Spartėjantis gyvenimo tempas, netikėti pokyčiai ir krizės kelia vis daugiau iššūkių mūsų psichikos sveikatai. Žmonės vis dažniau kreipiasi į psichikos sveikatos specialistus, tačiau neretai painioja panašiai skambančias specialybes, o tai gali apsunkinti reikiamo specialisto paiešką. Šiame straipsnyje aiškiai apžvelgiame, kas yra sveikatos psichologas, kuo jis skiriasi nuo kitų psichikos sveikatos specialistų ir kada jo pagalba yra tinkamiausias pasirinkimas.
Psichikos sveikatos specialistai: kas jie tokie?
Yra daugybė psichikos sveikatos specialistų - psichiatras, psichologas, terapeutas, koučeris. Nors visi šie specialistai dirba su žmogaus emocine sveikata, jų išsilavinimas, požiūris ir pagalbos metodai skiriasi. Vieni gali diagnozuoti ir gydyti vaistais, kiti padeda per pokalbius ar terapiją, o koučeriai labiau orientuojasi į asmeninį tobulėjimą ir motyvaciją.
Psichologas
Psichologas - tai psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro studijas universitete baigęs asmuo. Psichologo įgytą kvalifikaciją įrodo bakalauro ir magistro psichologijos studijų diplomai. Priklausomai nuo baigtos magistro studijų programos, psichologai turi konkrečią specializaciją: klinikinis psichologas, sveikatos psichologas ir t.t. Psichologas nėra gydytojas, taigi, jis negali diagnozuoti psichikos sutrikimo bei skirti vaistų - psichologas konsultuoja, atlieka diagnostinį asmens vertinimą. Palyginti su psichiatrais, psichologai linkę daugiau dėmesio skirti socialiniams, kultūriniams ir aplinkos veiksniams, o ne biologiniams.
Į psichologą verta kreiptis, kai jaučiate įtampą, nerimą, nuovargį ar tiesiog nebesuprantate, kas vyksta jūsų viduje. Kartais tai būna santykių sunkumai, prarasta motyvacija ar nuolatinis liūdesys. Psichologo konsultacija padeda išsikalbėti, geriau pažinti save ir rasti būdus, kaip susitvarkyti su jausmais. Trumpai tariant, psichologas gydo žodžiais, o psichiatras - vaistais. Jei sunku rasti laiko ar norisi daugiau privatumo, galima rinktis psichologo konsultaciją internetu - ji tokia pat veiksminga kaip ir gyvai.
Psichiatras
Psichiatras - tai medicinos studijas ir psichiatrijos rezidentūrą baigęs gydytojas. Jis turi LR Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą licenciją ir gali diagnozuoti visus psichikos sutrikimus, sudaryti gydymo planą, paskirti vaistus, taip pat nukreipti pacientą pas kitus reikiamus specialistus. Jis įvertina paciento psichikos būseną, diagnozuoja psichikos sutrikimus, sudaro gydymo planą, skiria reikiamus vaistus psichikos sutrikimams gydyti, siunčia pacientą pas kitus reikiamus specialistus. Atsižvelgdamas į konkrečią problemą, psichiatras gali skirti gydymą. Jis gali paskirti antidepresantus, antipsichozinius vaistus, nuotaikos stabilizatorius, stimuliatorius, raminamuosius vaistus. Pradėjus vartoti medikamentus, gydytojas stebi paciento simptomus, kad įvertintų pagerėjimo požymius ir bet kokį patiriamą šalutinį poveikį. Remdamasis šia informacija, jis gali pakeisti dozę arba paskirti kitokius vaistus.
Taip pat skaitykite: Mokinių psichologinė gerovė
Į psichiatrą vertėtų kreiptis tada, kai emocinė ar psichinė kančia tampa tokia stipri, kad jaučiate, jog be vaistų ar medicininės pagalbos sunku susitvarkyti. Psichiatras gali padėti esant šioms būklėms: sunkiai depresijai ar nerimui, miego ir nuotaikos sutrikimams, valgymo ar priklausomybės problemoms, ryšio su realybe praradimui arba kitiems lėtiniams psichikos sutrikimams. Jei jaučiate, kad jūsų būklė trukdo kasdieniam gyvenimui, nesidrovėkite kreiptis - profesionali pagalba gali būti pirmas žingsnis į geresnę savijautą. Šiandien dalį psichiatrinių konsultacijų galima atlikti ir internetu - tai saugus, greitas ir patogus būdas gauti pagalbą neišeinant iš namų.
