Šiame straipsnyje aptariami vaistai nuo depresijos, dar vadinami antidepresantais, ir paneigiami klaidingi įsitikinimai, susiję su jų vartojimu. Taip pat pateikiama informacija apie tai, kas yra antidepresantai, kaip jie veikia, kokie yra jų tipai, galimas šalutinis poveikis ir kaip juos vartoti saugiai ir veiksmingai.
Įvadas
Pastaraisiais metais daugėja diskusijų apie depresiją ir jos gydymo būdus. Dažnai girdime teiginius, kad depresija yra tiesiog „laimės hormonų“ trūkumas smegenyse arba kad antidepresantai yra greitas būdas tapti laimingam. Tačiau tokie teiginiai yra klaidingi ir supaprastina sudėtingą šios ligos prigimtį. Šiame straipsnyje siekiama pateikti išsamesnį ir tikslesnį supratimą apie antidepresantus, jų veikimą ir tinkamą vartojimą.
Kas yra antidepresantai?
Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie veikia galvos smegenyse vykstančius procesus, reguliuojančius nuotaiką ir nerimo lygį. Smegenyse yra įvairių cheminių medžiagų, vadinamų neuromediatoriais, tokių kaip serotoninas, noradrenalinas ir dopaminas. Šios medžiagos atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant nuotaiką, emocijas ir kitas funkcijas. Depresijos ir nerimo sutrikimų atveju šių medžiagų kiekis tam tikrose smegenų srityse gali būti nepakankamas.
Antidepresantai padeda atkurti normalų šių neuromediatorių lygį smegenyse, taip palengvindami depresijos simptomus. Svarbu pabrėžti, kad antidepresantai nėra „laimės piliulės“ ir neveikia iš karto. Gydomasis poveikis paprastai pasireiškia tik po 3-6 savaičių reguliaraus vartojimo.
Antidepresantų tipai
Per pastaruosius 60 metų sukurta įvairių tipų antidepresantų, kurie skiriasi savo veikimo mechanizmu ir šalutiniu poveikiu. Pirmieji antidepresantai, tokie kaip amitriptilinas ir imipraminas, buvo mažai selektyvūs, t. y. jie veikė ne tik tuos smegenų centrus, kurie susiję su depresija, bet ir gretimus, nesusijusius. Dėl to jie galėjo sukelti daugiau šalutinių poveikių.
Taip pat skaitykite: Žaidimai suaugusiems: kūrybiškumas
Šiuolaikiniai antidepresantai yra labiau selektyvūs, t. y. jie veikia tik tas smegenų struktūras, kurios atsakingos už depresijos kilmę. Tai sumažina šalutinių poveikių riziką, tačiau jų efektyvumas ne visada padidėja.
Šiuo metu Lietuvoje naudojama apie 20 skirtingų antidepresantų rūšių. Toliau pateikiami kai kurie pagrindiniai antidepresantų tipai:
- Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI): Tai yra vieni dažniausiai skiriamų antidepresantų, kurie padeda padidinti serotonino kiekį smegenyse. Pavyzdžiai: escitalopramas (Cipralex), sertralinas (Asentra, Zoloft), citalopramas (Cipramil, Pram, Ciral).
- Serotonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI): Šie antidepresantai veikia tiek serotonino, tiek norepinefrino lygį smegenyse. Pavyzdžiai: venlafaksinas, duloksetinas.
- Noradrenalino ir specifiniai serotoninerginiai antidepresantai (NaSSA): Šie antidepresantai veikia skirtingus serotonino receptorius ir taip pat turi įtakos noradrenalino lygiui. Pavyzdys: mirtazapinas (Mirtazapinas, Remeron).
- Kiti antidepresantai: Yra ir kitų antidepresantų, kurie veikia skirtingus mechanizmus, pavyzdžiui, agomelatinas (veikia melatonino apykaitą) ir vortioksetinas (naujos kartos serotogeninis antidepresantas).
