Įvadas
Bipolinis afektinis sutrikimas (BAS) - tai lėtinė psichikos liga, pasižyminti nuotaikos svyravimais, apimančiais manijos ir depresijos epizodus. Ši liga gali turėti didelį poveikį asmens kasdieniam gyvenimui, santykiams ir bendrai psichinei sveikatai. Nors priežastys nėra visiškai aiškios, manoma, kad jos yra sudėtingos ir apima genetinius, biologinius ir aplinkos veiksnius. Šiame straipsnyje aptarsime BAS tyrimus, diagnostiką, gydymą ir gyvenimo su šia liga aspektus.
Smegenų Struktūros ir BAS
Bipolinis afektinis sutrikimas yra tiesiogiai susijęs su smegenų veikla ir jų anatomija. Pagrindinės smegenų struktūros, tokios kaip amygdala, prefrontalinė žievė ir hipokampas, vaidina svarbų vaidmenį šios ligos vystymesi.
- Amygdala: Atsakinga už emocijų apdorojimą.
- Prefrontalinė žievė: Padeda reguliuoti elgesį ir sprendimų priėmimą.
- Hipokampas: Susijęs su atmintimi ir emocijų reguliavimu.
Neurocheminiai pokyčiai smegenyse, tokie kaip dopamino ir serotonino disbalansas, taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi.
Bipolinio Afektinio Sutrikimo Simptomai ir Fazės
Pagrindiniai BAS simptomai yra nuotaikos ir aktyvumo kitimo epizodai, kurių metu nuotaika tampa pakili, padidėja energija bei aktyvumas (hipomanija ar manija), arba nuotaika pablogėja, energija, aktyvumas sumažėja (depresija). Šis sutrikimas pagal esančias fazes skirstomas į:
- Bipolinį sutrikimą su manija (hipomanija)
- Bipolinį sutrikimą, kurio metu pasireiškia depresijos simptomai
- Bipolinį afektinį sutrikimą, mišri fazė
Manijos Epizodas
Manijos epizodo metu gali pasireikšti:
Taip pat skaitykite: Efektyvus streso valdymas studentams
- Nerūpestingas linksmumas, pakili nuotaika iki nekontroliuojamo susijaudinimo
- Familiarumas, išryškėjęs seksualumas (tiek aprangoje, tiek elgesyje)
- Buvimas visur matomam, kalbėjimas garsiai ir greitai
- Neapgalvotas pinigų leidimas (,,pirkimo manija“), alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimas
- Konfliktiškumas, įsivėlimas į muštynes, pavojingumas sau ir kitiems
- Mažas poilsio ar miego poreikis
- Manija su psichozės simptomais (didybės kliedesiai, haliucinacijos)
Depresijos Sindromas
Depresijos sindromo metu vargina:
- Labai liūdna nuotaika, negalėjimas dirbti, sunku pakilti iš lovos, nusiprausti, pavalgyti
- Jėgų trūkumas, negalėjimas sukaupti dėmesio
Tiek depresijos fazė, tiek pakilumo būsenos gali trukti įvairų laiką, pvz.: po net kelias savaites, ar net mėnesius trukusį gilios depresijos epizodą staiga pakeičia ypatingai geros būsenos epizodas.
Hipomanija
Hipomanija yra panaši į maniją, bet ne tokia stipri. Dažniausiai nesukelia pasekmių asmeniniame gyvenime, darbe ar mokykloje:
- Asmuo jaučiasi energingas, pasitikintis savimi.
- Reikia mažai miego, jau anksti ryte pabunda žvalus ir pailsėjęs.
- Turi daug ateities planų, sugeba įkvėpti kitus.
Tiek pats asmuo, tiek aplinkiniai dažnai nesuvokia, kad ši būsena yra nenormali. Visi žavisi energija ir produktyvumu, o pats asmuo jaučia psichologinę ir fizinę gerovę. Deja, ši būsena, kad ir kiek maloni, paprastai nesitęsia amžinai, o gali virsti ilgai trunkančia ir sunkiai gydoma depresija.
Depresija
Depresijos metu asmuo gali jaustis pesimistiškai ir beviltiškai, neturėti energijos, gali pasikeisti miego įpročiai - atsirasti nemiga ar pernelyg ilgas miegas. Apetitas būna sumažėjęs ar padidėjęs, gali keistis kūno svoris. Būdinga apatija, sumažėję interesai. Mintys gali būti lėtos, o dėmesio koncentracija - prasta, kaip ir susidomėjimas kasdieniu gyvenimu.
Taip pat skaitykite: Depresijos gydymas omega-3
Bipolinio Sutrikimo Tipai
- I tipas: Diagnozuojamas, jei asmuo patiria bent vieną ryškų manijos epizodą.
- II tipas: Sergantys asmenys išgyvena depresijos epizodus, dažnai varginančius ir užsitęsusius, iki jų (ar tarp jų) - hipomanija, kuri dažnai priimama, kaip normali savijauta ir apie tai gydytojui nepapasakojama.
