Įvadas
Tarpasmeniniai santykiai - tai subjektyviai išgyvenami dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio ryšiai, kurie objektyviai reiškiasi tų žmonių sąveikos įvairiais būdais. Šiame straipsnyje panagrinėsime tarpasmeninių santykių psichologiją, jų svarbą, modelius ir įtaką individo savijautai bei grupės efektyvumui. Aptarsime emocinio intelekto, streso valdymo ir socialinės psichologijos principus, kurie padeda gerinti tarpusavio santykius ir skatinti bendrą produktyvumą.
Tarpasmeninių Santykių Esminiai Elementai
Tarpasmeninių santykių svarbiausi elementai yra bendravimas, keitimasis informacija, tarpusavio supratimas, sąveika ir priklausomybė. Šie elementai gali būti trumpalaikiai (pvz., gydytojo ir paciento) arba nuolatiniai (pvz., sutuoktinių, šeimos narių, draugų, bendradarbių). Tarpasmeniniai santykiai dažnai grįsti simpatija, meile, prieraišumu, rūpinimusi vienas kitu, solidarumu, tačiau gali atsirasti ir pyktis, neapykanta, nesutarimai, keršto troškimas.
Tarpasmeninių Santykių Modeliai
Skiriami du pagrindiniai tarpasmeninių santykių modeliai: tarpusavio priklausomybės ir socialinio įsiskverbimo.
Tarpusavio Priklausomybės Modelis
Tarpusavio priklausomybės modelis rodo, kaip formuojasi dviejų žmonių tarpasmeniniai santykiai nuo pirmojo kontakto, įsisąmoninimo (vienas kito pažinimo, nuomonės susidarymo, jausmų atsiradimo), sąveikos, bendrumo, artumo užsimezgimo iki poveikio vienas kitam. Iš pradžių du žmonės visiškai nežino apie vienas kito buvimą. Kai asmuo pastebi ar sužino ką nors apie kitą, santykiai pereina į įsisąmoninimo stadiją. Jei kitas asmuo sukelia mums teigiamą įspūdį, mes galime inicijuoti sąveiką su juo. Kitas lygis, paviršutiniškas kontaktas, prasideda tuomet, kai du žmonės pirmą kartą sąveikauja, dažniausiai - kalbėdami arba pasikeisdami laiškais. Jei sąveika tarp dviejų žmonių tęsiasi ir toliau, pereinama į bendrumo stadiją, prasidedančią nuo nedidelės ir pasibaigiančią ryškia tarpusavio priklausomybe. Pastaroji stadija, kai žmonės labai susiję vienas su kitu, žymi artimus santykius.
Socialinio Įsiskverbimo Modelis
Socialinio įsiskverbimo modelyje tarpasmeninių santykių raida suprantama kaip laipsniškas savęs atskleidimo procesas, leidžiantis pamažu skverbtis į kito žmogaus asmenybės vidų. Tarpasmeniniams santykiams plėtojantis nuo paviršutiniškų iki labai artimų, bendraujantieji atskleidžia vis daugiau asmeninių, intymių detalių apie save. Tai ir yra santykių plėtra į gylį. Santykiai taip pat plėtojasi į plotį, t. y. su laiku mes apie žmogų sužinome vis daugiau dalykų, nebūtinai labai asmeniškų.
Taip pat skaitykite: Sąveikos Mechanizmai
Grupių Valdymas Psichologijos Principų Pagrindu
Šiandieninėje sparčiai besikeičiančioje aplinkoje, grupių valdymas psichologijos principų pagrindu tampa vis svarbesnis. Straipsnyje nagrinėsime, kaip psichologinės žinios gali padėti efektyviau valdyti grupes, didinti jų atsparumą, gerinti tarpusavio santykius ir skatinti bendrą produktyvumą. Aptarsime emocinio intelekto svarbą, streso valdymo technikas, komandos formavimo principus ir socialinės psichologijos įtaką grupių dinamikai.
