Vaiko amžiaus psichologija yra dinamiška ir sudėtinga sritis, nagrinėjanti nuoseklų vaiko psichikos pažinimo funkcijų kitimą ir tobulėjimą. Ši sritis apima kūdikystės, ankstyvosios vaikystės, ikimokyklinio amžiaus, jaunesniojo mokyklinio amžiaus, paauglystės ir vyresniojo mokyklinio amžiaus psichologiją.
Vaiko Psichikos Raidos Esminiai Aspektai
Vaiko psichikos raida - tai nenutrūkstamas procesas, kurio metu vyksta psichinių pažinimo funkcijų (suvokimo, vaizdinių, atminties, mąstymo ir kalbos, vaizduotės, pojūčių) struktūros kitimas ir tobulėjimas. Šis procesas vyksta išlaikymo, kitimo ir psichinio laiko grįžtamumo rėmuose.
Žmogaus raidos procesą lemia daugelio veiksnių visuma, o svarbiausias iš jų - ugdymas. Tinkamos ugdymo sąlygos ir gyvenimo aplinka sudaro palankią dirvą vaiko įvairiems gabumams tobulėti.
Mąstymo Raida
Mąstymas - tai psichinis procesas, kurio rezultatas - netiesioginis, apibendrintas pasaulio vaizdas žmogaus smegenyse. Pažintinė žmogaus veikla prasideda nuo pojūčių, suvokimų, vaizdinių ir pereina į mąstymą. Mąstydamas vaikas tiria aplinką, analizuoja, konstatuoja, apibendrina, daro išvadas, sprendžia.
R. Kaffemanas (2001) pabrėžė, kad neabejotinai svarbu ugdyti mąstymą, aktyvinti bei skatinti moksleivių protinės veiklos savarankiškumą. Pagal apibendrinimo lygį jis išskyrė tris mąstymo rūšis:
Taip pat skaitykite: Raidos teorijų apžvalga
- Konkretusis veiksminis mąstymas
- Konkretusis vaizdinis mąstymas
- Abstraktusis sąvokinis mąstymas
Jaunesniame mokykliniame amžiuje vaiko protinei raidai svarbus veiksminis mąstymas. Taip pat šiame amžiuje susiformuoja ir vaizdinis mąstymas (4-7 metai), kuris remiasi suvokimu ir vaizdiniais, jų pertvarkymu mintyse. Vaizdinio mąstymo raidą itin skatina piešimas, žaidimas, konstravimas. Sąvokinis (loginis, teorinis) mąstymas yra būdingas vyresniems moksleiviams bei suaugusiems.
J. Piaget Koncepcija
Viena iš įtakingiausių mąstymo koncepcijų - J. Piaget koncepcija. Jis atliko vaiko protinės raidos stebėjimus ir ypatingą dėmesį skyrė pažintiniams procesams - mąstymui, kalbai, suvokimui, atminčiai, dėmesiui. J. Piaget (2002) teigė, jog vaiko protas tobulėja pereidamas keletą stadijų - nuo paprastų naujagimio refleksų iki suaugusio žmogaus abstraktaus mąstymo.
Jis aprašė keturias pagrindines pažintinės raidos stadijas:
- Sensomotorinė stadija (nuo gimimo iki 2 metų): Vaikas aplinkai pažinti naudoja jutimus ir motorinius sugebėjimus. Vaikas išmoksta išskirti save iš aplinkinio pasaulio objektų, įsisąmonina, kad objektai egzistuoja.
- Priešoperacinė stadija (nuo 2 iki 7 metų): Vaikas pasauliui pažinti naudoja simbolinį mąstymą, taip pat ir kalbą. Šioje stadijoje mąstymas yra egocentriškas.
- Konkrečių operacijų stadija (nuo 7 iki 11 metų): Vaikai pradeda logiškai mąstyti apie konkrečius įvykius, mokosi suprasti konkrečias sąvokas, atlikti aritmetines operacijas.
- Formaliųjų operacijų stadija (nuo 12 metų ir suaugęs žmogus): Šiuo laikotarpiu nuo konkretaus mąstymo pereinama prie abstraktaus.
J. Piaget (2002) nuomone, galutinis mąstymo raidos tikslas yra jo visiška loginė pusiausvyra, kuri yra pasiekiama tik formalaus operacinio mąstymo stadijoje. Susiformavus formaliam operaciniam mąstymui, pasiekiamas aukščiausias mąstymo lygis.
