Kūdikių raminimas - tai iššūkis, su kuriuo susiduria daugelis tėvų. Neretai ieškoma būdų, kaip palengvinti mažylio savijautą, ypač esant pilvo diegliams ar neramiam miegui. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius raminimo būdus, vaistinius preparatus (jų sudėtį, vartojimą, šalutinius poveikius) ir pateiksime praktinių patarimų, kaip padėti 6 mėnesių kūdikiui nusiraminti.
Pilvo diegliai ir jų raminimo būdai
Jei tik gimęs kūdikis yra neramus, nuolat verkia, daugelis tėvų mano, kad jam - pilvo diegliai. Pilvo diegliai - tai staigūs skausmai, kurie periodiškai kartojasi. Vaikas, dėl šio nemalonaus pojūčio, staiga įtempia rankas ir sulenkia kojas (daugelis sako, kad „riečiasi“), visa burna verkia, kartais net matyti iškreiptos jo veido mimikos. Po nesustabdomo rėkimo, jis pavargsta ir užmiega, tačiau netrukus vėl viskas kartojasi. Šiuo klausimu gydytojai neturi vieningos nuomonės ir sako, kad priežastys nėra tiksliai nustatomos. Spėjama, kad tam įtakos turi motinos psichologinė būsena nėštumo metu (pavyzdžiui, jei ji patyrė daug streso ir išgyvenimų). Jei kūdikis maitinamas pieno mišiniais, tikėtina, kad yra permaitinamas, todėl prasideda vidurių pūtimas. Žindančioms mamoms gydytojai dažnai rekomenduoja laikytis dietos ir atsisakyti tam tikrų produktų, kurie gali provokuoti tokią mažylio savijautą.
Kadangi gydytojai neturi vieningų patarimų, kurie galėtų pagelbėti kūdikiams, kenčiantiems dėl pilvo dieglių, mes apklausėme keletą mamų, kurių šeimos išgyveno šį nemalonų laikotarpį.
- Maitinimo koregavimas: Vilija mano, kad dažniausiai kūdikiams pilvukus skauda dėl neteisingo jų maitinimo. Pirmiausia - likus pusvalandžiui iki maitinimo, sūnų paguldydavome nugara į viršų, kad stiprėtų jo pilvo sienelės raumenys. Po maitinimo vaiką privalu atrūginti, o praėjus pusvalandžiui-valandai - pamasažuoti pilvuką (sukamaisiais judesiai aplink bambą), taip greičiau pasišalina susikaupusios dujos.
- Baltasis triukšmas: Regina pastebėjo, kad Jurgis lyg sustingsta, ima snūduriuoti tada, kai girdi bėgančio vandens garsą ir gartraukio burzgimą. Nusprendėme, kad reikia įsigyti mamų išgirtą baltojo triukšmo žaislą „My Hummy“, kuris skleidžia penkių tipų garsus (džiovintuvo, jūros bangų, lietaus, vandens lašėjimo ir plakančios širdies). Kai mažylis neramiai verkdavo, pasiėmę jį ant rankų nešiodavome kartu su šiuo žaislu, jau už kokių penkių minučių jis nurimdavo, o dar už dešimties miegodavo. Belikdavo sėkmingai jį perkelti į lovytę.
- Šilumos terapija: Linos dukrytę pilvo diegliai pradėjo kankinti dar ligoninėje. Labai nenorėjome tokiam mažam vaikui duoti vaistų, todėl išbandėme senelių rekomenduotą metodą - šildyklę. Įsigijome net kelių rūšių: nuo tradicinės su vandeniu iki vyšnių, vynuogių kauliukų ir rapsų sėklų. Marijai šiluma labai padėdavo, nes, šildyklę priglaudus prie pilvelio, mažiau verkdavo ir greičiau užmigdavo. Geriausias efektas būdavo tada, kai kartu dainuodavome lopšinę, kurią ji girdėdavo, kai dar tik buvo mano pilvelyje.
- Gimnastikos kamuolys: Iki vaikui suėjo šeši mėnesiai - man tai buvo pats reikalingiausias daiktas. Kai lengvai atsisėdusi ant jo judėdavau, kūdikis labai greitai užmigdavo. Prisipažinsiu, buvo tokių mėnesių, kai kūdikis tik taip ir miegojo. Vėliau ant jo paguldydavome mažylę pilvuku ir lengvai judėdavome tai į vieną, tai į kitą pusę. Taip masažuodavome jos pilvo raumenis, kad jie būtų tvirtesni.
