Įvadas
Rokiškio psichiatrijos ligoninė - įstaiga, apipinta įvairiais mitais ir stereotipais. Šiame straipsnyje siekiama atverti šios ligoninės duris ir pažvelgti į jos veiklą iš arčiau, susipažįstant su jos direktoriumi Algimantu Liausėdu, kuris jau beveik du dešimtmečius vadovauja šiai įstaigai. Atviros psichiatrijos mėnuo Lietuvoje, vykstantis kasmet nuo rugsėjo 10 d. iki spalio 10 d., yra puiki proga tai padaryti.
A. Liausėdo kelias į psichiatriją
Algimantas Liausėdas Rokiškio psichiatrijos ligoninei vadovauja jau beveik 19 metų. Kas 5-erius metus jis sėkmingai pasitikrina savo tinkamumą pareigoms ir toliau tęsia darbą. Įdomu tai, kad A. Liausėdas iš pradžių pasirinko ne medicinos kelią. Baigęs 8 klases, jis įstojo į Vilniaus statybos technikumą ir įgijo statybų specialybę. Po tarnybos kariuomenėje jis kryptingai pasuko į medicinos sritį. Pats A. Liausėdas teigia, kad „į protą suaugo“ ir mediko specialybę pasirinko jau nebe „žalioje“ jaunystėje.
Ligoninės specifika ir pacientai
Viena iš Rokiškio psichiatrijos ligoninės veiklų - priverstinis priverčiamųjų medicininių priemonių taikymas asmenims, padariusiems visuomenei pavojingas veikas ir teismo pripažintiems nepakaltinamais. Tokiems pacientams skirtas vienas 50 vietų bendrosios psichiatrijos skyrius. Kitus skyrius saugo apsaugos tarnyba ir be teismo sprendimo pacientai jų palikti negali, juose asmenys gydomi bendro, sustiprinto ir griežto stebėjimo sąlygomis.
Visuomenėje vis dar gajūs mitai apie tai, kaip laiką leidžia priverstinai gydomi žmonės. Ligoninės direktorius A. Liausėdas pabrėžia, kad dažnai priverstinai gydomų ligonių susirgimai yra tokie, kad jie iš tiesų gali elgtis agresyviai bei nenuspėjamai, todėl personalas visada turi apie tai prisiminti ir stengtis kuo geriau pažinti pacientus ir jų susirgimus. Tačiau, pasak jo, ligoninėje yra tokių pacientų, kurie apskritai negauna vaistų. Tokie žmonės dažniausiai turi asmenybės patologiją arba protinį atsilikimą ir medikamentinis gydymas jų atveju gali labiau pakenkti nei pagelbėti. Ligoniai yra stebimi, bet tai nereiškia, kad jie laikomi už grotų arba surišti tramdomaisiais marškiniais, kurių, beje, ligoninėje nėra apskritai.
Jeigu ligonis gydosi bendro stebėjimo sąlygomis, jo buvimas šioje ligoninėje yra toks pat, kaip ir visose psichiatrijos ligoninėse. Skyriaus dienotvarkėje numatytas jų pasivaikščiojimo lauke laikas. Griežto stebėjimo sąlygomis gydomi ligoniai negali išeiti iš savo palatos, kada nori. Tai yra sunkiausiomis ligomis sergantys pacientai, kurie stebimi atidžiau ir pasivaikščioti lauke išeina tik su prižiūrinčiu darbuotoju.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje
Gydymo trukmė priklauso nuo ligos sudėtingumo bei asmens socialinio pavojingumo - tai nusprendžia teismas, įvertinęs tiek medicininius, tiek teisinius kriterijus. Pasak ligoninės direktoriaus, yra asmenų, kurie psichiatrijos įstaigose laiką leidžia nuo 1969 metų. Tais atvejais, kai teismas nusprendžia, kad ligonis nėra pavojingas sau ar visuomenei, pasiūloma priverstinį gydymą tęsti, lankantis psichikos sveikatos centre.
Pokyčiai psichiatrijoje
A. Liausėdas sako, kad psichiatrija nuo tų laikų, kai jis pradėjo eiti Rokiškio psichiatrijos direktoriaus pareigas 2003 metais, gerokai patobulėjo. Požiūris keičiasi. Galbūt tai suvokę, dabar daugiau žmonių pripažįsta savo ligą ir patys kreipiasi į specialistus, kas anksčiau buvo laikoma gėda.
Yra psichikos ligų, kurių visiškai išgydyti neįmanoma. Šiuos žmones tenka išmokyti gyventi su savo liga. Pavyzdžiui, asmenybės sutrikimus koreguoti įmanoma, tačiau sudėtinga, ilgai trunka. Tokiais atvejais veiksmingiausia elgesio terapija, psichoterapija, būtinas individualus darbas su pacientu. Dažniausiai žmogus turi išmokti gyventi su savo patologija.
