Intensyviosios terapijos skyrius (ITS) ligoninėje - tai ypatinga vieta, kurioje kasdien vyksta kova už pacientų gyvybes. Šiame skyriuje dirba aukštos kvalifikacijos specialistų komanda, susitelkusi į sunkiausios būklės pacientų, kuriems reikalinga nuolatinė gyvybinių funkcijų priežiūra ir sudėtingas gydymas, priežiūrą. Intensyviosios terapijos skyriaus slaugytojų darbas reikalauja ne tik profesionalumo ir atsakomybės, bet ir didelės emocinės stiprybės.
Intensyviosios terapijos skyriaus specifika
Intensyviosios terapijos skyrius - tai vieta, kurioje susiduriama su įvairiomis kritinėmis būklėmis, keliančiomis grėsmę paciento gyvybei. ITS gydytojai, dažnai vadinami „intensyvistais“, turi būti universalūs specialistai, išmanantys įvairių ligų, sukeliančių gyvybei pavojingas būkles, valdymą ir gydymą. Tai apima sepsį, kvėpavimo, kraujotakos, inkstų ir kepenų funkcijos nepakankamumą. Vienas pagrindinių ITS darbo aspektų yra organų funkcijų palaikymas įvairiomis priemonėmis - aparatūra, vaistais - kol organas pasveiks arba paciento būklė stabilizuosis.
ITS personalas dažnai susiduria su situacijomis po sudėtingų operacijų, kurios labai stipriai apkrauna organizmą. Todėl ITS specialistų žinios turi apimti ne tik reanimaciją, bet ir chirurgiją, terapiją bei onkologiją. Pagrindinis ITS darbo principas - komandiniai sprendimai. Kritines paciento būkles valdo intensyviosios terapijos gydytojai, o kitų specialybių gydytojai prisijungia pagal savo sritis. Viskas vyksta bendradarbiaujant, sprendžiant drauge, nes nuo to priklauso paciento išgyvenimas.
Slaugytojų vaidmuo intensyviosios terapijos skyriuje
Reanimacijos skyriuje dirbančios slaugytojos atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant kokybišką sunkių pacientų gydymą ir priežiūrą. Jos nuolat stebi paciento būklės pokyčius, kurie gali įvykti bet kurią akimirką, ir yra pasirengusios reaguoti į bet kokius iššūkius. Reanimacijos skyriuje dirbantis slaugytojas turi būti ypač atidus, atsakingas, kritiškai mąstantis, emociškai stiprus ir psichologiškai brandus, gebantis greitai reaguoti į besikeičiančią aplinką.
Pasak skyriaus vyresniosios slaugytojos, būna dienų, kai skyrius būna pilnutėlis, tačiau kartais, net esant ir vienam sunkesnės būklės pacientui, darbo būna tiek, jog tenka atiduoti visą energiją, visas jėgas, siekiant užtikrinti tinkamą ir kokybišką gydymą bei slaugą.
Taip pat skaitykite: Kompleksinės paslaugos
ITS skyriuje taikoma individuali slauga. Slaugytojos ne tik vykdo gydytojų paskyrimus, bet ir vertina paciento gyvybinius poreikius bei savirūpos galimybes, sudaro individualų slaugos planą, pagal kurį slaugo, o kintant paciento būklei, slaugos planas yra keičiamas. Tam tikslui skyriuje pildomas intensyvios slaugos gydymo lapas, kuriame atsispindi vieno paciento, vienos paros gyvybinių veiklų rodikliai, paskirti ir atlikti tyrimai, atlikti gydytojų paskyrimai bei slaugos veiksmai.
Stresas ir emociniai iššūkiai
Darbas intensyviosios terapijos skyriuje yra emociškai sunkus ir reikalauja didelės psichologinės ištvermės. ITS personalas nuolat susiduria su sunkiai sergančiais, kritinės būklės pacientais, o kartais - ir su mirtimi. Tenka praleisti nemažai laiko su mirštančiais žmonėmis ir mokėti emociškai tai atlaikyti, išklausyti artimųjų skausmą ir nerimą. Svarbu mokėti to neišsinešti namo.