Psichoterapeutas
Psichoterapeutas - tai psichologas, gydytojas (dažniausiai psichiatras) ar kitas specialistas, kuris po aukštojo mokslo studijų papildomai pabaigė kurios nors psichoterapijos krypties mokymo kursą, trunkantį ne mažiau kaip 3 metus. Psichoterapeutas turi jo kompetenciją patvirtinantį kursų baigimo pažymėjimą. Psichoterapeutas yra baigęs kelerių metų akredituotus psichoterapinius mokymus, kuriuos užbaigia egzaminas. Jie gali turėti įvairų išsilavinimą, dažnai baigę psichologijos, psichiatrijos ar socialinio darbo studijas. Psichoterapeuto kompetenciją ir profesionalumą taip pat galite nustatyti pagal jo narystę psichoterapijos asociacijoje, pavyzdžiui, LPA.
Psichoterapija - gydymas pokalbiu, problemos analizuojamos giliau negu psichologinių konsultacijų metu, remiantis konkrečia psichoterapine paradigma: geštalto, kognityvine-elgesio, egzistencine, psichodinamine ar kt. Psichoterapija gydo psichologinėmis priemonėmis, t. y. žodžiu, ir yra ilgalaikė. Ji gali vykti internetu. Su terapeutu galite susitikti du kartus per savaitę arba kartą per mėnesį. Priklausomai nuo to, kaip jaučiatės. Psichoterapija gali padėti prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo aplinkybių, patyrinėti ir geriau suprasti save ir kitus žmones, palaikyti geresnius santykius.
Psichoterapija gali būti naudinga tuomet, kai ilgesnį laiką vargina nerimas, panikos arba nerimo priepuoliai, pasikartojanti arba užsitęsusi depresija, kai tam tikri asmenybės bruožai trukdo jums arba aplinkiniams žmonėms, kai santykiuose su skirtingais žmonėmis kartojasi tie patys arba panašūs iššūkiai, kai darbinėje ar kitoje gyvenimo srityje ištinka krizė, sunku daryti sprendimus ir priimti pokyčius, kamuoja žema savivertė, vargina neaiškūs fiziniai simptomai arba pojūčiai, kurie neturi jokio aiškaus fizinio pagrindo.
Terapeutas gali jums padėti įvairiomis temomis. Į jį galite kreiptis dėl bet kokio psichologinio skausmo, liūdesio, lengvesnių depresijos ir nerimo formų, santykių problemų, streso ir perdegimo, traumų, žemos savivertės, motyvacijos praradimo, noro pažinti save ir tobulėti.
Taip pat skaitykite: Kas yra medicinos psichologija?
Koučeris
Koučeris padės jums nustatyti tikslus ir jų siekti. Kitaip nei psichoterapeutas, koučeris daugiau dėmesio skiria dabarčiai ir ypač ateičiai. Jis mažiau dirba su praeitimi. Koučingas nėra gydymo metodas. Jo metodikoje naudojami tikslingi klausimai, padedantys jums patiems priimti sprendimą. Jie priverčia jus gerai pagalvoti. Koučeris nesakys, ką daryti, bet padės jums patiems rasti atsakymus. Problema ta, kad, deja, bet kas gali vadintis koučeriu. Jie neprivalo turėti jokio specialaus išsilavinimo. Profesionalą galite atskirti pagal tai, kad jis baigė oficialios institucijos, pavyzdžiui, MŠMT, akredituotus koučingo mokymus. Idealiu atveju jis taip pat turėtų būti sertifikuotas arba būti tarptautinių trenerių institucijų EMCC ar IFC narys.
Dažniausiai pasitaikančios koučingo temos - motyvacija arba sprendimų priėmimas, taip pat darbas, santykiai, finansai ir kitos temos. Koučeris padės jums rasti savo viziją, išsiaiškinti, ko iš tikrųjų norite, ir iš tos vietos judėti pirmyn.
Kas yra sveikatos psichologas?
Sveikatos psichologas - tai psichologas, baigęs klinikinės psichologijos arba sveikatos psichologijos studijas. Tai ne specializacija, o pareigybė. Medicinos psichologas - tai sveikatos apsaugos sistemoje dirbantis psichologas, baigęs klinikinės psichologijos arba sveikatos psichologijos studijas ir turintis medicinos psichologo spaudo numerį.