Svarbu pažymėti, kad raminantys vaistai (tokie kaip klonazepamas, lorazepamas, bromazepamas, alprazolamas ir kt.) NĖRA antidepresantai. Jie veikia skirtingus smegenų mechanizmus ir yra skirti nerimo simptomams malšinti, bet ne gydyti depresiją.
Kaip veikia antidepresantai?
Išgėrus antidepresantų, vaistas per kraują patenka į galvos smegenis. Čia jis veikia neuromediatorių (serotonino, noradrenalino, dopamino ir kt.) apykaitą. Antidepresantas jungiasi su tam tikromis nervinio audinio ląstelių sienelės struktūromis, vadinamomis receptoriais. Nors antidepresantas receptorius pasiekia per valandą, gydomasis poveikis pasireiškia tik po 3-6 savaičių.
Antidepresantų poveikis gali būti dvejopas:
Taip pat skaitykite: Kaip išrinkti raminantį žaislą?
- Tiesioginis: Veikia depresijos ir nerimo simptomų kilimo priežastis.
- Netiesioginis: Pagerėjus savijautai, žmogus tampa aktyvesnis, geriau miega, daugiau bendrauja ir pan., o tai taip pat prisideda prie savijautos gerėjimo.
Antidepresantų veiksmingumas
Moksliniai tyrimai rodo, kad antidepresantai yra veiksmingi gydant depresiją, tačiau jų efektyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant depresijos tipą, simptomų sunkumą ir individualias paciento savybes.
Atliekami „dvigubai akli placebu kontroliuojami tyrimai“, kurių metu vienai grupei pacientų skiriamas antidepresantas, o kitai - placebas (netikras vaistas). Tyrimai rodo, kad placebo grupėje savijauta pagerėja apie 30 proc. atvejų, o antidepresantų grupėje - apie 60-70 proc. atvejų.
Kai kurie specialistai teigia, kad 30 proc. skirtumas tarp placebo ir antidepresantų veiksmingumo nėra pakankamas, kad pateisintų cheminių psichotropinių vaistų skyrimą ilgą laiką. Tačiau gydant antidepresantais galima pasiekti žymiai didesnį efektyvumą, kai vaistas skiriamas atsižvelgiant į depresijos tipą.
Pavyzdžiui, esant endogeninei depresijai (kai depresija kyla dėl vidinių priežasčių), gydymas antidepresantais yra būtinas, o jo trukmė gali būti skaičiuojama metais. Tuo tarpu esant egzogeninei depresijai (kai depresija kyla dėl išorinių veiksnių), gydant vien tik antidepresantais galima pasiekti reikšmingą pagerėjimą, tačiau ne visada reikalingi ilgi gydymo kursai, o jų trukmę galima žymiai sumažinti lankant psichoterapiją.
Galimas šalutinis poveikis
Kaip ir bet kuris vaistas, antidepresantai gali sukelti šalutinį poveikį. Daugelis šiuolaikinių antidepresantų netrikdo vidaus organų (širdies, kepenų, inkstų ir kt.) veiklos. Kitaip negu raminantieji vaistai, antidepresantai nesukelia pripratimo ir priklausomybės.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs vaistai nuo rūgšties
Gydymo pradžioje gali pasireikšti, pvz., svaigimas, pykinimas, nemalonūs pojūčiai skrandžio srityje, silpnumas, kurie palaipsniui išnyksta. Gydant nerimo sutrikimus gali būti laikinas nerimo simptomų sustiprėjimas. Šie nemalonūs pojūčiai palaipsniui išnyksta. Jautresniems asmenims bei tiems, kurie liguistai susikoncentravę į kūno pojūčius, tai gali tęstis ir ilgiau, iki mėnesio.
Svarbu suprasti, kad ne visiems žmonėms pasireiškia šalutinis poveikis, o daugeliu atvejų jis yra lengvas ir laikinas. Siekiant kuo mažesnio galimo nepageidaujamo vaisto poveikio, gydytojas neretai nurodo palaipsniui, maždaug per 5-10 dienų pasiekti reikiamą gydomąją vaisto dozę.
