Daugelis žmonių geba atpažinti atvirai agresyvius asmenis, tačiau pasyvus agresyvumas, pasireiškiantis subtiliais, netiesioginiais būdais, dažnai lieka nepastebėtas. Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti pasyviai agresyvų elgesį: jo apibrėžimą, priežastis, požymius, poveikį santykiams bei valdymo strategijas.
Kas yra Pasyvus Agresyvumas?
Pasyvus agresyvumas - tai polinkis netiesiogiai reikšti priešiškumą, naudojant tokius veiksmus kaip subtilūs įžeidimai, niūrus elgesys, užsispyrimas ar tyčinis nesugebėjimas atlikti reikiamų užduočių. Tai elgesio modelis, kuriam būdingas vengimas tiesiogiai išreikšti savo jausmus, nuomones ar poreikius. Žmonės, pasižymintys pasyviu agresyvumu, dažnai jaučia pyktį, tačiau bijo ar negali jo išreikšti tiesiogiai, todėl renkasi netiesioginius būdus, tokius kaip sarkazmas, atidėliojimas, užmaršumas ar kitų kaltinimas.
Iš esmės, pasyvus agresyvumas - tai žmogaus negebėjimas aiškiai nusibrėžti savo ribų, pasakyti „ne“, iškomunikuoti savo jausmus ir atvirai pykti. Vietoj to, pasyviai agresyvus asmuo ieško išorinių priežasčių savo nepasitenkinimui pateisinti.
Pasyvaus Agresyvumo Priežastys
Pasyvaus agresyvumo priežastis išsamiai aiškina dauguma psichologijos teorijų. Klinikinės psichologijos profesorius dr. M. Smithas teigia, kad pasyviai agresyvaus elgesio formavimuisi reikšmingą įtaką daro artima aplinka. Vaikystėje mus išmoko prieštaraujančių normų, pavyzdžiui, „muštis - negražu, nes išauklėti vaikai taip nesielgia“, „bėgti - negalima, nes bėga tik bailiai“. Tokiu atveju, išeitis - pasyvumas, likti padėtyje, kuri tau nepatinka, tylėti sukandus dantis ir ieškoti netiesioginių būdų, kaip įgyvendinti keršto planus.
Pasyvus agresyvumas dažnai yra išmoktas elgesys. Tai, kaip vaiko tėvai išreiškia savo pyktį ar nepritarimą, kaip reaguoja į vaiko pyktį, gali būti susiję su tuo, kaip išmokstama reikšti nemalonias emocijas vyresniame amžiuje. Pasyvi agresija gali būti taikoma tam, kad neprašant tiesiogiai žmogus gautų tai, ko trokšta, manipuliuojant frazėmis kaip: „Tu esi vienintelis, kuris gali man padėti“ arba „Tu tiek daug keliauji, norėčiau ir aš sau tai leisti“.
Taip pat skaitykite: Pasyviai agresyvus vaiko elgesys
Pasyvaus Agresyvumo Požymiai
Atpažinti pasyvią agresiją gali būti sudėtinga, nes ji dažnai pasireiškia subtiliais ir dviprasmiškais būdais. Tačiau yra keletas požymių, kurie gali padėti atpažinti šį elgesį:
- Tylus ignoravimas: Standartine forma tylus ignoravimas susideda iš visiško kito asmens ignoravimo, atsisakymo atsakyti į bet kokius asmens klausimus ir galbūt net atsisakymą pripažinti savo buvimą. Tačiau yra ir subtilesnių būdų, pavyzdžiui, „netyčia“ nepripažinti jūsų darbo koridoriuje.
- Subtilūs įžeidimai: Tai užmaskuoti įžeidimai, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip komplimentai. Pavyzdžiui, viršininkas gali pasakyti, kad ataskaita buvo „beveik tokia pat gera kaip Džeimio“. Subtilūs įžeidimai taip pat gali būti paslėpta arba pusiau paslėpta nuoroda į asmens silpnąsias vietas.
- Niūrus elgesys: Nemalonu būti šalia žmonių, kurie yra subtiliai rūstūs, paniurę, niūrūs.
- Užsispyrimas: Kai kuriose situacijose užsispyrimas gali būti naudingas asmenybės bruožas, tačiau kartais tai yra tik būdas ką nors nubausti.
- Reikalingų užduočių neatlikimas: Tai gali pasireikšti vengiant užduočių, paliekant atsakomybę kitiems arba imantis užduoties, bet jos nebaigiant laiku.
