Įvadas
Mokinių motyvacija yra esminis veiksnys, lemiantis jų mokymosi sėkmę. Tai variklis, skatinantis vaiką mokytis, veikti, siekti tikslų, išbandyti naujoves ir įveikti iššūkius. Tai savybė, kurią veikia įvairūs veiksniai: asmeniniai interesai, vertybės, poreikiai, socialinė aplinka, pasiekimai ir lūkesčiai. Šiame straipsnyje nagrinėjami įvairūs būdai ir strategijos, skirtos mokinių motyvacijai kelti, pradedant nuo vidinių motyvų skatinimo ir baigiant išorinių veiksnių panaudojimu.
Kas Yra Motyvuotas Mokinys?
Motyvuotas mokinys turi aiškius tikslus, žino, ko nori pasiekti, geba planuoti savo laiką, sieja laimėjimus su teigiamomis emocijomis ir priskiria juos savo pastangoms. Toks mokinys nuolat plėtoja didesnius lūkesčius ir yra linkęs siekti aukštesnių rezultatų. Priešingai, nemotyvuotas mokinys dažnai nežino, ko nori, neturi aiškių tikslų ir nesugeba sistemingai mokytis. Jis gali jaustis svarbus tik tam tikroje draugų grupėje, kurioje mokymasis nėra prioritetas, arba visiškai nepažįsta savęs ir siekia tikslų, kuriems neturi polinkių ar gebėjimų.
Mokymosi Motyvacijos Skatinimo Veiksniai
Mokymosi motyvaciją stiprina laimėjimų motyvacija, tai yra troškimas atlikti viską labai gerai, nuolat tobulinti savo įgūdžius ir mąstymą, valdyti situaciją ir greitai pasiekti aukštą lygį. Mokymasis priklauso nuo paties žmogaus, t.y. nuo vidinės motyvacijos, ir nuo aplinkos - išorinės motyvacijos. Kai vidinė motyvacija pakankama, žmogui pats mokymosi procesas teikia džiaugsmą. Jis mokosi, nes to nori. Išorinė motyvacija taip pat skatina mokytis, bet, deja, daugeliui moksleivių ji vienintelė. "Pamokas ruošiu, nes mokytoja liepė", "Į mokyklą einu, nes tėvai reikalauja". Edukologai kalba apie skirtingas motyvacijos rūšis. „Vidinę motyvaciją prilyginčiau šeimai - tai, ką mes atsinešame gimdami ir iš aplinkos, kurioje augome.
Išorinė Motyvacija
Išorinė motyvacija - tai tam tikra skatinimo sistema, kai vaikas yra skatinamas mokytis. Pvz. mažesni mokiniai renka sauleles, vyresni vaikai gauna taškų ir juos iškeičia į pinigus ir pan. Kai kalbame apie mokymosi motyvaciją, dažniausiai visi kalba apie išorinę motyvaciją. Tačiau visi kalbantieji nori, kad mokiniai elgtųsi taip, lyg jie būtų motyvuoti iš vidaus. Suaugę, tiek tėvai, tiek mokytojai, nori padaryti išoriškai nedaug, tačiau tikisi iš vaikų didžiulio vidinio pokyčio. Tai kelia daug nesusipratimų ir konfliktų. Verta žinoti, kad motyvuoti išoriškai nėra blogai. Vienus vaikus motyvuoja pinigai, kitus - dovanos, dar kitus - pastiprinimas ir tikėjimas jais, dar kitus - kitų žmonių pripažinimas ir populiarumas. Manoma, kad pinigai motyvuoja verslininkiško charakterio vaikus. Ką visa tai reiškia? Atrask, kas motyvuoja tavo kiekvieną vaiką ir motyvuok. Tai nereiškia, kad vaiką reikia užmėtyti pinigais ar dovanomis. Nepraraskime sveikos nuovokos.
