Šis straipsnis skirtas išnagrinėti raminančius kalbos elementus, jų apibrėžimą ir vartojimo ypatumus lietuvių kalboje. Straipsnyje remiamasi įvairiais kalbos pavyzdžiais ir taisyklėmis, siekiant pateikti išsamią analizę.
Priesagos -ietis ir -iškis: Gyvenamosios Vietos Pavadinimai
Lietuvių kalboje dažnai naudojamos priesagos asmenų pavadinimams pagal gyvenamąją vietą sudaryti. Pavyzdžiui, Suvalkija - suvalkietis. Taip pat plačiai vartojama priesaga -iškis, tačiau ji ne visada gali pakeisti priesagą -ietis. Pavyzdžiui, negalima sakyti *alytietis ar *varėnietis.
Pavyzdžiai:
- skaisgirietis (Skaisgirio vid. m-klos mokinys)
- čiurlionietis (M. K. Čiurlionio vid. m-klos mokinys)
- kazlarūdietis (Kazlų Rūdos gyventojas)
- didžiasalietis (Didžiasalio gyventojas)
Priesagos Veikėjų Pavadinimams
Priesagos, tokios kaip -ietis ir -iškis, dažnai reiškia veikėjų pavadinimus. Pavyzdžiui:
- švietimietis (švietimo darbuotojas)
- būrelietis (būrelio narys)
- geležinkelietis (geležinkelininkas)
Svarbu pažymėti, kad klaidinga šias priesagas vartoti su įrankių ar priemonių pavadinimais.
Taip pat skaitykite: Sudirgusių vokų kremas: apžvalga
Priesaga -iškis: Reikšmė ir Vartojimas
Priesaga -iškis dažniausiai reiškia asmenų pavadinimus pagal gyvenamąją vietą, pavyzdžiui, varėniškis, plungiškis. Ši priesaga turi itin daug reikšmių ir kartais gali būti vartojama sinonimiškai su kilmininko linksniu. Pavyzdžiui, galima sakyti ir aukso žiedas, ir auksinis žiedas.
Priesaga -inis: Reikšmė ir Vartojimas
Priesaga -inis turi daug reikšmių. Pavyzdžiui:
- statistiniai (=statistikos) duomenys
- ekspertinė (=ekspertų) komisija
- aktorinis (=aktorių) meistriškumas
- gydytojinė (=gydytojų) praktika
- ekonominė (=ekonominė) mokykla
- stomatologinis (=stomatologijos) kabinetas
- dvikasetinis (=dvikasetis) magnetofonas
- mažagabaritinis (=mažagabaritis, mažas) krovinys
- stambiablokinis (=stambiablokis) namas
- bealkoholinis (=nealkoholinis)
Priesagos -inis reikšmė artima priesagos -iškas reikšmei, tačiau svarbu justi reikšmių skirtumus ir tinkamai pasirinkti, kada vartoti paviršutinis, o kada paviršutiniškas, kada kasdieninis, o kada kasdieniškas.
Pavyzdžiui:
- dvasiniai (=dvasiškai) išprusęs
- fiziniai (=fiziškai) stiprus
Tačiau ši priesaga nevartotina su kai kuriais tarptautiniais žodžiais. Pavyzdžiui, reikėtų vengti *moderniškas (=modernus) ir *privatiškas (=privatus). Vietoj dvišaknių žodžių su priesaga -iškas, geriau vartoti žodžius be šios priesagos. Pavyzdžiui, įvairiapusis ir įvairiapusiškas. Taip pat reikia taisyti klaidingus variantus, tokius kaip *nervuotas (=nervingas) ir *nervuoti (=nervinti).
