Šizofrenijos Paplitimas Pasaulyje: Statistika, Mitai Ir Tikrovė

Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros žmogaus gerovės dalis, tačiau psichikos sutrikimai vis dar apipinti mitais ir stigma, o tai trukdo žmonėms kreiptis pagalbos ir gyventi visavertį gyvenimą. Šiame straipsnyje aptariama šizofrenijos paplitimo statistika pasaulyje ir Lietuvoje, griaunami dažniausiai pasitaikantys mitai ir nagrinėjama, kaip stigma veikia psichikos sveikatos priežiūrą.

Šizofrenija: Apibrėžimas ir Priežastys

Šizofrenija yra lėtinis psichikos sutrikimas, paveikiantis maždaug 1% pasaulio populiacijos, įskaitant Lietuvą. Liga iškraipo jausmus, mąstymą, suvokimą, valią ir emocijas, trukdydama aiškiai mąstyti, suvokti realybę, bendrauti ir priimti sprendimus. Nors šizofrenijos priežastys nėra visiškai aiškios, manoma, kad ją lemia genetikos, aplinkos ir smegenų cheminių medžiagų disbalanso derinys.

Yra daug šizofrenijos apibrėžimų, kurie skiriasi priklausomai nuo to, kokios pozicijos laikosi autorius - etiopatogenezinės, fenomenologinės, psichodinaminės ir kt. Remiantis esamais moksliniais duomenimis galima teigti, kad šizofrenija yra polietiologinė liga. Manoma, kad šizofrenijos išsivystymą gali nulemti keli silpnos sąveikos genai.

Šizofrenijos Simptomai ir Požymiai

Pirmieji šizofrenijos simptomai dažnai pasireiškia paauglystėje, todėl ankstyvieji ligos požymiai gali būti klaidingai palaikyti paauglišku elgesiu ar depresijos požymiais. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos simptomus, nes kuo ilgiau jie negydomi, tuo blogesnės bendros ligos pasekmės.

Šizofrenijos simptomai skirstomi į pozityvius, negatyvius ir kognityvinius.

Taip pat skaitykite: Gyvenimas su šizofrenija

Pozityvūs Simptomai

Pozityvūs simptomai yra pokyčiai, kurie atsiranda asmeniui kaip nauji, papildomi liguisti išgyvenimai:

• Haliucinacijos: Visų juslių pojūčių pokyčiai, kurie atsiranda be jokio stimulo. Pavyzdžiui, žmogus gali girdėti apie jį diskutuojančių pažįstamų ar nepažįstamų žmonių balsus, užuosti keistus kvapus, matyti vaizdus, kurių nemato kiti.
• Kliedesiai: Įsitikinimai, mintys, kurie prieštarauja turimiems realybės, loginiams faktams. Pavyzdžiui, asmuo gali teigti, kad yra veikiamas kosminių jėgų, nuodijamas aplinkinių, kad apie jį ištisai kalba televizijoje. Nuolatiniai kultūriškai neadekvatūs, neįmanomi kliedesiai, pvz., religinio arba politinio tapatumo, nežemiškų jėgų arba sugebėjimų.
• Mąstymo Sutrikimai: Pasikeičia mintys ir informacijos apdorojimas, minčių nuoseklumas ir minčių kalbinė išraiška, informacijos apdorojimo greitis, orientacija supančioje aplinkoje.

Negatyvūs Simptomai

Negatyvūs simptomai yra tie gebėjimai ir funkcijos, kurių asmuo netenka sirgdamas šiuo sutrikimu:

• Atsiskyrimas nuo draugų ir šeimos.
• Draugų ar socialinio rato keitimas.
• Susitelkimo ir dėmesio pokyčiai.
• Miego problemos.
• Irzlumas ir emocinis susijaudinimas.
• Prasti akademiniai pasiekimai, sunkumai mokytis.

Kognityviniai Simptomai

Kognityviniai simptomai apima sunkumus su atmintimi, dėmesiu ir vykdomosiomis funkcijomis.

