Mokykla atlieka esminį vaidmenį jauno žmogaus socializacijoje ir asmenybės formavimesi. Mokytojo ir mokinio sąveika yra vienas svarbiausių mokymosi motyvacijos ir gerovės veiksnių. Savideterminacijos teorija (SDT) pabrėžia, kad mokytojo elgesys, kuris leidžia patenkinti mokinių autonomijos, kompetencijos ir sąryšingumo poreikius, motyvuoja mokinius. Priešingai, kontroliuojantis ir chaotiškas mokytojo elgesys gali demotyvuoti mokinius ir neigiamai paveikti jų gerovę.
Žiedinis modelis: naujas požiūris į mokytojų elgesį
Belgijos Gento universiteto mokslininkai pasiūlė Žiedinį modelį, kuris leidžia analizuoti (ne)motyvuojančius mokytojų bendravimo stilius integruotai. Šis modelis apima keturis pagrindinius mokytojo bendravimo stilius: autonomijos palaikymą, struktūros suteikimą, kontrolę ir chaosą. Kiekvienam stiliui būdingi du saviti bendravimo būdai.
- Autonomiją palaikantis stilius: pasižymi poreikių patenkinimu ir žemu direktyvumu. Jam būdingi dalyvaujantis (įtraukimas į sprendimų priėmimą) ir prisiderinantis (ugdymo proceso derinimas prie mokinių interesų) būdai.
- Struktūruojantis stilius: pasižymi poreikių patenkinimu ir aukštu direktyvumu. Jam būdingi nukreipiantis (padrąsinimas, grįžtamasis ryšys) ir aiškinantis (suprantamų tikslų pristatymas, lūkesčių formulavimas) būdai.
- Kontroliuojantis stilius: pasižymi poreikių nepatenkinimu ir aukštu direktyvumu. Jam būdingi reikalaujantis (pareigų akcentavimas, bausmės) ir dominuojantis (psichologinis spaudimas, kaltės jausmas) būdai.
- Chaotiškas stilius: pasižymi poreikių nepatenkinimu ir žemu direktyvumu. Jam būdingi apleidžiantis (atsakomybės perkėlimas mokiniams) ir laukiantis (pamokos neplanavimas) būdai.
Žiedinis modelis leidžia laipsniškai nagrinėti skirtumus tarp bendravimo būdų, atsižvelgiant į tai, kiek jie tenkina ar blokuoja mokinių poreikius.
Situacijų mokykloje klausimynas (SISQ)
Žiediniu modeliu paremtas Situacijų mokykloje klausimynas (SISQ) skirtas įvertinti mokytojų (ne)motyvuojantį elgesį. Klausimyną sudaro situacijos, kurios atspindi įvairius pamokų aspektus. Mokiniai vertina, kiek kiekviena alternatyva atitinka mokytojo elgesį pamokų metu.
Tyrimas Lietuvoje: SISQ adaptavimas ir rezultatai
Lietuvoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 715 septintų ir aštuntų klasių mokinių iš dešimties Lietuvos mokyklų, siekė pritaikyti SISQ klausimyno mokinių versiją Lietuvos mokyklos kontekstui. Tyrimo rezultatai patvirtino SISQ struktūros atitiktį Žiediniam modeliui. Taip pat nustatyta, kad mokytojų bendravimo stiliai ir būdai sistemingai siejasi su mokinių funkcionavimo rodikliais, tokiais kaip įsitraukimas mokantis, teigiamos ir neigiamos emocijos bei pasitenkinimas pamokomis.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo iššūkiai: psichologinis požiūris
Tyrimo metodika
Tyrime dalyvavo 715 septintų ir aštuntų klasių mokinių (amžiaus vidurkis 13,42 m.) iš dešimties Lietuvos mokyklų. Mokiniai pateikė informaciją apie matematikos mokytojų bendravimą. Mokinių (ne)motyvuojantiems mokytojo bendravimo stiliams vertinti buvo naudojamas Situacijų mokykloje klausimynas (SISQ). Mokinių funkcionavimas mokantis matematikos buvo vertintas dviem aspektais: mokinių įsitraukimo (kognityvinio ir elgesio) ir gerovės (teigiamų ir neigiamų emocijų bei pasitenkinimo matematikos pamokomis).
Pagrindiniai tyrimo rezultatai
- Mokytojų bendravimo būdai ir pasekmės mokiniams susiję sistemingu būdu: pozityvūs funkcionavimo rodikliai stipriausiai teigiamai siejosi su prisiderinančiu ir nukreipiančiu būdais, stipriausiai neigiamai - su apleidžiančiu bendravimo būdu. Neigiamos emocijos priešingai - su prisiderinančiu ir nukreipiančiu bendravimo būdais siejosi stipriausiai neigiamai, o su apleidžiančiu būdu - stipriausiai teigiamai.
- Mokiniai ir mokytojai skirtingai vertina mokytojų elgesį pamokų metu. Mokiniai, palyginti su mokytojais, mato mokytojus kaip taikančius mažiau jų poreikius tenkinančius ir daugiau jų poreikius blokuojančius bendravimo būdus.
- Kontroliuojantys ir chaotiški mokytojo bendravimo būdai daro žalingą poveikį mokiniams, kad ir kokios būtų jų ypatybės.
- Struktūruojančių bendravimo būdų poveikis mokiniams labiausiai diferencijuotas mokiniams, besiskiriantiems motyvacijos tipais, pasiekimais ir dėmesingu įsisąmoninimu.
- Autonomiją palaikančių bendravimo būdų poveikis yra universalesnis nei struktūruojančių, bet labiau diferencijuotas nei kontroliuojančių ir chaotiškų.
Rekomendacijos švietimo bendruomenei
Tyrimo rezultatai leidžia pateikti rekomendacijas švietimo bendruomenės nariams, kaip veiksmingai puoselėti mokinių motyvacinius išteklius ir gerovę.
- Svarbu priimti nuostatą, kad tvarios mokymosi motyvacijos nereikia diegti ir sukurti iš išorės, reikia tik sudaryti sąlygas jai atsiskleisti.
- Ugdymo proceso metu svarbu sudaryti sąlygas mokiniams patenkinti esminius psichologinius poreikius - autonomijos, kompetencijos ir sąryšingumo.
- Mokiniams naudingiausia, kai bendraudami mokytojai priima jų perspektyvą, interesus, vertybes ir atsižvelgia į jau turimą kompetenciją.
- Rekomenduojama vengti dominuojančio ir apleidžiančio bendravimo, nes jis tiesiogiai blokuoja mokinių poreikius.
- Mokytojams rekomenduojama rinktis mokinių poreikius tiesiogiai tenkinančius bendravimo būdus, t. y. priderinti mokymą prie mokinių interesų ir suteikti mokiniams paramą ir pagalbą, kai to reikia mokantis.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Taip pat skaitykite: Pagalba mokytojams, patiriantiems perdegimą