Kalbos Raida
Kalba yra praktinis sugebėjimas reikšti žodžiais savo mintis. Kiekviena tauta turi savo mąstymo būdą, kuris pasireiškia jos kalboje. Kalba yra dorovinių santykių tarpusavio sąsaja, kurioje glaudžiai susipynę asmens jausmai, elgesys, požiūriai, nuostatos, įsitikinimai ir patirtis. Kalba formuojasi mąstymo įpročių pagrindu.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie asmenybės raidos teorijas
Vaiko mąstymo raida ir kalba yra viena su kita susijusi. Vaiko kalba priklauso nuo paties vaiko vystymosi, taip pat priklauso nuo socialinių vaiko ir suaugusiųjų santykių tipo. Mažo žmogaus kalbą tiesiogiai veikia socialinė, kultūrinė patirtis. Kuo aplinka palankesnė, tuo geresnės sąlygos vaiko kalbos raidai.
Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais vaiko kalba labai tobulėja. Sulaukęs 9-12 mėnesių kūdikis taria garsus, laukia, kol jam bus atsakyta, mėgina kartoti tai, ką išgirdo. Tiek kalbos struktūra, tiek funkcijos yra svarbios vaikui bendraujant su kitais žmonėmis. Pirmųjų gyvenimo metų pabaigoje kūdikis supranta ir ištaria savo pirmuosius žodžius. Antrųjų gyvenimo metų pabaigoje jau išryškėja tam tikra kalbos struktūra, vaikas žino daugybę žodžių ir geba jais išreikšti įvairiausias mintis, gali sujungti 2-3 žodžius į paprastą sakinį.
J. Piaget (2002) teigė, kad priešoperacinės mąstymo stadijos (nuo 2 iki 7 metų) metu beveik pusė vaikų sakomų sakinių yra egocentriški. Jis skyrė tris egocentrinės kalbos rūšis: atkartojimą, monologą ir kolektyvinį monologą.
Dviejų metų vaikas jau kalba trumpais dviejų žodžių sakiniais, yra perėjęs vieno žodžio stadiją, pavadina iki 30 paveikslėlių. Ketvirtaisiais gyvenimo metais žodynas apima daugiau 1000 žodžių, tačiau kalba dar dažnai gramatiškai netaisyklinga. Vaikui patinka pasakoti nebūtus dalykus. Vienai reikšmei nusakyti 3-4 metų vaikas vartoja daug žodžių. Simbolinė funkcija šiame amžiuje pasireiškia ne tik žodžiais, simboliniu žaidimu, bet ir piešiniu.
4-6 metų amžiuje prasideda antrasis kalbos mokymosi etapas, kurio skiriamasis bruožas yra tai, kad vaikas pats pradeda save skatinti sėkmės pojūčiu, pavyzdžiui, jaučia pasitenkinimą, atradęs trūkstamą žodį. Vėlyvuoju ikimokykliniu laikotarpiu vaikai mėgsta kurti savo kalbą. 6 metų vaiko žodyną sudaro 8000-14000 žodžių.
Taip pat skaitykite: Raidos psichologija: Integruotas požiūris
Nuo 5-7 metų vaikai bendrauja veiklos arba neabstraktaus mąstymo plotmėje. Išmokti kalbėti vaikui padeda supantys žmonės, tai vyksta bendros vaiko ir suaugusiojo veiklos dėka. 7 metų vaiko žodynas taip pat turtingas, jame pakankamai didelis abstrakčių sąvokų lyginamasis svoris. Vaikas gali gana plačiu diapazonu suprasti, ką girdi, rišliai reiškia savo mintis, pajėgia atlikti elementarias mąstymo operacijas - lyginti, apibendrinti, bando daryti išvadas (ne visada pagrįstas).
Sulaukus 7-8 metų amžiaus vaikas geba nuosekliai išdėstyti pasakojimus ir aiškinimus. Pastangos objektyviai perteikti savo mintis ir suprasti kitą pasirodo tik sulaukus 7 ar 7,5 metų amžiaus. Vyresni pradinukai sugeba žodžiais abstrakčiai aiškinti daikto reikšmę, pereiti nuo žodžio reikšmės, pagrįstos asmeniniu patyrimu, prie bendresnės, gautos iš kitų žmonių informacijos.
