Šiame straipsnyje nagrinėjami psichoterapijos principai, metodai ir nauda, siekiant padėti skaitytojams suprasti, kaip jie gali savarankiškai rūpintis savo psichine sveikata ir gerove. Aptariami įvairūs psichoterapijos būdai, jų pritaikymas skirtingoms problemoms spręsti, taip pat pateikiama praktinių patarimų, kaip efektyviai išnaudoti psichoterapijos teikiamas galimybes.
Kas yra psichoterapija?
Psichoterapija, kilusi iš graikų kalbos žodžio „psychotherapía”, reiškia „sielos gydymas”. Tai emocinių, psichinių ir psichosomatinių sutrikimų bei ligų gydymas, taikant psichologinių metodų visumą. Tai nemedikamentinis gydymo būdas, kuriuo siekiama palengvinti emocinę būklę ir suteikti pagalbą, stengiantis įtakoti ir pakeisti asmenines savybes bei elgesį, kurie trukdo savijautai ar kurti sveikus tarpusavio santykius. Psichoterapijos tikslas - gilintis šiek tiek daugiau, nei dirbant su psichologu, ir padėti išspręsti žmogaus emocines problemas, pasitelkiant įvairias psichoterapines priemones, pavyzdžiui, atsikratyti žalingų įpročių, priklausomybės, streso, emocinių ir santykių problemų.
Dirbant su žmogumi, psichoterapeutas gilinasi į jo problemą stipriau ir naudoja tam tikrą terapijos rūšį, tokią kaip kognityvinė elgesio terapija, psichoanalitinė, psichodinaminė ir kitas terapijas. Psichoterapeutas turi platų supratimą apie žmogaus psichiką ir gali gydyti pacientus psichoterapiniais metodais, taikant ilgalaikę ir trumpalaikę, individualią ar grupinę psichoterapiją. Psichoterapijos rūšį, kuri bus efektyvi konkrečiai Jums, psichoterapeutas parenka pagal Jūsų asmenybę ir pagal problemas, kurias patiriate.
Psichologas ar psichoterapeutas: kuo skiriasi?
Neretai kyla klausimas, kuo skiriasi darbas su psichologu nuo susitikimo su psichoterapeutu? Psichologinio konsultavimo metu daugiau orientuojamasi į situacines problemas sudėtingais gyvenimo momentais, padedama ieškoti alternatyvių, kitų elgesio būdų, kai neužtenka jėgų ir objektyvumo tinkamai susiorientuoti pačiam, taip pat norintiems įveikti iškilusius sunkumus esamoje gyvenimo situacijoje bei išmokti su panašiomis problemomis savarankiškai tvarkytis ateityje. Tuo tarpu psichoterapijoje neretai analizuojami gilesni psichikos procesai, siekiama ilgalaikių pokyčių žmogaus asmenybėje ir jo elgesyje. Kaip ir psichologas, psichoterapeutas gydymo procese negali išrašyti vaistų ir gydymo tikslo siekia terapinio pokalbio priemonėmis.
Kvalifikuoti psichoterapeutai turi platų supratimą apie žmogaus psichiką ir, remdamiesi psichoterapinėmis priemonėmis, padeda žmogui geriau suprasti save bei savo elgesį, analizuoja galimas tokio elgesio priežastis, taiko įvairius terapinius metodus ir padeda žmogui keisti savo elgesį. Tokiu būdu padedama žmogui spręsti jo asmenines problemas, kurioms išspręsti jam nebeužtenka asmeninių resursų.
Taip pat skaitykite: G. Petronienės atsiliepimai apie psichoterapiją
Nors yra skirtumų tarp psichologo ir psichoterapeuto konsultavimo, yra ir bendrų bruožų, būdingų abiems specialistams: tiek psichoterapija, tiek psichologinis konsultavimas yra susitikimas konfidencialioje ir saugioje aplinkoje, kur laisvai galima kalbėti apie savo emocines problemas ir sunkumus, būti dėmesingai išklausytu, bei priimtu be vertinimo ir moralizavimo.
Kognityvinė ir elgesio terapija (KET)
Psichoterapinės krypties pavadinimas KOGNITYVINĖ ir ELGESIO terapija suteikia gana nemažai informacijos. Žodis kognityvinė reiškia, kad terapijos metu suprasite mechanizmus kaip mintys, mąstymas veikia jūsų psichinę sveikatą, gyvenimo kokybę, pasiekimus, tikslus, savivertę ir elgesį. Terapijos metu klientai mokosi suprasti savo minčių, emocijų, elgesio ir pasekmių ryšį jų gyvenime. Klientai mokosi atpažinti ir „sulaužyti“ ribojančius barjerus, kurie trukdo pasiekti norimų rezultatų ir kurti norimą gyvenimą.
