Relaksacijos Technikos Baimėms Įveikti

Baimė yra natūrali, netgi pirminė emocija, atliekanti gyvybiškai svarbią apsauginę funkciją. Ji padeda mums išvengti pavojų ir užtikrinti savo saugumą. Tačiau, kai baimė tampa pernelyg stipri ar nepagrįsta, ji gali tapti našta, trukdančia gyventi visavertį gyvenimą. Laimei, yra įvairių relaksacijos technikų, kurios gali padėti įveikti baimes ir susigrąžinti emocinę pusiausvyrą.

Baimės Prigimtis ir Jos Funkcijos

Baimė yra natūrali pirminė emocija ir galbūt viena iš svarbiausių emocijų apsaugoti gyvybę. Be baimės, mes neapsaugotume savęs nuo to, kas yra ar gali būti pavojinga. Kartą nudegus jausime baimę artintis prie ugnies ar daiktų, kurie žinome, kad gali nudeginti. Nors labai įdomu ar tikrai mums būdinga instinktyvi nežinomybės baimė? Gal mes tik išmokstame jog pasaulis iš esmės grėsmingas ir verčiau vengti to, kas nepažįstama. Be to, „veidrodinių neuronų“ dėka, mes gebame pajusti tai, ką išgyvena kiti žmonės, tad galime išmokti bijoti to, ko bijo aplinkiniai, nepriklausomai nuo to, ar jų baimė pagrįsta. O kai kurios baimės kyla kaip apsauginiai mechanizmai sukurti apsaugoti mus nuo skaudžių emocinių išgyvenimu ir nusivylimų. Galbūt giliai viduje „žinome“ kažką apie save, pavyzdžiui kad esame „nepakankamai gera“, „silpna ir negalinti išgyventi savarankiškai“. Gyvenimas nelinkęs ginčytis su mumis ir įrodinėti mūsų neteisumą, jame tiek daug visko, kad visada galime rasti įrodymą savo “tiesai” ir užmerkti akis į priešingos “tiesos” įrodymus. Taigi baimė yra natūrali ir būtina emocija, su kuria gyventi tampa labai nepatogu jei pavojingais paskelbiama labai daug dalykų ir situacijų.

Baimė gali pasireikšti stipria kraštutine reakcija - panikos priepuoliu, fiziologiniu instinktu supykti, kovoti, gintis arba pabėgti, o kartais priešingai - paralyžiuojančiu vietoje siaubu. Fiziologiškai baimė yra automatinė mūsų fizinio kūno reakcija dar vadinama “kovok arba bėk”. Ši reakcija yra procesas prasidedantis smegenų limbinėje dalyje atsakingoje už emocijas, atmintį ir daug kitų susijusių funkcijų. Patiriant “kovok arba bėk” reakcija iš šios smegenų dalies į kūną siunčiami signalai lemia jog imamas gaminti hormonas adrenalinas, virškinimo trakto veikla pristabdoma, išdžiūna burna, sustiprėja prakaitavimas, kvėpavimas ir širdies pulsas padažnėja pumpuojant kraują į raumenis, kad įgautume daugiau jėgų, vyzdžiai išsiplečia visi pojūčiai paaštrėja, nervų sistema įtempta ir užtikrina itin greitą reakciją. Normali grėsmė sukelia normalią baimę ir grėsmei praėjus organizmas nurimsta bei imasi detoksikuotis nuo nebereikalingo adrenalino. Tačiau jei suvokiama grėsmė nepraeina ir kūnas toliau gamina streso hormonus, simpatinė nervų sistema negali nurimti, kūnas perstimuliuojamas ir išsekinamas chroniško streso. Mes jau aptarėme jog baimė yra išgyvenimui svarbi ir “pozityvi” bei reikalinga emocija, tačiau jos perteklius gyvenime gali imti jau nebe saugoti nuo pavojaus, o saugoti nuo paties gyvenimo.

Baimės Fiziologija ir Aromaterapijos Galimybės

Streso arba “kovok arba bėk” reakcija prasideda smegenų limbinės skilties dalyje vadinamoje migdoline liauka. Taip, jis nervinių ląstelių darinys pavadintas pagal riešutą dėl savo formos. Mums įkvėpus orą jame esančios aromatinės molekulės yra fiksuojamos mūsų uoslės receptorių ir pasiunčia signalą uodžiamuoju nervu gilyn į smegenis, į limbinę skiltį tiesiai į migdolinę liauką. Būtent į “kovok arba bėk” reakcijos ištakos vietą.

