kaip simbolines istorijas, kurios padeda atskleisti ir suprasti pasąmoninius jausmus, konfliktus bei vidines problemas. Per pasaką žmogus mokosi pažinti save, atpažinti ir identifikuoti savo jausmus. „Taip galima pamatyti savo problemas iš naujos perspektyvos, suprasti jas giliau ir atrasti naujus sprendimus. Taip vyksta vidinis augimas - lyg mokymasis gyventi su sunkumais, o ne juos slėpti. Per pasaką galima įgyti drąsos, pasitikėjimo savimi ir rasti vidinę ramybę, kurios kartais gyvenime taip reikia.
Skaitydami ar klausydamiesi pasakų, apmąstydami jų prasmę, žmonės gali patys atrasti daug naudingų dalykų apie save, bet gali sutrukdyti gynybos mechanizmai, kitaip tariant psichikos saugikliai, kurie bus kliūtis tam tikriems atradimams. „Norint gauti tikrai gilų ir saugų emocinį poveikį, labai rekomenduojama dirbti su specialistu. Specialistas padeda geriau suprasti, ką pasakos simboliai reiškia konkrečioje situacijoje, užduoda svarbius klausimus ir palaiko žmogų sunkiose emocijose. Taigi, nors savarankiškas pasakų skaitymas yra gera pradžia, darbas su specialistu leidžia pasiekti daug giliau ir rasti tikrai veiksmingus sprendimus“, - sako psichologė G.
Kadangi pasakų terapija nėra savarankiškas, atskirai nuo asmeninės psichoterapijos veikiantis metodas, galima teigti, kad ji nėra plačiai taikoma kaip atskira praktika onkologiniams pacientams. Visgi individualių terapinių procesų metu, ypač analitinės psichoterapijos kontekste, psichoterapeutai gali naudoti pasakų terapijos elementus kaip papildomą priemonę, pritaikytą konkretaus paciento poreikiams. Todėl pasakų terapija dažniau taikoma integruotai ir individualiai, o ne kaip atskira terapijos forma. Svarbu nepainioti pasakų terapijos su biblioterapija”, - sako G.
Miško Terapija (Miško Maudynės)
Miško terapija arba miško maudynės - tai gamta paremta intervencija, kurios metu pasineriama į miško aplinką, patiriant gamtą per visus penkis pojūčius. Miško terapijos metu žmogaus organizmas yra veikiamas miško skleidžiamais kvapais, garsais, vaizdais ir miško oru. Tai yra lėtas buvimas miške, siekiant pagerinti fizinę, emocinę ir psichologinę žmogaus savijautą. Apie miško terapiją pasakoja gydytoja psichiatrė dr. Moksliniais tyrimais buvo įrodyta, kad miško terapija padidina natūraliųjų žudikių (NK) ląstelių aktyvumą, jų kiekį ir priešvėžinių baltymų lygį limfocituose. Miško terapija turi įtakos gydant psichologinius simptomus, tokius kaip nerimas, depresija, nuotaikos sutrikimai, stresas.
Užsiėmimas paprastai trunka nuo dviejų iki keturių valandų. Jį sudaro veiklos pagal standartinį modelį. Miško terapijos gidai nenurodo, ką dalyviai turi jausti, kadangi ryšys su gamta yra kiekvieno žmogaus prigimtyje. Miško terapijos gidai nėra terapeutai, gydo pati gamta. Gidai tik padeda užmegzti gilesnį ryšį su gamta, jie tarsi įveda į gamtą per malonius ir atpalaiduojančius būdus. Taip asmenys pagilina savo ryšį su mišku. Reikia pažymėti, kad miško terapijai plėtojantis, trūksta standartizuotų metodikų, skiriasi užsiėmimų trukmė, atliekama veikla ir specifinės naudojamos natūralios aplinkos savybės. Kai kada vykdomos struktūruotos programos, kurių metu gidai vadovauja sąmoningumo pratimams, o kartais tai nestruktūruotas buvimas miško aplinkoje, tiesiog ėjimas ratu miško aplinkoje.
tags: #psichoterapija #cia #ir #dabar #uzsiemimas