Vidinė Motyvacija
Geriausia yra mokslų nepadaryti gyvenimu. Visi žmonės yra skirtingi, todėl ne visi yra stipriai motyvuoti. Tačiau jau pats laikas įsisąmoninti, ypač mokytojams, kad nemotyvuotų mokinių nėra. Nemotyvuotas žmogus - tai miręs žmogus. Net daržovė ir ta turi tikslą augti. Vidinė motyvacija yra labiau pastovi mokinio savybė, jai įtakos daro išorinė motyvacija. Todėl net ir labai motyvuotą vaiką pirmose klasėse prastas pedagogas ir reiklūs tėvai gali numotyvuoti. O mažai motyvuotą vaiką pirmoje klasėje profesionalas mokytojas ir mylintys tėvai gali labai pastiprinti. Kai mokytojas ir tėvai skatina vaiką mokytis savo šypsena, pastiprinimu, tikėjimu ir meile, tai daro didžiulį poveikį vaiko asmenybei. Žinokime: vaiko mokymosi motyvacija niekuo nesiskiria nuo suaugusiojo mokymosi motyvacijos. Mokytis reikia visą gyvenimą. Todėl tarp nesimokančių suaugusiųjų yra daugiau menkos motyvacijos vaikų. Besimokančių suaugusiųjų entuziazmas skatina ir vaikų vidinę motyvaciją mokytis.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos psichiatrijos skyriui
Amžiaus Tarpsnių Specifika
Apklausus keturias mokyklos klases, į kurias įeina 1-4 klasių mokiniai, galima matyti, kad mokiniai yra motyvuojami nevienodų veiksnių. Pirmokus ir antrokus motyvuoja draugai / tėvai, o vyresniųjų klasių mokiniai motyvuojasi patys. Kiekvienas vaiko amžiaus tarpsnis turi savąją specifiką. Daugumai vaikų yra malonu augti, siekti didesnės nepriklausomybės, skirti asmenines privilegijas nuo atsakomybės ir lūkesčių, nes jie išgyvena savo didėjančios kompetencijos, vertės ir pagarbos sau jausmą. Pirmųjų pradinės mokyklos klasių mokiniai yra mokymosi optimistai. Tie, kuriems sekasi mokytis, kuriuos protingai skatina šeima, mokytojai, savo sėkmę priskiria gabumams ir nepasisekus atlikti užduotį jie išsaugo entuziazmą mokytis. Jiems susiformuoja aukštas sėkmės lūkesčių lygis.
Išmoktas Bejėgiškumas
Deja, kai kuriems vaikams susiformuoja išmoktas bejėgiškumas. Tokie vaikai, susidūrę su kliūtimis arba gavę neigiamą atgalinį ryšį iš tėvų ar mokytojų, nesugeba siekti sėkmės, todėl mokosi vis blogiau ir jų atkaklumas mažėja. Savo nesėkmes jie aiškina gabumų padariniu, mano, kad gabumų negalima lavinti, vis mažiau pasitiki savimi.
Mokyklos Vaidmuo Motyvuojant Mokinius
Mokyklos vaidmuo - kelti mokinių motyvaciją, kad būtų stiprinamas prisirišimas prie mokyklos, užtikrinami mokymosi pasiekimai ir lankomumas. Mokykloje kaip ir kitur dirba įvairių asmenybių. Pažįstu daug puikių, mokinius savo pavyzdžiu įkvepiančių pedagogų. Mokytojo, korepetitoriaus vaidmuo formuojant klasės mikroklimatą yra itin svarbus. Tyrimo apklausoje išaiškėjo, jog mokiniui didelį poveikį turi mokytojo autoritetas. Tačiau mokinį motyvuoti gali tik mokytojas, mylintis savo darbą ir telkiantis visas pastangas, kad mokiniai pasiektų kuo geresnių rezultatų ir asmeniškai tobulėtų. Mokytojas, kuris džiaugiasi mokinių pasiekimais, net ir nedideliais.