- Vystymas: Gintarė teigia, kad šiuolaikinėse vaikiškų prekių parduotuvėse rasite visiškai saugių vystyklų (kojos paliekamos laisvos, kad nepakenktų mažylio klubams). Mūsų vaikas tik taip ir nurimdavo - susuktas. Visi kiti būdai (ir net vaistai) nepadėjo.
- Vibracija, supimas, šiluma: Rimantė pastebėjo, kad kol dukra buvo mėnesio-dviejų - ją ramindavo lengva vibracija (pavyzdžiui, kai rankose ją laikydavau, sėdėdama netoli skalbimo mašinos), supimas, lingavimas. Mums labai pravertė kūdikio lopšys, kurį galima ranka linguoti. Taip pat padėjo šilumos terapija. Susukdavome dukrytę į šiltą rankšluostį, šalia lovytėje padėdavome šildyklę. Vėliau, kai buvo trijų-keturių mėnesių, nusiramindavo stebėdama karuselę virš lovytės. Beje, jei jau situacija būdavo visai nevaldoma, visada padėdavo grynas oras, todėl pirmuosius mėnesius dienos metu mažylę migdydavau tik lauke.
- Mamos atsipalaidavimas: Miglės šeima stengiasi, kad vaikai būtų auginami kuo natūraliau, todėl atsisakiau vaikui duoti vaistų nuo pilvo dieglių (girdėjau, kad jie labai retai padeda). Kai supratau, kad visos emocijos, kurias jaučiu, per pieną „atitenka“ ir kūdikiams, stengiausi kuo labiau atsipalaiduoti, nustūmiau į šalį visus buities rūpesčius. Nežinau, ar tai padėjo, ar tiesiog sutapimas, tačiau būdami mėnesio laiko dvynukai tapo daug ramesni, geriau miegojo.
- Specialus nešiojimo būdas: Simonos vyras turėjo slaptąjį kūdikio nešiojimo būdą, kuris mažyliui padėdavo greičiau išleisti dujas ir geriau jaustis. Ant savo rankos dilbio kūdikį paguldydavo pilvuku žemyn taip, kad delnas prilaikytų galvelę, o kojytės iš abiejų pusių apžergtų alkūnės sritį.
Kontaktinis miegas: privalumai ir pavojai
Kontaktiniu laikomas miegas, kai kūdikis miega ant rankų, prisiglaudęs prie suaugusiojo kūno / ant jo. Kūdikiai mėgsta būti prisiglaudę: buvimas glėbyje jiems primena visus 9 gimdoje praleistus mėnesius, padeda jaustis saugiai ir jaukiai. Pasivaikščiojimų metu vaikelį nešiokite nešioklėje. Tai puikus būdas užmigdyti kūdikį, jam suteikti saugumo ir artumo jausmą, imituoti buvimą gimdoje.
Kiekvienas atvejis individualus, viskas priklauso nuo situacijos. Vienoms šeimoms kontaktinis miegas gali būti naudingas, pavyzdžiui, kūdikiui padeda greičiau užmigti ir ilgiau pamiegoti. Daugelis kūdikių kontaktinio miego natūraliai atsisako dar iki 1-ojo gimtadienio.
Taip pat skaitykite: Raminamųjų vaistų stiprumas
Svarbu atsiminti, kad kontaktinio miego nereikėtų painioti su miegu vienoje lovoje su tėvais. Kontaktinis miegas saugus tik tuo atveju, jei suaugusysis būdrauja ir stebi kūdikį. Kontaktinio miego metu suaugusiajam netyčia užsnūdus kyla rizikų: prarandame dėmesingumą, nebegalime vaikelio laikyti sąmoningai, tad jis gali nukristi ar atsidurti nesaugioje padėtyje. Tai itin pavojinga galvos dar nelaikančiam naujagimiui. Vienintelis būdas užtikrinti saugų kontaktinį miegą - neužsnūsti patiems.
Kūdikių labai greitai įpranta miegoti ant tėvų rankų ar paguldyti ant krūtinės. Ilgainiui jie tėvų glėbį pradeda tapatinti su nuolatinio miego vieta.
Kaip atpratinti nuo kontaktinio miego:
- Pasitelkite žadinimo ir miego techniką (angl. wake-and-sleep technique, wake-to-sleep technique). Kai kūdikis užsnūsta ant rankų, prieš perkeldami į lovelę jį pažadinkite lengvai kutendami, po to padėkite į lovelę: po kelių sekundžių vaikelis vėl užmigs.
- Naudokite įprastas raminimo priemones. Kūdikiams nusiraminti padeda vystymas, baltasis triukšmas ir kt.
