Psichoterapija yra viena iš pagrindinių psichologinio gydymo formų, padedanti žmonėms spręsti įvairias emocines ir psichologines problemas. Tai gilus ir transformuojantis procesas, leidžiantis individui geriau suprasti save, savo jausmus ir elgesį, bei rasti veiksmingus sprendimus gyvenimo iššūkiams. Šiame straipsnyje apžvelgiamos psichoterapijos sritys ir metodai, kurie taikomi čia ir dabar, siekiant padėti asmenims įveikti sunkumus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)
Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra viena iš labiausiai tyrinėtų ir veiksmingų psichoterapijos formų. Jos pagrindinis principas - tai, kaip žmonės jaučiasi, lemia ne pati situacija, o tai, kaip jie tą situaciją interpretuoja. Dažnai disfunkcinės kognicijos būna pagrindinis kentėjimo šaltinis. Svarbu suprasti, jog mintys, emocijos, kūno pojūčiai ir elgesys yra labai susiję. Pakeitus vieną - keičiasi kiti. Modifikavus disfunkcinę automatinę mintį, žmogaus nuotaika gali stipriai pasikeisti, o tai gali pakeisti ir elgesį.
KET tikslas - padėti žmogui įveikti jo emocines problemas keičiant neigiamas mintis ir elgesį. Klasikinio KET atveju dažniausiai Sokrato klausimais klausiama: kiek procentų tikite šia mintimi? Kokie įrodymai patvirtina ar paneigia šią mintį? Ar naudinga galvoti apie šią mintį? Ši terapija yra orientuota į rezultatą ir trunka ribotą laiką. Dažniausiai ji trunka nuo keleto iki 10-20 sesijų.
Šalia kognityvinio darbo galima dirbti tiesiogiai su elgesiu. Įvairūs elgesio eksperimentai ir laipsniška ekspozicija gali padėti spręsti vengimo problemą, pavyzdžiui, stoti į akistatą su perdėta baime ar nerimu.
Schemų Terapija
Schemų terapija remiasi įsitikinimu, kad ankstyvos, netinkamai prisitaikančios schemos formuojasi remiantis neigiamomis vaikystės patirtimis. Netinkamai prisitaikančias schemas galima apibūdinti kaip būdus, kuriais žmonės interpretuoja gyvenimo įvykius ir kitų elgesį. Schemos susiformuoja (ankstyvoje) vaikystėje, kai vaikas gyvena psichologiškai nepalankioje aplinkoje ir tam tikrą laiką baziniai emociniai poreikiai nebūna patenkinami.
Taip pat skaitykite: G. Petronienės atsiliepimai apie psichoterapiją
Jeffrey Young (1990, 1999) sukūrė schemų terapiją specialiai tam, kad būtų galima padėti asmenybės problemų turintiems žmonėms, kuriems standartinė KET neveikia. Darbas schemų terapijoje vyksta ieškant svarbiausių schemų, jas atpažįstant, suvokiant, kada ir kodėl jos atsirado. Taip pat dirbama su įvairiais režimais (pažeidžiamo vaiko, pikto vaiko, atsitraukusio gynėjo ir kt.), į kuriuos žmogus patenka, kai aktyvuojasi jo schemos. Mokomasi atpažinti, kada aktyvuojasi įvairios schemos ir režimai, kokie emociniai poreikiai šiuo metu nėra patenkinti. Taikomos prisiminimų perrašymo intervencijos, kuriose žmogus konfrontuoja prisiminimuose jo emociniais poreikiais nepasirūpinusius artimuosius bei mokosi dabar pasirūpinti savo vidiniu vaiku.
Dėmesingo Įsisąmoninimo (Mindfulness) Metodas
Dėmesingo įsisąmoninimo (angl. „mindfulness“) metodo esmė - valingas dėmesio sutelkimas į norimą objektą suvokiant realybę tokią, kokia ji iš tiesų yra. Kaip budistinių religinių praktikų sudedamoji dalis, šis metodas žinomas jau kelis tūkstančius metų, o dabar jis jau moksliškai pagrįstas ir sėkmingai taikomas psichologijoje. Dėmesingas įsisąmoninimas (mindfulness) yra technika, skirta gyventi ir patirti dabartį.
