Įvadas
Skausmas yra subjektyvus ir individualus patyrimas, kurį veikia ne tik fiziologiniai, bet ir psichologiniai veiksniai. Šiame straipsnyje nagrinėjama psichologinė skausmo vertinimo pusė, remiantis Rūtos Sargautytės, patyrusios psichologės, moksliniais darbais ir įžvalgomis. Straipsnyje aptariami skausmo suvokimo teoriniai aspektai, paciento įsitikinimai, emocijos ir bendravimo principai, kurie yra svarbūs siekiant veiksmingo skausmo valdymo.
Rūta Sargautytė: Biografijos Apžvalga
Rūta Sargautytė yra žinoma psichologė Lietuvoje, turinti didelę patirtį klinikinės ir sveikatos psichologijos srityse. Ji baigė psichologijos studijas Vilniaus universitete ir apgynė disertaciją „Skausmo suvokimo ryšys su asmenybės savybėmis“ Sankt Peterburgo V.M. Bechterevo psichoneurologijos mokslinio tyrimo institute dar 1993 m. Nuo 1990 m. Sargautytė dirba Vilniaus universitete, šiuo metu - docento pareigose Klinikinės psichologijos ir Sveikatos psichologijos katedrose. Ji yra daugiau kaip keturiasdešimties mokslinių straipsnių, metodinių priemonių autorė/bendraautorė, taikomųjų mokslinių darbų vertėja, mokslinė redaktorė. Jos darbai apima įvairius psichologinius aspektus, susijusius su skausmu, ligomis ir gyvenimo kokybe. Sargautytės kompetencija ir patirtis leidžia pažvelgti į skausmą iš įvairių perspektyvų ir suprasti jo sudėtingumą.
Skausmo Suvokimo Teorijos
Skausmas yra sudėtingas reiškinys, kurį bandoma paaiškinti įvairiomis teorijomis. Viena seniausių teorijų aiškino skausmą iš biomedicininio požiūrio perspektyvos, teigdama, kad sužalojimas visada lydimas skausmo, kurio dydis yra tiesiogiai proporcingas sužalojimo intensyvumui. Tačiau ši teorija neatsižvelgia į psichologinius ir socialinius veiksnius, kurie taip pat gali turėti įtakos skausmo suvokimui.
Vartų Kontrolės Teorija
Mokslininkai Melzack ir Wall 1965 m. pristatė „vartų kontrolės“ teoriją, kuri teigia, kad jutiminiai (sensoriniai), pažinimo (kognityvūs) ir emociniai veiksniai gali sustiprinti arba susilpninti skausmo pojūtį. Ši teorija teigia, kad nervų sistema veikia kaip „vartai“, kurie gali blokuoti arba praleisti skausmo signalus į smegenis. Psichologiniai veiksniai, tokie kaip dėmesys, nuotaika ir mąstymo būdas, gali turėti įtakos šių „vartų“ atsidarymui arba užsidarymui.
Lygiagretaus Informacijos Apdorojimo Teorija
Amerikiečių psichologijos mokslų daktaras Howard Leventhal ir jo kolegė, klinikinės psichologijos specialistė Deborah Everhard, 1979 m. pristatė „Lygiagretaus informacijos apdorojimo“ teoriją, padedančią paaiškinti skausmo suvokimą. Autoriai teigė, kad skausmas ir emocijos yra susiję ir kad emocijos užima reikšmingą vietą subjektyviame skausmo pojūtyje. Ši teorija kritikuoja fiziologinį skausmo suvokimo modelį, kuris visiškai eliminuoja emocinį komponentą.
Taip pat skaitykite: Psichologinis požiūris į skausmą
Anot šios teorijos, informacija apie skausmą apdorojama dviem lygiagrečiais keliais: jutiminiu (sensoriniu) ir emociniu. Jutiminiu keliu perduodami duomenys iš pažeidimo vietos į centrinę nervų sistemą ir teikia informaciją apie sužalojimo vietą, intensyvumą ir trukmę. Emociniu keliu perduodama emocinė patirtis ir iš gautų duomenų susiformuoja skausmo-pateisinimo informacija (pvz., vaistai sumažina skausmą, situacija kontroliuojama) arba skausmo-baimės informacija (pvz., skausmas yra nepakeliamas ir niekada nesibaigs).
