Depresija - tai dažnas ir sudėtingas nuotaikos sutrikimas, paveikiantis milijonus žmonių visame pasaulyje. Tai nėra tiesiog laikinas liūdesys ar energijos trūkumas, bet nuolatinis prislėgtos nuotaikos, beviltiškumo jausmas bei susidomėjimo praradimas įprasta veikla. Laimei, depresija nėra nuosprendis ir daugeliu atvejų galima pilnai pasveikti. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius depresijos gydymo būdus, pradedant savipagalba ir baigiant modernia medicinine pagalba.
Depresijos Supratimas ir Priežastys
Tikime, kad biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai lemia ligos atsiradimą. Depresija yra daugialypis sutrikimas, kurio vystymąsi lemia tiek biologiniai, tiek aplinkos veiksniai. Jį gali sukelti gyvenimo įvykiai, tokie kaip trauma, praradimas ar lėtinis stresas, ir dažnai yra susiję su neuromediatorių, smegenų cheminių pasiuntinių, disbalansu. Be to, paveldimumas taip pat turi įtakos. Depresijos simptomai yra labai įvairūs, juos lemia ir lėtinės ligos, ypač sukeliančios lėtinį skausmą.
Depresijos Simptomai
Depresijos simptomai gali būti įvairūs, tačiau bendri požymiai yra šie:
- Nuolatinis liūdesio ar tuštumos jausmas
- Susidomėjimo ar malonumo praradimas anksčiau patikusia veikla
- Apetito ar svorio pokyčiai
- Nemiga ar per didelis mieguistumas
- Nuovargis arba energijos praradimas
- Bevertiškumo ar per didelės kaltės jausmas
- Sunku susikaupti ar priimti sprendimus
- Pasikartojančios mintys apie mirtį ar savižudybę
Svarbu suprasti, kad depresija nėra silpnumo ar charakterio ydos požymis. Veikiau tai sveikatos būklė, kurią reikia tinkamai suprasti ir gydyti.
Depresijos Priežastys
Depresija gali atsirasti dėl genetinių, biologinių, aplinkos ir psichologinių veiksnių derinio.
Taip pat skaitykite: Rytų Sibiro Laikos priežiūra
- Biologiniai veiksniai: neuromediatorių, smegenų struktūros ir genetikos disbalansas gali prisidėti prie depresijos vystymosi. Smegenų chemija, hormonų kiekis, šeimos istorija, smegenų struktūra. Depresija sergančių žmonių smegenų dalyse, valdančiose nuotaiką, mintis, miegą, apetitą ir elgesį, gali būti cheminis disbalansas. Moteriškų hormonų estrogeno ir progesterono pokyčiai įvairiais laikotarpiais, pavyzdžiui, menstruacijų ciklo, pogimdyminio laikotarpio, perimenopauzės ar menopauzės metu, gali padidinti depresijos riziką. Jums yra didesnė rizika susirgti depresija, jei jūsų šeimoje yra buvę depresijos ar kito nuotaikos sutrikimo atvejų. Didesnė rizika susirgti depresija, jei priekinė smegenų skiltis yra mažiau aktyvi. Tačiau mokslininkai nežino, ar tai atsitinka prieš ar po depresijos simptomų atsiradimo.
- Psichologiniai veiksniai: trauminiai gyvenimo įvykiai, lėtinis stresas ar buvęs piktnaudžiavimas gali padidinti depresijos riziką. Ankstyvosios vaikystės traumos. Kai kurie įvykiai turi įtakos tam, kaip jūsų organizmas reaguoja į baimę ir stresines situacijas.
- Aplinkos veiksniai: tokios problemos kaip finansinės, nedarbas ar socialinės paramos trūkumas gali prisidėti prie depresijos atsiradimo.
Pagalbos Būdai Sergant Depresija
Yra trys pagrindiniai pagalbos būdai, kai susiduriate su depresija: savipagalba, psichologinė ir medikamentinė pagalba. Tačiau vieno iš šių įveikos būdų gali nepakakti norint grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.
Savipagalba: Gyvenimo Būdo Pokyčiai
Visų pirma, tai geresnis sunkių būsenų, su kuriomis susiduriate, supratimas. Kitaip sakant - tinkamos ir Jums suprantamos žinios apie depresiją ir jos įveikos būdus. Tinkamas gyvenimo būdas savijautą gali reguliuoti gerokai labiau nei dažnas įsivaizduoja.
Sveikas gyvenimo būdas gali turėti didelės įtakos kovojant su depresija. Reguliari mankšta pagerina nuotaiką padidindama endorfinų, natūralių organizmo cheminių medžiagų, padedančių gerai savijautai, gamybą. Subalansuota mityba, pakankamas miegas ir piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis vengimas taip pat yra esminiai holistinio požiūrio į depresijos valdymą komponentai.