KET tinka klientams, kurie nori suprasti savo gyvenimo kryptį, galbūt yra pasimetę ir siekia pažinti savo vidinį pasaulį, atsiskirti nuo primestų standartų ir nuomonių, ir pažvelgti giliau bei atrasti savo tikrąjį „aš“. Efektyviai padeda tvarkytis su patiriamu stresu, iššūkiais kasdieniniame gyvenime. Psichoterapija orientuota į pokyčius per gana trumpą laiką, todėl psichoterapeutas naudoja įvairias technikas, kad klientas pradžioje padedant terapeutui galėtų įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, o paskui klientas išmoktus įgūdžius taikytų savarankiškai. Kiekvieno kliento psichoterapijos trukmė priklauso nuo jo turimų problemų, norimų rezultatų bei ankstesnių patirčių įtakos. Visgi, drąsiai galima teigti, kad po kiekvieno susitikimo klientai jaučiasi vis geriau, mokosi pritaikyti gautus įgūdžius kasdieniniame gyvenime.
Pirmas dalykas, kurį noriu išskirti ir pažymėti: visos terapijos metu taikoma psichoedukacija t. y. klientas supažindinamas su naudojamomis technikomis, paaiškinama kodėl jas rekomenduoju, kuo tai galėtų būti naudinga ir jeigu gaunamas kliento sutikimas mes jas atliekame. Trečias ir turbūt svarbiausias darbo principas - visiškas kliento palaikymas, jo patirčių sutalpinimas ir validizavimas (priėmimas).
Geštaltinė psichoterapija
Geštalto terapija gimė XX a. viduryje, o jos pradininkas gydytojas-psichiatras Frederick Perls. Remdamasis savo turtinga gyvenimiška ir profesine patirtimi, pats išbandęs įvairių psichoterapijos krypčių metodus, jis kartu su bendraminčiais ėmėsi gryninti naują terapijos kryptį.
Taip pat skaitykite: Jolanta Zilienienė: psichoterapijos metodai
Geštaltinė psichoterapija- tai į asmenybės augimą ir visybiškumą orientuota psichoterapija. Geštaltinės psichoterapijos dėmesio centras - įsisąmoninimo gilinimas. Nuolatinis savęs (savo minčių, jausmų, kūno pojūčių, dvasinio patyrimo) ir aplinkos įsisąmoninimas įgalina gyventi visavertiškai: užkerta kelią kauptis „nebaigtiems reikalams“, padeda atskirti savo pačių poreikius nuo aplinkinių žmonių lūkesčių ir reikalavimų, išsilaisvinti iš neproduktyvių, pasenusių, automatiškų elgesio modelių, užtikrina sąmoningus, savomis vertybėmis pagrįstus pasirinkimus. Geštaltinės psichoterapijos atstovai teigia, kad žmogus bręsta ir keičiasi santykyje su kitais, taigi dialogiškumas - esminis šios psichoterapijos principas. Psichoterapijos procese žmogui sudaromos sąlygos tyrinėti tai, kaip jis sąveikauja su pasauliu, įprasmina savo patyrimą, renkasi elgesio ir reagavimo būdus, kaip jis auga ir keičiasi. Geštaltiniai psichoterapeutai dirba su individais, poromis, šeimomis, grupėmis.
Geštalto terapijos esmę galima aprašyti taip: neužbaigtos situacijos trukdo žmogui gyventi komfortiškai ir būti laimingu. Geštalto terapijos užduotis - padėti jums įsisąmoninti savo poreikius, išmokyti įsiklausyti į save, patyrinėti, kas būtent vyksta gyvenime ir įsisąmoninti, kaip jūs pats prie to prisidedate. Geštalto terapeutas padeda atrasti faktorius, kurie jums trukdo patenkinti jūsų poreikius, atrasti praeities situacijas, kurios iki dabar veikia gyvenimą ne geriausiu būdu ir „uždaryti“ neužbaigtas situacijas („uždaryti“ geštaltus). Pažindamas save, savo aplinką ir santykius su ja, savo patenkintus ir nepatenkintus poreikius, savo elgseną, mintis, emocijas ir jausmus, bei suvokdamas savo vaidmenį tame, žmogus tarsi praregi. Pokytis įvyksta, kai žmogus tampa tuo, kuo jis yra, o ne tada, kai stengiasi tapti tuo, kuo nėra.