Aromaterapija gali būti puiki pagalba palaikyti emocinę pusiausvyrą. Drąsiai derinkite ją su relaksacijos pratimais, joga, kvėpavimu, meditacija ir kitais atpalaiduojančiais rūpinimosi savimi ritualais. Štai keletas eterinių aliejų, kurie gali padėti nuraminti baimę:

Taip pat skaitykite: Poilsis Gijos Sodai

• Ramunėlės eterinis aliejus: raminantis ir atpalaiduojantis, padės paleisti įtampą žmonėms, kuriems įtampa linkusi manifestuotis odos problemomis.
• Kiparisų eterinis aliejus: idealus priėjus kelio gala kai toliau ta pačia kryptimi judėti neįmanoma ir reikia pokyčių.
• Imbiero aromatas: sušildys ir išjudins abejoti savimi, atidėlioti linkusius žmones.
• Kadagys: pasitelkite kai paralyžiuoja nesėkmės baimė, kai reikia palaikymo sprendžiant išties emociškai sunkias ir toksiškas, per kelias giminės kartas besitęsiančias, situacijas, kai reikia apsivalyti ir sustiprinti valią.
• Levandų eterinis aliejus: ne šiaip sau yra vienas iš populiariausių pasaulyje. Jo gaivus, vėsus ir raminantis aromatas padės jaučiant nerimą ir baimę, padės nurimti chaotiškoms mintims ir palengvins miegą.
• Rožės aromatas: atveria ir gydo sužeistą širdį, atkuria emocinę harmoniją ir tikrosios meilės pojūtį.
• Sandalmedžio aromatas: ramina nervų sistemą ir besaikį mąstymą ir blaškymąsi, skatina introspekciją, buvimą čia ir dabar su savimi ir savo pojūčiais. Labai tinkamas meditacijos mišiniuose.
• Jazminas: yra euforiją keliantis aromatas šimtus metų naudojamas palengvinti nerimui, gerinti nuotaikai, atpalaiduoti nervų sistemą, bet pakylėti energiją.
• Vetiverijos aromatas: sunkus, ramus, tarsi padeda sulėtėti, įsižeminti į šią akimirką bei atrasti savyje ramią stiprybę susidūrus su iššūkiais ir grėsmėmis ar pokyčiais.

Eterinius aliejus galime pasitelkti labai įvairiais būdais. Pasirinkimą lems mūsų poreikiai, aplinkybės ir galimybės. Šį mišinį galite susimaišyti švariame buteliuke ir tada po kelis lašelius garinti garintuve taip pat galite pasigaminti asmeninį inhaliatorių apie 10-20 lašų įlašinę į inhaliatoriaus “dagtį”. Namuose galėsite garinti šį atpalaiduojantį, nuraminantį, su aiškumu į savo kelią susitelkti ir nuo aplinkos “triukšmo” bei toksiškumo atsiriboti leidžiantį aromatą. Taip pat šis mišinys labai tiks jei nerimą ir baimę labiausiai jaučiate vakare einant miegoti. Receptas tinkamas naudoti ir prie vaikų, ypač jei ir jie turi naktinių baimių. Sumaišykite šiuos eterinius aliejus ir sulašinkite į asmeninio inhaliatoriaus “dagtį”. Į 10 ml buteliuką įlašinkite nurodytus eterinius aliejus, likusį tūrį pripildykite Jojoba aliejumi ir uždekite rutulinį aplikatorių.

Nerimas ir Nerimo Sutrikimai

Nerimas - tai susirūpinimo, dirglumo, baimės, nuogąstavimo jausmas. Jei nerimas turi priežastį (pavyzdžiui, prieš egzaminą ar darbo pokalbį), tai yra adekvatus, normalus jausmas. Patologinis nerimas neturi jokios aiškios priežasties, dažnai tampa nebekontroliuojamas, pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui ir tampa sutrikimu. Be stipraus ir varginančio nerimo jausmo ar konkrečių baimių, šis sutrikimas gali sutrikdyti vidaus organų veiklą, gali pasireikšti panikos priepuoliai arba užvaldyti įkyrios mintys ar kompulsyvūs veiksmai. Nerimo sutrikimai skiriasi nuo įprasto nervingumo ar nerimo jausmo ir yra susiję su pernelyg didele baime ar nerimu. Nerimo sutrikimai yra labiausiai paplitę psichikos sutrikimai ir tam tikru gyvenimo momentu paveikia beveik 30 procentų suaugusiųjų. Nerimo sutrikimai gali priversti žmones vengti situacijų, kurios sukelia arba pablogina jų simptomus. Gali turėti įtakos darbo našumas, mokyklos darbai ir asmeniniai santykiai. Tačiau nerimo sutrikimai yra gydomi daugeliu psichoterapinių gydymo būdų.