Dviejų Veiksnių Emocijų Teorija
Emocijų teorijos aiškina veiksnius, kurie lemia emocijų raišką. Vieną tokių teorijų 1962 m. pristatė amerikiečių socialinis psichologas, profesorius Stanley Schachter bei buvęs jo studentas Jerome Singer. Jų „Dviejų veiksnių teorija“ teigia, kad emocijoms patirti reikalingi du komponentai: 1) fiziologinio sužadinimo lydima reakcija ir 2) vertinimas. Vieno komponento emocijai patirti nepakanka. Suvokiamo objekto sukelta reakcija nėra pakankama emocijai patirti. Svarbiausia ne reakcijos, o kaip žmogus jas vertina.
Anot autorių, emocijos gali kilti dviem būdais: 1) kai aplinkos įvykiai vertinami kaip reikšmingi, ir 2) kai žmogus suvokia savyje esančią fiziologinę įtampą, bet neturi tam tinkamo paaiškinimo. Tada vyksta priežasčių ieškojimo procesas. Jei randamas paaiškinimas ir įvertinimas (nesvarbu, teisingas ar ne), kyla atitinkami jausmai. Jei asmuo patiria būseną, apie kurią neturi išankstinio nusistatymo, jis ją išgyvens remdamasis esamomis aplinkybėmis. Jei asmuo patiria būseną, apie kurią turi pakankamai tikslių žinių, jis ją išgyvens neieškodamas alternatyvių aiškinimų. Jei asmuo patiria būseną, kuri praeityje jam sukėlė atitinkamą emociją, tuomet buvusi emocija pasireikš ir dabar.
Paciento Įsitikinimai Apie Skausmą
Įsitikinimai yra išankstinės mintys apie realybę, kurios formuoja suvokimą apie mus pačius ir mūsų aplinką. Įsitikinimai apie skausmą žmogui padeda susikurti supratimą apie įvykius, kuriuos jis patiria ar dar patirs. Paciento įsitikinimai apie skausmą gali turėti didelės įtakos jo skausmo patirčiai ir gebėjimui valdyti skausmą.
Tyrimai atskleidžia, kad po operacijos 80 proc. pacientų jaučia skausmą. Skausmo valdymo veiksmingumą lemia paciento įsitikinimai ir žinios apie skausmą. Įsitikinimai, kad skausmas yra pastovus ir nekintantis, lemia didesnį skausmo intensyvumo pojūtį. Tuo tarpu, vertindamas skausmą prieš skausmą mažinančių priemonių vartojimą ir po to, pacientas turi galimybę stebėti skausmo dinamiką.
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems
Klaidingi Įsitikinimai Apie Skausmą
Nemažai žmonių turi klaidingų įsitikinimų, susijusių su vaistų vartojimu skausmui malšinti. Vieni jų: skausmas yra normalus pooperacinis palydovas; vaistus reikia vartoti tik tada, kai skausmas tampa nebepakeliamas. Šie mitai sudaro sąlygas vystytis lėtiniam skausmui. Pacientai vengia narkotinių analgetikų, bijodami priklausomybės nuo narkotikų išsivystymo, kiti linkę kentėti skausmą, kad vartotų mažiau vaistų nuo skausmo, kuriems, jų manymu, vystosi tolerancija ir didėja poreikis bei šalutinis veikimas.
Emocijų Įtaka Skausmui
Emocijos daro įtaką žmogaus skausmo pojūčiui, todėl malšinant skausmą svarbu atsižvelgti ne vien į jutimus, bet ir į paciento emocinę būklę. Lygiagretaus informacijos apdorojimo skausmo suvokimo teorija atskleidžia, kad emocijos, priklausomai nuo jų pobūdžio, lemia subjektyvų skausmo pojūtį. Emocijai kilti reikalinga ne tik reakcija, bet ir jos vertinimas, kuris remiasi žmogaus įsitikinimais.
Neigiamos Emocijos
Neigiamos emocijos, tokios kaip nerimas, baimė, pyktis ir liūdesys, gali sustiprinti skausmo pojūtį. Nerimas ir baimė gali padidinti įtampą raumenyse ir jautrumą skausmui. Pyktis ir liūdesys gali sumažinti skausmo slenkstį ir pabloginti gebėjimą susidoroti su skausmu.
