Investavimas - tai sritis, kurioje susiduria skaičiai, grafikai ir žmogaus psichologija. Emocijos ir žmogiškas elgesys dažnai lemia iracionalius sprendimus, dėl kurių investuotojai praranda pinigus. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias psichologines klaidas, kurias daro investuotojai, ir pateiksime patarimus, kaip išlikti racionaliam priimant finansinius sprendimus.
Kodėl psichologija tokia svarbi investuojant?
Nors investavimas turėtų būti racionalus procesas, realybėje sprendimus priimame veikiami įvairių emocijų: baimės, godumo, spaudimo ar net nuobodulio. Žinodami dažniausias psichologines klaidas, galime sumažinti riziką ir pagerinti investavimo rezultatus.
Psichologinis atsparumas - vienas svarbiausių ilgalaikio investavimo įgūdžių.
Pagrindinės psichologinės klaidos investuojant
1. Baimė prarasti (angl. loss aversion)
Tyrimai rodo, kad nuostolio skausmas yra dvigubai stipresnis už pelno džiaugsmą. Dėl to žmonės dažnai:
- Per greitai parduoda pelningas akcijas, bijodami, kad jos tuoj kris.
- Laiko nuostolingas pozicijas, tikėdamiesi, kad „dar atsigaus“.
Kaip išvengti:
- Nusistatykite iš anksto, kokį nuostolį galite toleruoti.
- Naudokite „stop-loss“ ribas ir laikykitės jų.
2. Bandos jausmas
Kai visi aplinkui kalba apie „karštą“ akciją, atsiranda spaudimas ją pirkti - net jei nesuprantate, kodėl. Tai dažnai veda į burbulus ir didelius nuostolius.
Taip pat skaitykite: Kaip valdyti nerimą krūtinėje
Pavyzdys: 2021 m. „GameStop“ akcijų šuolis - daugelis pirko tik todėl, kad „visi perka“, o vėliau patyrė nuostolių.
Kaip išvengti:
- Turėkite savo investavimo planą.
- Nepriimkite sprendimų vien dėl socialinių tinklų triukšmo.
3. Per didelis pasitikėjimas savimi
Investuotojai dažnai mano, kad „žino daugiau nei rinka“ ir todėl pervertina savo galimybes. Tai lemia:
- Dažną „tradingą“.
- Nepakankamą diversifikaciją.
- Rizikingas spekuliacijas.
Kaip išvengti:
- Nuolat peržiūrėkite savo strategiją.
- Klausykitės atsiliepimų, skaitykite patikimus šaltinius.
4. Emocinis investavimas
Pyktis, džiaugsmas, panika, godumas - emocijos dažnai lemia momentinius sprendimus.
Kaip tai pasireiškia:
- Parduodame akcijas per paniką rinkoje.
- Perkame brangiai, kai jau „vėlu“.
Kaip išvengti:
- Investuokite reguliariai, pagal planą (pvz., „DCA“ strategija).
- Nustatykite aiškius kriterijus pirkimui ir pardavimui.
5. Informacijos patvirtinimo klaida
Ieškome tik tų naujienų, kurios patvirtina mūsų įsitikinimus, ignoruodami priešingą informaciją.
Kaip išvengti:
- Sąmoningai skaitykite ir skirtingus požiūrius.
- Užduokite sau: „Kas paneigtų mano dabartinę nuomonę?“
Bandos jausmas - visuotinis reiškinys
Bandos jausmas, kad ir kaip negražiai skambėtų, yra visuotinas. Gali būti stipresnis ar silpnesnis, bet visi sveiki žmonės jį turi turėti. Tai visiškai normalu. Jei pagalvotume, kaip tai susiję su krizėmis, galėtume įžvelgti visai nemažai sąsajų. Ekonominiai ciklai visada vyko ir vyks. Kuo ilgiau ciklas nesikeičia, tuo stipresnis jo pokytis turėtų būti ateityje. Pats kitimas yra savireguliacijos procesas. Jis yra žmonių psichologijoje.
Taip pat skaitykite: Kaltės apibrėžimas
Rinkos ekonomika negali gyvuoti be ciklų. Ir jei dvidešimt metų ekonomika tik kiltų, tuomet tai jau būtų iš tiesų pavojinga. Vieną sykį dėl ciklo keitimosi gali būti „kaltas“ vienas bankas, kitą sykį kitas bankas ar šalis, ar dar kas nors, tačiau neabejotina, kad jei tas bankas ar kažkas ir būtų atsilaikęs, nuosmukis vis tiek pasikartotų, tik jau galbūt kiek vėliau ir kitomis aplinkybėmis. Net jei ilgą laiką nebūtų formalios priežasties ciklui pasikeisti, ji gali būti išgalvota ar įsikalbėta.