Kaip teigia ITS specialistai, empatija yra labai svarbi, tačiau niekas nemoko, kaip ją valdyti. Empatija arba yra, arba tu ją atrandi per praktiką, tačiau ši savybė turi būti minimųjų sąraše.
Reikia pripažinti, kad nemaža dalis pacientų, net pasveikę, patiria sunkių psichologinių sutrikimų: potrauminio streso sindromą, košmarus, baimes. Tai dažniausiai susiję ne tik su sunkia liga, bet ir su gydymu bei pagalba, ką jie patyrė intensyvios terapijos skyriuje. Čia ne kurortas - kalbame apie skausmą, nepatogią padėtį lovoje, sutrikusį paros ritmaą, haliucinacijas. Dėl to dažniausiai žmonės nelinkę nei prisiminti, nei grįžti čia aplankyti gydžiusio personalo. Ir ne todėl, kad nemėgtų, o dėl to, kad nenori grįžti į buvusią sunkią emocinę būseną.
Susidūrimas su mirtimi visada yra stresas, tačiau negali numirti su kiekvienu pacientu. Dirbdamas susikoncentruoji ir nesileidi išmušamas iš vėžių, tačiau vėliau sėdi ir graužiesi: o gal reikėjo elgtis kitaip? Mes dažnai analizuojame situacijas: kas vyko, kaip viską atlikti geriau?
Taip pat skaitykite: Sporto psichologijos praktinis pritaikymas
Komandinis darbas ir tarpusavio palaikymas
Reanimacija ir intensyvioji terapija - tai komandinis darbas. Rinkdamiesi šią specialybę, turite įsivertinti - gebėsite dirbti komandoje ar tai jums nepriimtina, nes čia niekada nebūsite vienas. Net jei esate budintis gydytojas - visada bus kolega, chirurgas, anesteziologas. Turite derinti savo veiksmus su kitais. Reanimatologas niekada nėra vienišas karys. Tai yra viena iš ITS darbo stiprybių.
ITS komandos nariai labai daug išsikalba tarpusavyje. Tai yra gerai, nes išsikrauni, neapkrauni savo šeimos. Šeimai kartais būtų per sunku girdėti tai, ką išgyvename darbe. O čia - mes vienas kitą suprantame iš pusės žodžio. Labai daug juoko, pokštų, bendrų nuotykių, išvykų. Ir dar vienas labai svarbus dalykas - pasitikėjimas kolegomis. Turi mokėti išeiti namo su ramia širdimi, žinodamas, kad tavo pacientas liko patikimose rankose.
Humoro jausmas - tai vienas iš būdų išgyventi ITS skyriuje. Kartais juokiamės iš situacijos, kartais iš savęs, kartais vienas iš kito. Bet tas juokas turi būti subtilus. Turi mokėti neįsižeisti, kai iš tavęs pasijuokia, ir mokėti pats tai daryti.
Pasitenkinimas darbu ir padėka
Nepaisant visų iššūkių ir streso, darbas intensyviosios terapijos skyriuje gali būti labai pasitenkinimą teikiantis. Visada džiaugiamės sėkme tų, kurie pasveiksta.
Tai viena iš tų profesijų, kurioje žmonių padėka - ypatingai svarbi. Kai kurie parašo padėką, išvardina chirurgus, o paskui paminimas ir „intensyvios terapijos skyrius“. Ir žinokit, mums tiek ir tereikia. Prisiminė - jau gerai.
Taip pat skaitykite: Vasaros Ligoninės Psichiatrijos Apžvalga
ITS skyriaus personalas prisimena atvejį, kai po labai sudėtingos operacijos ir ilgo gydymo reanimacijoje pacientas pasveiko. Tą dieną, kai jį perkėlė į skyrių, penkiaminutės aptarimo metu auditorijoje sėdėjo keturiasdešimt žmonių, chirurgai atsistojo ir komandai dėkodami plojo. Tai buvo didžiausias „ačiū“, kokį kada nors teko gauti iš kolegų - ne oficialus, ne parašytas raštelyje, o nuoširdus, gyvas, asmeniškas.
tags: #reanimacijos #skyrius #slaugytoju #patiria #as #stresas