- Po komplimentais paslėpti įžeidinėjimai: Žmogus jums kažką pasako, tarsi pokštą, tačiau jūs suprantate, kad tai, ką dabar girdėjote, iš tikrųjų yra ne komplimentas, o įžeidimas.
- Konfrontaciją keliantys klausimai: Jūs pasakote kokią nors idėją, o pasyviai agresyvus žmogus atšauna, jog negali patikėti, kad iš tiesų taip pasakėte.
- Piktinimasis kitų žmonių prašymais ar reikalavimais: Žmogus, kuris negali pasakyti „ne“, pradeda skųstis, jog jam užkrovė dar daugiau darbo.
- Priešiškumas: Pasyviai agresyvūs žmonės yra apskritai priešiški, ypač tiems, iš kurių jie nenori susilaukti prašymų, reikalavimų, su kuriais jie nenori bendradarbiauti.
- Nuolatinis skundimasis: Pasyviai agresyvūs žmonės dažniausiai labai daug skundžiasi tuo, kas jų gyvenime vyksta blogai.
- Baudimas tyla: Susipykote su pasyviai agresyviu žmogumi ir jei staiga to konflikto sprendimas nėra jo naudai, jus gali nubausti. Nubausti tiesiog su jumis nekalbant - dieną, dvi, savaitę, kartais ir mėnesį.
- Sarkazmas: Naudojamas siekiant pašiepti ar įžeisti kitą asmenį.
- Manipuliacijos: Stengiamasi manipuliuoti tokiomis frazėmis kaip: „Tu esi vienintelis, kuris gali man padėti“ arba „Tu tiek daug keliauji, norėčiau ir aš sau tai leisti“.
- Atidėliojimas ir laiko vilkinimas: Pastebite, kad bendradarbis nuolat vėluoja arba atidėlioja pavestas užduotis, nors pradžioje iškart sutiko jas atlikti ir tikino, kad viską padarys.
- Apkalbos: Kadangi pasyviai agresyvūs žmonės vengia konfliktinių situacijų, savo nepasitenkinimą jie išreiškia apkalbinėdami ar skleisdami gandus apie kitą asmenį.
- Užmaršumas, atidėliojimas, klaidos, išsisukinėjimas, pažadų nesilaikymas.
- Nuolatinis pasitikslinimas, detalizavimas, nesupratimas, ignoravimas, atsiribojimas, žinučių ar laiškų neatsakymas.
Pasyvios Agresijos Formos
Pasyvi agresija gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant:
- Dviprasmiški komplimentai: Toks komentaras, kaip: „O, kokia įdomi apranga! Kaip gerai, kad tau nerūpi kitų nuomonė“ gali skambėti kaip komplimentas, tačiau po juo slepiasi noras „įkąsti“ ir netiesiogiai sukritikuoti jūsų aprangos pasirinkimą.
- Sarkazmas: Naudojamas siekiant pašiepti ar įžeisti kitą asmenį.
- Manipuliacijos: Stengiamasi manipuliuoti tokiomis frazėmis kaip: „Tu esi vienintelis, kuris gali man padėti“ arba „Tu tiek daug keliauji, norėčiau ir aš sau tai leisti“.
- Atidėliojimas ir laiko vilkinimas: Pastebite, kad bendradarbis nuolat vėluoja arba atidėlioja pavestas užduotis, nors pradžioje iškart sutiko jas atlikti ir tikino, kad viską padarys.
- Apkalbos: Kadangi pasyviai agresyvūs žmonės vengia konfliktinių situacijų, savo nepasitenkinimą jie išreiškia apkalbinėdami ar skleisdami gandus apie kitą asmenį.
- Užmaršumas, atidėliojimas, klaidos, išsisukinėjimas, pažadų nesilaikymas.
- Nuolatinis pasitikslinimas, detalizavimas, nesupratimas, ignoravimas, atsiribojimas, žinučių ar laiškų neatsakymas.
Pasyvios Agresijos Poveikis Tarpusavio Santykiams
Pasyvi agresija gali turėti neigiamą poveikį tarpusavio santykiams. Pirmiausiai, tai trukdo spręsti problemą, nes problema yra tiesiog neaiški, ją vengiama įvardinti. Taip pat, nuolat susiduriant su pasyviai agresyviu asmeniu, kuris vengia tiesioginės akistatos, gali būti sunku juo pasitikėti, kurti tvirtus bendradarbiavimu grįstus santykius. Kai viena pusė nuolat vengia konflikto, nepasitenkinimas ir nesusipratimai gali tiesiog augti. Ilgainiui gali būti sunku atsekti konflikto priežastis ir perdėtai jautriai sureaguoti iš pažiūros nesudėtingoje situacijoje. Laikui bėgant emocinis artumas santykyje gali išblėsti, o pats ryšys nutrūkti, todėl pasyviai agresyvaus elgesio problemos sprendimas santykiuose yra labai svarbus sveikam bendravimui, abipusei pagarbai ir palaikančiai aplinkai puoselėti.