Psichologinio Atsparumo Ugdymas Grupėse
Vis dažniau pabrėžiama psichologo paslaugų universitetuose užtikrinimo svarba. Remiantis užsienio šalių tyrimais, reikšmingai daliai (20-45 proc.) universitetų studentų pasireiškia psichikos sutrikimai, tačiau dauguma jų mokslo įstaigose psichologinės pagalbos nesulaukia. Grupinėse intervencijose vienu metu pagalba gali būti suteikiama didesniam žmonių skaičiui, tai padeda taupyti žmogiškuosius išteklius ir didina pagalbos prieinamumą.
Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) buvo taikytas naujas psichologinio konsultavimo ir emocinės paramos teikimo modelis, į kurį įtrauktos ne tik studentų individualios konsultacijos, bet ir psichologinio atsparumo grupės. Buvo įvykdyti keturi psichologinio atsparumo grupių ciklai, kiekviename pravedant po penkis užsiėmimus: streso valdymas, laiko planavimas, konfliktų sprendimas, atsipalaidavimo įgūdžių, savęs ir emocijų pažinimas bei asmeninis augimas. Trys ciklai vykdyti akivaizdiniu būdu, vienas - nuotoliniu. Psichologinio atsparumo grupėse bent kartą dalyvavo 89 studentai, 55 iš jų užpildė anonimišką vertinimo anketą. Studentai psichologinio atsparumo grupių asmeninę naudą įvertino labai gerai (vidurkis 8,96±1,05 iš 10 balų). Tai rodo, kad grupinės intervencijos gali būti efektyvus būdas didinti psichologinį atsparumą ir gerinti studentų emocinę savijautą.
Emocinio Intelekto Svarba Grupės Efektyvumui
Emocijos lydi mus kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką, tačiau jas suprasti, valdyti ir tinkamai reikšti kartais ypač sunku. Emocijos padeda geriau pažinti kitus, o gyvenimas įgauna daugiau spalvų. Emocinis intelektas (arba emocinė branda) - tai gebėjimas atpažinti ir valdyti savo emocijas, tinkamai reaguoti į aplinkinių poelgius, suvokti jų emocijas, kurti ir palaikyti ilgalaikius santykius su kitais žmonėmis.
Emocinio intelekto vystymui svarbios keturios kompetencijos: savęs suvokimas, kitų suvokimas, savęs valdymas ir santykių su kitais valdymas. Mūsų smegenys turi unikalią ypatybę, kurią mokslininkai vadina atvira limbinės sistemos kilpa. Limbinė sistema yra smegenų dalis, atsakinga už mūsų emocijas ir emocines reakcijas. Atviros kilpos sistemos procesai priklauso ir nuo išorės. Jeilio universiteto Vadybos mokyklos atliktas tyrimas parodė, kad džiaugsminga nuotaika gali plisti (ir plinta) lengvai tarsi virusas ir tam padeda būtent atvira limbinės sistemos prigimtis.
Taip pat skaitykite: Socialinė sąveika psichologijoje
Emocinėse smegenyse vienu metu veikia iki 6 mlrd. nervinių ląstelių, o mąstančiose smegenyse vienu metu veikia tik apie 100 nervinių ląstelių. Tai reiškia, kad emocinės smegenys su mąstančiomis sujungtos tarsi plačia magistrale, o atvirkštinė jungtis yra lyg siauras takelis. Be to, emocijoms apdoroti ir intuityviems sprendimams priimti svarbūs von Economo neuronai, randami tik dviejose nedidelėse smegenų žievės dalyse ir sudarantys tik maždaug 1 proc. visų neuronų.
Pirmas žingsnis stiprinant emocinę kompetenciją yra savo emocinių ir fizinių būsenų bei reakcijų stebėjimas. Stebėkite, kokių emocijų kyla dieną, ryte vos nubudus, per susirinkimą, kai kas nors pagiria, o gal kai paskambina nepatenkintas klientas arba susiginčijate su kolega. Ir atvirkščiai - pastebėkite, ką kūnas atskleidžia apie jūsų emocijas, pavyzdžiui, kalbėdamas su vadovu pajuntate užspaustą gerklę ar prieš svarbų pasisakymą imate jausti pilve kažkokį gniužulą. Taip pat stebėkite, kaip jūsų kūno laikysena, elgesys, žodžiai keičia jūsų savijautą. Kai elgiamės taip, tarsi būtume laimingi (pavyzdžiui, juokiamės), mūsų savijauta iš tiesų pagerėja.