Ligoninės direktorius pastebėjo ir tai, kad bet kuris psichiatrijos simptomas (įskaitant net haliucinacijas ar kliedesius) gali atsirasti ir sveikam žmogui, susidarius tam tikroms sąlygoms. Tokiais atvejais gydytojai psichiatrai vertina simptomų visumą, o ne atskirus simptomus. Pavyzdžiui, streso atveju įmanomi įvairūs reagavimo būdai, kuriuos paprastai galima įvardinti kaip kovą, bėgimą arba sustingimą.
A. Liausėdas pabrėžia, kad daugiausiai nusikaltimų padaro psichiškai sveiki žmonės. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad nėra koreliacijos tarp ligos ir nusikaltimo pobūdžio. Pasak jo, anksčiau psichiatrija buvo tokia specialybė, kurią rinktis studijuojantys mediciną vengė. Pastaruoju metu pasikeitė požiūris į psichiatriją ir ši specialybė tapo labai populiari.
Taip pat skaitykite: Psichiatrijos ligoninės darbuotojų atlyginimai
Pacientų antplūdis ir naujovės ligoninėje
Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktorius Algimantas Liausėdas teigia, kad pastaraisiais metais įstaiga patiria pacientų antplūdį. Jį suaktyvino ir pandemija, vis gi didėjimo tendencija pastebima kasmet. Norint užtikrinti geresnes sąlygas pacientams, pastatytas naujasis korpusas, kuris pradėjo veikti gegužės mėnesį. Visgi A.Liausėdas pabrėžia, kad žmones gydo ne sienos, todėl reikalingos nuolatinės investicijos į personalą, įrangą, veiklas.
Rokiškio psichiatrijos ligoninėje telkiasi vieni sudėtingiausių šalies psichiatrinės patologijos atvejų. Algimantas Liausėdas mato situaciją be jokios braviūros. „Teismas vadovaujasi dviem kriterijais - teisiniu ir medicininiu. Jei žmogus atlieka nusikalstamą veiką, jam skiriama baudžiamoji priemonė. Bet jei jis dėl ligos nesuprato, ką daro, vietoj bausmės jam skiriama medicininė priemonė - gydymas mūsų ligoninėje“, - pasakoja A.Liausėdas.
Deja, Lietuvoje kasmet tokių sudėtingų ligonių tik daugėja. Nors šiemet pacientų šuolis ryškiausias, didėjimas vyksta nuolat. Kad tilptų didėjantis pagal teismo nutartį atvykstančių gydytis pacientų srautas, nuspręsta iš pagrindinio ligoninės korpuso, kuriame įrengtos apsaugos priemonės, iškelti Priėmimo ir bendrosios psichiatrijos skyrių. Jam pastatytas priestatas, duris atvėręs šių metų gegužę. Pasak A. Liausėdo, tai pagerino pacientų sąlygas.
Beveik visi infrastruktūros pokyčiai, įrenginiai ir kiti atnaujinimai ligoninėje dažniausiai finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Pašnekovas teigia, kad naujojo priestato statybos iš valstybės lėšų 2021 m. kainavo 680 tūkst. eurų, neskaičiuojant baldų ir įrangos. Jame įsikūrusiame Priėmimo ir bendrosios psichiatrijos skyriuje yra 50 lovų, čia gydomi įvairaus sudėtingumo patologijų pacientai. Skyriui vadovaujantis Petras Aukštuolis pasakojo, kad apie ketvirtadalis lengvesnių pacientų serga įvairiomis depresijos formomis.
Ligoninės vadovas atkreipia dėmesį, kad pastatai ir palatos pacientų negydo - tam reikalingas personalas, darbo priemonės, tad būtinos nuolatinės investicijos. Tačiau tokio dydžio įstaigai kaip ši vien priestato statybos buvo nemažas piniginis iššūkis, todėl pernai ligoninė metus baigė su neigiamu finansiniu rezultatu. Baiminamasi, kad dėl šiemet neregėtai išaugusių kainų atsitiesti bus sunkiau, nei tikėtasi.