Sėkmės ir Rezultatų Poveikis
Sėkmė ir geri mokslo rezultatai turi didelį poveikį motyvacijai. Mokiniai, patyrę sėkmę, jaučiasi labiau motyvuoti tęsti mokymąsi. Pagal tyrimo apklausos duomenis didžiausią poveikį mokinių motyvacijai turi socialiniai veiksniai: šeimos palaikymas, pozityvi atmosfera klasėje, bendradarbiavimas su klasės draugais, geri vertinimai, pagyrimai bei pasiekti aukšti rezultatai.
Dėmesys Pastangoms, O Ne Tik Gabumams
Dauguma motyvacijos programų skatina vaikus priskirti savo sėkmes tiek gabumams, tiek pastangoms ("Tu tikrai sunkiai padirbėjai ir tau pavyko"). Kiti modeliai kalba apie atkaklumą susidūrus su kliūtimis, sunkumais. Į nuoseklų darbą ir atkaklumą suaugusiųjų orientuojami vaikai savo gabumus vertina geriau, jų motyvacija kyla. Net ir menki gabumai gali būti išlavinti sunkiai dirbant bei lavinantis. Tai suprasdami, mokytojai ir tėvai gali pakeisti savo destruktyvų atgalinį ryšį vaikams (kritiką už klaidas, negatyvų lyginimą su bendraamžiais, nepagrįstus lūkesčius). Svarbu teikti teigiamą atgalinį ryšį, kuris skatina mokinius tobulėti ir siekti aukštesnių tikslų. Tai apima pagyrimus, padrąsinimus ir konstruktyvią kritiką.
Taip pat skaitykite: Etikos dilemos psichologijoje
Motyvacija Kinta
Dažniausiai matome labai motyvuotus pradinukus. Dalykininkai teigia, kad nuo penktos klasės mokinių motyvacija silpnėja. Ir taip, ir ne. Kai vaikų žingeidumas yra sutrikdomas, kai vaikams akcentuojamos jų nesėkmės ir klaidų paieška yra "naujoji pedagogų religija", mokymosi motyvacija silpnėja. Kai vaikų žingeidumas patenkinamas, kai vaikams augant jie atranda ne tik daugiau atsakomybės, bet ir laisvės kurti mokymosi procesą, mokinių mokymosi motyvacija yra stiprinama. Nesitikėkime, kad su metais, praleistais mokykloje, mokymosi motyvacija stiprės. Mat ir mokymo motyvacija silpnėja, priklausomai nuo metų, praleistų mokykloje. Dauguma mokytojų, kurių darbo stažas yra didžiulis, kankinasi dėl perdegimo sindromo ir jie nedega entuziazmu. Tai kodėl mokiniai turėtų elgtis kitaip? Tiek mokytojams, tiek tėvams eiti kiekvieną dieną į darbą yra ne visai maloni rutina. Vaikams irgi. Nenorėkime, kad vaikai lyg paklaikę visada būtų motyvuoti. Vieniems dalykams vaikas yra labiau motyvuotas nei kitiems. Bėda prasideda tuomet, kai pakankamai protingą vaiką tėvai ir mokytojai verčia stengtis visada ir visur. Taip yra pertempiama vaiko psichika. Kulminacija pasiekiama prieš kontrolinius, egzaminus ir pan. Stebėkime mokinius; jei jie dažnai serga, vadinasi, imuninę sistemą silpnina didžiulė patiriama įtampa. Atminkime: mokymasis - tai nėra gyvenimo tikslas.
Patarimai Tėvams: Kaip Motyvuoti Vaiką Mokytis
Neretas tėvų rūpestis, kurį jie išsako artimiesiems arba pedagogams yra tas, kad vaikas nenori mokytis.