Šizofrenijos Formos

Yra žinomos keturios klasikinės šizofrenijos formos: paranoidinė, hebefreninė, katatoninė, paprastoji (simplex). Nustatyti šią diagnozę galima tada, kai sutrikimas atitinka bendruosius šizofrenijos kriterijus, bet ne specifines šizofrenijos formas arba vyrauja daugiau nei vienos formos diagnostikos kriterijų kompleksas. Šios formos diagnozė taikoma tik esant psichozinei būsenai ir neapima, pavyzdžiui, rezidualinės šizofrenijos ir poschizofreninės depresijos.

• Paranoidinė šizofrenija: Šis šizofrenijos tipas dažniausiai pasitaiko daugelyje pasaulio šalių. Įvairiuose tyrimuose nurodoma, kad išsivysčiusiose pasaulio šalyse paranoidines šizofrenijos diagnozė nustatoma 65-80% šizofrenijos atvejų. Šia forma susergama vyresniame amžiuje, dažniau virš 25 metų amžiaus. Paranoidines šizofrenijos klinikiniame vaizde dominuoja sąlyginai stabilūs, dažniausiai paranoidiniai kliedesiai, kuriuos paprastai lydi haliucinacijos, dažniausiai klausos, bei kiti suvokimo sutrikimai. Verbalinės klausos haliucinacijos, bauginančios, gąsdinančios ligonį, imperatyvinės klausos haliucinacijos arba neverbalinės klausos haliucinacijos (švilpimas, ūžimas, juokas). Afektas šios šizofrenijos formos atveju ne taip smarkiai nukenčia, yra ne toks blankus, dažniau būna neadekvatumas, dirglumas, staigus pyktis, baimingumas, įtarumas. Neretai pasitaiko daugiau ar mažiau išreikšti depresiniai simptomai, miego sutrikimai. Paranoidinės šizofrenijos eiga gali būti epizodiška, su dalinėmis arba visiškomis remisijomis arba lėtinė. Nepertraukiamos eigos atvejais aktyvi psichopatologija tęsiasi metų metais, būna sunku išskirti atskirus epizodus. Diagnozuojant yra atsižvelgiama į bendruosius šizofrenijos kriterijus. Haliucinacijos ir /arba kliedesiai turi būti ryškūs, afekto, valios, kalbos bei katatoniniai simptomai turi būti sąlyginai neryškūs.

  Taip pat skaitykite: Rizikos veiksniai: šizofrenija ir savižudybė

• Hebefreninė šizofrenija: Tai šizofrenijos forma, kurioje afektiniai sutrikimai yra ryškūs. Afekto ir valios pakitimai bei kiekybiniai mąstymo sutrikimai paprastai yra ryškūs. Haliucinacijos ir kliedesiai pasitaiko, tačiau nėra išreikšti. Prarandama energija, ryžtingumas ir motyvacija, ligonio elgesys tampa betikslis, trūksta kryptingumo. Ligos pradžioje gali paviršutiniškai ir manieringai gali susidomėti religija, filosofija bei kitomis abstrakčiomis temomis. Diagnozuojant yra atsižvelgiama į bendruosius schizofrenijos kriterijus. Premorbidinei asmenybei dažnai, bet nebūtinai būdingas drovumas ir uždarumas. Šia šizofrenijos forma dažniausiai susergama virš 20 metų amžiaus.

• Katatoninė šizofrenija: Pagrindiniai ir dominuojantys bruožai - ryškūs psichomotorikos sutrikimai, kurie gali svyruoti nuo hiperkinezės (psichomotorinio sujaudinimo) iki stuporo arba nuo automatinio paklusnumo iki negatyvizmo. Būdingos nenatūralios pozos, kuriose išbūnama ilgą laiką. Katatoninio sujaudinimo epizodai gali būti ryškiausias šios būsenos požymis. Ūmios katatonijos atveju katatonijos simptomai dažnai pasireiškia kartu su oneiroidiniu sąmonės sutrikimu: būkle, kuriai būdingos ryškios, neretai panoramines regos haliucinacijos. Vystantis katatoniniam stuporui ligoniai ištisas dienas, net savaites praguli lovoje, atsisako valgyti (dėl ko kartais netgi tenka taikyti dirbtinį maitinimą), nekalba, yra amimiški, gali būti stebimos aukščiau paminėtos nenatūralios pozos. Nebendraujantiems ligoniams su katatoninio elgesio simptomais schizofrenijos diagnozė gali būti preliminari iki tol, kol nebus nustatyti kiti simptomai. Katatoniniai simptomai nėra patognomiški schizofrenijai. Diagnozuojant atsižvelgiama į bendruosius šizofrenijos diagnostikos kriterijus.

