Šis straipsnis skirtas apžvelgti teisės psichiatrijos sritį Lietuvoje, remiantis Liaudgino Erdvilo Radavičiaus darbais ir kitais šaltiniais. Jame nagrinėjami priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo ypatumai, teismo psichiatrijos ekspertizės svarba ir proceso subjekto procesinis statusas.
Teisės psichiatrijos raida ir dabartis
Liaudginas Erdvilas Radavičius savo darbe "Teisės psichiatrija: istorija ir dabartis" (2004) apžvelgia šios srities raidą ir dabartinę situaciją Lietuvoje. Teisės psichiatrija - tai tarpdisciplininė sritis, jungianti teisės ir psichiatrijos mokslus. Ji nagrinėja psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisinį statusą, jų atsakomybę už padarytus nusikaltimus ir jiems taikomas priemones.
Priverčiamųjų medicinos priemonių samprata ir paskirtis
Priverčiamosios medicinos priemonės - tai teismo sprendimu taikomos priemonės asmenims, padariusiems pavojingas veikas būdami nepakaltinami ar ribotai pakaltinami. Šių priemonių tikslas - apsaugoti visuomenę nuo pavojingų asmenų veiksmų ir užtikrinti jiems reikalingą medicininę pagalbą.
Priverčiamųjų medicinos priemonių rūšys
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato kelias priverčiamųjų medicinos priemonių rūšis:
- Ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pas psichiatrą.
- Gydymas psichiatrijos stacionare bendro stebėjimo sąlygomis.
- Gydymas psichiatrijos stacionare sustiprinto stebėjimo sąlygomis.
- Gydymas psichiatrijos stacionare griežto stebėjimo sąlygomis.
Konkrečios priemonės pasirinkimas priklauso nuo asmens psichikos būklės, padarytos veikos pavojingumo ir kitų svarbių aplinkybių.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo proceso ypatumai
Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo procesą reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas.
Teismo psichiatrijos ekspertizė
Svarbiausias vaidmuo skiriant priverčiamąsias medicinos priemones tenka teismo psichiatrijos ekspertizei. Ekspertai įvertina asmens psichikos būklę nusikaltimo metu ir teikia rekomendacijas dėl jam taikytinų priemonių.
Gynėjo dalyvavimo užtikrinimas
Asmeniui, kuriam numatoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, turi būti užtikrinta teisė į gynybą. Jam turi būti suteikta galimybė turėti gynėją, kuris atstovautų jo interesams teismo procese.
Galimybė atlikti procesinius veiksmus
Teismas turi užtikrinti asmeniui galimybę dalyvauti procesiniuose veiksmuose, jei jo psichikos būklė tai leidžia. Asmuo turi teisę duoti parodymus, teikti prašymus ir skundus.
Bylų nagrinėjimas teisme ir teismo priimamos nutartys
Bylos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nagrinėjamos teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes ir įvertinęs ekspertų išvadas, priima nutartį dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie psichologinę teisę
Teisės norminiai aktai
Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą reglamentuoja šie teisės norminiai aktai:
- Baudžiamasis kodeksas.
- Baudžiamojo proceso kodeksas.
- Kiti įstatymai ir poįstatyminiai aktai.
Teismo nutarties apskundimo tvarka
Teismo nutartį pratęsti, pakeisti arba panaikinti priverčiamąją medicinos priemonę gali apskųsti LR BPK 404 straipsnyje nurodyti asmenys: asmuo, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai arba artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras. Apeliaciniai ir kasaciniai skundai paduodami ir nagrinėjami Baudžiamojo proceso kodekso VI ir VIII dalyse (439 - 442 str.) numatytas taisykles.
Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas bei proceso subjekto procesinis statusas
Analizuojant baudžiamąsias bylas matyti, jog skiriant teismo psichiatrijos ekspertizę užduodami klausimai, tiesiogiai susiję su procesiniu veiksnumu, pvz.: ar įvykio metu asmuo sirgo psichine liga, ar buvo laikino psichinio sutrikimo būsenoje ir dėl to galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti? Ar šiuo metu asmuo neserga psichine liga? Ar šiuo metu asmuo gali suvokti ir valdyti savo veiksmus? Ar dėl psichikos sutrikimo asmuo yra pavojingas sau ir kitiems asmenims? Ar tikslinga asmens atžvilgiu taikyti priverčiamąsias medicinos priemones? Jeigu taip, tai kokios rūšies? Ar asmuo gali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir teismo posėdyje? Ar atsižvelgiant į asmens protinio išsivystymo lygį, emocinę būseną suvokimo metu bei situacijos ypatumus, jis galėjo teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus?
Numatyta, jog teisiamajame posėdyje turi būti išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo. Ekspertizės aktas - tai vienas pagrindinių šaltinių apie asmens psichikos sutrikimus. Tačiau kaip ir kiti įrodymai, ekspertizės aktas neturi teismui iš anksto nustatytos galios ir vertinamas pagal teismo vidinį įsitikinimą. Vertinant patikrinamas pateiktų išvadų patikimumas, nustatoma ar nėra prieštaravimų, taip pat ar nebuvo peržengtos eksperto kompetencijos ribos. Pateiktą ekspertizės aktą įvertinus kaip nepakankamai išsamų ar pagrįstą, teismas gali paskirti naują ekspertizę.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai medicinos psichologijos praktikoje
tags: #radavicius #liaudginas #erdvilas #teises #psichiatrijos #ivadas