Įvadas
Švietimo srityje nuolat ieškoma veiksmingų būdų, kaip pagerinti mokinių mokymosi rezultatus, skatinti jų motyvaciją ir užtikrinti bendrą gerovę. Vienas iš svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos šiems tikslams, yra tėvų įsitraukimas į vaikų ugdymo procesą ir mokyklos atmosfera. Šiame straipsnyje apžvelgiama mokinių motyvacijos svarba, tėvų bendradarbiavimo su mokykla nauda ir įvairių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šios sąveikos poveikį.
Tėvų Įsitraukimo Svarba Vaikų Ugdymo Sistemoje
Tėvų (globėjų) įsitraukimas į vaikų ugdymo sistemą yra visapusiška nauda siekiant vaiko gerovės. Šis įsitraukimas atneša didelę naudą vaikų ugdymo sistemai įvairiais aspektais. Mokslinė literatūra ir įvairūs tyrimai patvirtina tėvų (globėjų) įsitraukimo naudą į vaikų ugdymo sistemą. Svarbu sukurti stiprią ugdymo įstaigos bendruomenę, kurios aktyvia dalimi būtų ir mokiniai su tėvais (globėjais). Taip pat nagrinėjamos bei analizuojamos įvairios problemos, su kuriomis susiduriama integruojant tėvus (globėjus) į vaikų ugdymo sistemą. Analizuojama tiek per tėvų (globėjų), tiek ugdymo įstaigos prizmę.
Mokymosi Motyvacijos Veiksniai Jaunesniame Mokykliniame Amžiuje
Straipsnyje nagrinėjama jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinių aukštesniųjų gebėjimų mokymosi motyvacijos situacija. Siekiant išsiaiškinti mokinių mokymosi motyvaciją, jos veiksnius, atlikta nemažai tyrimų, tačiau ši problema aktuali ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus aukštesniųjų gebėjimų mokiniams. Tyrimo tikslas - atskleisti jaunesniojo mokyklinio amžiaus aukštesniųjų gebėjimų mokinių mokymosi motyvacijos veiksnius ugdymo veikėjų - trečiųjų - ketvirtųjų klasių mokinių požiūriu. Atliktas tyrimas parodė, jog jaunesniame mokykliniame amžiuje mokymosi motyvacija priklauso nuo plataus spektro veiksnių - vidinių ir išorinių, lemia vidiniai ir išoriniai siekiai.
Tyrimas atskleidė, jog jaunesniojo mokyklinio amžiaus trečiųjų - ketvirtųjų klasių aukštesniųjų gebėjimų mokiniams labiausiai nesiseka pasaulio pažinimo, lietuvių kalbos bei matematikos pamokos. Pagrindinės priežastys - sunkios užduotys, sudėtinga įsiminti informaciją, nuovargis, retas mokinių drąsinimas, stokojama pagyrimų, tačiau mokymosi sėkmės veiksniais išskiria suprantamas užduotis, mokytojo gebėjimą paaiškinti, jog „nieko tokio,“ kad prastas įvertinimas, tinkamas poilsis pertraukų metu, laisvalaikio svarba. Mokymosi motyvacijos veiksniai - kūrybiškos, įdomios užduotys, tėvų palaikymas, tikėtina gera ateitis, apdovanojimai už gerą mokymąsi, noras būti geriausiu.
Tyrimas apie Mokinių Motyvaciją Muzikos Mokykloje
Mokyklos direktoriaus įsakymu sudarytos darbo grupės nariai atliko tyrimą, kurio anoniminis aketavimas atliktas mokykloje. Parengtas 12 klausimų klausimynas su atsakymų variantais. Dalyvauti tyrimo apklausoje pakviesti mokyklos 5-8 klasių mokiniai. Anketinė apklausa įgyvendinta lapkričio 25 - gruodžio 15 dienomis. Dauguma tyrimo dalyvių savo mokymosi rezultatais muzikos mokykloje yra patenkinti (56%) arba patenkinti iš dalies (43 %).
Taip pat skaitykite: Kokybiškas poilsis
Pagal tyrimo apklausos duomenis didžiausią poveikį mokinių motyvacijai turi socialiniai veiksniai: šeimos palaikymas, pozityvi atmosfera klasėje, bendradarbiavimas su klasės draugais, geri vertinimai, pagyrimai bei pasiekti aukšti rezultatai. Atsižvelkime į mokinių reikmes bei tikslus. Skatinkime mokinių smalsumą, nes tai galinga jėga. Tyrimo apklausoje išaiškėjo, jog mokiniui didelį poveikį turi mokytojo autoritetas. Tačiau mokinį motyvuoti gali tik mokytojas, mylintis savo darbą ir telkiantis visas pastangas, kad mokiniai pasiektų kuo geresnių rezultatų ir asmeniškai tobulėtų. Mokytojas, kuris džiaugiasi mokinių pasiekimais, net ir nedideliais.
