Įvadas
Kiekvienas žmogaus veiksmas, net ir tas, kurio tikslingumo mes visiškai nesuvokiame, turi tam tikrą motyvą. Pasąmonės procesai, kurių svarbiausia dalis yra tam tikras rezultatas, tikslas ar motyvas, dažnai lemia žmogaus veiksmų kryptį. Motyvacija - tai veiklos tikslo buvimas ir jo siekimas. Šiame straipsnyje išnagrinėsime Robbins elementarųjį motyvacijos procesą, jo teorinius pagrindus ir praktinį pritaikymą.
Motyvacijos Apibrėžimas ir Svarba
Frazė "jis arba ji turi gabumų, tačiau jų nepanaudoja" tapo kliše. Nedaugelis individų visiškai arba iš dalies išnaudoja savo potencialą. Tomas Edisonas pabrėždavo atkaklaus darbo svarbą siekiant sėkmės, sakydamas: "Genijus yra vienas procentas įkvėpimo ir 99 procentai prakaito". Tai, kad vieni žmonės dirba daugiau už kitus arba labiau stengiasi, yra faktas. Dėl to menkesnių gabumų žmonės gali pasiekti geresnių rezultatų nei jų labiau apdovanoti kolegos. Dėl šios priežasties žmogaus darbas priklauso ne tik nuo gebėjimų, bet ir nuo motyvacijos. Mus auklėja įvairi aplinka (mokykla, bažnyčia, šeima, darbas, organizuotas sportas), kur neįmanoma gerai jaustis, jei neturi motyvų.
Motyvacija jau seniai domisi vadovai ir vadybos teoretikai ir ją sieja su organizacijos tikslų pasiekimu, veikiant jos darbuotojus. Motyvaciją galime apibrėžti, remdamiesi tam tikromis išorinio elgesio sąvokomis. Suinteresuoti žmonės labiau stengiasi pasiekti geresnių veiklos rezultatų nei nesuinteresuoti. Tačiau toks apibrėžimas yra reliatyvus ir mažai ką pasako. Aiškiau ir akivaizdžiau būtų sakyti, kad motyvacija yra noras kažką daryti ir jį lemia veiksmo galimybė patenkinti poreikį, tačiau tai būtų nekonkretu. Poreikis reiškia fiziologinį ar psichologinį deficitą, dėl kurio tam tikri rezultatai ir atrodo patrauklūs.
Motyvavimo sąvoka kilusi iš lotynų kalbos žodžio "movere" (judėti, versti). Motyvavimas suprantamas kaip judėjimo, veiklos priežastis, kuri mus skatina veikti, daryti. Motyvaciją galime apibrėžti, remdamiesi tam tikromis išorinio elgesio sąvokomis. Suinteresuoti žmonės labiau stengiasi pasiekti geresnių veiklos rezultatų. Motyvacija yra noras kažką padaryti ir jį lemia veiksmo galimybė patenkinti poreikį. Poreikis reiškia fiziologinį ir psichologinį deficitą, dėl kurio tam tikri rezultatai ir atrodo patrauklūs.
Nepatenkintas poreikis sukelia įtampą, kuri skatina tam tikras žmogaus paskatas. Šios paskatos sužadina konkrečius tikslus, kurie, jei įgyvendinami, patenkina poreikį ir sumažina įtampą. Suinteresuoti darbuotojai išgyvena įtampos būseną. Kad sumažintų šią įtampą, jie užsiima tam tikra veikla. Kuo didesnė įtampa, tuo intensyvesnė veikla reikalinga šiai įtampai sumažinti. Dažnai yra žinomos išorinės veiklos priežastys (geras uždarbis, pripažinimas, geri santykiai su kolegomis, pasitenkinimas darbu), tačiau tikrosios veiklos priežastys gali būti paslėptos ir nedeklaruojamos sąmoningai. Motyvai retai pasireiškia tiesiogiai. Tik iš parodyto aktyvumo, elgsenos galima spręsti apie darbuotojo motyvus, poreikius, interesus ir lūkesčius.