Kai pradedate pastebėti savo emocijas, pamėginkite įvardyti, kas jums jas sukelia. Jaučiate baimę prieš lipdamas ant scenos skaityti pranešimo? Kas jums kelia šią baimę - bijote pasirodyti neišmanėlis, nenorite susimauti, o gal baiminatės pamiršti esminius kalbos argumentus?
Peržvelkite sąrašus: kas jums patinka kituose ir kas jus kituose labiausiai erzina. Gali būti, kad jums patinka kituose tie dalykai, kurie patinka ir jumyse, o erzina visiškai priešingi. Atitinkamas reagavimas į tam tikrus dirgiklius yra įpročio dalykas. Tačiau įpročius galime keisti. Įpročių keitimas yra mokymasis. Kai mokomės, smegenyse kuriame naujas schemas. Kai keičiame įpročius, senąją schemą turime pakeisti nauja. Ir čia mums padeda žavinga smegenų ypatybė, kurią vadiname neuroplastiškumu. Kiekvieną dieną smegenys subrandina apie 10 tūkst. naujų nervinių ląstelių.
Sąmoningas emocijos ir ją lemiančių veiksnių įvardijimas jau pats savaime padeda keisti reagavimo būdą. Tuomet, kai tiriamasis sąmoningai nesuvokė rodomo vaizdo, jie kur kas stipriau paveikė jo tolesnius sprendimus. Kai suvokiame, kad tam tikros situacijos mums kelia tam tikras emocijas, galime joms iš anksto pasiruošti.
Taip pat skaitykite: Tarpusavio sąveikos tyrimai
Norintiesiems, kad emocinės ir mąstančios smegenys susidraugautų, pateikiame smagią užduotį „Pamaitinkite savo liūtą“. Viskas labai paprasta: kasdien pasakykite sau bent po tris komplimentus. Taip ilgainiui išmokysite savo emocines smegenis greičiau reaguoti į signalus, kuriuos joms siunčia mąstančioji smegenų dalis.
Streso Valdymas Grupėse
Streso valdymo grupės yra skirtos visiems, kam aktualu susimažinti patiriamo streso lygį ir lavinti praktinius streso valdymo įgūdžius. Susitikimu metu dalyviai dalinsis ir analizuos jiems aktualias stresą keliančias situacijas taikydami kognityvinės elgesio terapijos (KET) principais grįstus streso valdymo įrankius („karštų“ minčių analizę ir kt.). Šiame streso valdymo grupės cikle numatomi 5 susitikimai po 1,5 val.
Šį streso valdymo metodą, pagrįstą budizmo ir psichologijos mokslo sinteze, sukūrė amerikietis Jon Kabat-Zinn beveik prieš keturis dešimtmečius. Dėmesingas įsisąmoninimas yra stebėjimas, atmetus bet kokį kritiškumą. Tai dėmesys pačiam sau. Kai užspaudžia liūdesys ar stresas, nepriimate to pernelyg asmeniškai, o verčiau išmokstate juos vertinti tarsi juodus debesis danguje, ir stebite juos su draugišku smalsumu, kol jie praplauks pro šalį. Tai labai budistiškas požiūris - nebandau nieko pakeisti, nes taip yra.
Grupės Dinamika ir Socialinė Psichologija
Žmogaus psichologija ir elgesys priklauso nuo socialinės aplinkos. Socialinė psichologija nagrinėja pačius santykius, tai sistemingas visuomeninio žmogaus elgesio tyrinėjimas. Tai mokslas apie žmonių grupių ir individo sąveikos psichinius reiškinius. Grupės nariai vieni kitiems gali padėti, tada santykiai bus naudingi, arba gali trukdyti, tada santykiai bus žalingi.