Nerimo sutrikimų tipai

Yra keletas skirtingų nerimo sutrikimų tipų, įskaitant:

• Generalizuotas nerimo sutrikimas: apima nuolatinį ir per didelį nerimą, kuris trukdo kasdieninei veiklai. Šį nuolatinį nerimą ir įtampą gali lydėti fiziniai simptomai, tokie kaip neramumas, nuovargis, sunkumas susikaupti, raumenų įtampa ar miego sutrikimai. Generalizuotas nerimo sutrikimas pasireiškia nerimavimu beveik dėl visko, pavyzdžiui, dėl savo sveikatos, darbo, šeimos, vaikų ir t.t. Nerimo jausmas kartojasi dažnai ir pats žmogus neretai supranta, kad nerimauja be priežasties. Šis jausmas dažnai yra apibūdinamas kaip nuojauta, jog artėja neganda, ir jo suvaldyti ar nusiraminti yra itin sudėtinga.
• Panikos sutrikimas: pasireiškia neprognozuojamais ir nesusijusiais su stresą keliančiomis situacijomis panikos priepuoliais (atakomis), kurių metu be stipraus nerimo (ar baimės) pasireiškia daug fizinių simptomų, kurie neretai tampa vyraujančiais ir labiausiai gąsdinančiais. Panikos priepuolio simptomai:
  • Labiau jaučiamas širdies plakimo jausmas
  • Skausmas krūtinėje
  • Oro trūkumas, sunkumas įkvėpti
  • Drebulys
  • Prakaitavimas
  • Karščio pylimas ar šaltkrėtis
  • Galvos svaigimas, alpimo jausmas
  • Tirpimas, dilgčiojimas
  • Virškinimo sutrikimai (pykinimas, pilvo skausmas ar viduriavimas)
  • Netikrumo jausmas, nutolimas nuo aplinkosKūno simptomai taip pat kelia baimę: bijoma patirti infarktą, insultą, uždusti ar nualpti. Paprastai panikos priepuolius patiriantys žmonės dėl vyraujančių fizinių simptomų linkę kreiptis skubios pagalbos į vidaus ligų specialistus: kardiologus, neurologus, gastroenterologus, o ne į psichikos sveikatos specialistus, kurie gali padėti greičiausiai. Kadangi simptomai gali būti gana sunkūs, kai kurie panikos priepuolį patiriantys žmonės gali manyti, kad juos ištiko širdies priepuolis ar kita gyvybei pavojinga liga. Jie gali kreiptis į ligoninės skubios pagalbos skyrių. Galima tikėtis panikos priepuolių, pavyzdžiui, atsako į baimingą objektą arba netikėtų, matyt, be priežasties. Vidutinis panikos sutrikimo amžius yra 20-24 metai.
• Socialinė fobija: tai nuolatinė vienos ar kelių socialinių situacijų baimė. Asmuo pradeda vengti situacijų, kuriose atsiduria dėmesio centre, pavyzdžiui, viešai kalbant, bendraujant su priešingos lyties atstovu, valgant ar rašant viešoje vietoje. Baimė yra tokia didžiulė, kad patiriamas stiprus trukdantis veiklą stresas. Šios baimės paprastai prasideda jauname amžiuje. Pats asmuo supranta, kad baimė yra nepagrįsta ar perdėta. Lengvais atvejais socialinė fobija gali praeiti savaime, o sunkesniais - vystosi panikos priepuoliai, žmogus gali pradėti visko vengti iki darbingumo ir prisitaikymo visuomenėje pablogėjimo bei visiškos socialinės izoliacijos. Dėl šios fobijos socialinėse situacijose gali pasireikšti kūno reakcijos - širdies plakimas, dusulys, rankų drebulys, pykinimas, galvos svaigimas ir koordinacijos trikimas, paraudimas, kurie dar labiau pablogina savijautą.
• Hipochondrija: yra laikoma psichosomatine liga, kai psichikos sutrikimas pasireiškia kūno simptomais. Tai yra perdėtas susirūpinimas savo sveikata be jokio realaus pagrindo arba esant nedidelėms problemoms. Jos išsivystymą skatina artimieji, kurie perdėtai kreipė dėmesį į mažas asmens sveikatos problemas. Taip pat tokie asmenys gali būti patyrę didelių gyvenimo traumų ar rimtų sveikatos problemų vaikystėje.
• Specifinė fobija: yra per didelė ir nuolatinė baimė dėl konkretaus objekto, situacijos ar veiklos, kuri paprastai nėra žalinga. Tai nuolatinė tam tikros situacijos ar objekto baimė, su kuria susidūrus visad patiriama stipri nerimo reakcija, verčianti vengti šio stimulo. Pacientai žino, kad jų baimė yra per didelė, tačiau jie negali jos įveikti. Šios baimės sukelia tokį kančią, kad kai kurie žmonės labai stengiasi išvengti to, ko bijo. Dauguma mūsų kažko bijo, bet kai kuriais atvejais baimė gali tapti neribota ir labai varginanti. Paprastai, stimulai nėra pavojingi arba pavojus yra perdedamas ir nors asmuo tai supranta, tačiau baimės negali kontroliuoti, nepasiduoda jokiems raminimams ir įtikinėjimams, gali neadekvačiai elgtis. Specifinių fobijų rūšys:
  • Gyvūnų fobija (šunų, pelių, varlių, vorų, gyvačių ir kt.)
  • Natūralios aplinkos fobijos (tamsos, griaustinio, aukščio, vandens ir kt.)
  • Kraujo, injekcijų, sužeidimo baimė (pvz., baimė pamatyti kraują, kraujo tyrimų ar injekcijų baimė, baimė ekrane stebėti medicinines procedūras, dantų gydymo baimė)
  • Situacinės fobijos (uždaros erdvės, skrydžių, lėktuvų, vairavimo ir kt.)
  • Kitos fobijos (pvz., vengiama situacijų, kuriose galėtų užspringti, vemti ar susirgti; vaikai gali vengti garsių garsų, pavyzdžiui, sprogstančių balionų ar kostiumuotų veikėjų, pavyzdžiui, klounų)
• Agorafobija: tai baimė atsidurti situacijose, kai pabėgti gali būti sunku ar gėdinga, arba ištikus panikos simptomams pagalba gali būti neprieinama. Baimė yra neproporcinga faktinei situacijai ir paprastai trunka šešis mėnesius ar ilgiau ir sukelia veikimo problemų. Asmuo aktyviai vengia situacijos, reikalauja palydovo arba ištveria su didele baime ar nerimu. Negydoma agorafobija gali tapti tokia rimta, kad žmogus negali išeiti iš namų.