Įtraukusis Ugdymas ir Mokyklos Kultūra
Keturiolikoje projekto „Renkuosi mokyti - mokyklų kaitai!” mokyklų jungtinė Šiaulių universiteto tyrėjų grupė (L. Miltenienė, S. Balčiūnas, J. Valuckienė, M. Damkuvienė) analizavo įtraukiojo (inkliuzinio) ugdymo(si) požymius ir procesus, tyrinėdami kiekvienos jų kultūrą, politiką ir praktiką. Atliktas tyrimas naujas ir vertingas ne tik savo apimtimi, bet ir tuo, kad reiškinys buvo analizuojamas sistemiškai, remiamasi visų svarbiausių ugdymo proceso dalyvių - mokinių, tėvų ir pedagogų nuomone. Gavusios tyrimo ataskaitą, projekto mokyklos planuos reikalingus pokyčius, keis savo politiką bei praktiką, bendruomenėse kurs įtraukiojo ugdymo kultūrą.
Tyrimas atskleidė, kad kiekviena mokykla yra labai skirtingame kelionės inkliuzinės (įtraukios) mokyklos link etape. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad tokie įtraukiojo ugdymo kultūros požymiai kaip mokytojo dėmesys vaiko asmenybei ir pagalba mokiniui labiausiai išreikšti pradinio ugdymo pakopoje. Mokykloms dar tikrai yra kur augti ir tobulėti. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama pagarbos ir pagalbos kultūros puoselėjimui, bendruomeniškumo skatinimui, patyčių mažinimui. Mokyklose trūksta dėmesio lygių galimybių kultūrai ir antidiskriminacinei politikai.
Teoriškai mokytojai deklaruoja, kad jiems svarbus kiekvienas mokinys, tačiau mokinių ir tėvų atsakymų į atvirus klausimus analizė parodė, kad mokyklose reikia daugiau dėmesio kiekvieno mokinio pripažinimui ir lygių galimybių užtikrinimui, o ne elitizmo skatinimo, kuris tik didina konkurenciją ir atskirtį tarp mokinių. Deja, bet mokyklų vidinė politika dažnai naudojama kaip įrankis mokinių rūšiavimui ir vidinei mokinių segregacijai. To pasekmė gali būti tai, kad bendruomenėse vis dar yra mokinių ir tėvų reiškiančių nepakantumą įvairovei ir segregacines bei diskriminacines nuostatas į „normalumo“ standartų neatitinkančius mokinius. Ugdymo praktikoje vis dar pernelyg retai taikomi aktyvaus mokymosi metodai, inovatyvios ir netradicinės priemonės.
Formalaus Tradicinio Mokymo Poveikis
Visų mokinių įsitraukimą į mokymosi procesus labiausiai nepalankiai veikia formalus tradicinis mokymas, mokinių segregacija ir išorinių mokymosi pažangos trikdžių akcentavimas. Kitas užfiksuotas svarbus momentas - personalizuoto mokymosi strategijas mokytojai dažniau taiko tada, kai mokykloje vyrauja pripažinimo, pagarbos ir pagalbos mokiniui kultūra. Formalus tradicinis mokymas dažniau susijęs su elitizmo reiškiniu mokykloje, patyčių ir diskriminacijos raiška, išorinių mokymo trikdžių akcentavimu, t.y. noru nesėkmes ar sunkumus pateisinti išoriniais veiksniais.
Taip pat skaitykite: Sąsajos tarp kultūros ir socializacijos
Mokytojai, kurie pažymi, kad mokykloje vyrauja pripažinimo, pagarbos ir pagalbos mokiniui kultūra, rečiau nurodo, kad vaiko sunkumus lemia nepalanki šeimos aplinka, kad trūksta laiko bendradarbiavimui. Taip pat įdomu tai, kad išryškėjo kelios besimokančiųjų grupės, kurios dėl ugdymosi procese atsirandančių kliūčių gali būti diskriminuojamos, nes organizuojant ugdymą jiems nėra užtikrinamos vienodos ugdymosi galimybės ir veiksmingas ugdymasis. Tokioje situacijoje atsiduria patenkinamai ir blogai besimokantys mokiniai, specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai ir berniukai. Patenkinamai ir blogai besimokantys mokiniai retai patiria mokymosi sėkmę, gerokai dažniau nei kiti nespėja atlikti užduočių klasėje, nesupranta, kaip jas atlikti namuose. Žemesnių pasiekimų mokiniai turi mažesnes galimybes sulaukti pagalbos, nes nustatyta, jog aukštesnių pasiekimų mokiniai gauna daugiau mokytojo dėmesio ir pagalbos. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai mažiau įsitraukia į ugdymo(si) procesą, patiria mažesnę mokymosi sėkmę.