Jaunesniajame mokykliniame amžiuje kalba vis tobulėja. Tai priklauso tiek nuo mokyklos ir šeimos įtakos, tiek nuo pažintinių sugebėjimų, kurie leidžia vaikui įsisamoninti sudėtingas gramatikos taisykles. Vaikas supranta, kad kalba yra bendravimo priemonė, gali geriau naudoti skirtingas kalbos formas, pritaikyti jas įvairioms aplinkybėms. Mokymasis skaityti ir rašyti pertvarko vaiko suvokimą ir mąstymą.
Apibendrinant galima teigti, kad vaiko vystymuisi kalbos reikšmė labai didelė. Tobulesnė kalba padeda formuluoti mintis ir reguliuoti veiklą. Išlavinta kalba skatina ir plėtoja mąstymo procesus, skatina kūrybingumą, vaizduotę, formuoja ir padeda išsiskleisti vaiko individualybei, ugdo estetinį skonį, aktyvina vaikus, padeda išreikšti mintis, jausmus, bendrauti ir bendradarbiauti.
Raidos Etapai ir Jų Ypatybės
Kūdikio ir vaiko raida vyksta etapais. Jei ką tik gimusio mažylio iki vienerių metų raidos etapai skaičiuojami mėnesiais, tai po pirmojo gimtadienio stebimi per metus padaromi pokyčiai. Žmogaus / vaiko raida prasideda vos vaisiui užsimezgus mamos įsčiose ir tęsiasi visą likusį jo gyvenimą. Šiame pasaulyje vaikas auga apsuptas įvairiausių veiksnių, su kuriais kasdieną susipažįsta ir patiria įvairiausius išgyvenimus.
Labai svarbu, kad kartu tyrime dalyvautų ir tėvai. Taip pat, atliekant vaiko raidos vertinimą, nemažiau svarbi bendra vaiko sveikata.
Jautrūs Periodai
Jautrūs periodai (sensityvūs) - tai laikotarpis, kai vaikas gali ko nors išmokti su nedidelėmis pastangomis ir mažomis sąnaudomis. Tai genetiškai determinuota. Yra jautrūs periodai kalbai, tvarkai, judesių lavinimui, judesių koordinacijai, gražumo, mandagumo ir t. t. Sensityvus poreikis tvarkai - iki 3 m. Tai netgi potraukis tvarkai. 1-2 m. sensityvus periodas detalėms ir smulkiems daiktams (pavojus - gali praryti). Paveiksle pastebi smulkias detales. Tai rodo psichikos vystymosi ryšius. Sensityvus periodas rankos panaudojimui (18 mėn. - 2 m.), duris, viską iškrausto, po to vėl sudeda. Sensityvus periodas kalbai (nuo kelių mėn. iki 2,5 m.). Vaikas mokosi ne vien žodžių prasmės, bet ir gramatikos. Jie išmoksta labai greitai.
Kalbos Raidos Stadijos
Kalbos raida taip pat vyksta tam tikromis stadijomis. Nuo 6 mėn. - čiauškėjimo stadija, vėliau seka pirmasis kalbos periodas, kuomet atsiranda pastovūs kalbos elementai. Apie 8 mėn. kūdikis pradeda kaupti atmintyje atskirus žodžius, ima formuotis aktyvus ir pasyvus žodynas. Žodžiai - iš 2-3 skiemenų. Sakiniai atsiranda praėjus maždaug 6 mėn. po pirmo žodžio.
Manipuliacinė Veikla
Iki 3 metų dominuoja manipuliacinė veikla - vaikas pradeda domėtis tuo, ką jis gali padaryti vienu ar kitu daiktu atžvilgiu, tam kad išsiaiškintų savybes, viską išstudijuotų, pažintų, įgytų patyrimo. Pradedama manipuliuoti kalba. Vaikai nesugeba suprasti, kad vienu požymiu panašūs daiktai gali skirtis kitu požymiu. Jie grupuoja daiktus pagal vieną kriterijų.