- Įsigykite funkcionalų lopšelį ar lovelę. Naujagimiai ant rankų norėtų praleisti visas 24 val. per parą, tačiau tėvai tikrai neturi tam galimybių ir laiko. Šių dienų rinkoje gausu priemonių, padedančių tėvams auginti kūdikius.
Mokymas užmigti pačiam
Šis metodas tinka ramesniems kūdikiams, kurie sugeba nurimti ir užmigti nesiimant „ypatingų priemonių“. Esmė: mama būna šalia mažylio lovytės iki jis užmiega, tačiau nelaiko jo ant rankų, nesupa. Taip kūdikis pamažu išmoksta užmigti pats. Naktį kūdikiai nubunda, ir ne vieną kartą, tad jei vaikutis moka užmigti pats, jis tiesiog apsiverčia ant kito šono ir vėl užmiega - taip, kaip tai darome ir mes. Kūdikiui nereikės papildomų priemonių: nešiojimo, dainavimo ar žindymo. Tačiau gali būti, kad pasigedęs mamos jis ims verkti.
Kaip tai daroma:
- Migdyti pradėkite visada tuo pačiu metu.
- Sukurkite ruošimosi miegui ritualą: šilta vonia, perrengimas specialia naktine pižama, galbūt švelnus masažas, pasakos sekimas tyliu balsu, prislopintos šviesos, negarsi muzika. Tai ženklai kūdikiui, kad jau reikia nurimti ir ruoštis miegui.
- Jeigu kūdikis ima verkti - prieikite prie jo, paglostykite, nuraminkite, galite padainuoti ar pasekti pasaką, tačiau neimkite ant rankų. Jis turėtų išmokti užmigti ir nusiraminti pats. Tas pats tinka ir tada, jei kūdikis prabunda naktį.
Mokymosi pačiam nusiraminti procesas paprastai užtrunka 1-2 savaites. Šis būdas tinka ir neramesniems kūdikiams, tačiau tada reikia būti pasiruošusiems keltis ir prieiti prie kūdikio lovelės daugybę kartų per naktį (kartais net 20 ar daugiau kartų). Jei prieisite kiekvienąsyk, kai jis pakvies, bet neleisite kūdikiui įsiverkti, jis ims pasitikėti jumis ir žinos, kad prireikus visada atsiliepsite.
Homeopatiniai vaistai: Dormikind
Dormikind yra homeopatinis vaistinis preparatas. Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip aprašyta šiame lapelyje arba kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Tabletes vartoti mažiausiai pusvalandį prieš arba po valgio ir leisti joms lėtai ištirpti burnoje.
Taip pat skaitykite: Kaip vaistai padeda įveikti panikos atakas
Svarbi informacija:
- Vartojant homeopatinių vaistinių preparatų gali laikinai paūmėti esami negalavimai (pirminis homeopatinis pablogėjimas).
- Jeigu vaikui pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
- Ant etiketės ir dėžutės po „Tinka iki“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima.
- Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko.
Sudėtis:
- Veikliosios medžiagos yra: 1 tabletėje yra 15 mg Cypripedium pubescens D4, 20 mg Magnesium carbonicum D10, 15 mg Zincum valerianicum D12.
- Tabletės yra apvalios, plokščios, baltos arba balkšvos.
Kiti vaistiniai preparatai
Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurie vaistiniai preparatai gali turėti šalutinį poveikį arba sąveikauti su kitais vaistais. Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas), kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Šis vaistas gali pakeisti arba padidinti kitų vaistų poveikį.
Kai kurių vaistinių preparatų sudėtyje yra etanolio (alkoholio), į tai būtina atsižvelgti nėščiosioms, žindyvėms, vaikams ir didelės rizikos grupės (pvz. sergantiems kepenų ligomis ar epilepsija) pacientams.
Pavartojus valerijonų šaknų preparatų gali atsirasti virškinimo sutrikimo simptomai (pavyzdžiui, pykinimas, pilvo diegliai). Pavartojus pipirmėčių lapų preparatų, gali paaštrėti gastroezofaginis refliuksas ir padidėti rėmens graužimas. Galimi alerginės ar į ją panašios reakcijos (dilgėlinės, niežėjimo) pavieniai atvejai.
Ant buteliuko etiketės ir dėžutės po „Tinka iki“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko.