• Paprastoji šizofrenija: Retai pasitaikantis sutrikimas, kuris atsiranda nepastebimai progresuojant elgesio keistumams, nesugebėjimu vykdyti visuomenės keliamus reikalavimus ir bendru darbingumo sumažėjimu. Liga dažnai prasideda nuo astenijos reiškinių - darosi sunku susikaupti, blogėja mokymosi rezultatai, atsiranda pasyvumas. Būdingi negatyvūs rezidualinės šizofrenijos požymiai (afekto nuskurdimas, valios praradimas) atsiranda nesant aktyvių psichozinių simptomų. Diagnozuoti šį sutrikimą sunku, kadangi diagnozė priklauso nuo lėtai progresuojančių būdingų rezidualinei šizofrenijai simptomų, o anamnezėje nėra haliucinacijų, kliedesių ir kitų praeityje buvusio psichozinio epizodo pasireiškimų, bet yra žymūs asmenybės pasikeitimai pasireiškiantys interesų praradimu, tingumu ir socialiniu atsiribojimu.

Šizofrenijos Paplitimas Pasaulyje ir Lietuvoje

Pasaulyje šizofrenija serga apie 1% žmonių. Dažniausiai suserga 15-25 metų žmonės, abiejų lyčių sergamumas maždaug vienodas. Europos regiono gyventojų psichikos ir elgesio sutrikimų turi daugiau nei 16 proc.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, 2022 m. Lietuvoje 1 iš 8 Lietuvos gyventojų (iš viso 340 562 asmenims) buvo diagnozuotas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas. Ligotumas šiais sutrikimais nuo 2016 m. iki 2022 m. padidėjo 28 proc.

Taip pat skaitykite: Šizofrenijos Faktai ir Išvados

Ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais kasmet didėjo nuo 93,9 asmenų, kuriems nustatytas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas iš 1000 Lietuvos gyventojų, 2016 m. iki 119,9 asmenų 2022 m. Moterų ligotumas šiais sutrikimais yra didesnis nei vyrų. Moterų, kurioms pernai nustatytas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas, buvo 145,9 iš 1 tūkst., vyrų - 91 iš 1 tūkst.

Didžiausias psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas fiksuojamas tarp 65 metų ir vyresnių žmonių. Šioje amžiaus grupėje sergamumo rodiklis išaugo nuo 172,6 atvejo 1 tūkst. gyventojų iki 265,7 atvejo. Tai yra didžiausias sergamumo augimas tarp visų amžiaus grupių per laikotarpį nuo 2016 iki 2022 metų.

Sergamumo Pokyčiai Pagal Lytį ir Vietovę

Nuo 2016 m. augęs vyrų psichikos ir elgesio sutrikimų ligotumo rodiklis 2020-2021 m. nežymiai sumažėjo. 2022 m. vyrams depresija (3 kartus) bei demencija (1,6 karto) buvo rečiau nustatoma nei moterims. Tačiau vyrams dažniau nei moterims 2022 m. diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, susiję su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu (4,4 karto) bei organiniai psichikos sutrikimai (1,2 karto).

2016-2022 m. ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais pagal gyvenamąją vietovę beveik nesiskyrė. 2022 m. mieste registruota 118 asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, tenkančių 1 tūkst. gyventojų, kaime - 123,6 asmenys.