Vaikų nerimo priežastys

Vaikų nerimo sutrikimai atsiranda dėl kelių sąveikaujančių veiksnių: genetinio polinkio, aplinkos stresorių, psichologinių mechanizmų ir sociokultūrinės įtakos. Vaikai, kurių šeimoje yra buvę nerimo sutrikimų, turi didesnę riziką. Dažniausiai pasitaikantys vaikų nerimo sutrikimų simptomai yra pernelyg didelis nerimas, fiziniai nusiskundimai, socialinis uždarumas ir perfekcionizmo tendencijos. Genetiniai veiksniai, aplinkos stresoriai ir traumuojanti patirtis prisideda prie vaikų nerimo sutrikimų išsivystymo. Aplinkos veiksniai taip pat gali turėti įtakos nerimui. Stresą keliantys gyvenimo įvykiai - persikėlimas į naują mokyklą, tėvų skyrybos ar artimo žmogaus mirtis - gali sukelti vaikų nerimą. Be to, jei jūsų vaikas patenka į chaotišką ar pernelyg reiklią aplinką, tai gali sustiprinti jo streso ir nerimo jausmą. Taip, apie 30-50 % nerimo sutrikimų rizikos lemia paveldimumas. Pirmos eilės giminaičiai turi 2-6 kartus didesnę tikimybę patirti šiuos sutrikimus. Paveldimumas pasireiškia per kelis mechanizmus: genetinį polinkį, tėvų elgesio modeliavimą ir genų bei aplinkos sąveiką. Broliai ir seserys gali būti tiek apsauginiu, tiek rizikos veiksniu, priklausomai nuo jų santykių kokybės. Neigiamą poveikį daro kontrolė, konfliktai ar priešiškumas. Brolių ir seserų tarpusavio sąveika formuoja vaiko nerimo valdymo įgūdžius.