Taip pat skaitykite: Motyvacijos Lektorių Kursų Programos
Pavyzdžiui, jei mes matome, kad žmogus perka daug alaus (elgsena), tai to priežastis gali būti troškulys, pyktis, nuobodulys, liūdesys, džiaugsmas ar įprotis (motyvai). Dažnai veikia ne vienas, bet visas motyvų paketas. Tam tikroje situacijoje veikiantys motyvai vadinami aktyviaisiais motyvais. Jei yra dominuojantys, lemiantys konkrečią veiklą. Pavyzdyje - noras atsigerti alaus - aktyvusis motyvas. Greta aktyviųjų motyvų esti ir įpročio motyvų. Jie yra bendri ir tik stiprina žmogaus nusistatymą, formuoja pagrindinę elgsenos kryptį, todėl dažnai yra vadinami požiūriu (įsitikinimu, interesu, neigimu). Tarp abiejų motyvų grupių vyksta kaita, poveikis, dažnai konkurencinė kova. Vyrauja nuostata - gerti yra blogai, bet jei išgėrus nors kiek palengvės, reikia apsispręsti - ką pasirinkti?
Kad elgsena būtų tinkamai stimuliuojama:
- Tikslas turi būti vertas dėmesio (motyvavimo stiprumas);
- Turi būti stimulas tikslui siekti (atlyginimas);
- Tikslas turi būti realus (realizavimo galimybė).
Kai poreikis patenkinamas, jis daugiau nestimuliuoja veikos, kol neatsiranda naujas deficitas. Apibendrinus įvairias motyvavimo teorijas, galima išskirti poreikių ir procesų motyvavimo teoriją. Kai vadovas ieško sėkmingos darbuotojo veikos priežasčių, reikia išsiaiškinti:
- Iš kur tos priežastys kyla - iš situacijos ar asmenybės?
- Kokios priežastys yra stabilios ir kokios trumpalaikės ir kintamos?
Pagal vyraujančias veiklos priežastis pasirenkami atitinkami veiklos motyvatoriai. Motyvavimo sistema labai priklauso nuo darbuotojų vertybių tipo. Vertybių klasifikavimo galimybės labai įvairios. Kai materialinis gyvenimo ir saugumo lygis tikrai žemas, tiek darbininkai, tiek tarnautojai į pirmą vietą iškėlė aukštesnio lygio motyvus: "bet kurį darbą reikia dirbti gerai". Pasirenkant konkretų motyvavimo elementą, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas esamai darbuotojo orientacijai.
Pagrindinės Motyvacijos Teorijos
Motyvacijos teorijos susiformavo XIX-XX amžiaus sandūroje. Pradininkas - F. Taylor’as, atlikęs bandymą, akcentavo darbo proceso ir poreikių svarbą. Filosofai Jeremy Bentham ir John Stewart Mill motyvaciją apibrėžė hedonistiniu požiūriu. Jie teigė, kad žmonės yra valdomi troškimo pasiekti malonumą ir išvengti skausmo. Psichologijos mokslas ištyrė, kad ši nuomonė davė pradžią požiūriui, jog įgimti instinktyvūs skirtumai motyvuoja individus elgtis skirtingai. S.Freud’as pateikė mintį, kad individo motyvacija yra ryškiai sąlygojama jo pasąmonės. Individai dažnai nieko nežino apie savo tikruosius norus ir jėgas, kurios priverčia skirtingai elgtis. B.F.Skinner’io teorija pagrįstai teigia, kad motyvacija kyla iš skatinimo ir atsakomybės sąveikos. Pavyzdžiui, skurdas verčia ieškoti darbo, o kai tik individas jį gauna, yra skatinamas sunkiai ir atsakingai dirbti tam, kad padidintų savo pajamas.
Taip pat skaitykite: Įžvalgos apie LAMABPO metodiką
Visos šiuolaikinės motyvacijos teorijos įtraukia žmonių poreikių iki tam tikro laipsnio koncepciją, kadangi pastangos patenkinti šiuos poreikius parodo, kada ir kaip atsiranda žmogaus aktyvumas. Pagrindiniai žmogaus poreikiai yra fiziologiniai: maistas, gėrimai, miegas ir pastogė. Dauguma žmonių dar jaučia prisirišimo ir bendravimo su kitais poreikį; jie nori jaustis reikalingais ir naudingais visuomenei, kurioje jie dirba ir gyvena. Didieji pagrindinių motyvacijos teorijų autoriai yra A.H.Maslow, C.P.Alderfer, F. Herzberg ir D.McGregor. Pagrindinės motyvacijos teorijos stengiasi nustatyti tikslų pasirinkimą, o taip pat ir priežastis, kodėl kai kurie dalykai yra svarbesni vieniems žmonėms nei kitiems.