- Fizinė veikla: reguliarūs aerobiniai fiziniai pratimai arba jų derinimas su kitomis terapijos rūšimis pagerina pacientų, sergančių lengva arba vidutine depresija, būklę.
- Mityba: nuo depresijos apsaugo omega 6 ir omega 3, mikroelementai (geležis, kalis, cinkas, magnis), folio rūgštis, vitaminai B6 ir B12.
- Miego higiena: kokybiškas miegas (ne per mažai ir ne per daug) yra būtinas gerai savijautai.
- Alternatyvios terapijos: biblioterapija, Ajurvedos praktikavimas, akupunktūra, religijos praktikavimas, aromaterapija. Yra žinoma daug atvejų kai reguliari jogos praktika, meditacijos, malda padėjo visiškai atsikratyti depresijos.
- Bendraminčių grupės: prisijungimas prie paramos grupių arba įsitraukimas į bendruomenės veiklą taip pat gali suteikti asmenims ryšio ir supratimo jausmą, sumažinant izoliacijos jausmą.
Psichologinė Pagalba: Psichoterapija
Psichoterapija (pokalbių terapija) yra esminis depresijos gydymo būdas. Plačiai naudojamos kognityvinė-elgesio terapija (KET), dialektinio elgesio terapija (DET) ir tarpasmeninė terapija. Jos padeda asmenims nustatyti ir pakeisti neigiamus mąstymo modelius, plėtoti įveikos strategijas ir pagerinti tarpasmeninius įgūdžius.
Skirtingai nei gydant vaistais, psichoterapija numato daug aktyvesnį paciento vaidmenį. Psichoterapija, dar vadinama „pokalbių terapija”, yra tada, kai žmogus kalbasi su kvalifikuotu terapeutu, kad nustatytų ir išmoktų susidoroti su veiksniais, kurie lemia jo psichikos sveikatos būklę, pavyzdžiui, depresiją. Įrodyta, kad psichoterapija yra veiksminga gydymo priemonė, gerinanti depresija ir kitais psichikos sutrikimais sergančių žmonių simptomus. Psichoterapija dažnai taikoma kartu su medikamentiniu gydymu.
Taip pat skaitykite: Alternatyvus depresijos gydymas
- Kognityvinė Elgesio Terapija (KET): Kognityvinės terapijos tikslas - keisti depresijai būdingas negatyvias nuostatas, pasireiškiančias sergančiųjų polinkiu viską “matyti tamsiomis spalvomis”. Tai trumpalaikis gydymo kursas, kuris gali būti skiriamas tiek stacionare, tiek ambulatoriškai. Daug tyrimų patvirtino kognityvinės psichoterapijos efektyvumą, kartais net pranokstantį antidepresantų poveikį, silpnai ar vidutinio sunkumo depresijai gydyti.
- Dialektinė Elgesio Terapija (DET): Dialektinė elgesio terapija (DBT) yra panaši į CBT, tačiau joje ypatingas dėmesys skiriamas patvirtinimui, t. y. nepatogių minčių, jausmų ir elgesio priėmimui, užuot su jais kovojus. Teorija teigia, kad susitaikę su žalingomis mintimis ar emocijomis galite pripažinti, kad pokyčiai yra įmanomi, ir sudaryti sveikimo planą.
- Psichodinaminė Psichoterapija: Psichodinaminė terapija - tai pokalbių terapijos forma, skirta padėti geriau suprasti ir įveikti kasdienį gyvenimą. Psichodinaminė terapija grindžiama idėja, kad jūsų dabartinę realybę formuoja nesąmoninga vaikystės patirtis. Šios terapijos metu terapeutas padės Jums apmąstyti ir išnagrinėti savo vaikystę ir patirtį, kad padėtų Jums suprasti ir susidoroti su savo gyvenimu.
- Tarpasmeninė Psichoterapija: Ši psichoterapija pagerina ligonio socialinę adaptaciją bei tarpasmeninius santykius, padeda jam išsakyti savo mintis ir jausmus, mažina uždarumą. Tarpasmeninė psichoterapija gali būti labai efektyvi esant socialinei dezadaptacijai.
- Humanistinė Psichoterapija: Tai nedirektyvi psichoterapija remiasi humanistinėmis Rodžerso, Maslou, Perlzo koncepcijomis. Jos metu pacientas išsako savo mintis ir jausmus, o terapeutas padeda jam geriau save suprasti.
- Racionalioji Psichoterapija: Dr. Ellis yra RET (racionaliosios emocinės terapijos) autorius. Ši psichoterapija logiškai pagrindžia sveiką objektyvią realybę, paneigia liguistą suvokimą ir pagerina paciento socialinę adaptaciją. Racionaliosios psichoterapijos tikslas - pašalinti iracionalias idėjas, išsakomas depresija sergančio paciento. Artima jai yra Dr. Glasser RT (realybės terapija- angl. reality therapy) , kur yra skatinami racionalūs sveiki kliento pasirinkimai (dar vadinama pasirinkimo terapija - angl.