Komanda palyginus su visuomene yra mažesnė ir trumpiau gyvuojanti, tačiau jai būdingas didesnis konkrečių, su kasdieniniu gyvenimu susijusių vertybių bendrumas. Žmogaus veikla grupėje iš esmės skiriasi nuo individualios veiklos. Veikla grupėje reikalauja ir žinių ir įgūdžių, kurie yra reikalingi efektyviam bendravimui ir pastangų koordinavimui su kitais grupės nariais.
Komandiniame žaidime labai svarbu greta tobulinamų individualiųjų žaidėjų įgūdžių lygiai taip pat daug dėmesio skirti ir komandos, kaip vieneto, kūrimui. Kai nesusitarimai tampa stipresni, tarpasmeniniai santykiai taip pat tampa neigiami bei pradeda neigiamai veikti sportininkų psichinę būseną ir komandos psichologinį klimatą, o kartu sporto veiklos rezultatus.
Dar ne iki galo yra išspręsta socialinė grupės (komandos) psichologijos problema, nes ji nuolat keičiasi, nėra pastovi, daugiau dinamiška ir judri. Todėl sportininkų būsena ir psichiniai procesai tampa labai reikšmingi. Žmogaus elgesys nėra pastovus, jis nuolat keičiasi priklausomai nuo to, kokia aplinka ir žmonės ji supa.
Socialinė psichologija - mokslas, kuris nagrinėja individo psichikos pokyčius grupės įtakoje bei individo psichikos įtaka grupei. Kitaip tariant, analizuoja organizuotų ir neorganizuotų žmonių grupių psichinius reiškinius bei žmogaus psichiką įvairiose socialinėse situacijose. Ji remiasi objektyviais kriterijais ir visuotinai pripažintais dėsniais, jos teiginiai grindžiami stebėjimais ir eksperimentais.
Socialinį ir psichologinį požiūrį į sportą galima pavadinti asmeniniu - komunikaciniu arba tarpasmeniniu, kurio dėka sportas suprantamas kaip sudėtinga komunikacijos, bendravimo, sąveikos, suvokimo įvertinimo, poveikio sistema. Vienas svarbiausių socialinės psichologijos principų - psichinius reiškinius, atsirandančius žmonėms bendraujant ir sąveikaujant įvairiuose žmonių bendrijose, sąlygoja socialinė aplinka.
Asmenybės negalima nagrinėti atsietai nuo socialinio konteksto, nuo aplinkos.
Praktiniai Grupių Valdymo Metodai
- Kognityvinė Elgesio Terapija (KET): Naudojama streso valdymui, konfliktų sprendimui ir emocijų reguliavimui. Padeda grupės nariams identifikuoti ir keisti neigiamas mintis bei elgesio modelius.
- Dėmesingas Įsisąmoninimas (Mindfulness): Skatina grupės narius būti dabartyje, stebėti savo mintis ir emocijas be vertinimo. Padeda mažinti stresą ir didinti savimonę.
- Savitarpio Pagalba: Grupės nariai padeda vieni kitiems spręsti problemas ir dalinasi patirtimi. Tai stiprina tarpusavio ryšius ir skatina bendradarbiavimą.
- Asmeninio Augimo Grupės: Skirtos gilesniam savęs pažinimui ir praktinių įgūdžių lavinimui. Naudojamos įvairios psichologinės praktikos, tokios kaip gamtos terapija, dailės terapija ir pasakų terapija.
Programos Probleminio Elgesio Paaugliams
Tai terapijos programa probleminio elgesio bruožų turintiems nepilnamečiams, kurios metu tokie paaugliai tampa labiau motyvuoti ir pasirengę padėti vienas kitam. Programos tikslas - mokyti nepilnamečius mąstyti ir elgtis atsakingai taikant savitarpio pagalbos metodą, motyvuoti ir įgalinti paauglius teikti pagalbą vienas kitam.