A.H. Maslow Poreikių Hierarchijos Teorija
Bene įtakingiausias motyvacijos teorijų autorius yra A.H.Maslow, kuris teigia, kad individai yra motyvuojami penkiais poreikiais. Kai pirmasis poreikių lygis yra patenkintas, individai stengiasi patenkinti antrąjį poreikių lygį, vėliau trečią, ketvirtą ir pagaliau penktą. Šie poreikiai yra:
- Fiziniai, kurie patenkinami tam, kad individas išliktų. Jie apima maistą, pastogę, apsirengimą, šilumą ir šviesą.
- Saugumo. Kai jau yra patenkinti fiziologiniai poreikiai, ieškomas saugumas namuose, darbe, apsisaugojimas nuo nelaimingų atsitikimų.
- Socialiniai.
- Pripažinimo. Šis poreikis apima autoritetą ir įtaką kitiems. Lygiavertis yra tiek troškimas valdyti, tiek ir vidinis reikalavimas savigarbai.
- Savirealizacijos. Šis poreikis užima aukščiausią vietą hierarchijos sistemoje. Jis apima kūrybinę veiklą ir asmeninės pilnatvės pasireiškimą. Patenkinęs visus poreikius iki šio aukščiausio poreikio, individas, be abejonės, norės patenkinti visus kitus įmanomus pasiekti poreikius: vystyti savo įgimtus sugebėjimus ir talentą.
Nors Maslow teorija siūlo patogų būdą nuosekliai patenkinti būtiniausius poreikius, vis dėlto, išskiriama keletas problemų, susijusių su autoriaus požiūriu į motyvaciją. Kai kurie žmonės apskritai neturi Maslow įvardintų poreikių, žmonės gali būti motyvuoti patenkinti dviejų lygių poreikius tuo pačiu metu.
C.P. Alderfer ERG Teorija
Alderfer išskyrė 3 poreikių grupes: egzistencijos, giminystės ir augimo. Šią savo poreikių teoriją pavadino ERG (lietuviškai - EGA). Ši teorija teigia, kad pirmoje pakopoje yra egzistencijos poreikiai, kurie atitinka ir Maslow fiziologinius poreikius, materialinę saugumo poreikių dalį. Antra pakopa - giminystės poreikiai. Ji apima saugumo (žmonių tarpusavio santykius) ir socialinius poreikius. Viršuje yra augimo poreikiai, kuriuos sudaro pagarbos ir saviraiškos poreikiai.
Pagal ERG teoriją, žmogų gali veikti ne vienas, o keli poreikiai vienu metu. Be to, ši teorija teigia, kad nėra tokios griežtos poreikių hierarchijos, kad žemesniojo lygio poreikiai turėtų būti patenkinti, prieš patenkinant aukštesniojo lygmens poreikius. Individas gali siekti augimo poreikių patenkinimo, net jei ir nepatenkinti egzistencijos ar giminystės poreikiai. Alderfer teigia, kad visos 3 poreikių grupės gali veikti vienu metu.
Taip pat skaitykite: Skaitykite apie motyvacijos kontrolę
F. Herzberg Dviejų Veiksnių Teorija
Herzberg’as tyrinėjo profesionalius darbuotojus, klausdamas jų, kas labiausiai didina ar mažina pasitenkinimą darbu. Tarp veiksnių, sukeliančių nepasitenkinimą, buvo nurodyti šie: neatitinkamas atlyginimas, blogi tarpusavio santykiai su kolegomis, silpna vadovaujančio personalo priežiūra, nemalonios fizinės darbo sąlygos bei papildomos naudos darbuotojams iš organizacijos nebuvimas. Pastebima, kad higieniniai faktoriai labiau yra sietini su darbo sąlygomis nei su pačiu darbu, be to, tam tikro higieninio faktoriaus pagerinimas nebus įsimintinas ilgam laikui.