Medikamentinis Gydymas: Vaistai Nuo Depresijos
Paprastai biologiniai veiksniai yra itin sureikšminami, todėl Lietuvoje itin dažnas ir lengviausiai prieinamas yra medikamentinis gydymas. Deja, įsitikinimas, kad depresiją galima gydyti tik vaistais yra labai siauras ir neatitinkantis realių žmogaus poreikių, įvairialypių sunkių būsenų priežasčių bei Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijų.
Antidepresantai, tokie kaip selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), serotonino-norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI) ir tricikliai antidepresantai, paprastai skiriami neuromediatorių kiekiui smegenyse reguliuoti. Gali prireikti kelių savaičių, kol bus jaučiamas visas šių vaistų poveikis.
Vaistai nuo depresijos (antidepresantai) yra efektyvus gydymo būdas. Jie padeda sergančiajam normalizuodami cheminių medžiagų pusiausvyrą smegenyse. Patys naujausi antidepresantai pasižymi dideliu efektyvumu, silpnesniu šalutiniu poveikiu ir didesniu saugumu. Pagrindiniais medikamentais ambulatoriškai gydant depresiją tapo selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Tai antidepresantai, veiksmingai šalinantys depresijos požymius, paprasto vartojimo, jų šalutinis poveikis nestiprus, jie nėra labai varginantys.
- Selektyvieji Serotonino Reabsorbcijos Inhibitoriai (SSRI): citalopramas, fluoksetinas, fluvoksaminas, paroksetinas, sertralinas yra sąlyginai nauja antidepresantų grupė, veiksmingai šalinanti depresijos simptomus. Šios grupės vaistų paprasta vartoti (vieną kartą per dieną), be to, jie saugūs perdozavus (platus terapinis indeksas). SSRI šalutiniai poveikiai nestiprūs ir mažiau varginantys.
- Serotonino ir Noradrenalino Reabsorbcijos Inhibitoriai (SNRI): depresiją gydo didindami neuromediatorių serotonino ir noradrenalino kiekį smegenyse.
- Tricikliai ir Tetracikliniai Antidepresantai: depresiją gydo didindami neuromediatorių serotonino ir noradrenalino kiekį smegenyse.
- Noradrenalino ir Dopamino Reabsorbcijos Inhibitoriai (NDRI): Šiais vaistais galima gydyti depresiją didinant dopamino ir noradrenalino kiekį smegenyse.
- Monoaminooksidazės Inhibitoriai (MAOI): MAOI gydo depresiją didindami norepinefrino, serotonino, dopamino ir tiramino kiekį jūsų smegenyse.
- N-Metil D-Aspartato (NMDA) Antagonistai: N-metil-D-aspartato (NMDA) antagonistai gydo depresiją didindami glutamato kiekį smegenyse.
- Vaistinės žolelės: Nuo seno depresijos gydymas pradedamas paprastu homeopatiniu vaistu - paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum). Jonažolė vartojama lengvai depresijai gydyti ir efektyvumu kartais gali prilygti antidepresantams, nors tai patvirtina ne visi tyrimai.
Kiti Gydymo Būdai
- Elektrokonvulsinė Terapija (EKT): Sunkiais depresijos atvejais, kai nepadeda kiti gydymo būdai, gali būti rekomenduojamas elektrokonvulsinis gydymas. Tai kontroliuojamos elektros srovės poveikis smegenims, sukeliantis trumpą priepuolį. Nors tikslus mechanizmas nėra visiškai suprantamas, kai kuriais atvejais jis buvo veiksmingas.
- Transkranijinė Magnetinė stimuliacija (TMS): Kartais taikoma transkranijinė magnetinė stimuliacija. Tai neinvazinė procedūra, kuri naudojant magnetinius laukus stimuliuoja nervų ląsteles smegenyse. Paprastai ji naudojama, kai kiti gydymo būdai nebuvo sėkmingi. TMS laikoma saugiu ir gerai toleruojamu gydymo metodu.
- Šviesos terapija: Baltos šviesos dozių poveikis gali padėti sureguliuoti nuotaiką ir pagerinti depresijos simptomus. Šviesos terapija paprastai taikoma sergant sezoniniu afektiniu sutrikimu, kuris dabar vadinamas didžiuoju depresiniu sutrikimu su sezoniniu pobūdžiu.
