Vaistų terapija nerimo sutrikimams: išsamus vadovas

Nerimo sutrikimai yra vieni labiausiai paplitusių psichikos sveikatos sutrikimų, paveikiantys beveik 30 procentų suaugusiųjų tam tikru gyvenimo momentu. Jie pasireiškia įvairiais būdais, įskaitant generalizuotą nerimo sutrikimą (GNS), panikos sutrikimą, specifines fobijas ir agorafobiją. Nors nerimas yra normali reakcija į stresą, nerimo sutrikimai skiriasi nuo įprasto nervingumo ar nerimo jausmo ir gali turėti įtakos darbo našumui, mokyklos darbams ir asmeniniams santykiams. Laimei, nerimo sutrikimai yra gydomi daugeliu psichoterapinių gydymo būdų ir vaistų.

Receptiniai vaistai nervų sistemai

Receptiniai vaistai nervų sistemai apima platų spektrą medikamentų, skirtų įvairioms neurologinėms ir psichiatrinėms būklėms gydyti. Šie vaistai naudojami smegenų kraujotakai gerinti, galvos svaigimui mažinti, pažinimo sutrikimams šalinti, psichikos ligoms gydyti bei nervų sistemos skausmams malšinti.

Dažniausiai gydytojo skiriami receptiniai vaistai

• Betaserc (betahistinas): Dažnai skiriamas esant galvos svaigimui, spengimui ausyse ir gydant Menjero ligą. Jis veikia gerindamas vidinės ausies kraujotaką, taip mažindamas svaigimo epizodų kiekį ir kitus su vestibuliariniais sutrikimais susijusius simptomus.
• Tiapridal (tiapridas): Antipsichozinis vaistas, naudojamas gydant elgesio sutrikimus, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, ir esant judėjimo sutrikimams, tokiems kaip chorėja ar tikai. Tai raminantis vaistas, kuris gali padėti efektyviai valdyti agresiją ir nerimą.
• Pramistar (pramiracetamas): Nootropinis vaistas, skirtas gerinti pažinimo funkcijas ir atmintį. Jis dažnai skiriamas senyvo amžiaus žmonėms, turintiems atminties sutrikimų, arba po insulto, siekiant padėti smegenims greičiau atsistatyti.
• Skudexa (deksketoprofenas ir tramadolio hidrochloridas): Analgetikas, skirtas stipriam nervų sistemos skausmui malšinti. Jis veikia kombinuojant dvi veikliąsias medžiagas, kurios kartu užtikrina greitą ir veiksmingą skausmo kontrolę, ypač esant neuropatiniam skausmui.
• Phezam (piracetamas ir cinarizinas): Skiriamas siekiant pagerinti smegenų kraujotaką ir pažinimo funkcijas. Jis dažnai naudojamas smegenų kraujotakos sutrikimams gydyti, padeda gerinti atmintį ir mažinti galvos svaigimą.
• Cavinton Forte (vinpocetinas): Skiriamas psichikos ar nervų sistemos sutrikimo simptomų, atsiradusių dėl smegenų kraujotakos nepakankamumo, mažinimui. Šis vaistas gali padėti mažinti simptomus, susijusius su smegenų kraujotakos sutrikimais, pvz., atminties praradimą ar koncentracijos sunkumus.
• Benzodiazepinai (pvz., diazepamas): Nervų sistemą atpalaiduojantys vaistai, dažnai skiriami esant padidėjusiam nerimui, stresui ar miego sutrikimams. Jie veikia mažindami centrinės nervų sistemos aktyvumą ir gali suteikti raminantį poveikį.

Kada nerimas tampa problema?