Taikant šį metodą siekiama susidoroti su stresu, gydyti depresiją, nerimo bei valgymo sutrikimus, priklausomybę nuo alkoholio ir narkotikų, padėti esant lėtiniam skausmui, net onkologinių ligų atveju. Mindfulness (lietuviškai-dėmesingas įsisąmoninimas) - dėmesys sutelkiamas į dabarties akimirką ir tai, ką šiuo metu patiriame. Mindfulness pratybos taikomos įvairiuose srityse - mažinant nerimą, stresą, tiesiog gerinant žmonių gyvenimo kokybę. Čia svarbiausia - procesas, vykstantis čia ir dabar, kaip žmogus šiuo metu reaguoja į dabartinę situaciją.
Dėmesingo įsisąmoninimo metu mokomasi nevertinančiai ir smalsiai stebėti kylančias mintis, emocijas, kūno pojūčius, impulsus veikti, elgesius, supančius vaizdus, garsus. Atsiranda supratimas, jog tarp impulso veikti ir elgesio yra (išminties) pauzė, kurioje mes galime pasirinkti, kaip reaguosime. Pamatome, jog viskas nuolat kinta: mintys, emocijos ateina ir praeina (net ir pačios nemaloniausios) be jokių valios pastangų.
Dėmesingu įsisąmoninimu grįsta kognityvinė terapija irgi skiria dėmesį įvairioms kognicijoms (mintims, įsitikinimams, mąstymo klaidoms), nagrinėja jų įtaką emocinei būklei, elgesiui, gyvenimo kokybei kaip ir klasikinis KET. Taip pat dirba su emocijomis, kūno pojūčiais, impulsais veikti, (automatizuotu) elgesiu irgi panašiai kaip klasikinis KET. Skirtumas toks, jog dėmesingu įsisąmoninimu grįsta kognityvinė terapija labiau skatina pastebėti mintis bei emocijas, priimti, nesipriešinti, išbūti su jomis ir galiausiai paleisti jas, grįžtant prie dabartinio momento (pvz.: kvėpavimo).
Taip pat skaitykite: Jolanta Zilienienė: psichoterapijos metodai
Įsivaizduokime, kad klientas sako: „aš niekam tikęs“. Dėmesingu įsisąmoninimu grįsta kognityvinė terapija šiuo atveju labiau fokusuotųsi į faktą, jog tai tiesiog mintis, kuri atsirado mūsų prote.
Dėmesingu įsisąmoninimu grįstas streso mažinimas (mindfulness based stress reduction (MBSR)) yra standartizuota 8 savaičių programa su susitikimais kiekvieną savaitę po 2,5 valandos, kurioje mokomasi dėmesingo įsisąmoninimo meditacijos bei kūno skenavimo technikų, jogos. Viena diena programoje yra skiriama atsitraukimui su kelių valandų meditacija. Ši programa leidžia išvystyti ilgalaikius dėmesingo gyvenimo įgūdžius, leidžiančius smalsiai ir nevertinančiai patirti dabarties momentą, atsitapatinant nuo minčių, emocijų, impulsų, tampant jų stebėtoju. Tai suteikia ramybės, pilnatvės, stabilumo, kompetencijos, išminties ir kontrolės (paradoksiškai nieko nekontroliuojant) jausmus.
Atjautos Terapija
Atjautos terapija yra psichoterapijos rūšis, paremta žmonių smegenų (neuromokslų) ir evoliucijos tyrinėjimais. Kiekviena iš jų yra lokalizuota skirtingose smegenų dalyse ir veikia skirtingų neuromediatorių pagalba. Kiekvienos sistemos funkcija irgi yra skirtinga. Grėsmės sistema stengiasi užtikrinti saugumą, apsiginti arba pabėgti nuo pavojų. Pasiekimų sistema motyvuoja kažką pasiekti, nugalėti, laimėti, gauti. Raminančioji sistema užtikrina nusiraminimą, atsipalaidavimą, pasirūpinimą savimi, artumą su kitais. Žmogus jaučiasi saugus, ramus, patenkintas.
Dažnai būna taip, kad šios sistemos būna nelygiai išsivysčiusios dėl aplinkos ir ankstyvųjų patirčių poveikio. Gali dominuoti grėsmės sistema, tada žmogus dažnai jaučia nerimą. Jeigu dominuoja pasiekimų sistema, žmogus vaikosi pasiekimų, naujų patirčių, stimulų, gali persidirbti ar kitaip siekti dopamino apdovanojimo. Įvairių pratimų (pvz.: atjaučiančio laiško sau rašymo) pagalba tiesiogiai yra lavinama atjauta tiek sau, tiek kitiems. Mokomasi pastebėti kylančias antrines emocijas, kančią dėl tam tikros būklės ar sunkumų.