Taip pat skaitykite: Vaikų raminamieji: sudėtis ir naudojimas
Pavyzdžiai:
- funkcionalinis (=funkcinis)
- pensijinis (=pensinis)
- legendarinis (=legendinis)
- parlamentarinė (=parlamentinė) respublika
- tematinis (=teminis) planas
- problematinis (=probleminis)
- technikinis (=techninis)
- radioaktyvinis (=radioaktyvus)
- iliuzorinis (=iliuzinis, iliuzijų)
Ši priesaga nevartotina veiksmams pavadinti, turi būti keičiama priesaga -avimas. Vartojame su prieveiksmiais, padarytais iš priesagos -alus būdvardžių (pvz.: formaliai, nes formalus). Priesagos -ingas vedinys iš skaitvardžio vienas (vieningas) nevartotinas su žodžiais interesai, nuomonė.
Priesagos -inėti, -dinėti
Priesagos -inėti, -dinėti reiškia kartojamą veiksmą. Pavyzdžiui, pereidinėti (=pereiti) gatvę reikia tik degant žaliai šviesai.
Priešdėlis ap-
Pavyzdžiui: Šiandien apdrausime nekilnojamajį turtą. Kompanija draudžia nekilnojamajį turtą.
Priešdėlis at-
Priešdėlis at- taip pat reiškia grįžimą į buvusią padėtį, pvz.: atstatyti namus.
Taip pat skaitykite: Topialyse intensyviai raminantis aliejus
Priešdėlis pra-
Dažniausiai priešdėlis pra- vartojamas veiksmui, vykstančiam pro kieno nors šalį, ar pro ką nors kiaurai reikšti. Taip pat jis reiškia veiksmo trukmę arba pradžią.
Priesaginius Vedinius
Lietuvių kalboje paprastai labiau linkstama vartoti priesaginius arba galūninius, o ne sudurtinius vedinius. Todėl reikėtų keisti šiuos žodžius: atvirlaiškis (=atvirukas), lietsargis(=skėtis), lygsvara (=pusiausvyra), savalaikiai (=laiku), savistovus (=savarankiškas), betarpiškas (=tiesioginis), gerbūvis (=gerovė), sauvališkas (=savarankiškas), visaapimantis (=viską apimantis), visažinantis (=visažinis).
Sudurtiniai Žodžiai
Pavyzdžiui:
- elektroenergija (=elektros energija)
- autodalys (=automobilių dalys)
- elektroprekės (=elektros prekės)
- kinostudija (=kino studija)
- radiocentras (=radio centras)
Dažnesni prie antrojo tarptautinio dėmens jungiami šie tarptautiniai dėmenys: mikro- (mikroautobusas), makro- (makroekonomika), techno- (technocentras), super- (superfosfatas), foto- (fotoaparatas), audio- (audiokasetė). Pvz : videonuoma (=vaizdo kasečių nuoma).
Profesijų Pavadinimai
Paprastai profesijoms pavadinti vartojama vyriškoji giminė (pvz.: sekretoriaus specialybė), tačiau rašant asmens pareigas ir pavardę, pareigų pavadinimas turi būti suderintas su gimine (pvz.: sekretorė Jakštaitė).
Skaitvardžiai ir Data
Pavyzdžiui: susitiksime liepos penkto (=penktą). Kelinto (=kelinta) šiandien?
Įvardžiuotinės Formos
Įvardžiuotinės formos paskirtis - pabrėžti, apibrėžti, išskirti. Daiktą individualizuojant, išskiriant iš kitų daiktų. Pvz.: Rinkitės į didžiąją auditoriją. Pastaba. Pvz.: Skambėjo antra (ir antroji) koncerto dalis. Žymint rūšinę daikto ypatybę (juodieji serbentai, spalvotieji metalai), sudarant terminus (pvz.: greitasis spausdinimas), pavadinimus (pvz.: Naujoji Akmenė).
Pavyzdžiai:
- tryliktas (= tryliktasis) troleibusas
- devinta (= devintoji) vidurinė mokykla
- vyriausiasis redaktorius
- Aukščiausiasis Teismas
- vasario 16-oji
- 4-oje (= 4-ojoje) vidurinėje m-kloje
- senasis tėvelis, baltosios rankelės ir kt.
- brangioji (ir brangi) mamyte
Kelintiniai Skaitvardžiai
Pavyzdžiui: kelis (kelerius) metus, ketveris (=ketverius) metus.