Klausia - Atsakykite
Tegul tai tampa jūsų namų taisykle: jeigu vaikas klausia jūsų, jūs atsakote jam. Ne sakote „Neturiu laiko”, „Nežinau”, „Neklausinėk nesąmonių”, o nuoširdžiai atsakote į vaiko užduotą klausimą. Kodėl tai svarbu? Vaikas turi suprasti, kad žinių troškimas, norėjimas sužinoti kažką naujo yra smagus ir vertingas užsiėmimas, kurį suaugusieji supranta ir skatina. Be abejo, bus klausimų, į kuriuos jūs nežinosite atsakymų. Tokiu atveju nemeluokite, o nuoširdžiai pažadėkite kai tik bus įmanoma, paieškoti atsakymo internete, knygoje ar kitame šaltinyje. Vaikui svarbu žinoti, kad tai, kuo jis domisi, yra svarbu ir jums. Tai motyvuoja jį siekti naujų žinių.
Žinokite Vaiko Pomėgius
Neretai paklausus vaiko tėvų, jie nežino, kuo domisi jų vaikas. „Jam viskas vienodai sekasi (arba nesiseka)”, - tada sako jie. Iš tiesų, kiekvienas vaikas turi tam tikrų pomėgių - vienam patinka chemija, kitam - muzika, trečiam - konstruoti, o ketvirtam - skaityti. Žinodami, kokie yra jūsų vaiko pomėgiai, galėsite juos paskatinti tobulėti šioje srityje: chemija besidominčiam vaikui galima nupirkti interaktyvų chemijos bandymais paremtą žaidimą, mėgstantį muzikuoti - užrašyti į muzikos mokyklą, na, o su krepšiniu besidominčiu sūnumi tėtis gali drauge nueiti į krepšinio varžybas ir drauge panagrinėti šio žaidimo ypatybes. Mūsų šalyje didžiulė problema yra ta, kad mokyklą bebaigią paaugliai dar nežino, ką jie nori studijuoti ir kokią profesiją rinktis. Tuo tarpu specialistai tvirtina, kad jau pradinėje mokykloje skleidžiasi vaiko pomėgiai, kuriuos tinkamai vystant, vėliau galima išauginti puikius vienos ar kitos srities specialistus. Atsižvelkime į mokinių reikmes bei tikslus. Skatinkime mokinių smalsumą, nes tai galinga jėga.
Pavyzdžiai, Kuriais Verta Sekti
Jeigu šeimoje ar giminėje yra savo profesinėje srityje daug pasiekusių žmonių, nepraleiskite progos drauge su vaiku pasikalbėti apie tai. Pateikite vaikui gražių žinomų pavyzdžių, kurie jį įkvėptų siekti savo tikslo. Na, o jei artimoje aplinkoje neturite tokių asmenybių, ne bėda. Nupirkite vaikiškų enciklopedijų ir žinomų žmonių biografijų. Apsilankykite filmuose, kurie pasakoja apie žinomus žmones. Daug pasiekę ir žinomi žmonės itin imponuoja paaugliams. Paskaitykite jų gyvenimo istorijas ir būtinai aptarkite po to jas su vaiku. Kas padėjo įžymybei išpildyti savo svajonę? Kokios savybės buvo būdingos, o kokias pastangas jis pats įdėjo?
Taip pat skaitykite: Vaikų autizmas: ką svarbu žinoti
Kaip Vaikas Jaučiasi Mokykloje?
Didelę įtaką vaiko pasaulėžiūrai turi ir mokyklos aplinka, draugai ir bendraamžiai. Rinkdami savo vaikui mokyklą, pasidomėkite, kokia bendravimo atmosfera joje, išklausykite atsiliepimų. Suprasti, koks santykių modelis yra jūsų mokykloje tarp vaikų ir mokytojų, padės ne tik jūsų vaiko pasakojimai, bet ir tėvų aktyvus dalyvavimas klasės gyvenime - susirinkimuose, renginiuose, išvykose. Jeigu matote, kad šioje mokykloje jūsų vaikas jaučiasi prastai, jeigu neužtikrinamas jo psichologinis saugumas, efektyvus patyčių problemos sprendimas, pagalvokite apie galimybę pakeisti mokyklą.