Ši programa yra daugiakomponentė programa, kuri derina bendraamžių pagalbos grupės metodus su kognityvinio vystymosi ir įgūdžių lavinimo modeliais, specialiai skirtais motyvuoti ir mokyti probleminio elgesio paauglius mąstyti ir elgtis atsakingai. Ji pabrėžia teigiamas tikslinės grupės galimybes, kartu atkreipiant dėmesį į vadinamuosius dalyvių 3 D ribotumus: kognityvinius iškraipymus, socialinių įgūdžių trūkumus ir socialinės-dorovinės raidos vėlavimus. Programa akcentuoja pačių nepilnamečių atsakomybę už savo elgesį.
Programa yra grupinė (5 - 9 nariai), trunka ne mažiau kaip 12 savaičių. Programos užsiėmimo trukmė - 1 - 1,5 val.. Programos intensyvumas - 1 kartas per savaitę. Juos veda specialius mokymus baigę du specialistai (treneriai). Šių užsiėmimų metu dalyviai „aprūpinami“ pykčio valdymo metodais (taip pat ir mąstymo klaidų korekcijos būdais), socialiniais įgūdžiais (tų įgūdžių trūkumų šalinimu) ir brandžių, atsakingų sprendimų priėmimo koncepcijomis bei įgūdžiais (doriniu ugdymu ir moralės raida). Taip pat vienas užsiėmimas skiriamas savitarpio pagalbos užsiėmimui, kurio metu patys nepilnamečiai vieni kitiems teikia konstruktyvią pagalbą.
Kūrybiškumo Skatinimas Grupėse
Skirta visiems norintiems pažvelgti į savo vidinį pasaulį, pažinti ir atrasti save per įvairias psichologines praktikas: gamtos terapija, dailės terapija, pasakų terapija, ART grafika, neurografika ir kt. - vykstančias atsitiktine tvarka. Tai terapija, kurios metu žmonės įtraukiami į žaismingus procesus, skatinančius atsiriboti nuo tradicinės elgsenos, atsiduoti maloniam ieškojimo ir kūrybinio eksperimentavimo patyrimui.
Priklausomybių Valdymas Grupėse
Programa skirta priklausomiems nuo alkoholio bei žalingai vartojantiems alkoholį žmonėms, taip pat turintiems gretutinių priklausomybių (lošimo, interneto, vaistų vartojimo). p. Paslaugos teikiamos anonimiškai, tik suaugusiems asmenims.
Gyvenimo Tikslų Paieška ir Vertybių Svarba
Kartais, net ir gerai sudėliotame gyvenimo kelyje, galime pasimesti ir nebežinoti, kuria linkme eiti. Atsiduriame lyg viduryje rūko, kur anksčiau buvo aiškūs tikslai ir svajonės, o dabar jie tampa neaiškūs ir praranda savo žavesį. Toks jausmas gali atsirasti netikėtai, palikdamas mus su klausimais ir abejone. Tačiau net ir tokiose situacijose, kai atrodo, kad gyvenimas prarado aiškią kryptį, yra būdų, kaip rasti savo kelią ir prasmę.
Gyvenimas - tai ne tik asmeninė kelionė, bet ir mūsų sąveika su kitais žmonėmis, kurie aplink mus sukuria socialinį tinklą. Kiekvienas iš mūsų atlieka įvairius vaidmenis - esame tėvai, vaikai, partneriai, draugai, kolegos, ir šie vaidmenys nuolat kinta bei plečiasi. Kai esame tėvai, mūsų pagrindinis tikslas tampa užtikrinti savo vaikų gerovę ir laimę. Šis vaidmuo moko mus atsakomybės, kantrybės ir besąlygiškos meilės. Santykiai su tėvais taip pat turi didelę reikšmę mūsų tikslų formavimuisi. Būnant sūnumi ar dukra, mokomės suprasti ir vertinti savo šeimos narius, perimame jų vertybes ir tradicijas. Partnerystėje mes mokomės kompromiso, palaikymo ir bendradarbiavimo - tai savybės, kurios padeda siekti bendrų tikslų. Partnerių tarpusavio supratimas ir bendri siekiai gali suteikti gyvenimui naujos prasmės, stiprinti santykius ir skatinti abipusį tobulėjimą. Be to, mūsų socialiniai vaidmenys profesinėje srityje ar bendruomenėje taip pat suteikia daugybę galimybių. Dalyvavimas bendruomenės veikloje arba karjeros siekimas gali tapti svarbiais tikslais, kurie ne tik prisideda prie mūsų asmeninio augimo, bet ir daro teigiamą įtaką aplinkiniams. Per šiuos tarpasmeninius santykius ir vaidmenis mes ne tik geriau pažįstame save, bet ir suformuojame tikslus, kurie suteikia gyvenimui prasmę ir kryptį.