Priėmimo ir Įsipareigojimo Terapija (ACT)
Priėmimo ir įsipareigojimo terapija (ACT) yra klasifikuojama kaip trečiosios KET bangos psichoterapijos rūšis. Priėmimo ir įsipareigojimo terapijoje yra akcentuojama ir skatinama gyventi tokį gyvenimą, kurio klientas nori, remiantis jo vertybėmis ir nepaisant visų sunkumų, kurie iškyla ir tam trukdo. Raginama priimti gyvenimą ir realybę tokią, kokia ji yra ir stengtis išbūti dabartyje (čia ir dabar). Mokomasi nesusilieti ir atsiriboti nuo įvairių minčių, kurios pastoviai kyla. Metaforų pagalba atsiranda supratimas, jog žmonės nėra jų mintys, o tiesiog terpė mintims atsirasti. Labai svarbu išsiaiškinti ir atrasti tikrąsias žmogaus vertybes.
Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti psichoterapiją
Dialektinė Elgesio Terapija (DET)
Dialektinė elgesio terapija (DET) yra klasifikuojama kaip trečiosios KET bangos psichoterapijos rūšis. Terapijos metu yra lavinami kertiniai įgūdžiai, kurie yra labai naudingi gyvenime. Vienas iš jų yra dėmesingas įsisąmoninimas (mindfulness). Mokomasi sustoti ir įsisąmoninti, kas vyksta čia ir dabar. Kokios kyla mintys, emocijos, kūno pojūčiai, impulsai veikti? Smalsiai pastebėti juos nevertinant. Šis įgūdis labai praverčia pastebėti impulsus veikti, kurie atsiranda prieš elgesį.
Kitas labai svarbus įgūdis yra distreso toleravimas. Labai naudingas įgūdis, kurį galima taikyti kiekvieną dieną yra grandininė elgesio analizė. Labai detaliai nagrinėjama, kas privedė ar paskatino atlikti konkretų elgesį: kokios buvo aplinkybės, mintys, emocijos. Kas vyko prieš joms atsirandant? Kas jas išprovokavo? Kas priverčia tai kartotis? Tokia detali analizė parodo visą priežasčių ir pasekmių grandinę.
Į Sprendimus Orientuota Terapija (ĮSOT)
Į sprendimus orientuota terapija (ĮSOT) standartiškai yra pakankamai trumpa, gali trukti apie 5 sesijas. Ją galima priskirti pozityviosios psichoterapijos rūšiai, nes, lyginant su dauguma kitų terapijų, ĮSOT gilinasi ne tiek į problemas, bet į teigiamus aspektus: galimybes, sprendimus, stiprybes, turimus resursus, norimą ateitį. Vienas iš reikalavimų šiai terapijai yra gebėjimas veikti sveiko suaugusiojo režime (kalbant schemų terapijos terminais).
Kartu ieškoma, kas klientui sekasi, ką jis sugeba, kas jam praeityje padėjo. Analizuojamos sėkmingos patirtys, žiūrima, kokios strategijos, savybės, elgesys, mąstymas lėmė tą sėkmę. Atsižvelgiant į stiprybes, patirtį, sėkmingus potyrius ir pasiekiamus pokyčius, įgaunamas kompetencijos jausmas, ugdomas kūrybingumas. Mokomasi gyventi už problemų rato, fokusuotis į teigiamus gyvenimo aspektus, o ne neigiamus. Įvairių klausimų pagalba ĮSOT galima taikyti kiekvieną dieną. Pavyzdžiui, galime užduoti sau tokius klausimus: kaip pasikeistų mano gyvenimas, ką aš daryčiau, kaip galvočiau, ką jausčiau, kaip atrodyčiau, jeigu mano problema stebuklingai išsispręstų?
Pasakų Terapija
Pasakų terapija yra giluminis psichoterapijos metodas, kuris naudoja pasakas, mitus ir simbolines istorijas kaip priemones, padedančias žmogui suprasti ir spręsti savo emocines, psichologines bei socialines problemas. Pasak psichologės Gertrūdos Klimavičiūtės-Dvilevič, pasakos ne tik jungia žmogų su kultūrine tradicija ir kolektyvine patirtimi, bet jose slypi gilūs archetipai ir metaforos, kurie rezonuoja su suaugusio žmogaus vidiniu pasauliu ir emocijomis, todėl pasakų poreikis išlieka aktualus visą gyvenimą.