Sergamumo Pokyčiai Pagal Savivaldybes

Skirtumų labiau pastebima analizuojant standartizuotą ligotumą pagal savivaldybes. Didžiausi standartizuoto ligotumo rodikliai 2021 m. buvo Akmenės r. (136,8 asmenys, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų iš 1 tūkst. šios savivaldybės gyventojų) ir Plungės r. (130,8 asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų iš 1 tūkst. gyventojų) savivaldybėse. Mažiausi standartizuoto ligotumo rodikliai - Utenos r. (55 asmenys, tenkantys 1 tūkst. gyventojų), Visagino (57,7, tenkantys 1 tūkst. gyventojų ) ir Lazdijų r. (59,5 asmenys, tenkantys 1 tūkst. gyventojų) savivaldybėse. Bendras Lietuvos standartizuoto ligotumo dėl psichikos ir elgesio sutrikimų rodiklis - 83,0 asmenys, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų, tenkantys 1 tūkst.

Apsilankymai Pas Psichiatrus ir Mirtingumas

Apsilankymų pas psichiatrus skaičius nuosekliai didėjo iki 2019 m., registruoti 36 apsilankymai, tenkantys100 gyventojų, tačiau 2020 m. dėl COVID-19 pandemijos pradėti taikyti ribojimai turėjo neigiamą įtaką šiai tendencijai - net ir ėmus teikti nuotolines paslaugas, apsilankymų skaičius, palyginti su ikipandeminiu laikotarpiu, buvo mažesnis. 2020 m. teko 33 apsilankymai 100 gyventojų. 2021 m. bendras apsilankymų skaičius vėl ėmė didėti, tačiau suteiktų nenuotolinių paslaugų skaičius išliko toks, koks buvo 2004-2007 m.: 21 apsilankymas, tenkantis 100 gyventojų. 2022 m. vėl stebimas nuotolinių paslaugų augimas. Dėl pandemijos sumažėjo profilaktinių apsilankymų pas psichiatrus (vaikų - iki 17 proc., suaugusiųjų - iki 15 proc.).

Mirtingumas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų didėjo nuo 2,7 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų (2001 m.) iki 17 atvejų (2022 m., išankstiniai duomenys). Lietuvos gyventojų mirtingumas dėl savižudybių jau daug metų yra didžiausias Europos Sąjungoje, tačiau pažanga šioje srityje matoma. 2001 m. nusižudė 44 iš 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, 2022 m. (išankstiniais duomenimis) 19 iš 100 tūkst.

Šizofrenijos Gydymas

Nors šizofrenija yra lėtinė liga, ją galima gydyti vaistais ir psichoterapija. Gydymas susideda iš ūmios ligos fazės gydymo ir palaikomojo gydymo, pagrinde skirto užkirsti kelią atkryčiui ir neleisti progresuoti negatyviems simptomams. Gydymo vaistais kurso trukmė skaičiuojama metais. Jei paūmėjimai dažnai pasikartoja, dažniausiai reikalingas ilgalaikis, nuolatinis palaikomasis gydymas. Įprastai skiriami antipsichoziniai vaistai, o gydymo trukmę nustato gydytojas psichiatras.

Gydymo Būdai

• Antipsichoziniai vaistai: Padeda kontroliuoti simptomus, tokius kaip haliucinacijos ir kliedesiai. Pradedant gydymą reikia orientuotis į mažiausią efektyvią neuroleptiko dozę. Labai svarbu yra parinkti medikamento dozę, kuri yra saugi, nesukelia nemalonių šalutinių reiškinių, tačiau efektyvi. Neuroleptiko dozes didinamos ir mažinamos palaipsniui, dažniausiai per 2-4 savaites. Parinkus efektyvią neuroleptiko dozę, gydymą reikia tęsti mažiausiai 6 mėnesius. Jeigu pernelyg greitai sumažinsime efektyvią neuroleptiko dozę, labai padidėja atkryčio rizika.
• Psichoterapija: Padeda pacientams susidoroti su liga, mokytis socialinių įgūdžių ir spręsti problemas.
• Psichosocialinė reabilitacija: Padeda pacientams susigrąžinti socialinius ir profesinius įgūdžius.
• Elektroimpulsinė terapija (EIT): Gali būti naudojama sunkiais atvejais, kai kiti gydymo būdai neveiksmingi.