Taip pat vertybės yra gyvenimo pamatas, padedantis mums nuspręsti, kas yra svarbu. Jos veikia mūsų sprendimus, požiūrį į pasaulį ir santykius su kitais. Vertybės gali kilti iš asmeninių įsitikinimų, šeimos tradicijų ar kultūrinio konteksto. Jos formuojasi per ilgą laiką, veikiamos mūsų patirties, aplinkos ir auklėjimo. Pavyzdžiui, jei vertinate sąžiningumą, tikriausiai sieksite tikslų, kurie atitinka etišką elgesį. Sąžiningumas gali tapti kertiniu akmeniu visose Jūsų gyvenimo srityse - nuo darbo iki asmeninių santykių. Religinės ar dvasinės knygos, pavyzdžiui, Biblija, Vedanta ar budizmo tekstai, gali būti gilios vertybinės įžvalgos šaltinis. Jų mokymai apie atjautą, pasiaukojimą ar vidinę ramybę gali tapti gyvenimo tikslų pagrindu. Šie tekstai siūlo ne tik moralinius ir etinius orientyrus, bet ir dvasinį vedimą, kuris padeda suprasti gyvenimo prasmę. Tačiau vertybės neapsiriboja vien religija ar dvasingumu. Jos gali kilti iš bet kurios gyvenimo srities - meno, mokslo, politikos ar net kasdienės buities. Pavyzdžiui, vertinant kūrybiškumą ir inovacijas, Jūsų tikslai gali būti susiję su naujų idėjų kūrimu ir įgyvendinimu. Savo vertybių supratimas ir jų integravimas į kasdienį gyvenimą padeda ne tik siekti asmeninių tikslų, bet ir kurti prasmingus santykius su kitais. Kai mūsų veiksmai atitinka mūsų vertybes, mes jaučiamės autentiški ir pasitenkinę. Vertybės tampa mūsų kompasu, kuris rodo teisingą kryptį, padeda susidoroti su iššūkiais ir pasiekti gyvenimo pilnatvę. Supratę savo vertybes, galime aiškiau suvokti, kokie tikslai yra tikrai svarbūs ir prasmingi.
Norint geriau suprasti savo vertybes ir integruoti jas į kasdienį gyvenimą, galima pasinaudoti įvairiais būdais. Pirmiausia, svarbu užsiimti savarankišku tyrinėjimu. Užduokite sau klausimus, kas jums svarbu ir kodėl? Atsakydami į šiuos klausimus, įsivertinkite savo sprendimų priežastis ir jų atitikimą Jūsų vertybėms. Kitas būdas gilintis į savo vertybes - dalyvauti asmeninės psichoterapijos sesijose. Psichoterapija gali būti galingas įrankis, padedantis atpažinti ir suprasti savo vertybes, taip pat išaiškinti, kaip jos veikia jūsų gyvenimą. Be to, dalyvavimas grupinėse veiklose ar dvasiniuose susitikimuose gali suteikti naujų įžvalgų ir skatinti vertybinį augimą. Tokie susitikimai ne tik padeda dalintis patirtimi su kitais, bet ir skatina savirefleksiją bei vertybių apmąstymą.