Draugai - Vaiko Veidrodis
„Pasakyk, kas yra tavo draugai, ir aš pasakysiu, kas esi tu”, - kaip ten bebūtų, šiame posakyje yra tiesos. Jeigu vaikas jaučiasi vienišas ir nesuprastas, pasistenkite padėti atrasti jam panašiai mąstančių bendraminčių. Čia gali padėti užklasinės veiklos užsiėmimai: bendri pomėgiai suvienija vaikus ir atveria kelią į draugystę. Jeigu vaiką supa motyvuoti, gerai besimokantys ir tikslo siekiantys draugai, vaikas savaime lygiuosis į juos. Palaikykite kontaktą su klasės auklėtoja ir pasidomėkite, koks jūsų vaikas yra pamokose, kokios jo stipriosios ir silpnosios savybės. Kas yra klasės lyderis? Aplinka, kurioje mokosi vaikas, turi jį stimuliuoti ir skatinti siekti dar geresnių rezultatų. Gali būti, kad klasėje jūsų vaikas yra geriausias mokinys ir dėl to jis nebeturi motyvacijos stengtis.
Blogi Pažymiai - Ne Pasaulio Pabaiga
Nereaguokite pernelyg audringai į prastesnius vaiko pažymius, nelyginkite jo su broliais, seserimis ar kaimynų vaikais. Atminkite, kad ir kas benutiktų, jūs turite būti savo vaiko pusėje, jūs esate jo patikimiausias sąjungininkas. Pasidžiaukite, kai vaikas gauna gerus pažymius, o jei gavo prastesnį, paklauskite, kas sutrukdė padaryti geriau. Jūsų reakcija turi būti teigiama ir pastiprinanti. Padėkite vaikui, jei jis to nori, tik visada jauskite skirtum tarp „padėsiu” ir „padarysiu už tave”. Pagyrimų ir kritikos balansas visada turi būti teigiamas, tai yra, pagyrimų turi būti daugiau.
Ar Ne Per Didelis Krūvis?
Kartais sumažėjusios motyvacijos mokytis priežastis būna per didelis krūvis. Tokiu atveju reikėtų geriau apgalvoti vaiko dienotvarkę: gal galima atsisakyti vieno iš penkių būrelių, gal galima sumažinti šeimos gyvenimo tempą, atsisakant išvykų į svečius, kiną ir pan. Mokymasis iš tiesų yra labai rimtas darbas, krūviai mokykloje dideli, todėl reikalauti iš vaiko, kad jis tuo pačiu metu būtų ir sportininkas, ir muzikantas, ir dar lankytų kitus būrelius, kažin ar realu. Pasikalbėkite su vaiku atvirai, kaip galėtumėte padėti jam geriau jaustis. Motyvuoti vaiką geriau mokytis grasinimais ir bausmėmis - bergždžias reikalas.
10 Dalykų, Ką Gali Padaryti Kiekvienas Tėvas:
- Tikėkite savo vaiku.
- „Nepakirpkite“ vaikui sparnų. Labai svarbus Jūsų teigiamas požiūris į mokslo naudingumą. Jei vaikui sakysite: ,,Aš baigiau tik 9 klases ir uždirbu daugiau už tuos, kurie mokykloje mokėsi dešimtukais“ „Fizikos tau niekuomet neprireiks“ arba ,,Aš nemokėjau tos matematikos ir tu nemokėsi“, taip pateisinsite vaiko tingėjimą ir padarysite jį neįgaliu mokymosi procese.