Kaip padėti vaikui nugalėti baimę?

Tėvai yra labai svarbūs asmenys, kurie gali daug padėti savo nerimastingiems ir išsigandusiems vaikams. Atvirai pakalbėkite apie baimes. Vaikai turi suprasti, kad baimes patiria visi, bet kai kas patiria labai stiprias baimes. Nenuvertinkite vaiko baimių sakydami „nebijok“. Išklausykite vaiko problemas, mintis ir jausmus, kad vaikas žinotų, jog jis jums rūpi ir jūs norite jam padėti. Nestiprinkite vaiko baimių skatindami vengti jį gąsdinančių objektų. Pavyzdžiui, jei vaikas bijo kaimynų šuns, nekeiskite savo numatyto kelio vengdami šio gyvūno. Palaikykite vaiką, būkite šalia jo, kai jis eina pro šunį, ir kaskart vis mažinkite atstumą iki šuns tvoros. Nerimo sutrikimų vertinimas dažnai prasideda apsilankius pirminės sveikatos priežiūros centre. Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis.

Taip pat skaitykite: Apie autogeninę relaksaciją

Nerimo gydymo būdai

Nors kiekvienas nerimo sutrikimas turi unikalių savybių, dauguma jų gerai reaguoja į dviejų tipų gydymą: psichoterapiją arba „pokalbių terapiją“ ir vaistus. Šie gydymo būdai gali būti skiriami atskirai arba kartu. Pirmas žingsnis yra kreiptis į gydytoją, kad įsitikintumėte, jog nėra fizinių problemų, sukeliančių simptomus. Jei diagnozuojamas nerimo sutrikimas, psichikos sveikatos specialistas gali kartu su jumis rasti geriausią gydymą. Deja, daugelis nerimo sutrikimų turinčių žmonių pagalbos nesikreipia. Efektyvus gydymas yra kognityvinė elgesio terapija, vaistai sunkiais atvejais ir atsipalaidavimo technikos, pavyzdžiui, dėmesingas įsisąmoninimas. Sunkiais atvejais vaikų nerimo sutrikimai gydomi derinant medikamentus su terapinėmis intervencijomis. SSRI dažniausiai pasirenkami kaip pirmos eilės vaistai dėl gero saugumo profilio. Gydymo veiksmingumą didina šeimos įsitraukimas, nuosekli praktika namuose ir individualizuotos strategijos, pritaikytos konkrečioms vaiko baimėms. Struktūruotuose protokoluose dažnai naudojama sisteminė desensibilizacija, problemų sprendimo moduliai ir psichoedukacija apie nerimo valdymą. Progresas vertinamas reguliariai. Kognityvinio elgesio terapija (KET), pokalbių terapijos rūšis, gali padėti žmogui išmokti kitokio mąstymo, reakcijos ir elgesio būdo, kad padėtų jaustis mažiau nerimo. Vaistai neišgydys nerimo sutrikimų, tačiau gali žymiai palengvinti simptomus. Dažniausiai vartojami vaistai yra vaistai nuo nerimo (paprastai skiriami tik trumpą laiką) ir antidepresantai.

Taip pat yra daug dalykų, kuriuos žmonės daro, kad padėtų susidoroti su nerimo sutrikimų simptomais ir būtų veiksmingesnis gydymas. Streso valdymo metodai ir meditacija gali būti naudingi. Paramos grupės (asmeniškai arba internetu) gali suteikti galimybę dalytis patirtimi ir įveikos strategijomis. Taip pat gali būti naudinga sužinoti daugiau apie sutrikimo specifiką ir padėti šeimai bei draugams geriau suprasti būklę.