Apibendrinant, gyvenimo tikslų trūkumas gali sukelti nerimo ir neaiškumo jausmą, tačiau yra būdų, kaip rasti prasmę ir kryptį. Tarpasmeniniai santykiai - su tėvais, vaikais, partneriais ir draugais - gali tapti svarbiu tikslų šaltiniu, suteikiančiu gyvenimui prasmę ir motyvacijos. Asmeninės vertybės, kilusios iš asmeninių įsitikinimų, šeimos tradicijų ar kultūrinio konteksto, taip pat padeda formuoti tikslus ir veiksmus, kurie atitinka mūsų vidinį kompasą. Savarankiškas tyrinėjimas, psichoterapijos sesijos ir dalyvavimas grupinėse veiklose gali padėti geriau suprasti ir integruoti vertybes į kasdienį gyvenimą.
Bendravimo Svarba Tarpasmeniniuose Santykiuose
Bendraudami mes siekiame ne tik trumpalaikio, situacinio kontakto su aplinkiniais, koks jis geras bebūtų. Iš tikro mums labai svarbu užmegzti, kurti ir išlaikyti gerus ilgalaikius santykius su kitais. Tinkamas bendravimas padeda išlaikyti ir formuoti gerus tarpasmeninius santykius, tuo tarpu netinkamas gali išardyti tiek dalykinius, tiek artimus ar romantiškus santykius. Santykiai - dažnai vartojama, bet sunkiai apibrėžiama sąvoka. Jei laikysom, kad santykiai - tai daiktų padėtis vienas kito atžvilgiu, tai tarpasmeninius santykius galima apibrėžti kaip žmonių padėtį visuomenėje vienas kito atžvilgiu. Bet tai nedaug ką pasako. Pirmiausia, kai kalbam apie tarpasmeninius santykius, tai galvojam apie bendravimą, kuris susieja bendraujančių asmenybes. Kitas požymis, vertinant tarpasmeninius santykius, yra jų trukmė, oo tiksliau, kartu praleistas laikas. Ir turbūt svarbiausias tarpasmeninių santykių ypatumas - intymumas, t.y. artumas tarp bendraujančių. Artumas tarp žmonių gali būti intelektinis, emocinis ir fizinis.
Jei įdėmiau pažvelgtume į savo gyvenimą, tai turėtume pripažinti, kad nuolat siekiame būti susiję su kitais žmonėmis. Mums reikia turėti šeimą, draugų, priklausyti kokiai nors grupei ar bendrijai. Tai tiesiog poreikis palaikyti ryšius su kitais. S. Schachter šį poreikį pavadino afiliacijos poreikiu ir teigė, kad jis būdingas visems žmonėms, nors ir skiriadi savo stiprumu. Pagal S. Schachter, pirmagimiai ir vienturčiai turi stipresnį afiliacijos poreikį, nes nuo mažens įpratę kitų žmonių buvimą greta sieti su saugumo ir poreikių patenkinimo jausmais. Tyrimai rodo, kad žmonės, nepatenkinę priklausomybės poreikio, t.y. Mes siekiame ne tik būti su kitais žmonėmis kartu, bet ir emocinio kontakto, t.y. jausti meilės, intymumo jausmus, dalintis jais, rūpintis kitu. Būti reikalingi. Nepatenkinę šio poreikio, neturintys artimų ryšių, žmonės jaučiasi vieniši. Jie gali net turėti keletą draugų, bet būti vienišais, nes tie santykiai gali būti paviršutiniški ir stokoti intymumo. Tik reikia žinoti, kad būti vienam ir vienišam yra ne tas pat.
Gyvenime mes sutinkame daugybę žmonių, bet santykius palaikome tik su kai kuriais iš jų. Pradinis patrauklumas dažnai lemia, ar mes toliau bendrausime su žmonėmis, ar ne. O kas vyksta po to, kai mes nusprendžiame tęsti santykius su musms patikusiu asmeniu ?
#
tags: #saveikos #tarpasmeniniai #santykiai #psichologija