Psichoanalitinė psichoterapija
Psichoanalitinės psichoterapijos teorijos studijos apima platų spektrą temų, pradedant psichodinaminės psichiatrijos pagrindais ir baigiant psichoanalitiniu atskirų asmenybės sutrikimo grupių supratimu bei darbu su jais. Šios studijos siekiama padėti studentams atrasti ir išugdyti savitą psichoanalitinės technikos pritaikymą praktikoje, įvertinti atvejį, motyvaciją, užmegzti ir palaikyti terapinį ryšį, sudaryti kontraktą, skatinti terapinį procesą, atpažinti, suprasti ir interpretuoti terapijoje vykstančius procesus, ypatingą dėmesį skiriant perkėlimo reiškiniams, numatyti psichoterapinių veiksmų galimas pasekmes.
Atmintinė klientui: kaip elgtis psichoterapijos procese?
Siekiant įvesti dar daugiau aiškumo apie psichoterapijos procesą, pateikiame atmintinę klientui:
- Lankyti psichoterapiją nėra gėdinga. Kiekvienas iš mūsų gyvenime susiduriame su sunkiais laikotarpiais ar neišspręstais vidiniais konfliktais, kurie eikvoja mūsų energiją. Tik stiprūs žmonės gali pasakyti sau, jog kovoja sunkų mūšį su savimi ir tik patys stipriausi tai gali pasakyti kitiems.
- Psichoterapija skirta ne vien tik kriziniais gyvenimo etapais. Norint lankyti psichoterapijos užsiėmimus, nebūtina laukti, kol iškils sunkumai. Psichoterapija yra puikus būdas ne tik spręsti iškilusias problemas, bet ir pažinti nepažintas savo asmenybės dalis bei padidinti savo suvokimą esamoje situacijoje.
- Nesirink terapeuto, vadovaudamasis vien tik jo turimais diplomais. Atmink: didžiausią naudą psichoterapijoje teikia pats terapinis santykis ir tik antraeilį vaidmenį atlieka terapiniai metodai. Todėl ne visada diplomų kiekis užtikrina profesionalią paslaugą.
- Lankydamas psichoterapiją, nesitikėk greito efekto. Tavo mąstymo fenomenai ar situacija, į kurią patekai, taip pat nesusiformavo per trumpą laiko tarpą. Todėl tam, kad įvyktų pokytis Tavo suvokime ir veiksmuose, taip pat reikia laiko.
- Būk atidus terapeuto grįžtamajam ryšiui apie tave patį. Tai ne visada gali būti priimtina ir malonu išgirsti, bet tai gali būti labai naudinga Tavo paties augimui. Tikėtina, kad panašius jausmus, kuriais pasidalina terapeutas, išgyvena ir Tave supanti aplinka, tik ji ne visada išdrįsta tuo pasidalinti. O jei ir išdrįsta, tai ne visada konstruktyviai tai padaro.
- Eidamas į psichoterapiją, nesitikėk gauti patarimų. Retas psichoterapeutas Tau pasakys kaip reikėtų elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Visų pirma todėl, kad Tu esi unikalus ir Tavo situacija, kurioje esi - taip pat unikali. Norėdamas esmingai Tau padėti, terapeutas didins Tavo suvokimą esamoje situacijoje tam, kad Tu galėtum priimti Tau pačiam tinkamiausią sprendimą.
- Neprašyk psichoterapeuto paaiškinti, kokius metodus jis taiko ir kam jie reikalingi. Tai Tau neduos jokios apčiuopiamos naudos. Verčiau pasistenk neanalizuoti, o labiau būti procese ir pasitikėti tuo, kas vyksta terapeuto kabinete. Tiesiog stenkis nuoširdžiai gilintis į save ir atlikti tam tikras terapeuto siūlomas užduotis bei pasiūlymus.
- Į psichoterapiją ateik su „tuščia stikline“, o ne su „pilna“. Jei ateisi į psichoterapijos kabinetą, vedinas išankstinių nuostatų ir vertinimo, tai trukdys atsiskleisti Tau pačiam. Jei jau nusprendei ateiti, palik vertinimą už durų ir pasitik akimirką ten, kur ji yra. O tada jau gali spęsti - priimti tai ar atmesti.