Stigma Ir Jos Poveikis

Stigma - tai neigiama visuomenės nuostata apie sergančius psichikos liga, turinčius fizinę negalią ar bet kokiu kitu būdu išreiškiančius nukrypimą nuo visuomenėje priimtų normų. Stigma gali pasireikšti įvairiais būdais:

• Visuomenės stigma: Tai reiškinys, kai tam tikros bendruomenės ar visuomenės atstovai galvoja ir veikia psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių atžvilgiu.
• Savistigma: Tai reiškinys, kai psichikos sveikatos sutrikimų turintys žmonės patys save laiko mažiau vertingais dėl šių sutrikimų.
• Struktūrinė stigma: Tai diskriminacija įstatymuose, politikoje ir kitose kultūrinėse bei organizacinėse praktikose. Ji reiškia politiką ar praktiką, kuri yra nepalanki ir stigmatizuoja tam tikrą grupę.

Stigma turi didelį neigiamą poveikį psichikos sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms. Ji gali lemti:

• Delsimą kreiptis pagalbos: Žmonės gali vengti kreiptis pagalbos dėl baimės būti smerkiami ar atstumiami.
• Socialinę izoliaciją: Žmonės gali jaustis vieniši ir atskirti nuo visuomenės.
• Diskriminaciją: Žmonės gali susidurti su diskriminacija darbe, mokykloje ar kitose gyvenimo srityse.
• Prastą savijautą: Žmonės gali jaustis blogai dėl savęs ir savo gyvenimo.

Apklausos duomenimis, 50,7 proc. respondentų nenorėtų gyventi kaimynystėje šalia psichikos negalią turinčių asmenų, 42,2 proc. gyventojų nenorėtų jiems išnuomoti būsto, 43,3 proc. nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje.

Kaip Mažinti Stigmą ir Skatinti Pagalbą

Norint sumažinti stigmą ir skatinti pagalbą, svarbu:

• Šviesti visuomenę: Svarbu skleisti teisingą informaciją apie psichikos sveikatą ir griauti mitus.
• Skatinti atvirą dialogą: Svarbu kalbėti apie psichikos sveikatą atvirai ir be gėdos.
• Remti psichikos sveikatos organizacijas: Svarbu remti organizacijas, kurios teikia pagalbą psichikos sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms.
• Būti empatiškiems: Svarbu būti empatiškiems ir supratingiems psichikos sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms.

Senjorų Psichikos Sveikata

Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostat) duomenimis, 2030 m. kas trečias (36,6 proc.) Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 60 metų, todėl skirti daugiau dėmesio jų psichikos sveikatai yra ypatingai svarbu. Stiprinti senjorų psichikos sveikatą galima įvairiomis fizinę, emocinę, socialinę pagalbą apimančiomis priemonėmis:

• Skatinant fizinį aktyvumą: Tyrimai rodo, kad fizinė veikla, tokia kaip vaikščiojimas, joga ar lengvi pratimai, padeda mažinti riziką susidurti su depresija ir nerimo sutrikimais, gerina miegą, stiprina emocinę gerovę ir bendrą sveikatą.
• Socialinių ryšių stiprinimas: Dalyvavimas bendruomenės veiklose mažina vienišumo jausmą, savanoriška veikla gali suteikti naujų pažinčių, padėti įgyti tikslo jausmą ir teigiamai veikti psichikos sveikatą, o mokant senjorus naudotis technologijomis, pvz., vaizdo skambučiais ar socialiniais tinklais, galima padėti jiems palaikyti ryšius su artimaisiais.
• Psichologinės sveikatos priežiūra ir pagalba: Reguliarios konsultacijos gali padėti spręsti kylančius emocinius sunkumus ir užkirsti kelią psichikos sveikatos pablogėjimui, o savipagalbos grupės gali būti saugia aplinka, kurioje senjorai gali dalintis savo jausmais, patirtimis ir gauti emocinę paramą iš kitų.
• Protinė veikla: Kognityviniai užsiėmimai, tokie kaip skaitymas, kryžiažodžiai, šachmatai ar stalo žaidimai, padeda išlaikyti smegenis aktyvias ir pagerina pažintinę funkciją. Nauji įgūdžiai, pvz., užsienio kalba ar muzika, stimuliuoja smegenis, o taip pat suteikia senjorams naujų pasiekimų stimulą.
• Sveikos mitybos ir gyvenimo būdo skatinimas: Maistas, kuriame yra daug vitaminų, mineralų ir omega-3 riebalų rūgščių, prisideda prie geresnės sveikatos, o reguliarus miego režimas ir pakankama miego trukmė mažina nuovargį ir pagerina emocinę būseną.
• Stigmos mažinimas ir pagalbos ieškojimo skatinimas: Rengiant informacinius susitikimus ar mokymus, senjorai gali daugiau sužinoti apie psichikos sveikatą, dėl to sumažėja stigma ir auga drąsa ieškoti pagalbos. Labai svarbu didinti ir pagalbos paslaugų prieinamumą užtikrinant, kad senjorai žinotų, kur kreiptis dėl emocinės pagalbos ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugų.
• Kasdienio rutinos struktūravimas ir tikslų iškėlimas: Reguliarus dienos ritmas padeda palaikyti psichologinę gerovę, siekiami tikslai ir planai, net jei jie yra nedideli, padeda ugdyti pozityvų požiūrį į gyvenimą ir stiprina pasitikėjimą savimi.