Normalu, kad žmonės patiria nerimą ir nerimauja dėl įvairių savo gyvenimo aspektų. Tačiau skirtumas tarp normalaus nerimo ir nerimo sutrikimo yra tada, kai nerimas tampa nuolatinis arba pasikartojantis, neleidžiantis visapusiškai dalyvauti gyvenime. Nerimas gali būti nuo santykinai lengvo (retkarčiais atsiranda „drugelis“, lydimas nerimo) iki sunkaus (dažni, negalią sukeliantys panikos priepuoliai). Sunkus nerimo sutrikimas gali priversti žmogų pakeisti savo gyvenimo būdą, kad prisitaikytų prie nerimo, pavyzdžiui, vengti veiklos.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nerimo jausmas - įprasta reakcija į kasdienio gyvenimo iššūkius, tačiau svarbu atpažinti, kada šis jausmas peržengia įprastas ribas ir tampa trukdžiu kasdienėje veikloje. Štai keletas požymių, rodančių, kad reikėtų kreiptis į gydytoją:

1. Nuolatinis ir intensyvus nerimas, kuris nepranyksta net ir pasibaigus stresinei situacijai.
2. Kasdienio gyvenimo sutrikimai - kai nerimo simptomai trukdo įprastai veiklai.
3. Fiziniai nerimo simptomai, tokie kaip dažni širdies permušimai, prakaitavimas, dusulys ar galvos svaigimas.
4. Nepavyksta kontroliuoti nerimo savarankiškai.
5. Panikos priepuoliai arba specifinės baimės, trukdančios įprastinei veiklai.
6. Depresijos požymiai arba mintys apie savižudybę.

Kartais nerimo sutrikimai gali būti susiję su kitais psichikos sutrikimais, pvz., depresija. Kreipimasis į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą padės tiksliau suprasti, kas vyksta, bei nustatyti veiksmingą gydymo planą. Gydytojas ar psichologas gali padėti pasirinkti gydymo būdą, pavyzdžiui, kognityvinę elgesio terapiją (KET) ar tinkamus vaistus, jei to reikia.

Taip pat skaitykite: Kaip padėti priklausomam vaikui

Nerimo sutrikimų tipai

Nerimo sutrikimai pasireiškia įvairiomis formomis, kurių kiekviena turi unikalių savybių ir simptomų:

• Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS): Apima nuolatinį ir per didelį nerimą, kuris trukdo kasdieninei veiklai. Šį nuolatinį nerimą ir įtampą gali lydėti fiziniai simptomai, tokie kaip neramumas, nuovargis, sunkumas susikaupti, raumenų įtampa ar miego sutrikimai. Sergantįjį vargina nuolatinis nerimas, kuris atsiranda be priežasties, jis dažnai nėra pagrįstas, kartais ir labai stipriai padidintas. Žmogus gyvena nuolatinėje nerimo būsenoje, laukdamas nemalonaus įvykio. Tai pradeda dominuoti ir jo mąstyme, todėl žmogus, susidūręs su stresinėmis aplinkybėmis, realistiškai negali įvertinti situacijos.
• Panikos sutrikimas: Pasireiškia netikėtais panikos priepuoliais - staigiais stiprios baimės epizodais, kuriuos lydi fiziniai simptomai, tokie kaip širdies plakimas, dusulys, galvos svaigimas ir baimė numirti. Kadangi simptomai gali būti gana sunkūs, kai kurie panikos priepuolį patiriantys žmonės gali manyti, kad juos ištiko širdies priepuolis ar kita gyvybei pavojinga liga. Jie gali kreiptis į ligoninės skubios pagalbos skyrių. Vidutinis panikos sutrikimo amžius yra 20-24 metai.
• Specifinė fobija: Per didelė ir nuolatinė baimė dėl konkretaus objekto, situacijos ar veiklos, kuri paprastai nėra žalinga. Pacientai žino, kad jų baimė yra per didelė, tačiau jie negali jos įveikti. Šios baimės sukelia tokį kančią, kad kai kurie žmonės labai stengiasi išvengti to, ko bijo.
• Agorafobija: Baimė atsidurti situacijose, kai pabėgti gali būti sunku ar gėdinga, arba ištikus panikos simptomams pagalba gali būti neprieinama. Baimė yra neproporcinga faktinei situacijai ir paprastai trunka šešis mėnesius ar ilgiau ir sukelia veikimo problemų. Asmuo aktyviai vengia situacijos, reikalauja palydovo arba ištveria su didele baime ar nerimu. Negydoma agorafobija gali tapti tokia rimta, kad žmogus negali išeiti iš namų.
• Socialinis nerimas: Tai nerimo rūšis, kuri pasireiškia žmogaus vengimu bendrauti su žmonėmis. Tokie žmonės ypač vengia kontakto su nepažįstamaisiais. Socialinį nerimą išgyvenantiems atrodo, jog būnant žmonių miniose, visos akys yra nukreiptos būtent į juos - žmonės patiria stresą ir nesijaučia saugiai.