Apie 3 m. vietoj savęs įveda žaislą. Pats valgo, duoda lėlei atsikąsti. Tai žaidimas - tyrimas. Po to seka žaidimas - konstravimas. Ir tik vėliau atsiranda vaidmeniniai žaidimai. Jie gali leisti vaikams susitvarkyti su vidiniais konfliktais. Jų pradžia siejama su simboliniu mąstymu. Apie 2 m. - žaidimai su kitais vaikais. Pirmais metais vaikai su kitais nesąveikauja. 10 mėn. kūdikiai vieni kitiems - gyvi žaislai. Žaidimas priklauso nuo aplinkos. 18-20 mėn. Atsiranda žodis „Aš“. Jis nėra tiek priklausomas nuo suaugusių. Pažintinė veikla nukreipta į save. Jis - veiklos subjektas. Savęs pažinimas panašus į išorinio daikto pažinimą (ar aš galiu tai padaryti?). Apibendrintas pažinimas atsiranda kalbos dėka. Vaikas pamažu ima save sieti su vardu „Jonukas nori valgyti“ ir tik apie antrus metus sako „Aš noriu valgyti“. Atsiranda vaiko reikalavimas „Aš pats!“. Jei šis poreikis nepatenkinamas, tai sukelia elgesio sutrikimus.
Savęs vertinimas - vaiko siekimas atitikti suaugusiųjų reikalavimus. Vaikai negali vertinti savo veiksmų - tai daugiau emocinio pobūdžio vertinimas. Vaikas nori būti pagirtas. Jie niekad neprisipažins blogai padarę. Imama skirti žodžius NORIU ir REIKIA. Paprastai vaikai nesupranta žodžio reikia. Prieštaravimas noriu - reikia užaštrina 3 m.
Veiklos Rūšys
Kūdikystėje pagrindinė veikla - bendravimas su suaugusiu. 2-3 m. pagrindinė veikla - daiktinė veikla. >3 m. - žaidimas. Vaikas mokosi manipuliuodamas daiktais. Tas sudaro sąlygas intelektiniam ir asmenybės vystymuisi. >7 m. - mokymasis. Vaikas ima geriau skirti spalvas, suvokti formas, objektai suvokiami erdvėje ir laike. Suvokdamas save laiko atskaitos tašku. Apie 3 m. vaikas supranta, kad kai kurie išgyvenimai buvo praeityje. Apie 5 m. vaikas žino savaitės dienas, tinkamai vartoja sąvokas „šiandien“, „vakar“, „rytoj“, „užvakar“.
Vystosi loginis mąstymas, ima atrasti priežastinius ryšius. Pradžioje mąstymo procesai įtraukti į praktinę veiklą, pvz., kyla klausimas, kodėl lyja lietus. Vaikas siekia, kad atsakymas atitiktų tikrovę. Intelektinę veiklą skatina ne mokykliniai interesai, o praktiniai ir žaidimo motyvai. 4-7 m. labai lavėja žodynas ir gramatika. 3-4 m. būdinga kurti savo žodžius.
Loginės Operacijos ir Klasifikavimas
Mokyklinukai atmeta vežimą, nes kiti gyvi, ikimokyklinukai atmeta lėktuvą, nes galima pasikinkyti arklį ir nuvažiuoti - fiksuojama funkcija. Labai panašu yra ir su matematinėmis užduotimis, kur reikia pabaigti sakinį, pvz., važiavo 4 mašinos, 2 sugedo. Vaikai išmoksta suskirstyti objektus į klases ir kategorijas, bet nebūtinai jas įsisavina. Vaikas ima suprasti vis sudėtingesnius loginius ryšius. Vaikas pradeda suprasti klasės tvarumą sulaukęs 5 m., svorio 6 m., tūrį 7 m., bet dar 1-2 metus negali gerai naudotis šiomis sąvokomis.
Lytinis Identitetiškumas
Pirmasis lytinis identitetiškumas formuojasi nuo 1,5 iki 3 m. Bet lytinis skirtumų supratimas yra ribotas. 3 m. berniukas suaugęs ruošiasi tapti mama… Vaikai labai sunerimsta, jei mama apsivelka vyriškus rūbus. Iki 5-6 m. vaikai neskiria lytinio pastovumo. Jie tiki, kad berniukas taps mergaite, jei žais su lėlėmis ar nešios suknytes. Prasta diferenciacija pagal lytinius organus. 3 m. vaikai gerai skiria žmones pagal lytį ir žino, kad skirtingoms lytims keliami skirtingi reikalavimai. Mokykliniame amžiuje atsakymai nebėra tokie kategoriški (vyrai gali dirbti virtuvėje). Vaikai supranta lyties pastovumą. Berniukus vyriški užsiėmimai traukia labiau nei mergaites moteriški.