Mitai apie Psichikos Sveikatą

Vis dar gausu daug pasenusių prielaidų ir senamadiško mąstymo, nepaisant kaip stipriai yra pažengusi medicina ir gebėjimas padėti psichikos problemų turintiems asmenims. Svarbu paneigti dažniausius mitus:

• Psichikos sveikatos problemos yra retos: Tai netiesa, nes 1 iš 4 žmonių pasaulyje tam tikru gyvenimo momentu nukentės nuo psichinių ar neurologinių sutrikimų.
• Žmonės, turintys psichikos sveikatos sutrikimų, negali dirbti: Dauguma žmonių, turinčių psichikos problemų, gali būti tokie pat produktyvūs kaip asmenys, neturintys psichikos sveikatos sutrikimų.
• Psichikos sveikatos problemos yra silpnumo požymis: Psichikos sveikatos sutrikimai yra ligos, o ne silpno žmogaus požymiai.
• Psichikos ligas sukelia patys žmonės, kurie nuo jų kenčia: Žmonės nėra kalti dėl savo ligų.
• Tik žmonėms be draugų reikia terapeutų: Yra didelis skirtumas tarp struktūrizuotų kalbėjimo terapijų ir kalbėjimo su draugais.
• Psichikos problemos yra nulemtos tik genetikos ar biologinio disbalanso: Yra daugybė priežasčių, kodėl žmonės patiria psichikos problemas.
• Psichikos sveikatos problemos yra nuolatinės ir jų neįmanoma išgydyti: Daugelis žmonių, po tinkamo gydymo, daugiau ar mažiau pasveiksta.
• Šizofrenija sergantys žmonės turi susiskaldžiusią asmenybę: Šizofrenija nėra tas pats, kas disociacinis tapatumo sutrikimas. Šizofrenija reiškia „proto suskaidymą“, o tai gali paaiškinti šį vyraujantį mitą. Tačiau, kai Eugenas Bleuleris 1908 m. sugalvojo šį terminą, jis bandė „suvokti proto ir elgesio susiskaidymą ir nykimą kaip sutrikimo esmę“.
• Valgymo sutrikimai kankina tik moteris: Su tuo gali susidurti bet kas. Vis dar egzistuoja stereotipas, kad valgymo sutrikimai yra jaunų, baltaodžių, turtingų moterų liga.
• Valgymo sutrikimai yra gyvenimo būdo pasirinkimas: Tai - itin pavojingas mitas. Valgymo sutrikimai yra rimta psichikos sveikatos būklė, o kraštutiniais atvejais tokie sutrikimai gali baigtis mirtimi.
• Visi psichikos ligomis sergantys žmonės linkę į smurtą: Tai mitas. Laimei, kai pasaulis vis geriau suvokia psichines problemas, šis klaidingas supratimas pamažu nyksta. Net asmenys, kurie patiria sunkiausias psichikos ligas, tokias kaip šizofrenija, dažniausiai yra nesmurtiniai.

tags: #sizofrenijos #paplitimas #pasaulyje