Skaitvardžių Linksnių Vartojimas
Pavyzdžiui: Vard. Kilm. Pvz.: Vard. Kilm. Naud. dviem šimtams vienam. Nevartotini gausumo įspūdžiui sudaryti du to paties skaitvardžio vardininkai su jungtuku ir. Pvz.: Susirinko šimtai ir šimtai (=šimtų šimtai) žmonių.
Įvardžiai su Dalelyte tai
Nevartotini įvardžiai su dalelyte tai. Pvz.: Išgirdau kažką tai (=kažką) naujo.
Įvardžiai
Pavyzdžiui: Kas liečia mane (=dėl manęs, kalbėdami apie mane) apsirikote. Išsinešk tavo (=savo) daiktus.
Veiksmažodžių Laikai
Veiksmažodžių laikai sakinyje paprastai turi būti derinami.
Veiksmažodžių Vartojimas
Veiksmažodžiai veikslais nekaitomi, kiekvienas veiksmažodis yra eigos arba įvykio veikslo. Eigos veikslo veiksmažodžiai žymi veiksmą, kuris tęsiasi, suvokiamas kaip procesas. Šie veiksmažodžiai retai būna priešdėliniai. Pvz.: eiti, paeiti, šokinėti. Įvykio veikslo veiksmažodžiai žymi ribotą, nutrauktą veiksmą, yra pradžios ir pabaigos momentas. Pvz.: apmirti, išlūžti, nusilakstyti, pereiti. Klaida. Pvz.: neseniai organizavo (=suorganizavo) dar vieną būrelį.
Sangrąža
Sangrąža nevartotina su žodžiais, kuriems ji nebūdinga ar visai šiuose žodžiuose negalima. Dažniausios klaidos: randasi, gaunasi, žiūrisi. Pvz.: Stengiausi, bet negerai gavosi (=išėjo). Kur randasi (=yra) Vytauto gatvė?
Jungtukas kad
Šalutiniuose tikslo sakiniuose su jungtuku kad.
Jungtukai jeigu, jei
Šalutiniuose sąlygos sakiniuose su jungtukais jeigu, jei.
Dalyviai
Veikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš to paties veikėjo veiksmo. Pvz.: Jis skundžiuosi mušamas. Veikiamosios rūšies dalyvis nevartotinas reikšti ypatybei tokio daikto, kuris pats veiksmo neatlieka, o yra kieno nors kito veikiamas. Neveikiamosios rūšies įvardžiuotiniai dalyviai vartojami vietoj veikiamųjų žymint daikto paskirtį, rūšį. Pvz.: raminantys (=raminamieji) vaistai, sprogstančiosios (=sprogstamosios) medžiagos, draudžiantieji (=draudžiamieji) kelio ženklai. Pvz.: Mes grįžome lietui lyjant.
Reiškiant to paties veikėjo (arba veikėjų) antrinį veiksmą, vykstantį vienu metu su pagrindiniu veiksmu. Pvz.: Miegant (=Miegodama) ji sapnavo sodą. Reiškiant to paties veikėjo (veikėjų) antrinį veiksmą, vykstantį prieš pagrindinį veiksmą. Reikia keisti būtojo kartinio laiko dalyviu. Pvz.: Išnagrinėjus (=išnagrinėję) kūrinius, diskutavome.
Padalyviai
Kai padalyviu reiškiamas veiksmas veikia, lemia tarinio veiksmą ir jo veikėją (dažnai toks padalyvis eina priežasties aplinkybe). Pvz.: Draugams padedant (=draugų padedamas) greitai atsistojau ant kojų. Jam pačiam prašant (=jo paties prašymu) Gudaitis perkeltas į kitas pareigas. Padalyvis eidamas aplinkybe, negali būti susijęs su veiksniu. 1) su sakinio veiksniu. Pastaba. Klaidingai vartojant gali atsirasti dviprasmybių. Pvz.: Studentams skrodžiant lavonus, jie kartais neištveria ir pabėga. 2) su sakinio papildiniu. Pvz.: Darbų kokybė, juos atlikus moksleiviams (=moksleivių atliktų darbų kokybė), buvo gera.