Gydymo būdai

Nors kiekvienas nerimo sutrikimas turi unikalių savybių, dauguma jų gerai reaguoja į dviejų tipų gydymą: psichoterapiją arba „pokalbių terapiją“ ir vaistus. Šie gydymo būdai gali būti skiriami atskirai arba kartu.

Psichoterapija

Kognityvinio elgesio terapija (KET), pokalbių terapijos rūšis, gali padėti žmogui išmokti kitokio mąstymo, reakcijos ir elgesio būdo, kad padėtų jaustis mažiau nerimo. KET yra efektyvi terapija, kuri yra nukreipta į varginančias mintis bei kūno sujaudinimą. Taip pat gali būti taikomos įvairios relaksacijos technikos bei nusraminimo pratimai. Psichoterapinis gydymas yra pirminis gydymo būdas, siekiant išvengti nuolatinio medikamentų naudojimo. Šio gydymo metu daugiau dėmesio skiriama psichologinei paciento būsenai, jo nuotaikų kaitų kontrolei, nerimo priežasčių analizei, atsipalaidavimo technikoms. Šiuo atveju vaistai nuo nerimo - tai paties paciento psichologinės būsenos ugdymas, savęs analizavimas.

Medikamentinis gydymas

Vaistai neišgydys nerimo sutrikimų, tačiau gali žymiai palengvinti simptomus. Dažniausiai vartojami vaistai yra vaistai nuo nerimo (paprastai skiriami tik trumpą laiką) ir antidepresantai. Medikamentinis gydymas yra skiriamas po psichiatro konsultacijos, kurios metu specialistas įvertina ir diagnozuoja. Dažniausiai skiriami SSRI ar SNRI grupės vaistai bei benzodiazepinai, kol pradeda veikti vartojami antidepresantai. Dažniausiai naudojami vaistai nuo nerimo yra benzodiazepinai arba antidepresantai. Benzodiazepinių vaistų veikimas efektyvesnis ir turi daug mažesnį šalutinį poveikį. Gydymasis antidepresantais yra ilgalaikis procesas, trunkantis ne vienerius metus. Antidepresantai veikia atstatydami nervų sistemos neurotransmiterių (jais perduodami elektriniai impulsai) sklidimo greitį. Šie medikamentai padeda pašalinti elektrinių impulsų greitį stabdančias kliūtis, susidariusias dėl anksčiau patirto streso. Tiek antidepresantai, tiek benzodiazepinai vaistai nuo nerimo gali sukelti priklausomybės riziką, todėl vartoti juos reikėtų itin atidžiai ir tik gydytojui rekomendavus.

Kiti vaistai

• Antidepresantai: Vaistai, skirti depresijai gydyti, bet taip pat veiksmingi gydant nerimo sutrikimus. Jie veikia reguliuodami serotonino ir noradrenalino kiekį smegenyse, kurie yra atsakingi už žmogaus nuotaiką ir elgesį.
• Raminamieji vaistai: Vaistai, skirti nerimo gydymui. Jie veikia slopindami nervų sistemos aktyvumą, dėl to sumažėja įtampa, baimė ir nerimas. Raminamieji vaistai gali būti naudojami trumpalaikiam nerimo gydymui arba kaip papildomas gydymas kartu su antidepresantais.
• Antipsichoziniai vaistai: Vaistai, skirti gydyti sunkias psichines ligas, tokias kaip šizofrenija ir manija. Jie taip pat gali būti naudojami gydant sunkią depresiją ir nerimą, kai kiti vaistai yra neveiksmingi. Antipsichoziniai vaistai veikia reguliuodami dopamino ir serotonino kiekį smegenyse, kurie yra atsakingi už žmogaus elgesį ir nuotaiką.