Motyvuojantys veiksniai sąlygoja geresnės kokybės darbą, tačiau higieniniai faktoriai to negarantuoja: darbuotojas gali atsisakyti nuo sunkaus darbo, kadangi tam tikras higieninis elementas darbe buvo tik patenkinantis, bet neadekvatus jam. Panašiai ir tinkamų motyvuojančių veiksnių nebuvimas neskatins darbuotojo atsisakyti nuo tam tikro darbo, bet motyvuojančių veiksnių įtakos darbuotojų elgesiui padidinimas pagerins darbuotojų pastangas bei darbo atlikimą.
D. McGregor Teorijos X ir Y
D.McGregor’as pasiūlė du aiškiai skirtingus požiūrius į žmogų: vienas iš esmės neigiamas ir vadinamas teorija X, antrasis iš esmės teigiamas ir vadinamas teorija Y. Remiantis teorija Y, vadovai ieško būdų, kaip motyvuoti pavaldinius per pasiekimo tikslus, savigarbą bei realizacijos perspektyvą.
Proceso Teorijos: Lūkesčių ir Teisingumo Teorijos
Aukščiau išvardinti teoretikai ir jų teorijos yra priskiriamos poreikių teorijos krypčiai, o pagrindiniai proceso teoretikai yra V.H.Vroom, L.W.Porter ir E.E. Lawler. Jų veikla bendrai vadinama lūkesčių (vilčių) teorija. Teisingumo teorija taip pat priklauso šiai grupei, ją išvystė J.S.Adams’as.
Teisingumo teorija tvirtina, kad darbuotojų įvertinimas, parodantis, ar teisingai ir sąžiningai su jais elgiamasi organizacijoje, yra labiausiai jų motyvaciją sąlygojantis veiksnys. Pagal teoriją, individai, tegul ir nesąmoningai, bet vis dėlto nuolat lygina darbui įdėtas asmenines pastangas su organizacijos teikiamu atlygiu. Jei darbuotojas tiki, kad atlygis už jo darbą sutampa su kitiems darbuotojams teikiamu atlygiu (atitinkamai pagal tai, kiek pastangų įdėta), jaučiama "padalinto teisingumo" būsena ir darbuotojai būna patenkinti. Kitu atveju atsiranda "pažinimo disonansas", reiškiantis, kad darbuotojas nusiteikia darbui atitinkamai pagal tai, ar jo pastangų/atlygio proporcija organizacijos atžvilgiu yra išbalansuota, lyginant su kitų darbuotojų proporcijomis.
Lūkesčių (vilčių) teorija tvirtina, kad individo elgesį atspindi jo paties pasiekti tikslai ir tikėjimas tuo, kad tai, ką individas yra išmokęs, padės jo tolesnei sėkmei. Galutinai lūkesčių teoriją suformulavo V.Vroom 1960m., o išvystė Porter ir Lawler 1968m.
D. McClelland Poreikių Teorija
D.McClelland’as bei kiti pasiūlė tris aktualius pagrindinius darbo motyvus arba poreikius. Jie vadinami McClelland’o poreikių teorija:
- Pasiekimų poreikis - siekimas pranokti, pasiekti vertinant tam tikrais standartais, pastangos išsikovoti sėkmę.
- Valdžios poreikis - poreikis priversti kitus elgtis taip, kaip jie priešingu atveju nebūtų pasielgę.
- Poreikis priklausyti - draugiškų ir artimų žmogiškų santykių siekimas.
Praktinis Motyvacijos Taikymas
Vadovai/mokytojai turėtų žinoti veiksnius, sukuriančius motyvaciją, tam, kad paskatintų darbuotojus/mokinius dirbti efektyviau, greičiau, sunkiau, su didesniu entuziazmu. Paprastai darbuotojai yra suinteresuoti užsidirbti pragyvenimui, iš dalies patenkinti savo poreikius pačiu darbu, socialiniu saugumu, kolegų pagarba ir pan. Organizacijos atlyginimų sistema pirmiausia akcentuojama kaip motyvacija ir tik paskui kaip atsiskaitymo už darbą būtinybė.
Svarbu suprasti, kad kiekvienas individas yra unikalus, todėl motyvacijos strategijos turėtų būti pritaikytos individualiems poreikiams ir vertybėms.
tags: #robbins #elementarusis #motyvacijos #procesas