- Psichoterapijos kabinete dirba du žmonės: konsultantas ir klientas. Norėdamas gauti kuo daugiau naudos, turi dirbti ir Tu: pasakoti apie save, savo situaciją, būti atviras terapeuto taikomiems metodams. Tokiu būdu ne tik palengvinsi konsultanto darbą, bet ir gausi daugiau naudos pats.
- Mokinkis matyti po „vandeniu“. Stebėk savo emocijas, mintis, kylančias psichoterapeuto kabinete. Analizuok jas. Lygink jas su tuo, kas vyksta Tavo gyvenime, kituose santykiuose. Tai gali Tau labiau padėti suprasti perkėlimus ir kitas Tavo reakcijas įprastinėje aplinkoje, kurios galimai pasireiškia ir psichoterapijos kabinete.
- Ne visada geras jausmas, kuris kyla po psichoterapijos, reiškia, kad buvo gera konsultacija. Kaip ir ne visada blogas jausmas, aplankantis po psichoterapijos, reiškia, kad buvo bloga psichoterapija. Kartais norint išgyti, mes turime prisiliesti prie skausmingų vietų. Nevenk dalintis savo slapčiausiomis mintimis ar įvykiais, kurie Tau neduoda vidinės ramybės. Psichoterapeutas yra ne tam, kad Tave sugėdintų ar pasibaisėtų. Psichoterapeutas yra tam, kad Tau padėtų. O padėti jis gali tik tada, kai daliniesi, esi sąžiningas prieš save ir terapeutą.
- Psichoterapijoje dirbama ne tik su praeities įvykiais. Tam, kad būtų suvokta problemų prigimtis, ne visada būtina kalbėti apie problemų atsiradimų istoriją, nes problemos gana greitai pasireiškia „čia ir dabar“ procese arba santykyje tarp kliento ir psichoterapeuto. Nesvarbu, kad dauguma problemų kyla praeityje, jos pasireiškia tik dabartyje.
- Psichoterapinis darbas nesibaigia vos tik uždarius kabineto duris. Jei nori geriau pažinti save, paskirk laiko analizei jau praėjus susitikimui, stebėk savo mintis, jausmus, sapnus. Gali visa tai užsirašyti ir grįžęs į kabinetą aptarti su terapeutu.
- Psichoterapeutas neišrašo vaistų. Psichoterapijos kabinete yra bendraujama ir gydoma žodžiu. Vaistus išrašo gydytojai psichiatrai. Neretai gydytojai psichiatrai dirba ir psichoterapinį darbą.
- Nekviesk psichoterapeuto kavos. Psichoterapeutai dažniausiai dirba tik savo kabinete ir su klientais bendrauja tik terapiniame santykyje. Išskirtiniais atvejais (kliento ligos, fizinės negalios ir t.t.) dirbama kitoje aplinkoje. Psichoterapeuto kabinete dažniausiai nėra kušetės, kokią įprastai matome gydytojo kabinete.
Kaip pasiruošti psichoterapijai?
Psichoterapija - tai ne tik pokalbiai su terapeutu, bet ir aktyvus jūsų pačių dalyvavimas. Norint pasiekti geriausių rezultatų, svarbu ne tik ateiti į sesijas, bet ir įsitraukti į procesą.
Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti psichoterapiją
- Dienoraščio rašymas - tai veiksmingas būdas analizuoti savo mintis ir jausmus. Užsirašykite, kas vyksta jūsų viduje ir išorėje, kokius klausimus aptariate terapijoje.
- Sesijos pradžioje aptarkite praktinius dalykus: apmokėjimą, susitikimų laiką, atostogas.
- Jūsų santykiai su terapeutu atspindi ir realaus gyvenimo bendravimą. Ar pykstate ant terapeuto? Ar rūpinatės jo nuomone?
- Kiekvieną dieną paklauskite savęs: „Ko aš noriu?
- Terapeutas nėra aiškiaregys - užduokite jam klausimus, jei kas neaišku.
- Klausykitės savęs: ar jaučiatės geriau ar blogiau? Ar pastebite kokius nors pokyčius?
- Psichoterapija nėra vien tik kalbėjimas - tai ir naujų įgūdžių taikymas gyvenime. Jei bijote prašyti pagalbos, pabandykite tai padaryti.
- Terapija nėra vieta, kur gausite gatavus sprendimus.
- Kodėl jus erzina terapeuto kabinetas? Kodėl jaučiatės taip ar kitaip?