- Vaiką girti mokymosi eigoje, o ne už konkretų rezultatą ar pažymį. Kai giriame tik konkretų pasiektą rezultatą, vaikas jaučiasi labai nusivylęs ir demotyvuotas, jei nepasiekia gero rezultato, todėl svarbu akcentuoti patį mokymosi procesą, o ne rezultatą, pvz.: ,,Ar tau smagu skaityti šitą knygą?“, ,,Matau, kad tau gerai sekasi ieškoti atsakymų“, “Tau puikiai pavyko - tikriausiai labai stengeisi, spręsk toliau“.
- Stiprinti vaiko savęs vertinimą moksluose. Savęs vertinimas yra stipriai susijęs su noru mokytis, t.y.: jei vaikas tiki, kad jis yra protingas ir gabus, tai jis ir norės mokytis, daryti namų darbus. Todėl svarbu nuolat pastiprinti vaiką, pvz.: ,,Aš tavimi tikiu, kad tu išspręsi šitą užduotį“, ,,Pažiūrėk jau pusę užduoties padarei, tikiu, kad pavyks ją pabaigti. Pamėgink dar kartą“. „Tikiu, tavimi, kad tu sugebėsi.“
- Kontroliuokite savo kalbą. Jei tris kartus vaiką pavadinsite TINGINIU arba KVAILIU, tai ketvirtą kartą Jūsų vaikas ir elgsis kaip tinginys ar kvailys. Jis užsiprogramuos nesėkmei. Taigi, jei vaiką drąsinsime, kad ,,tu turi gabumų, tu gali, tu randi, tu sugebi… “, tikėtina, kad vaikas nebijos pradėti mokytis.
- Mokymosi procesą susiekite su maloniais dalykais. Mes mėgstame daryti tuos dalykus, kurie mums sukelia teigiamas emocijas, todėl pasistenkite, kad namų darbų darymas vaikui asocijuotųsi su gerais jausmais, pvz.: ,,per mokymosi pertraukėlę apdovanokite kvapnia arbata, juodu šokoladu, ar sauja riešutų“.
- Skatinkite vaiką mokytis dėl savęs. Tikras noras mokytis turi gimti vaiko viduje, o ne būti sukurtas išorinių są.
Tėvų Įsitraukimo Lygiai
Dažnai girdime diskusijas apie tai, kiek tėvai turėtų įsitraukti į mokymosi procesus ir kieno tai yra atsakomybė: vaiko, mokytojų ar tėvų? Yra trys pagrindinės tėvų grupės:
- Per daug įsitraukę į vaikų pamokų ruošą - tie, kurie su vaikais visada ruošia namų darbus, kontroliuoja ir kelia didelius lūkesčius sau ir vaikui. Tokie tėvai nuolat pavargę, o jų vaikai prisiima per mažai atsakomybės už savo rezultatus.
- Per mažai įsitraukę - tokie tėvai galvoja, kad už vaiko mokymąsi atsakinga mokykla ir mokytojai, per mažai domisi, kaip sekasi vaikui.
Mokytojų ir Tėvų Bendradarbiavimas
Lekt. pastebi, kad mokinio mokymosi motyvacija priklauso ir nuo pačių mokinių, ir tėvų, ir mokytojų, su kuriais mokinys susiduria kiekviename amžiaus tarpsnyje. Būtent tėveliai ir mokytojai labiausiai prisideda prie vaiko gebėjimų veikti savarankiškai, padeda ieškoti kartu problemų sprendimo būdų, įvertina vaiką už sėkmes ir vietoje kritikos, siūlo vaikui aptarti galimybes, kaip pasiekti geresnių rezultatų. Tiek mokytojai, tiek tėvai vis nenusprendžia: kas gi atsakingas už mokinio mokymosi motyvaciją? Tokį klausimą galima kelti tik tuomet, kai beveik nieko nežinai apie mokymosi motyvaciją. Svarbu, kad tiek mokytojai, tiek tėvai suprastų savo vaidmenį skatinant mokinių motyvaciją.
tags: #rekomendacijos #tevams #mokymosi #motyvacija #mokyniu #sup