Pavyzdžiui, jei ūkis ilgą laiką tik kyla, tai atsiranda tam tikri ūkio perkaitimo ženklai. Tai gali būti įvairūs rodikliai. Infliacija, prekybos disbalansas, nedarbo bei darbo užmokesčio duomenys. Šie rodikliai rodo, kad ciklas galėtų keistis, bet jie nesako, kad tai turi vykti iš karto. Perkaitimo procesas net ir po pirmųjų ženklų gali tęstis labai ilgai, o kartais net dešimtmečiais. Kad viskas pradėtų keistis, tam reikia impulso. Tokiu impulsu gali tapti, kad ir ūkio ekspertų pasisakymai, kad laukia ekonomikos lėtėjimas. Tokių pasisakymų tik ir laukia žiniasklaida, kuriai reikia įvairovės bei kokių nors revoliucinių naujienų. Per žiniasklaidą tokios žinios netrunka pasiekti ir visos visuomenės, kuri seka simboliais ir ženklais. Įtikinti nėra sunku. Bandos jausmas įsisiūbuoja palengva, tačiau kai jis įsibėgėja, sustabdyti būna sunku.
Vartotojų bei gamintojų pasitikėjimas yra bene įtakingiausi rodikliai ekonomikoje. O tai yra tik psichologinis faktorius, priklausantis nuo suformuotos nuomonės. Tokiu atveju sustoti galima dėl dviejų priežasčių: nebetekus kvapo, arba pamačius kitus simbolius, inicijuojančius krypties keitimą. Jei bėgama labai išsigandus, kaip kad bėgama dabar, tuomet labiausiai tikėtina, kad teks bėgti kol nebebus kvapo.
Kaip atpažinti psichologines klaidas?
| Klaida | Kaip pasireiškia | Kaip suvaldyti |
|---|---|---|
| Baimė prarasti | Neparduodate nuostolingos akcijos | Naudokite „stop-loss“, laikykitės plano |
| Bandos jausmas | Perkate, nes „visi perka“ | Turėkite aiškų investavimo planą |
| Per didelis pasitikėjimas savimi | Pervertinate savo žinias | Sekite duomenis, analizuokite rezultatus |
| Emocinis investavimas | Sprendimai per paniką ar euforiją | Investuokite reguliariai, be emocijų |
| Informacijos patvirtinimas | Ignoruojate priešingą informaciją | Skaitykite skirtingas nuomones |
Praktiniai patarimai: kaip išlikti racionaliam investuotojui?
- Laikykitės strategijos - neplanuoti sprendimai dažnai būna blogi.
- Veskite investicijų žurnalą - tai padės reflektuoti sprendimus.
- Naudokite automatizuotus įrankius - pvz., periodinį pirkimą.
- Mokykitės iš klaidų - jūsų istorija yra geriausia pamoka.
- Neskubėkite - investavimas nėra sprintas, tai maratonas.
Ko vengti?
- Neinvestuokite dėl FOMO („Fear of Missing Out“ - baimės praleisti progą).
- Neleiskite emocijoms kontroliuoti sprendimų.
- Nebūkite per daug tikri dėl savo nuomonės.
- Remkitės duomenimis ir aiškia strategija.
Bandos jausmo psichologija
"Bandos jausmas" atsiranda tuomet, kai žmogus įsilieja į tam tikrą grupę, prarasdamas individualumą. Įsilieja ir ištirpsta. Šiuo atveju labai svarbus atsakomybės klausimas. Juk akivaizdu, kad jei kokį veiksmą (nebūtinai legalų) atlieka visa grupė, individui irgi lengviau pateisinti savo elgesį (juk visi taip daro), asmeninė atsakomybė už savo veiksmus tokiu atveju išnyksta, kaip išnyksta ir riba tarp „aš“ ir „kiti“, kuomet net ir darydamas ką nors netinkamo žmogus nejaučia asmeninės kaltės ar gėdos už savo elgesį, kadangi nesuvokia, kad pats asmeniškai už tai atsako. Tai, ko Jūs vienas jokiu būdu nedarytumėte, minioje (kur visi taip elgiasi) tampa legalu. Ir tam nebūtinai reikia konkrečios minios ar gaujos, kartais užmetus akį į kaimyną, pagalvojame, „negi aš kvailenis“ ir iškrečiame kokią šunybę (šiukšliname, statome automobilį draudžiamoje vietoje ar apeiname vieną kitą įstatymą).