Svarbu atsiminti, kad kiekvienas vaistas nuo depresijos ir nerimo turi savo savybes ir gali turėti šalutinį poveikį. Vaistų vartojimo trukmė ir dozė taip pat turėtų būti nustatomi individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę. Visi vaistai nuo depresijos ir nerimo gali turėti šalutinį poveikį, todėl būtina atidžiai stebėti paciento būklę ir reakciją į gydymą. Dažniausi šalutiniai poveikiai yra pykinimas, viduriavimas, mieguistumas, galvos skausmas, atminties sutrikimai ir priklausomybė. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad vaistai nuo depresijos ir nerimo gali sąveikauti su kitais vaistais, kuriuos pacientas vartoja. Todėl, vartojant šiuos vaistus, reikia atidžiai stebėti jų sąveiką ir reikiamu atveju pakeisti gydymą.

Taip pat skaitykite: Pasifloros nauda nerimui

Ką dar galite padaryti?

Yra daug dalykų, kuriuos žmonės daro, kad padėtų susidoroti su nerimo sutrikimų simptomais ir būtų veiksmingesnis gydymas. Streso valdymo metodai ir meditacija gali būti naudingi. Paramos grupės (asmeniškai arba internetu) gali suteikti galimybę dalytis patirtimi ir įveikos strategijomis. Taip pat gali būti naudinga sužinoti daugiau apie sutrikimo specifiką ir padėti šeimai bei draugams geriau suprasti būklę.

Gyvenimo būdo pokyčiai

Sumažinti nerimo sutrikimų atsiradimo galimybę galima įgyvendinus kelis rutinos pakeitimus. Daugeliui žmonių padeda šie gyvenimo būdo ar rutinos pokyčiai:

• Fizinis aktyvumas
• Pilnavertė ir subalansuota mityba
• Kokybiškas poilsis
• Joga ir meditacija
• Vengti stimuliantų, tokių kaip kofeinas
• Pokalbiai su artimaisiais apie baimes bei nerimą
• Vengti alkoholio vartojimo. Alkoholis gali sukelti neigiamą poveikį, ypač kai vartojamas kartu su vaistais.

Atsipalaidavimo metodai

Atsipalaidavimo metodai ir meditacija tikrai gali padėti jūsų nerimui. Tiesą sakant, nemedikamentiniai variantai yra pirmosios eilės lengvo nerimo, kurį daugelis iš mūsų kartais patiria, gydymas. Yra daug knygų, internetinių išteklių ir programų su atsipalaidavimo pratimais (dažnai kartu su giliu kvėpavimu) ir meditacijos nurodymais. Juos gana paprasta išmokti, tačiau jie yra labai veiksmingi. Šie metodai gali padėti ir gali būti naudojami bet kur, kai tik asmuo supranta metodą.

Generalizuoto nerimo sutrikimo (GNS) gydymas

Generalizuotas nerimo sutrikimas- tai lėtinis susirgimas, kuris pasižymi nuolatiniu ir generalizuotu nerimu, kuris nėra glaudžiai susijęs su jokiomis specifinėmis išorinėmis aplinkybėmis.

Gydymo būdai

Šiuo metu egzistuoja keletas galimų generalizuoto nerimo sutrikimo gydymo būdų. Vienas efektyviausių yra kompleksinis gydymo būdas, kai taikomas tiek medikamentinis, tiek psichoterapinis gydymas.

Taip pat skaitykite: Autizmo gydymo perspektyvos

• Medikamentinis gydymas: Generalizuoto nerimo sutrikimo atveju dažniausiai taikomas gydymas antidepresantais arba benzodiazepinais.
• Psichoterapija: Efektyviausia terapija, kuri yra nukreipta į varginančias mintis bei kūno sujaudinimą. Viena iš dažniausiai rekomenduojamų psichoterapijų, gydant nerimo sutrikimus yra kognityvinė elgesio terapija (KET). Taip pat gali būti taikomos įvairios relaksacijos technikos bei nusraminimo pratimai.

tags: #kai #gydyti #nerimo #sutrikimus #vaistai