Taip pat skaitykite: Pedagoginė tarnyba Rokiškyje
Rokiškio psichiatrijos ligoninėje daug dėmesio skiriama kasdieniam užimtumui ir psichosocialinei reabilitacijai. Anot direktoriaus A.Liausėdo, tai - vienas kertinių gydymo aspektų. Lietuvoje teismo psichiatrijos gydymo praktika prasidėjo nuo 2007 metų, kai į ligoninę surinkti pacientai iš visos šalies. 2003 m. pasirašytas trišalė sutartis tarp Sveikatos apsaugos ministerijos, Olandijos užsienio reikalų ministerijos ir Vilniaus universiteto, o ligoninė pasirinkta kaip tokio centro įkūrimo vieta. Tuomet prasidėjo glaudus bendradarbiavimas su Olandija ir visa taikoma praktika yra perimta būtent iš šios šalies specialistų patirties. Tai ir gydymo metodikos, ir pasaulyje naudojamas smurto rizikos vertinimo instrumentas, kuriuo remiantis teikiamos išvados teismams dėl nusikalstamos veikos padarymo tikimybės.
Darbas su pacientais Rokiškio psichiatrijos ligoninėje vyksta pažingsniui: pirmiausiai žmogus skatinamas pakilti iš lovos ir judėti, ką nors veikti palatoje. Po to veiklos aplinka išplečiama iki skyriaus ribų. Direktorius atkreipė dėmesį, kad karantinas visiškai apribojo psichosocialinės veiklos galimybes.
Užimtumo ir socialinės reabilitacijos centre lavinamas kompiuterinis raštingumas, daromi rankdarbiai, žaidžiami stalo žaidimai, vyksta floristikos, maisto ruošos užsiėmimai. Psichologinę būklę pacientams palaikyti padeda įvairios terapijos: filmų, šviesos, dailės, aromaterapija, relaksacija. Ligoninėje įrengta parduotuvėlė, kurioje turintys asmeninių lėšų pacientai gali įsigyti reikalingų prekių. Kadangi didžiulio populiarumo tarp pacientų sulaukė pynimo vytelėmis ir keramikos dirbtuvės, paskutinio projekto metu jos buvo atnaujintos.
Socialinė darbuotoja Eglė Kuzminskaitė jau antri metai kartu su pacientais pina gaminius iš vytelių, daro įvairius rankdarbius iš modelino, papjė mašė technika, jais puošiamos ligoninės erdvės. Keramikos dirbtuvėse dirbanti socialinė darbuotoja Rima Žalienė tvirtina, kad molio terapija labai keičia pacientų emocijas.
Priėmimo ir bendrosios psichiatrijos skyriaus vedėjas Petras Aukštuolis konstatuoja, kad 1980-aisiais, kuomet pradėjo dirbti psichiatru, tokiose įstaigose įprasti buvo grotuoti langai, niūri aplinka. Priėmimo ir bendrosios psichiatrijos skyriaus vyr. slaugos administratorė Janina Galvelienė su P.Aukštuoliu ranka rankon dirba jau ilgus dešimtmečius.
Priėmimo ir bendrosios psichiatrijos skyriaus vedėjas Petras Aukštuolis mato besikeičiantį požiūrį į psichiatriją. Jis pabrėžia, kad pacientas turi būti gerbiamas. Tiek Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktorius, tiek ir personalas pacientus neretai vadina tiesiog klientais. Vienu svarbiausių jų poreikių laiko integraciją į visuomenę.
Jei anksčiau vyravo biologinis požiūris į pacientų psichinės sveikatos sutrikimus ir jų gydymą, dabar jis yra daugiau orientuotas į psichologinę ir socialinę pagalbą. Pasak A. Liausėdo, yra pacientų, kurie absoliučiai jokio medikamentinio gydymo negauna, tokiais atvejais pasitelkiami nemedikamentiniu gydymo metodus. Jis pabrėžia, kad gydymas be vaistų pasiteisina ne visų ligų atveju.
Pašnekovas konstatuoja, kad išrašyti iš ligoninės žmonės patenka į įprastines sąlygas ir neretai atkrinta. Dažnas pradeda vartoti alkoholį, savo nuožiūra nutraukia paskirtą medikamentinį gydymą. A. Liausėdas pabrėžia, kad Rokiškio psichiatrijos ligoninės pacientai sudaro itin nedidelę Lietuvos visuomenės dalį, todėl kartais sulaukia nepelnytai mažo dėmesio.
Asmeninis gyvenimas
Rokiškio psichiatrijos ligoninės gydytojo žmona - taip pat gydytoja. Du vaikai užauginti ir gyvena savarankiškai. Liko tik rūpestis garbaus amžiaus sulaukusiais tėvukais (jiems abiems dabar - virš 90 metų). Tai, pasak A. Liausėdo, užima didžiąją laisvo laiko dalį, o pomėgiams laiko praktiškai nebelieka. Seniau per atostogas mėgęs keliauti, ligoninės direktorius dabar vis rečiau gali sau leisti tokią pramogą, o kaip bus toliau, kai atsiranda vis daugiau rūpesčių artimaisiais, nežinia.
tags: #rokiskio #psichiatrijos #ligonines #direktorius