Diagnostika
Bipolinio afektinio sutrikimo diagnostika dažniausiai remiasi klinikiniu vertinimu ir paciento istorija. Psichiatras gali atlikti išsamų interviu, kad nustatytų nuotaikų svyravimus, simptomus ir epizodų trukmę. Nors nėra specifinių laboratorinių tyrimų, kai kurie tyrimai, pavyzdžiui, kraujo tyrimai, gali būti atliekami, kad būtų pašalintos kitos ligos, galinčios sukelti panašius simptomus.
Svarbu atskirti BAS nuo tiesiog žmogaus charakterio savybių. Esant bipoliniam sutrikimui būdingi labai ryškūs, kontrastiški elgesio, nuotaikos, bendravimo pasikeitimai, sutrikdantys aplinkinius.
Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Bipolinio afektinio sutrikimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jas lemia biopsichosocialiniai faktoriai:
- Genetika: Jei giminėje yra ar buvo sergančiųjų įvairiomis priklausomybių ligomis, nusižudžiusių, sergančių ilgai trukusiomis ir sunkiai gydomomis depresijomis, rizika susirgti didesnė. Jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių turi šį sutrikimą, tikimybė susirgti yra didesnė.
- Aplinka: Patiriamas nuo mažų dienų stresas šeimoje, patyčios gali turėti įtakos sutrikimo pradžiai, pasunkinti šio sutrikimo eigą. Traumuojanti patirtis ir stresinė būsena gali prisidėti išprovokuojant sutrikimo pradžią.
- Biologiniai pakitimai: Įvairių smegenų regionų ir neuromediatorių sąveikos disbalansas yra kertiniai veiksniai bipolinio sutrikimo genezėje.
- Endokrininiai sutrikimai: Ligos epizodus gali provokuoti endokrininiai sutrikimai (pvz., skydliaukės patologija ar Kušingo liga), moterims - nėštumas, menopauzė.
- Psichotropinės medžiagos: Alkoholis ar narkotinės medžiagos taip pat gali išprovokuoti šią ligą.
Gydymas
Bipolinio afektinio sutrikimo gydymas dažnai apima medicininius ir nemedicininius sprendimus. Šis sutrikimas dažniausiai yra gydomas medikamentų ir psichoterapijos pagalba.
Medicininis Gydymas
Medicininiai gydymo metodai apima:
Taip pat skaitykite: Ergoterapijos tyrimai autizmui
- Nuotaiką stabilizuojančius vaistus: Litis ir kiti.
- Antipsichozinius vaistus
- Antidepresantus
Naujausios terapijos galimybės apima neurostimuliacijos metodus, tokius kaip transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS).
Psichoterapija
Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, gali būti naudinga pacientams, siekiant geriau valdyti simptomus ir išmokti įveikos strategijų.
Gyvenimo Būdo Korekcija
Svarbu laikytis režimo, sveikai maitintis, reguliariai sportuoti ir vengti alkoholio bei narkotinių medžiagų.
Gyvenimas su Bipoliniu Afektiniu Sutrikimu
Jeigu žmogus gauna reikiamą gydymą ir sąžiningai vartoja vaistus, jis gali viską daryti ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Gali tiek siekti karjeros, tiek turėti draugų, kolegų, būti šauniais šeimos žmonėmis ir panašiai.
Svarbu, kad artimieji žinotų, kaip elgtis su sergančiuoju. Na, jeigu žmogus yra toje manijos būsenoje, artimieji turėtų neskatinti tos būsenos dar didesnio pakilimo. Tarkime, jeigu jis siūlo kažkur eiti, imtis planų, išmėginti kažką naujo, ekstremalaus ar net pavojingo, reikėtų nereaguoti, atsisakyti, neskatinti ir, žinoma, nedelsiant kreiptis į medikus, ypač, jeigu žmogus pradeda darytis neadekvatus, nebemiega, pradeda vartoti alkoholį. Pats jis nesikreips, nes tuo metu nėra adekvatus, gali būti pavojingas ir sau, ir kitiems.
Įtarusiems, jog artimasis gali sirgti bipoliniu sutrikimu, svarbu žinoti, kad tai - liga. Bendraujant su sergančiuoju reikia turėti daug kantrybės, tolerancijos ir pastabumo. O pamačius pablogėjimo būseną - kuo greičiau padėti žmogui patekti pas specialistą. Pastebėjus stiprų pablogėjimą reikia būtinai kviesti greitąją pagalbą ir policiją. Nebijoti, kaip tai atrodys kaimynams, ar to, kad sergantysis pyks, kaltins. Pagalba turi būti suteikta tokia, kaip ir kad žmogui patyrus infarktą, insultą.
Prognozė
Nors liga gydoma vaistais, liga yra lėtinė ir progresuojanti. Tai reiškia, jog neišgydoma, tačiau sistemingai vartojant vaistus ji yra gerai kontroliuojama ir gali būti stebima remisija - ligos simptomų nebuvimas. Negydant žmogus labai kenčia, iškrenta iš socialinio gyvenimo, o be to, negydant prasideda neuronų žūtis - nyksta smegenys. Tad negydant, vyresniame amžiuje jau stebimi smegenų nykimo požymiai, senatvėje- silpnaprotystės požymiai. Ir tai yra būdinga visoms negydomoms psichikos ligoms.