Taisytinos konstrukcijos su padalyviais nežiūrint, lyginant, palyginus. Pvz.: Nežiūrint savo mažumo (=nors ir mažas būdamas), jis buvo geras žaidėjas. Išlaidos restauracijai, lyginant su statyba (=palyginti su statyba), yra menkos. Palyginus su ankstesniais darbais (=Palyginti .), šie lengvi. Taisomas žodis nepaisant, kai žymi sakinio pagrindinio (ne kieno nors kito) požiūrį, poziciją. Pvz.: Vaikai grįžo šūkaudami.
Prieveiksmiai
Turinčių priesagas -alinis, -yvinis, -orinis. Nedaromi prieveiksmiai iš veikiamųjų dalyvių, reikia daryti iš neveikiamosios rūšies dalyvių. Aukštesniojo laipsnio prieveiksmiai daugiau, mažiau lyginamosiose konstrukcijose reikalauja pagalbinių žodžių kai, negu, nei. Yra prieveiksmių vartojimo klaidų, atsiradusių dėl kitų kalbų įtakos. Prieveiksmiai kažkur, kažkada, kada, kur, kaip ir kt. nevartotini su dalelyte tai. Pvz.: Gal kažkam tai (=kažkam) ir nepatiks tai, ką pasakysiu. Kada tai (=kažkada) buvom čia atėję. (Taip pat žr. DALELYTĖ, 4.1 ir 4.2). Pvz.: Vot/ot (= tai), kad tu žinotum! Pvz.: Jis dargi (= netgi) neatsiprašė. Negi (= argi) rašytojai jau išsikėlė.
Dalelytės
Prie prieveiksmių ir įvardžių, turinčių dėmenį kaž- ( kažkas, kažkaip, kažkur ir kt.) (taip pat žr. Pvz.: Kažkas tai (= kažkas) beldžiasi. Pvz.: Aš kur tai (=kažkur) esu jį matęs. Pvz.: Keliu ėjo šimtai ir šimtai (= šimtų šimtai) žmonių. Labai ir labai (=labai labai) abejoju.
Jungtukai
Jungtukas kas nevartotinas vietoje jungtuko kuris (jungtukas kuris jungia veiksmo šalutinius sakinius, pvz.: Kas kitam duobę kasa, tas pats įkrenta. Pvz.: Apie draugystę pasakojo tie, kas (=kurie) ją savo širdimi patyrė. jei., tai., kai tarp sakinio dėmenų (pagrindinio ir šalutinio sakinio) nėra priežastinio ryšio. Pvz.: Jei pernai prikulta 30 centnerių, tai šiais metais negauta nė pusės derliaus.(=Pernai prikulta., o šiais metais.).
Daiktų Kiekis
Lietuvių kalboje apibrėžtas daiktų kiekis (kai kiekis pasakytas arba apibrėžtumas numanomas) reiškiamas vardininku. Pvz.: Prašau, pakartokite žodžius. Neapibrėžtas kiekis reiškiamas kilmininku (dažnai prie veiksmažodžių būti, pasiekti, daugėti, mažėti, rasti). Ne vardininkas, o kilmininkas vartojamas, kai daiktavardis pasako medžiagą, maisto produktus. Prie veiksmažodžio tapti einantis daiktavardis turi būti vartojamas ne vardininko, o kilmininko linksniu. Pastaba. Prie veiksmažodžio tapti einantis būdvardis vartojamas vardininko linksniu. Pvz.: Ji tapo graži, dar nuostabesnė.
Prieveiksmiai mažiau, daugiau
Prie prieveiksmių mažiau, daugiau. Pvz.: Susirinko daugiau šimto (=kaip/negu/nei šimtas; per šimtą) žmonių. Prie veiksmažodžių prieiti, prisiliesti. Pvz.: Priėjom bendros nuomonės (=prie bendros nuomonės; bendrą nuomonę). Pastaba.