Jei jaučiate stiprų šalutinį poveikį, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, kuris gali pakoreguoti dozę arba pakeisti vaistą.
Kaip vartoti antidepresantus saugiai ir veiksmingai?
Norint, kad gydymas antidepresantais būtų saugus ir veiksmingas, svarbu laikytis šių rekomendacijų:
- Pasitarkite su gydytoju: Prieš pradedant vartoti antidepresantus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju psichiatru arba kitu specialistu, kuris įvertins Jūsų būklę ir parinks tinkamiausią vaistą bei dozę.
- Laikykitės gydytojo nurodymų: Vartokite vaistus tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas, ir neviršykite rekomenduojamos dozės.
- Būkite kantrūs: Gydomasis poveikis pasireiškia ne iš karto, todėl svarbu būti kantriems ir reguliariai vartoti vaistus.
- Stebėkite šalutinį poveikį: Atidžiai stebėkite savo savijautą ir praneškite gydytojui apie bet kokį šalutinį poveikį.
- Nenutraukite gydymo savo nuožiūra: Nutraukti gydymą antidepresantais galima tik pasitarus su gydytoju, nes staigus nutraukimas gali sukelti nutraukimo sindromą.
- Venkite alkoholio: Vartojant antidepresantus, rekomenduojama vengti alkoholio, nes jis gali sustiprinti šalutinį poveikį ir sumažinti vaistų veiksmingumą.
- Informuokite apie kitus vartojamus vaistus: Pasakykite gydytojui apie visus kitus vaistus, kuriuos vartojate, įskaitant nereceptinius vaistus ir papildus, nes jie gali sąveikauti su antidepresantais.
- Nepamirškite psichoterapijos: Gydymas antidepresantais gali būti derinamas su psichoterapija, kuri padeda išmokti įveikti stresą, spręsti problemas ir gerinti tarpasmeninius santykius.
Antidepresantai ir nėštumas
Antidepresantų vartojimas nėštumo metu kelia susirūpinimą, nes nėra patikimų mokslinių įrodymų, kad jie yra visiškai saugūs vaisiui. Tačiau taip pat nėra įrodymų, kad jie jam kenkia. Dėl šios priežasties vaistų saugumo tyrimai su nėščiosiomis neatliekami.
Jei moteris pastoja vartodama antidepresantų, ji turėtų pasikonsultuoti su gydytoju, kuris įvertins riziką ir naudą ir priims sprendimą dėl tolesnio gydymo. Kai kuriais atvejais gydymą galima tęsti, ypač jei depresija yra sunki ir kelia pavojų motinos sveikatai. Tačiau svarbu pasirinkti saugiausius vaistus ir stebėti motinos ir vaisiaus būklę.
Alternatyvūs gydymo būdai
Be antidepresantų, yra ir kitų depresijos gydymo būdų, tokių kaip psichoterapija, fizinis aktyvumas, sveika mityba ir miego higiena. Kai kuriais atvejais šie metodai gali būti pakankami lengvai ar vidutinio sunkumo depresijai gydyti.
Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija (KET), padeda išmokti atpažinti ir keisti neigiamas mintis ir elgesį, kurie prisideda prie depresijos. Fizinis aktyvumas skatina endorfinų išsiskyrimą, kurie gerina nuotaiką. Sveika mityba ir miego higiena taip pat svarbūs gerai savijautai.
Kai kuriais atvejais gali būti naudingi ir natūralūs antidepresantai, tokie kaip jonažolės preparatai. Tačiau svarbu pasikonsultuoti su gydytoju prieš vartojant jonažoles, nes jos gali sąveikauti su kitais vaistais ir sukelti šalutinį poveikį.
tags: #raminantys #vaistai #kuriems #neissivysto #pripratimas