Kaip Reaguoti į Pasyvią Agresiją ir Save Apsaugoti
Susidūrus su pasyviai agresyviu žmogumi gali kilti daug neigiamų emocijų. Geriausias būdas reaguoti į pasyvią agresiją yra inicijuoti pokalbį ir atvirai pasidalinti savo jausmais. Bandykite taktiškai, nepuolant, pasiteirauti kito apie jį ar ją kamuojančias problemas ir pasiūlykite kartu ieškoti sprendimo būdų. Neretai pasyvią agresiją kitas naudoja nesąmoningai, nes atvirai reikšti savo emocijas jam yra sudėtinga. Svarbu brėžti ribas, atspindėti tai, ką girdite ar pastebite ir kviesti pagarbiam, atviram dialogui. Svarbiausia, neatsakykite į pasyviai agresyvų elgesį tuo pačiu, tokiu būdu tikrai nieko nelaimėsite. Verčiau koncentruokitės į atviro ir saugaus santykio kūrimą. Jei jaučiate pyktį, bejėgiškumą, kaltę, į pasyvią agresiją atsakykite aktyviu veiksmu ir pabandykite pradėti pokalbį. Įvardinkite savo jausmus, taip pat išsakykite prielaidas apie savo partnerio savijautą. Pavyzdžiui, „Suprantu, kad tu nesikalbi, nes pyksti ant manęs, bet tada aš jaučiuosi visiškai bejėgis ir neįsivaizduoju, kaip pakeisti šitą situaciją“.
Kaip Sau Padėti, Jei Pastebite Pasyvią Agresiją Savyje
Pačiam atpažinti nuosavą pasyviai agresyvų elgesį yra labai sunku. Tačiau jei šalia jūsų vis atsiranda žmonių, kuriais jūs nuoširdžiai piktinatės, jei pastebite, kad jūs nuolat nusileidžiate kitiems, retai kada išreiškiate savo poziciją, nuolat atidėliojate ar užmirštate - pabandykite savo pyktį ir nepasitenkinimą išreikšti tiesiogiai. Gebėjimas laiku atpažinti ir tinkamai išreikšti pyktį suteikia vidinę laisvę, atveria galimybes dar tikslesniam susikalbėjimui ir augimui.
Taip pat skaitykite: Agresijos priežastys
Jei pastebėjote, kad elgiatės pasyviai agresyviai, galite sau padėti:
- Apmąstykite savo elgesį ir jo poveikį: Nustatykite situacijas, kuriose esate linkę elgtis pasyviai agresyviai ir pabandykite suprasti, kas skatina tokį elgesį. Tai gali būti stresas, jausmas, kad tavęs neišklauso, arba konfrontacijos baimė.
- Pažinkite savo emocinį pasaulį: Apskritai, savo emocinio pasaulio pažinimas yra tai, nuo ko verta pradėti. Tiesa, vienam tai padaryti gali būti nelengva, todėl pagalbos visada galima kreiptis į psichologą.
- Mokykitės tiesiai, bet pagarbiai reikšti savo jausmus ir mintis: Nebijokite aiškiai įvardinti savo poreikių. Poreikiai nebūtinai bus patenkinti, tačiau aplinkiniai supras, ko jums reikia.
- Būkite atviri, skatinkite nuoširdžius pokalbius su asmenimis, kuriais pasitikite: Priimkite grįžtamąją informaciją apie savo elgesį ir būkite pasirengę keistis.
- Būkite kantrūs ir nuosekliai praktikuokite sveikesnius bendravimo metodus: Žinoma, norint pakeisti elgesį, reikia nemažai laiko ir pastangų.