Kūdikio poreikiai ir artumas
Tas mielumas ir mažumas… Tačiau nuolat sūpuojant mažąjį kyla grėsmė išbalansuoti, pavyzdžiui, vaiko miego režimą. Jausti savo mamą, tėtį kūdikiui svarbu dar jam neišvydus šio pasaulio. Be šio ryšio, globos ir artumo, nei naujagimis, nei kūdikis savarankiškai neišgyventų. Ir šis kontaktas mezgamas ne tik per lytėjimą, švelnius prisilietimus. Kūdikis žiūri tėvams į akis, junta jų kvapą, klausosi ir pradeda atpažinti balsus. Naujagimiui ir kūdikiui artumas - lygu saugumas. Greta tėvų artumo ir saugumo, kūdikis suvokia, kad gali būti ir kitokių jausmų bei pojūčių.
Taip pat skaitykite: Raminamieji vs. narkotikai
Į kūdikio verkimą dažnu atveju reikėtų atkreipti dėmesį - patikrinti jo fiziologinę būseną: ar ne drėgnas, ne per šalta, nieko neskauda. Kūdikis paprastai verkia ne be reikalo, dažnai jis praneša apie jam nemalones patirtis. Kūdikiui artimi žmonės turėtų būti greta jo nuolat. Būtina reaguoti į vaiko siunčiamas „žinutes“ ir jas visas nuoširdžiai priimti. Svarbu, kūdikiui verkiant ar būnant suirzusiam, prie jo prieiti, priglausti, nuraminti - kitaip tariant - patenkinti jo poreikius. Nuolat verkiantis, ignoruojamas naujagimis ar kūdikis auga nesaugioje aplinkoje, apsuptoje baimės, ir išgyvena didelį stresą, jis tampa priešiškas kitiems žmonėms. Tokios patirtys iš tiesų turi įtakos ir jo tolesnei raidai, t. y. Tėvams nuolat būnant pasiekiamiems, priimant vaiko siunčiamus signalus ir į juos reaguojant, kuriamas tvirčiausias ryšys, pagrįstas abipusiu supratimu ir pasitikėjimu, stiprinamas prieraišumo ir bendrystės jausmas.
Visgi nuolatinis kontaktas gali būti sudėtingai įgyvendinamas ir varginti, kelti klausimų, ar tas nuolatinis „čiūčiojimas“ naudingas pačiam vaikui. Na, ko gero, į šį klausimą atsakėme: taip, būti greta nuolat - būtina. Tačiau kokios kitos išeitys galimos? Pagalvokite apie švelnių audinių antklodes, patalynę. Galbūt vaikui kažkas iš tiesų patinka. Jei ne, pamėginkite „supažindinti“. Prie švelnios medžiagos prisilietęs, įsuptas į ją kūdikis galbūt taptų ramesnis. Nuolatinį nešiojimą keiskite veiksmų derinimu, t. y. integruokite. Truputį panešiokite, tada palaikykite įsuptą į švelnų audinį ar niūniuokite. Pamažu pratinkite prie naujo migdymo režimo, leiskite prie jo įprasti. Dar prieš kūdikio miegelį bendraukite. Tinka bet koks laikas: kai keičiate sauskelnes, maitinate, rengiate. Stenkitės pažaisti, pabendrauti, kažką papasakokite, kitaip tariant, pažindinkite su pasauliu. Kūdikiui svarbu, kas vyksta aplinkoje, visa tai - jo lavinimo pradžia. Nors žodžių reikšmių nesuvokia, emocinis jų turinys vaikui - jau pažįstamas.
Kūdikis užmiega tik valgydamas: ką daryti?
Ši situacija gana dažna, ir svarbu suprasti, kodėl taip vyksta. Dažnai maitinimas prieš miegą tampa įpročiu, nes kūdikiui tai asocijuojasi su saugumu ir raminimu. Tačiau ilgainiui tai gali tapti problema, nes kūdikis pradeda reikalauti maitinimo kiekvieną kartą, kai nori užmigti.
Ką daryti:
- Atskirkite maitinimą nuo miego: Stenkitės maitinti kūdikį anksčiau, prieš ruošiantis miegui. Taip jis išmoks užmigti be maitinimo.
- Sukurkite raminantį ritualą: Vietoj maitinimo prieš miegą, sukurkite kitą ritualą, pavyzdžiui, švelnų masažą, lopšinės dainavimą ar pasakos skaitymą.
- Palaipsniui mažinkite maitinimo trukmę: Jei kūdikis užmiega žįsdamas, palaipsniui trumpinkite maitinimo trukmę, kol jis išmoks užmigti be žindymo.
- Būkite kantrūs: Šis procesas gali užtrukti, todėl svarbu būti kantriems ir nuosekliems.
tags: #raminamieji #vaistai #nuo #6men