Remiantis Jungo analitinės psichologijos tradicija, kurioje itin reikšmingą indėlį padarė Marie-Louise von Franz, pasakos yra laikomos „švariausia“ ir „paprasčiausia“ kolektyvinio nesąmoningo išraiška. Jos atspindi archetipinius psichikos aspektus, kurie padeda atskleisti vidinius konfliktus ir ieškoti jų sprendimų. Terapijos metu psichoterapeutas gali pasakoti ar skaityti specialiai parinktas pasakas, atitinkančias kliento situaciją, arba skatinti patį klientą kurti pasaką. Vėliau kartu analizuojami pasakos simboliai, veikėjų sprendimai ir jausmai, siekiant atpažinti vidinius konfliktus ir skatinti jų sprendimą.
Tyrimai rodo, kad pasakų terapija padeda žmonėms sumažinti nerimą, geriau suprasti save, susigrąžinti vidinę ramybę ir net viltį.
Miško Terapija
Miško terapija arba miško maudynės - tai gamta paremta intervencija, kurios metu pasineriama į miško aplinką, patiriant gamtą per visus penkis pojūčius. Miško terapijos metu žmogaus organizmas yra veikiamas miško skleidžiamais kvapais, garsais, vaizdais ir miško oru. Tai yra lėtas buvimas miške, siekiant pagerinti fizinę, emocinę ir psichologinę žmogaus savijautą. Apie miško terapiją pasakoja gydytoja psichiatrė dr. Moksliniais tyrimais buvo įrodyta, kad miško terapija padidina natūraliųjų žudikių (NK) ląstelių aktyvumą, jų kiekį ir priešvėžinių baltymų lygį limfocituose. Miško terapija turi įtakos gydant psichologinius simptomus, tokius kaip nerimas, depresija, nuotaikos sutrikimai, stresas.
Užsiėmimas paprastai trunka nuo dviejų iki keturių valandų. Jį sudaro veiklos pagal standartinį modelį. Miško terapijos gidai nenurodo, ką dalyviai turi jausti, kadangi ryšys su gamta yra kiekvieno žmogaus prigimtyje. Miško terapijos gidai nėra terapeutai, gydo pati gamta. Gidai tik padeda užmegzti gilesnį ryšį su gamta, jie tarsi įveda į gamtą per malonius ir atpalaiduojančius būdus. Taip asmenys pagilina savo ryšį su mišku.
Kūrybiniai Metodai Psichoterapijoje
Šiuolaikiškas psichoterapeutas - tai ne „tylintis“ specialistas, o priešingai - proaktyvus, kūrybiškas specialistas, kuris geba parinkti tinkamas priemones psichoterapijos klientui. Psichoterapijoje gali būti taikomi kūrybiškieji metodai - metaforos, žaidimai, molio lipdymas, smėlio lietimas, piešimas, muzika, drama ir kt. Šie metodai apima visus kūrybinius procesus, kurie gali padėti tyrinėti ir perteikti problemas, jausmus ir emocijas terapiniu būdu bei įsižeminti, geriau suprasti save.
Psichoterapijoje nereikia piešti „gražiai“. Priešingai, klientas raginamas piešti drąsiai ir autentiškai, taip kaip išeina - simbolius, nekonkrečius objektus. Piešdamas klientas pasirenka spalvas, ryškina kai kuriuos objektus, atvaizduoja jų dydį ir poziciją. Taip klientas gali netiesiogiai „papasakoti“ apie savo būseną, emocijas, jausmus, patirtis.
Individualioje arba poros psichoterapijoje yra efektyvu naudoti žodines arba iliustracines metaforas: gyvūnų, augalų arba kitų objektų pavadinimus bei metaforinės korteles. Pastarosios yra labai populiarios šiuolaikinėje psichoterapijoje. Šios kortelės vadinamos įvairiai: projekcinėmis, terapinėmis, asociacinėmis, psichologinėmis. Metaforinių kortelių istorija prasideda 1975 m., kai kanadietis Eli Ramanas laikėsi modernistinio formų keitimo metodo.
Klientas smėlyje panardina pirštus, glosto smėlį, susipažįsta su medžiaga, atvaizduoja reljefą, keičia formą, išdėlioja smėlyje figūrėles, kaitalioja jų vietas. Psichoterapeutas gali pasiūlyti klientui parinkti figūrėles, kurios simbolizuotų klientui svarbius žmones - artimuosius, šeimos narius, gimines, draugus, bendradarbius ir t.t. Tiek vaikui, tiek ir suaugusiam gali būti gerokai lengviau pasakoti apie herojus-figūrėles, negu tiesiogiai apie save ir artimuosius.