- Jei terapeutas naudoja sudėtingus terminus, prašykite paaiškinimo.
- Terapija - tai laboratorija. Pasidalinkite netikėtomis mintimis, sapnais, fantazijomis.
- Svarbu ne tik tai, koks yra jūsų terapeutas, bet ir kaip jį matote.
- Psichoterapija yra procesas, kuris vieną dieną baigsis.
- Sapnai atspindi jūsų pasąmonę.
- Terapija yra intymus procesas.
- Norint pokyčių, reikia būti pasiruošusiems keistis patiems.
- Terapija - tai kelionė į save.
Kada kreiptis į psichoterapeutą?
Į psichoterapeutą kreipiamasi dėl įvairiausių priežasčių: dėl nerimo, streso, traumų, netekčių, depresijos, lygiai kaip ir dėl noro geriau pažinti save, praturtinti savo santykius, įkvėpti gyvybės į gyvenimą, augti kaip asmenybei. Suaugusiųjų psichologinis konsultavimas reikalingas, kad ir koks gražus yra gyvenimas, kartais ištinka situacijos ar kyla sunkumų, kuriuos savarankiškai išspręsti yra sudėtinga. Susitikime aptarti, kaip galime Jums padėti. Nors vaikystė - vienas gražiausių gyvenimo tarpsnių, visgi ir čia pasitaiko aplinkybių, kuomet sunkumai ima viršų. Drauge padėkime vaikams suprasti, kad problemos įveikiamos. Psichologo kabinete vykstantys procesai ir čia taikomi metodai gali padėti ne tik išsaugoti santykius, bet ir drąsinti pradėti naują, dar stipresnio tarpusavio ryšio etapą. Psichologo konsultacija nuotoliu šiandien suteikia puikią galimybę gauti profesionalią pagalbą neišeinant iš namų. Kviečiame tuo įsitikinti patiems.
Psichoterapija: vis populiaresnis būdas spręsti sunkumus
Psichoterapija tampa vis populiaresniu būdu spręsti iškylančius sunkumus gyvenime. Jei seniau psichoterapijos kabinetas būdavo beveik paskutinė vieta, į kurią pasiryždavo ateiti krizės ištiktas žmogus, tai dabar vis dažniau ieškoma profesionalios pagalbos. Mūsų visuomenė po truputį kratosi stereotipinio požiūrio, jog asmuo, besikreipiantis pagalbos į psichiatrą, psichologą, psichoterapeutą ar socialinį darbuotoją yra silpnas, nesugebantis savarankiškai spręsti problemų. Kreiptis į minėtus specialistus nėra nei negarbinga, nei gėdinga, kadangi neretai žmonės, bijantys ar nenorintys pripažinti sau, kad ir jiems kartais iškyla kriziniai laikotarpiai, trikdo tiek savo, tiek artimųjų bei visuomenės gerovę.
Kur ieškoti profesionalios pagalbos?
Žemiau rasite sąrašą specialistų, teikiančių profesionalią specializuotą potrauminio streso pagalbą (LTPA neprisiima atsakomybės už pateiktos informacijos tikslumą; už tai atsako pats specialistas).
SPRING - tai Kardifo universiteto (JK) mokslininkų sukurta 8 savaičių internetinė programa, skirta asmenims, patiriantiems potrauminį stresą dėl vienkartinių trauminių įvykių.Naudojantis Spring galima sužinoti daug naudingos informacijos apie potrauminį stresą ir kaip sau padėti bei mokytis įvairių naudingų savipagalbos technikų. Didžiąją dalį laiko ja galima naudotis savarankiškai, patogiu laiku ir patogioje vietoje. Naudojimosi programa metu klientai taip pat turi keletą trumpų nuotolinių sesijų su programos psichologu.Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro mokslininkai šiuo metu įgyvendina mokslinį projektą, kuriuo siekia įvertinti lietuviškos Spring programos versijos veiksmingumą.
Taip pat Lietuvoje veikia Humanistinės ir egzistencinės psichoterapijos institutas (HEPI), įsteigtas 1995 m. Vilniuje. Nuo 1996 m. Institute dirba daugiau kaip 30 dėstytojų, supervizorių ir psichoterapeutų, tarp jų yra 3 profesoriai, 12 turi psichologijos, medicinos arba filosofijos mokslų daktaro laipsnį, 10 yra gavę Europos psichoterapijos sertifikatą.
tags: #psichoterapija #gali #ir #vienas