Socialiniai Santykiai ir Agresija
Nepriimti - uždari, mažai draugiški, iš jų šaipomasi, jie erzinami, mušami - tai sukelia impulsyvų elgesį, jie pažeidžia priimtas taisykles. Tas savo ruožtu skatina jų atstūmimą. Draugystės užsimezga teritoriniu principu, su amžiumi daugiau įtakos turi interesai. Paauglystėje vienas svarbiausių dalykų yra ištikimybė, atsidavimas, pasiaukojimas. Dauguma vaikų darželyje pešasi, o namie ne.
Iniciatyvumas ir Pareigos Jaismas
Ikimokykliniame amžiuje turi būti išlaikomas balansas tarp iniciatyvumo skatinimo ir draudimo. Suaugusieji turi taikyti draudimus ir sakyti ne, kai tai būtina, kad vaikas neprarastų pasitikėjimo savimi ir iniciatyvumo. Tuo laikotarpiu formuojasi pareigos jausmas ir sąžinė. Vaiko aplinkoje atsiranda daugiau suaugusių.
Pasirengimas Mokyklai
Pradedant eiti į mokyklą, vaikai jau turi daugiau ar mažiau išvystytus sugebėjimus tam tikrą laiko tarpą koncentruoti dėmesį (vaikų dėmesys pasižymi dideliais individualiais skirtumais), suprasti instrukcijas, turi objektų palyginimo įgūdžius, tam tikrą sąvokų sistemą ir darbinę atmintį. Pradiniame mokykliniame amžiuje (6-7 - 10-11 m.) tobulėja vaiko loginis mąstymas, suvokimas, lavėja vaizduotė, dėmesys ir atmintis. Šio amžiaus vaikų mąstymas, sprendžiant realias problemas, tampa vis logiškesnis.
Iki 7 m. vaikai negyvena visuomeninio gyvenimo. Vaikų grupelės nepastovios, ir tik 7-8 m. atsiranda poreikis dirbti, žaisti kartu. Su amžiumi grupės pastovesnės, taisyklės vis griežtesnės. Vis didesnę įtaką grupės formavimuisi turi interesų panašumas. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko brandumo įvertinimo metu nevertinama, ar vaikas moka skaityti ir rašyti, nes to jis bus mokomas pradinėse klasėse.
Vertinama, kaip vaikas bendrauja su kitais vaikais, suaugusiaisiais, ar yra pakankamai savarankiškas, ar gali sutelkti dėmesį. Daugiausiai raidoje sąveikauja socialiniai ir biologiniai pradmenys kartu.
Raidos Teorijos
Žmogaus raidos psichologijoje yra įvairių teorijų, kurios bando paaiškinti, kaip vyksta raida. Kai kurios iš jų:
- Bioheviorizmas: Teigia, kad dauguma elgesių normų yra įgyjama išmokimo dėka. Išmokimas vyksta klasikinio ir operatyvinio sąlygojimo dėka.
- Kognityvinė psichologija: Atstovas - J. Piaget. Nagrinėja protines struktūras ir informacijos apdorojimo būdus.
- Psichoanalitinė teorija: Pradininkas - Z. Froidas. Teigia, kad asmenybę motyvuoja vidiniai biologiniai potraukiai.
- Humanistinė psichologija: Atstovai - A. Maslow ir K. Rodžersas. Siūlo holistinę asmenybės teoriją ir teigia, kad žmogus pats sprendžia, kaip gyventi.
Aplinkos Įtaka Žmogaus Raidai
Aplinkos įtaka žmogaus raidai vyksta visą laiką. Gali būti laikina (liga) arba ilgalaikė. Socializacija - tai visiems bendras procesas, kurio dėka žmogus tampa socialinės grupės nariu (t. y. bendruomenės, šeimos). Perima, supranta, ko tikisi ta grupė iš jo. Vyksta visą gyvenimą. Socializacija yra dvipusis procesas. Laiko faktorius - brendimo ir mokymosi sąveika priklauso nuo to, koks amžius.
Tyrimo Metodai
Vaiko psichologijos tyrimo metodai: stebėjimas, pokalbis, eksperimentas, vaiko veiklos (piešinių, lipdinių, konstravimo darbų ir kitų) analizė.
tags: #raidos #amziaus #psichologijos