Teigiamos Emocijos
Teigiamos emocijos, tokios kaip džiaugsmas, viltis ir ramybė, gali susilpninti skausmo pojūtį. Teigiamos emocijos gali padidinti skausmo slenkstį, pagerinti gebėjimą susidoroti su skausmu ir sumažinti įtampą raumenyse.
Bendravimo Su Pacientais Principai
Bendraujant su pacientais, patiriančiais skausmą, svarbu laikytis tam tikrų principų, kurie padeda užmegzti pasitikėjimo santykius ir veiksmingai valdyti skausmą.
Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba
Empatija
Empatija yra gebėjimas suprasti ir atjausti kito žmogaus jausmus. Gydytojo empatija padeda pacientui jaustis išklausytam ir suprastam, o tai gali sumažinti nerimą ir baimę. Empatija - tai pastangos parodyti pagarbą pacientui ir aktyvus paciento teisės spręsti ir rinktis pačiam palaikymas. Tai padeda pažvelgti ligonio žvilgsniu.
Atviras Klausimas
Atviri klausimai skatina pacientą išsamiai papasakoti apie savo skausmo patirtį. Tai padeda gydytojui geriau suprasti paciento skausmo pobūdį, intensyvumą, trukmę ir kitus svarbius aspektus.
Aktyvus Klausymasis
Aktyvus klausymasis reiškia, kad gydytojas atidžiai klauso paciento, stebi jo kūno kalbą ir emocijas, užduoda patikslinančius klausimus ir apibendrina paciento pasakojimą. Tai padeda pacientui jaustis išklausytam ir suprastam, o gydytojui - gauti tikslią informaciją apie paciento skausmo patirtį.
Paciento Švietimas
Paciento švietimas apie skausmą ir jo valdymą yra labai svarbus. Gydytojas turėtų paaiškinti pacientui apie skausmo mechanizmus, galimus skausmo valdymo būdus (medikamentinius ir nemedikamentinius) ir jų šalutinius poveikius. Pacientas, turintis daugiau žinių apie skausmą, gali aktyviau dalyvauti skausmo valdymo procese ir priimtiInformavimas turėtų būti pateikiamas suprantamai, atsižvelgiant į paciento išsilavinimą ir kognityvinius gebėjimus. Patartina vengti išankstinių pastangų psichologizuoti paciento problemą.
Skausmo Vertinimo Metodai
Skausmo vertinimas yra svarbus žingsnis siekiant veiksmingo skausmo valdymo. Subjektyvūs skausmo pojūčiai vertinami dešimties centimetrų vizualinių analogų skale. Pabrėžiama tikro skausmo vertinimo svarba, vengiant stoicizmo ar perdėto vertinimo (stoicizmas būdingas asmenims, linkusiems kentėti skausmą, o asmenys, linkę į perdėtą vertinimą visiškai netoleruoja skausmo pojūčio). Tai ne tik palengvina skausmo vertinimą, bet ir sumažina neigiamas paciento emocijas.
Nemedikamentinės Skausmo Malšinimo Priemonės
Nemedikamentinės skausmo malšinimo priemonės yra svarbios skausmo valdymo dalis. Specialiai įvertintos ir tinkamos strategijos taikymas, atkreipiant dėmesį į tam tikras pacientų grupes (vaikai, senyvi pacientai), duoda apčiuopiamus rezultatus. Išmokyti taisyklingos kvėpavimo technikos ir gebėjimo pasirinkti būklei palankią kūno padėtį, pacientai gali sumažinti dėl skausmo patiriamą diskomfortą. Su slaugytojo pagalba pacientas gali nesunkiai įvaldyti dėmesio nukreipimo (malonių vaizdinių kūrimas, veikla reikalaujanti dėmesio sutelkimo, pavyzdžiui kryžiažodžio sprendimas ir kt.) techniką.
Pacientų Savitarpio Pagalba ir Edukacija
Pacientų savitarpio pagalba ir edukacija yra svarbūs skausmo valdymo aspektai. Galima prisidėti prie esamų arba kurti naują artrito savitarpio pagalbos grupę, klubą, organizaciją. Nuo poreikių priklauso, ką galima gauti bendraujant su panašių rūpesčių turinčiais žmonėmis: emocinę paramą, informaciją apie ligą ir pagalbos galimybes bei atstovavimą interesams.
tags: #sargautyte #r #psichologinis #skausmo #vertinimas