Pagalba sau

• Nekovokite su savo pojūčiais - jaučiamas baimės jausmas iš tikro nereiškia jokio pavojaus jums, ir priepuolis praeis per keletą minučių.
• Atsipalaiduokite, kai tik pajaučiate pirmus panikos priepuolio požymius - tam gali padėti kvėpavimo kontrolės pratimai, relaksacijos technikos, meditacija.
• Jei priepuolis įvyksta tam tikroje dirginančioje aplinkoje (triukšmas, tvankuma ar kt.), patartina paieškoti ramesnės vietos. Tačiau jei tai neįmanoma (pasisakote susirinkime, skrendate lėktuvu), tęskite toliau savo veiklą ir priepuolis tikrai praeis.
• Greičiau nusiraminti gali padėti ėjimas ar kita fizinė veikla.
• Priepuoliui praeiti greičiau padeda dėmesio koncentravimas į kokį nors objektą (veiklą, ėjimą, kvėpavimą ar, pavyzdžiui, savo rankas).
• Nevenkite mėgstamos veiklos, kuri jums patikdavo, ir neleiskite panikai apriboti savo gyvenimo, nebent sumažinkite veiklos intensyvumą.
• Venkite vartoti vaistus savo nuožiūra, nes kai kurie veiksmingai priepuolį pašalinantys vaistai gali sukelti priklausomybę.
• Jei šalia yra artimas žmogus, pasakykite jam, kaip jaučiatės, - daugeliu atveju tai padeda bent iš dalies nusiraminti.

Kaip padėti žmogui, kuris patiria panikos priepuolį:

• Būkite su žmogumi ir išlikite ramus.
• Nespėliokite, ko reikia žmogui, geriau paklauskite.
• Kalbėkite su žmogumi trumpais, aiškiais sakiniais.
• Padėkite patiriančiam priepuolį nuraminti kvėpavimą.

Pagalba sau esant socialinei fobijai

• Įvertinkite, kokių bendravimo įgūdžių jums trūksta.
• Stenkitės juos įgyti pamažu, atkreipdami dėmesį tiek į savo žodinę, tiek kūno kalbą.
• Atvirai pasikalbėkite su pačiais artimiausiais žmonėmis. Jie gerai jus pažinodami gali patarti, kokius įgūdžius reikia tobulinti.
• Lankykite savitarpio pagalbos grupę - tai yra saugi aplinka ugdyti savo bendravimo įgūdžius.

Pagalba artimajam sergančiajam socialine fobija

• Išklausykite, kaip artimasis jaučiasi.
• Jei verkia, nestabdykite ir neraminkite, leiskite „iškrauti“ įtampą.
• Naudokite dėmesio atitraukimo technikas, pavyzdžiui, išeikite kartu pasivaikščioti, pažiūrėkite filmą ar pažaiskite mėgstamą žaidimą.
• Būkite kantrus.

Pagalba sau sergant specifinėmis fobijomis

• Nevenkite stresą keliančių situacijų.
• Būkite šalia situacijos ar objekto, jei buvimas pačioje situacijoje kelia nepakeliamą baimę.
• Paprašykite artimųjų pabūti šalia, kai jums baisu, ir stebėkite jų reakcijas.
• Bendraukite savitarpio pagalbos grupėje ar savo aplinkoje su žmonėmis, kurie patiria ar yra patyrę fobijų: jie jus supras, be to, sužinosite, kokie metodai padeda jiems įveikti baimes.
• Rūpinkitės savimi. Baimės ir kitoks nerimas bus silpnesni, jei būsite pailsėjęs, sveikai maitinsitės, būsite fiziškai aktyvus. Venkite kavos ir kitų stimuliuojančių gėrimų.

Kaip padėti vaikui nugalėti baimę

• Atvirai pakalbėkite apie baimes. Vaikai turi suprasti, kad baimes patiria visi, bet kai kas patiria labai stiprias baimes.
• Nenuvertinkite vaiko baimių sakydami „nebijok“.
• Išklausykite vaiko problemas, mintis ir jausmus, kad vaikas žinotų, jog jis jums rūpi ir jūs norite jam padėti.
• Nestiprinkite vaiko baimių skatindami vengti jį gąsdinančių objektų. Pavyzdžiui, jei vaikas bijo kaimynų šuns, nekeiskite savo numatyto kelio vengdami šio gyvūno.
• Palaikykite vaiką, būkite šalia jo, kai jis eina pro šunį, ir kaskart vis mažinkite atstumą iki šuns tvoros.

Ką daryti, jei vaikas per daug nerimauja?