Taisytinas kilmininkas tokiuose pasakymuose: paspaudė draugo (=draugui) ranką, pasižiūrėjo į jo akis (=jam į akis), sukasi mano (=man) galva. Pvz.: Bausmė turi atitikti nusikaltimui (=nusikaltimą). Kreipkite dėmesį tarimui (=į tarimą). Kviečiu šokiui (=šokti, pašokti). Aš tau (=tavimi) nepasitikiu. Su būdvardžiais godus (-i), šykštus (-i). Keistina kilmininku. Pvz.: Paprašiau švarkui (=švarko) alkūnę užlopyti.
Naudininkas
Pvz.: Bulvės pasodintos gegužės 15 dienai (=iki gegužės 15 dienos). Naudininkas vartojamas dienai arba šventei žymėti, kai šiai dienai ar šventei skiriamas nurodyto veiksmo rezultatas (yra tikslo atspalvis) (Pvz.: Pasiuvo drabužį Naujiems metams. Prisikepiau pyragaičių gimtadieniui. Skilandį pasilik rugiapjūtei.). Pvz.: Nesustojo nė valandėlei (=nė valandėlės). Pavėlavai pusvalandžiui (=pusvalandį). Reiškiant tikslą slankos veiksmažodžiai (eiti, bėgti, važiuoti, skristi, plaukti, pulti, siųsti, vykti, rinktis, kviesti ir kt.) reikalauja tikslo aplinkybės, išreikštos kilmininku (galima keisti ir bendratimi). Pvz.: Išėjo poilsiui (=poilsio). Pastaba. Prie netaisyklingo naudininko dar gali būti bendratis; ji taisant išlieka. Reiškiant paskirtį abstrakčiųjų daiktavardžių naudininkas keistinas bendratimi. Pvz.: Vieta rūkymui, sėdėjimui (=rūkyti, sėdėti).
kai kalbame apie neapibrėžtą daiktų kiekį. Pvz.: Kai kurias mašinas (=Kai kurių mašinų) neparuošė darbui. Pastaba. Daugiausia vartotinas kilmininko linksnis ir tada, kai prie neigiamo veiksmažodžio yra teigiama bendratis. Reiškiant tikslą, prie slankos veiksmažodžių ir bendraties nevartotinas galininkas (taip pat nevartotinas naudininkas). Reikia vartoti kilmininką. Pvz.: Nusiuntė į Vilnių organizuoti leidybinį darbą (=leidybinio darbo). Pvz.: Turiu lentų apkalti sienas (=sienoms apkalti). Įsitaisė mašiną linus minti (=linams minti). Pvz.: Tvartas patogus (kam?) gyvulius laikyti (=gyvuliams laikyti). Žodis tinka (kam?) apibūdinti lietuvių kolektyvą (=lietuvių kolektyvui apibūdinti). Furgonas skirtas (kam?) vežioti sprogstamąsias medžiagas (=sprogstamosioms medžiagoms vežioti). Pastaba. Čia reikia atkreipti dėmesį į žodžių tvarką. Klaidinguose sakiniuose galininkas dažniausiai eina po bendraties. Taisant naudininkas paprastai turi eiti prieš bendratį. (žr. prie šios taisyklės pateiktus pavyzdžius). Pvz.: Motina pabučiavo vaiką (=vaikui) į kaktą. Pvz.: Leiskite padėkoti rektoratą (=rektoratui). Reikia ieškoti talentus (=talentų). Aš klausau jus (=jūsų). Daug reikia laiko gėlyną (=gėlynui) prižiūrėti. Trūksta vietos įmonę (=įmonei) plėsti.
Vardininkas
Taisytina: Gintaras buvo vieninteliu Lietuvos turtu (=vienintelis Lietuvos turtas). Su būti būdvardis ir būdvardiškosios kalbos dalys (dalyvis, skaitvardis ir kai kurie įvardžiai) visada vartojami vardininku. Būdvardiškieji žodžiai prie veiksmažodžio tapti (ir kitų veiksmažodžių bendračių) vartojami vardininku. (Daiktavardis prie žodžio tapti vartojamas įnagininku.
tags: #raminantis #kalbos #dalis