- Miego deprivacija: Gydant šiuo būdu ligoniai nemiega visą parą (24 valandas). Paskui dvi naktis miega natūraliu miegu. Vėliau procedūra kartojama. Jei būklė pagerėja, tai kartojama tris kartus. Gydymas nutraukiamas, jei ligonio savijauta po dviejų seansų nekinta arba pablogėja.
Gydymui Atspari Depresija
Vieno gydymui atsparios, arba rezistentiškos, depresijos apibrėžimo nėra, tačiau vyrauja sutarimas ją vadinti būkle, kuri nepasiduoda gydymui dviem skirtingais antidepresantais, skiriamais maksimaliomis dozėmis bent keturias savaites. Tai sunki būklė. Liga išvargina tiek pacientą, tiek jo artimuosius, kelia pavojų santykiams, didina paciento savižudybės riziką, veda link nepasitikėjimo gydytojais, o tai apsunkina tolimesnes pastangas jam padėti.
Jei kalbame apie gydymui atsparią depresiją, žmogus jau bus susidūręs su psichiatrais. Dažnu atveju bus ne tik susidūręs, o gal net daugiau ar mažiau nusivylęs, nes tai reikš, kad jau bent du gydymo kursai maksimaliomis dozėmis bent po keturias savaites buvo be patenkinamo efekto. Tad čia reikėtų kalbėti ne apie kreipimąsi, o apie kantrybę ir pasitikėjimą toliau ieškoti išeičių, kurių tikrai yra.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos problemų sprendimas tradiciniais metodais
Gydymui atspariai depresijai gydyti reikia maksimalių vaistų dozių, medikamentų derinių. Dažnai skiriamas dviejų antidepresantų derinys, gali reikti ir kombinacijos su neuroleptikais, (antipsichotikais), kitomis vaistų klasėmis, pvz., benzodiazepinais, nuotaikos stabilizatoriais. Labai efektyvus gydymas elektroimpulsine terapija.
Kaip Padėti Artimajam, Sergančiam Depresija?
Kai vienas iš šeimos narių serga depresija, ir ypač, jeigu ji yra vidutinio arba sunkaus lygio, tai reiškia, kad serga visa šeima. Artimieji turi labai daug įtakos, kad padėtų žmogui pasveikti. Jų elgesys šeimoje ir buvimas kartu su savo artimuoju, gali tiek padėti žmogui sveikti ir gyti nuo depresijos, tiek atvirkščiai - gali kaip tik padėti jam sirgti. Vienas iš pagrindinių ir pirmųjų dalykų, ką reikia šeimai suprasti, tai žinoti, kokia yra liga depresija. Ir būtent kokia jos forma serga artimasis, nes depresijos formų yra pačių įvairiausių.
Kreipimasis Pagalbos
Puikiai žinome, kad susidurdamas su depresija galite jaustis visiškai išsekęs, nuolat pavargęs, bejėgis ir netikėti, kad kas nors apskritai gali Jums padėti. Kai taip jaučiatės, tikrai sunku įsivaizduoti tinkamo gydymo paieškas, kelti klausimus, kaip rūpinimąsi savimi ir specialistų pagalbą suderinti su darbu ar mokslu, kaip pasakyti šeimai ir t.t. Nuolat sutinkame žmones, kurie jau išbandė daug neproduktyvių kelių bandydami spręsti savo sunkumus. Daug būdų, kurie nepadėjo arba pablogino situaciją. Ir tai tikrai išsekina paskutinius vilties lašus, kurie dar liko sunkioje būsenoje. Bet šiandien siūlome galvoti mažais žingsneliais. Tai padės.
Tikrai galite paimti į rankas telefoną, tuomet galite surinkti telefono numerį ir palaukti, kol atsiliepsime. Arba tikrai galite užsiregistruoti konsultacijai internetu. O toliau viskas vėl bus po žingsnelį: ateisite į susitikimą (galite prašyti, kad kas nors Jus palydėtų), papasakosite, kaip jaučiatės ir kartu sutarsime, kokius pagalbis kelius renkamės toliau. Kai jaučiatės išsekęs, neeikvokite jėgų bandydamas aprėpti visą visumą. Kreipkitės į polikliniką, kurioje esate registruotas, ir sužinokite, koks Psichikos sveikatos centras Jums priklauso. Užsiregistruokite konsultacijai pas psichiatrą ir/arba psichologą. Ši pagalba Jums nieko nekainuos.
Būtinai pasinaudokite ne tik konsultacijos pas psichiatrą galimybe, kurios metu Jums greičiausiai bus paskirti vaistai, bet aktyviai prašykite konsultacijos pas psichologą. Tiesa, paprastai nemokamų konsultacijų pas psichologą kiekis Psichikos sveikatos centruose būna ribotas (pvz., iki 10 konsultacijų per metus). Ir dažniausiai toks trumpas laikas nėra pakankamas ilgalaikiams sunkumams spręsti.