Sveikatos psichologo kompetencijos ir veikla
Sveikatos psichologas atlieka psichologines konsultacijas tiek žmonėms, patiriantiems psichologinių sunkumų, tiek žmonėms, turintiems psichikos sutrikimų, veda psichologines grupes, psichoedukacinius užsiėmimus, relaksacijas, atlieka psichologinį įvertinimą, rašo psichologinio įvertinimo išvadą. Medicinos psichologas neturi teisės diagnozuoti psichikos sutrikimų ar išrašyti psichiką veikiančių vaistų; esant reikalui tai atlikti, rekomenduoja asmeniui kreiptis į psichiatrą.
Sveikatos psichologas gali padėti įvertinti ir spręsti su sveikata susijusius emocinius bei psichologinius sunkumus, pagerinti bendrą gyvenimo kokybę ir sveikatos būklę. Daugelis pacientų susiduria su įvairiomis problemomis, kurios tiesiogiai veikia jų bendrą sveikatą - nuo lėtinio streso iki psichosomatinių sutrikimų.
Taip pat skaitykite: Pagalba psichologinėje srityje
Kada kreiptis į sveikatos psichologą?
Į sveikatos psichologą verta kreiptis šiais atvejais:
- Po traumų ar sudėtingų sveikatos sutrikimų: Reabilitacija dažnai tampa ne tik fiziniu, bet ir emociniu išbandymu. Psichologinė pagalba padeda pacientams išlaikyti motyvaciją, priimti ilgalaikio gydymo procesą ir efektyviau bendradarbiauti su specialistais.
- Sergant neurologinėmis ligomis: Neurologiniai sutrikimai, tokie kaip insultas, išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga ar neuropatiniai skausmai, dažnai turi didelį poveikį žmogaus emocinei būklei, savivertei ir gyvenimo kokybei. Psichologas gali padėti pacientams įveikti nerimą, stresą, depresiją, kuriuos sukelia neurologinės ligos.
- Esant emociniams sunkumams: Kviečiame kreiptis esant įvairiems psichologiniams sunkumams - susiduriant su pablogėjusia nuotaika, padidėjusiu nerimu, panikos atakomis, perdegimu. Taip pat jeigu Jus ištiko krizė gyvenime, netektis, iškilo santykių problemos, o galbūt tiesiog kamuoja jausmas, jog esate pasimetęs savo gyvenime ar kyla kiti kasdieninio gyvenimo klausimai, kurių pačiam išspręsti vis nepavyksta.
- Norint geriau pažinti save ir tobulinti emocinio valdymo įgūdžius.
Kaip vyksta psichologinis įvertinimas?
Psichologinio vertinimo metu, remiantis psichologinio įvertinimo metodais, atliekamas paciento psichologinio funkcionavimo ypatumų (asmenybės, emocinių, kognityvinių ir elgesio), psichologinių sunkumų ir galių, psichikos sutrikimų simptomų ir požymių, sveikatos būklę veikiančių veiksnių nustatymas ir rašoma išvada su rekomendacijomis, kaip spręsti paciento psichologines problemas.
Svarbūs faktoriai, lemiantys terapijos sėkmę: nuo asmens motyvacijos, pastangų, įdėto darbo į terapinį procesą ir tvirtas ryšys tarp kliento ir specialisto.
Kaip pasirinkti tinkamą specialistą?
Svarbu atkreipti dėmesį į specialisto išsilavinimą, ar yra baigęs tiek psichologijos bakalauro, tiek magistro studijas. Taip pat svarbu, su kokiomis problemomis dirba psichologas, ar galės padėti žmogui, patiriančiam sunkumus. Renkantis psichoterapeutą, svarbu atsižvelgti į tai, kokias psichoterapijos studijas baigęs. Lietuvoje dažniausiai psichoterapeutai taiko kognityvinę elgesio terapiją, psichoanalizę, psichodinaminę ir geštalto terapiją.
Atsargumo priemonės: kaip atskirti tikrą profesionalą nuo „pseudoeksperto“?
Deja, vis dažniau psichologinę pagalbą siūlo žmonės, neturintys reikiamo išsilavinimo. O tai gali turėti rimtų pasekmių sunkų laikotarpį išgyvenančiam žmogui. Žiniasklaidoje jie pradėti vadinti „pseudoekspertais“. Taigi prieš užsisakydami seansą bet kur, įsitikinkite, kad tai tikras profesionalas, turintis išsilavinimą ar apmokymą.
tags: #reikalingas #sveikatos #psichologas