Esant minioje labai svarbų vaidmenį atlieka emocijos. Pavyzdžiui, koncerto metu visa minia gerbėjų svaigsta apimti šėlsmo ir, išgirdę ką nors panašaus į „kur jūsų rankos“, kelia rankas į viršų nesusimąstydami, nori jie kelti tas rankas, ar ne, nes atsiduoda masinei euforijai. Tas pats ir sporto varžybų metu, kai įsiaudrinę sirgaliai ima siautėti iš džiaugsmo ar nevilties. Esant minioje emocijos sustiprėja, tampa masiniu reiškiniu ir įgyja didesnę jėgą, nei kad būtų tuo atveju, jei to paties atlikėjo klausytumėte vienas, ar vienas žiūrėtumėte tas pačias varžybas per televiziją.
Taip pat skaitykite: Nerimas Kine: Giluminė Apžvalga
Kitas svarbus dalykas - baimė išsiskirti iš minios. Daugeliui nesmagus jausmas būti balta varna, ar kitaip tariant „iškristi iš konteksto“ savo elgesiu, apranga ar pažiūromis. Žinoma, yra nemažai asmenybių, kurios trokšta išsiskirti, tačiau dauguma yra linkę būti tokie, kaip visi. Taip daug saugiau. Juk ne kartą esame pagalvoję, kad visi taip daro, tai negi dabar čia imsiu ir išsišoksiu.
Dažnai taip vadinamam „bandos jausmui“ palaikyti reikalingas lyderis. Ypač jei pasitaiko puikus oratorius ir gebantis taikliai manipuliuoti asmuo, jam prisišaukti minias pakalikų daug lengviau. Žmonės yra linkę kam nors paklusti, vieni aklai seka religija, kiti politiniais ar ideologiniais lyderiais.
Kita vertus, nereikėtų taip nuvertinti to bandos jausmo. Kartais tai visai naudingas fenomenas. Ekstremaliose situacijose dažnai labai apsimoka pasiduoti šiam reiškiniui. Pavyzdžiui, gresiant nelaimei ar katastrofai verčiau pasiduoti bandos instinktui, nes gali nebebūti laiko individualiai apsvarstyti galimas išeitis ir optimaliausias sprendimas - dėti į kojas, kaip tai daro visi. Taip pat kartais žmogui būtina minia tam, kad jis galėtų atsiskleisti, nes vienas to padaryti nedrįsta. Be to, kartais bandos jausmą galima pasitelkti pozityviems tikslams, pavyzdžiui, gerumo ar labdaros, visuotinės talkos akcijoms, juk kai kaimynas ar kolega daro kažką gero ir naudingo visuomenei, mano širdy irgi sukirba noras „nepasišiukšlinti“.
Panikos psichologija
Paniką galima apibūdinti kaip labai emocionalų bei iracionalų vengimo elgesį, kuris pasireiškia tada, kai žmogui iškyla realus pavojus arba grėsmė. Panikai pasireikšti yra labai svarbus netikėtumas bei informacijos trūkumas. Ji dažniausiai kyla tada, kai žmonės susiduria su realiu arba numanomu pavojumi, kuriam nėra iš anksto pasiruošta, kai konkreti situacija yra neaiški ir neapibrėžta (tai trukdo priimti adekvačius sprendimus, suaktyvina žmonių vaizduotę - jie hiperbolizuoja pavojų ir t.t.).
Panikos priepuoliai užklumpa „iš anksto nepranešę“ ir gali ištikti bet kurioje situacijoje. Panikos priepuolio metu staiga apima sparčiai artėjančio didelio pavojaus nuojauta ir visi minėtieji, tik daug stipresni, fiziologiniai pojūčiai (be minėtųjų, dažnai jaučiamas oro trūkumas, netgi dusulio priepuoliai, galvos svaigimas, pykinimas, alpulys, drebulys, nerealumo jausmas, galūnių tirpimas ir dilgčiojimas). Drauge kyla mirties, išprotėjimo baimė. Visa laimė, kad tokia būsena dažniausiai tetrunka kelias minutes. Tarp panikos priepuolių žmogus nerimauja, tarsi laukia, kada priepuolis vėl prasidės.
Esminis panikos sutrikimo požymis - pasikartojantys stipraus nerimo (panikos) priepuoliai, nesusiję su kokia nors specifine situacija ar aplinkybėmis, todėl neprognozuojami. Dažniausiai tai pasireiškia staigiu širdies plakimu, skausmu krūtinėje, smaugimo pojūčiu, svaigimu bei realybės pojūčio sutrikimais. Kartu beveik visada atsiranda antrinė mirties baimė, savitvardos praradimo ar išprotėjimo baimė.
tags: #bandos #jausmas #psichologija