Ne visada vaiko ir tėvų pastangos padeda vaikui tvarkytis su nerimu ir jis tik stiprėja. Kai vaikas per daug nerimauja, jam gali būti sunku atlikti kasdienines įprastas veiklas, nerimas gali pradėti daryti įtaką miego kokybei, mitybos įpročiams. Dėl stipraus nerimo vaikai pradeda vengti dalykų, kurie jiems galėtų patikti bei gali sutrikti jų socialinis prisitaikymas.

Kai vaikas pasijunta blogai, kai jam sunki diena, aplanko depresinės mintys, nutinka problemų šeimoje, jis žino, kur yra vaiko gerovės komandos vieta. Tuomet pats renkasi, su kuo nori pabendrauti. Būna atvejų, kad mokinys ateina ir pasako, kad reikia pagalbos jo draugui.

Jei su vaiku neįmanoma susikalbėti, jei jis negirdi, mokytojui nereikia pulti taisyti vaiko elgesio. Vertėtų atsitraukti, nukreipti dėmesį į kitus vaikus arba pasiūlyti mokiniui išeiti pabūti vienam, arba nueiti pasišnekėti su specialistu.

Taip pat skaitykite: Harmonija ir gerovė per relaksaciją

Pastebėjus, kad kartojasi panašūs vaiko elgesio epizodai, reikia pasiūlyti jam kreiptis pagalbos į specialistus. Gerovės komanda kasdien artimai bendrauja su vaikais, kartu sprendžia jų problemas, žino ir seka, kas vyksta mokykloje. Mokiniai labai noriai naudojasi jiems suteikiama pagalba, nes ši komanda yra tarsi jų šeima mokykloje.

Patarimai tėvams

• Skirkite vaikui pozityvaus dėmesio kiekvieną dieną, net jei tai trunka tik keliolika minučių. Kartu darykite tai, kas jums abiem patinka: eikite pasivaikščioti, gaminkite maistą, valgykite, žaiskite arba tiesiog praleiskite laiką kalbėdamiesi kartu.
• Raskite būdų šypsotis ir juoktis kartu.
• Domėkitės vaiku klausiant, apie ką jis galvoja. Jei vaikui sunku išreikšti mintis, padėkite jam.
• Vaikai ne visada gali norėti kalbėti apie tai, kas jų mintyse. Išlikite kantrūs ir dėmesingi, kai vaikas nori pasikalbėti. Suteikite jam laiko ir padėkite jausmus išreikšti žodžiais. Užduokite klausimų, kad išgirstumėte daugiau.
• Priimkite vaiko emocijas parodant, kad jį suprantate.

Progresyvinė Raumenų Relaksacija (PRR)

Viešojo kalbėjimo baimė, arba glosofobija, yra plačiai paplitęs reiškinys, kurį patiria daugelis žmonių. Ši baimė gali trukdyti veiksmingai bendrauti, išreikšti save ir pasiekti sėkmės įvairiose gyvenimo srityse. Tačiau viešojo kalbėjimo baimė yra įveikiama. Vienas iš veiksmingų būdų, padedančių valdyti nerimą ir ugdyti pasitikėjimą savimi, yra progresyvinė raumenų relaksacija (PRR).

Progresyvi raumenų relaksacija, dar kitaip vadinama PRR tai atsipalaidavimo metodas, kuris pagrįstas tuo, kad atpalaidavęs kūną žmogus atsipalaiduoja ir psichologiškai. PRR - tai technika, kurios metu žmogus įtempia ir atpalaiduoja įvairias raumenų grupes, kad sumažintų fizinę įtampą ir pasiektų gilios relaksacijos būseną. PRR mažėja nerimas, retėja panikos priepuoliai, mažėja depresiškumas, gerėja miegas.

PRR Technikos Eiga

Proceso eigoje atliekamas pasiruošimas relaksacijai, atpalaiduojantis kvėpavimas, raumenų įtempimo ir atpalaidavimo pratimai, kūno peržiūra „vidiniu žvilgsniu“, buvimas atsipalaidavimo būsenoje bei relaksacijos užbaigimas. Ši atsipalaidavimo technika padeda patirti gilią relaksaciją per sąlyginai trumpą laiko tarpą. Praktikuojantys šią relaksacijos techniką vyresnio amžiaus asmenys gali išmokti įtampą ir stresą.

#

tags: #relaksacija #baimems #iveikti #tekstas