Pasyvi Agresija Darbo Vietoje
Darbo vietoje iškilus problemai, kai kurie žmonės bijo ar nenori tiesiogiai konfrontuoti, todėl priverčia kitus pykti už juos. Tai - pasyvi agresija, kai vietoj tiesiogiai reiškiamo nepasitenkinimo ieškoma išorinių priežasčių. Pasyviai agresyvų elgesį organizacijoje gali skatinti tam tikros elgesio normos, kultūra. Organizacinėje psichologijoje yra net specialus terminas „kaltinimo kultūra“ (angl. Culture of blame), kuriai būdinga paskalos ir gandai (užuot aptarus problemas tiesiogiai, jos ignoruojamos), atsakomybės vengimas, klaidų slėpimas ir kaltųjų paieška, t. y. siekis kaltę primesti kažkam kitam. Tokia kultūra sukuria puikią terpę pasyviai agresyviam elgesiui. Pavyzdžiui, jei susirinkime ignoruojama darbuotojo iškelta problema, tikėtina, kad tas darbuotojas bandys įrodyti ją egzistuojant kitais, netiesioginiais būdais. Nesaugi aplinka taip pat skatina pasyviai agresyvų elgesį.
Kadangi pasyviai agresyvaus elgesio giluminė priežastis - pažeista savivertė, pasitikėjimas, tai svarbiausia - juos stiprinti. Pripažinti savo stipriąsias savybes, tiesiog vertinti tai, kas ir koks aš esu, įsisąmoninti, kad aš esu tiek pat vertingas, kaip kiti, leisti sau pasirūpinti savimi ir suteikti sau teisę tenkinti savo poreikius ne paskutinėje vietoje.
Pasyvios Agresijos Skalė
Žurnale „Behavioral Sciences“ paskelbtame tyrime siūloma geriau suprasti neaiškų psichologinį pasyvios agresijos bruožą. Pasak tyrėjų, vadovaujamų psichologų Young-Ok Lim ir Kyung-Hyun Suh iš Sahmyook universiteto Korėjoje, pasyvią agresiją sudaro trys skirtingos, bet persidengiančios tendencijos:
- Polinkis skatinti kritikuoti nemėgstamą asmenį.
- Polinkis vengti nemėgstamo asmens arba jį ignoruoti.
- Tendencija manipuliuoti nemėgstamu asmeniu, dažnai klastingais būdais.
Siekiant sukurti pasyvios agresijos skalę, Limas ir Suh pasitelkė ekspertus (žmones, turinčius psichologijos, žmogaus elgesio ar konsultavimo išsilavinimą), kad šie atsakytų į keletą atvirų klausimų apie pasyvią agresiją. Remdamiesi šiais atsakymais, tyrėjai galėjo sudaryti teiginių, apibūdinančių įvairius pasyvaus agresyvaus elgesio aspektus, seriją. Tada jie įdarbino didesnę dalyvių imtį, kad šie atsakytų į šiuos teiginius ir užpildytų kitus susijusius klausimynus, siekdami nustatyti, kurie teiginiai labiausiai susiję su pasyvios agresijos patirtimi.
Taip pat skaitykite: Agresyvus vaikas darželyje: ką daryti?
Taikydami pažangius statistinio grupavimo metodus, jie sudarė galutinį 21 klausimo sąrašą, pagal kurį nustatė bendrą pasyvios agresijos lygį, taip pat kritikos skatinimo, vengimo ir (arba) ignoravimo bei manipuliavimo subkomponentus.
Štai keletas klausimų iš šios skalės, suskirstytų pagal komponentus:
Kritikos skatinimo komponentas:
- Kai kalbu apie žmogų, kuris man nepatinka arba yra nemalonus, apsimetu, kad giriu jo stipriąsias puses, bet taip pat numetu užuominų apie jo silpnąsias puses.
- Tyčia viešai atskleidžiu nepatogius įvykius arba tamsią žmogaus, kurio nemėgstu arba kuris man atrodo nepatogus, praeitį.
Vengimo ir (arba) ignoravimo komponentas:
- Sąmoningai vengiu akių kontakto su žmogumi, kuris man nepatinka arba yra nemalonus.
- Kai sutinku žmogų, kuris man nepatinka arba yra nemalonus, tyčia stengiuosi nuo jo pasišalinti.
Manipuliacijos komponentas:
- Sąmoningai atidėlioju ką nors, kas man nepatinka arba yra nemalonus, kad sukelčiau jam sunkumų.
- Apsimetu, kad padedu žmogui, kuris man nepatinka arba yra nemalonus, bet už nugaros blogai vertinu jo darbą.
Istorinis Kontekstas
Pasyvios agresijos terminas atsirado 1940 m. Antrojo pasaulinio karo metu. Amerikiečių karo psichologas Meningeris pastebėjo, kad kai kurie kareiviai, iš pažiūros palankiai priimantys vadovybės nurodymus, vėliau randa būdų jų nevykdyti. Tokį elgesį Meningeris ir pavadino pasyvia agresija.