Šie kūrybiniai psichoterapijos metodai bei daugybė kitų psichoterapeutų naudojamų priemonių gerokai palengvina gyvenimą su skausmingomis emocijomis, leidžia papasakoti apie trauminius įvykius, netiesiogiai apibūdinti savo išgyvenimus. Taip pat kūrybiniai psichoterapeutų darbo metodai gali paspartinti psichoterapijos poveikį - gerėja kliento galimybės išreikšti jausmus ir emocijas, gilėja suvokimas, atrandama motyvacija siekti pokyčio.
Geštalto Terapija
Geštalto terapija - tai humanistinės psichoterapijos kryptis, pabrėžianti asmeninę atsakomybę, buvimą čia ir dabar bei savęs pažinimą per patirtį. Ji skatina sąmoningumą, jausmų ir minčių suvokimą bei gebėjimą priimti save. Geštalto terapija yra unikali tuo, kad ji nesikoncentruoja tiesiog į tai, ką asmuo mano ar jaučia apskritai, bet į tai, kaip jis tai patiria čia ir dabar.
Terapijoje dalyvaujantis asmuo mokomas pastebėti, kaip jis nutraukia savo natūralias jausmų, minčių ar elgesio sekas, vadinamas „užbaigtomis situacijomis”. Kliento ir terapeuto bendradarbiavimas yra esminis šios terapijos aspektas. Geštalto terapeutas dirba su klientu, siekdamas padėti jam pilnai patirti jo esamą situaciją, o ne tai, kas buvo ar kas gali būti. Šis procesas padeda klientui suvokti nesąmoningus elgesio šablonus ir mąstymą, kurie gali trukdyti jo gyvenimo kokybei.
Geštaltas arba geštalto ratas yra ciklas, kuris prasideda nuo poreikio atsiradimo, tęsiasi per poreikio sąmoningumą, veiksmus, kad šis poreikis būtų patenkintas, ir baigiasi jausmu, kai poreikis buvo užpildytas arba nepavyko jo patenkinti. Geštalto terapijoje šis ciklas yra esminis, nes jis padeda žmogui suvokti, kaip jis patiria savo poreikius, kaip jie yra patenkinami ar ne, ir kokie gali būti trukdžiai šiame procese.
Psichoterapeuto Rolė ir Svarba
Psichoterapeutas nebūna direktyvus: nesako kodėl, kaip, kada reikia keistis, (neprašomas) neduoda patarimų, nebando įtikinti įvairiais argumentais. Šiuo atveju direktyvumas gali sukelti priešingą efektą, nes klientas gali tapti gynybiškas, priešintis pokyčiams, jaustis verčiamas keistis, o tai nebus naudinga. Atvirkščiai klientas (padedamas psichoterapeuto) pats ieško atsakymų, argumentų, noro ir galimybių keistis, naudojant savo stiprybes ir vertybes. Psichoterapeutas užduoda atvirus klausimus, palaiko, padrąsina klientą, atspindi jo išsakytas mintis ir apibendrina esmines pokalbio detales.
Reikia pasakyti, kad šiuolaikinės psichoterapijos metodai ir moksliniai tyrimai gerokai išplėtė psichologinės pagalbos paveikslą - nuo „tylinčio” psichologo iki aktyvaus psichoterapeuto, kuris kartu su išklausymu ir išbuvimu, pritaiko klientui tinkamas psichoterapines priemones ir metodus. Psichoterapeutas dirba šalia tradicinės medicinos atstovo, yra įgudę skirti, kur reikalinga tradicinė medicina, kur pakanka terapinio palaikymo ar korekcijos.
Psichoterapijos Nauda
Psichoterapija gali būti taikoma tiek kaip psichikos sutrikimo gydymo metodas, tiek kaip galimybė sveikam žmogui geriau pažinti savo vidinį pasaulį, įsisąmoninti iki tol nežinotus dalykus apie save. Emocinė parama: vienas iš pagrindinių psichoterapijos privalumų yra emocinė parama, kurią suteikia psichoterapeutas. Psichoterapija sukuria saugią ir palaikančią erdvę, kurioje pacientas gali atvirai kalbėti apie savo jausmus, mintis ir problemas.
Psichoterapija padeda:
- Geriau suprasti save.
- Išmokti kaip veiksmingai spręsti konfliktus.
- Rasti būdų, kaip įveikti kilusias problemas ar iššūkius.
- Pagerinti tarpasmeninius santykius.
- Padėti spręsti emocijas, tokias kaip liūdesys, pyktis arba baimė.
Psichoterapija yra tęstinis procesas (gali trukti keletą metų), šio proceso metu nagrinėjamos gilesnės psichologinės sutrikimų priežastys.
tags: #psichoterapija #ciai #ir #dabar