Mokyklos ir Tėvų Ryšys
Daugumą tėvų tenkina jų priėmimo ir įsitraukimo į vaiko ugdymą situacija, tačiau tėvų įsitraukimo klausimu vienodo sutarimo tarp tėvų ir pedagogų nėra. Mokytojai tėvų įsitraukimą į ugdymo veiklas vertina patenkinamai. Jų nuomone, tėvai nepakankamai aktyviai dalyvauja vaiko ugdyme, mokytojų ir tėvų bendradarbiavimas tik atskirais atvejais yra rezultatyvus, gerinantis vaiko pažangą.
Kritiškesnį požiūrį išreiškę tėvai mano, kad komunikavimui su tėvais mokykla turėtų naudoti inovatyvesnes priemones (socialinius tinklus, kitas elektronines priemones). Tėvai pasigenda individualesnio dėmesio kiekvieno vaiko mokymuisi, dalijimosi ne tik problemomis, bet ir pozityvia informacija apie vaiko pasiekimus. Tėvų atsakymų į atvirus klausimus rezultatai rodo, kad didelė dalis tėvų supranta savo ugdomąjį vaidmenį ir prisiima atsakomybę už vaiko asmenybės ugdymą šeimoje, jaučia pareigą domėtis vaiko savijauta, pasiekimais ir mokymosi procesu, skatinti ir motyvuoti mokytis, teikti emocinę paramą ir pagalbą iškilus sunkumams. Tėvai norėtų dar geriau pažinti savo vaiką, jo stipriąsias ir silpnąsias puses, padėti savo vaikui atrasti interesų sritis.
Vaikų Pageidaujami Pokyčiai Mokykloje
Apie tai, kas gerai, kas blogai mokykloje ir kokių pokyčių reikia visada reikia pirmiausiai klausti tų, kurie mokydamiesi tiesiogiai ir kasdien dalyvauja ugdymosi procese ir turi realią mokymosi ir gyvenimo mokykloje patirtį. Be jokios abejonės - tai mokiniai. Santykiai su mokytojais buvo viena iš skaudžiausių mokinių paliestų temų. Nemaža dalis mokinių išreiškė nepasitenkinimą savo mokytojais, kurio dažniausia priežastis - nepagarbus bendravimas su mokiniais, psichologinis smurtas (rėkimas, keiksmai, žeminimas).
Kiti mokinių pageidaujami pokyčiai mokykloje labiausiai yra susiję su mokymosi procesu (efektyvus mokymasis, mažesnės namų darbų apimtys), aplinka ir laisvalaikiu mokykloje, mokyklos politika ir ugdymo organizavimu. Mokiniai norėtų mokytis gražioje, jaukioje, patogioje ir funkcionalioje mokykloje, kurioje nėra triukšmo ir galima rasti nemažai ramybės ir poilsio zonų. Per pertraukas mokiniai norėtų daugiau veiklos ir aktyvaus poilsio, galimybės leisti laiką lauke. Planuojant įvairias veiklas mokiniai norėtų būti išklausyti ir dalyvauti priimant su jais susijusius sprendimus.
Taip pat skaitykite: Darbo aprašymas psichologui
Šiuolaikinio efektyvaus mokymosi mokiniai neįsivaizduoja be IKT ir jų aktyvesnio naudojimo ugdymosi procese bei mokinio gebėjimus ir interesus atitinkančio ugdymo, kai mokinys gali aktyviai rinktis užduotis, plėtoti savo gebėjimus jam aktualiose srityse. Mokiniai norėtų dažniau dirbti grupėse bendradarbiaudami, o mokymosi procesas, jų manymu, turėtų būti labiau sudominantis, įtraukiantis, įvairus, žinios kiekvienam prieinamos ir praktiškai pritaikomos.
Mokinių manymu, mokykla turėtų skirti daugiau dėmesio jų mokymosi ir poilsio rėžimo, užtikrinančio geresnį darbingumą ir kokybišką poilsį, sureguliavimui. Mokinių nuomone, efektyviau turėtų būti sprendžiamos mokinių elgesio problemos, daugiau dėmesio skiriama patyčių mažinimui, vengiama mokinių diskriminavimo ir atskirties skatinimo. Mokiniai nori saugios, priimančios, malonios emocinės aplinkos, dėmesio mokinių savijautai mokykloje. Kurti tokias mokymosi aplinkas, kuriose būtų gera būti tiek fizine, tiek ir emocine prasme.
Mokykla - tai ne tik pamokos ir akademinės žinios. Daugiau dėmesio reikėtų skirti bendruomenės narių tarpusavio santykiams, kurie turėtų būti grindžiami bendryste, įtraukiojo ugdymo vertybėmis, pagarba ir pagalba vienas kitam, pozityviu skatinimu, o ne autoritariškumu, drausminimu ir kontrole, konkurencijos ir elitizmo skatinimu, patyčiomis ir diskriminacija. Formalų tradicinį mokymą turėtų keisti į mokinį orientuotas aktyvus mokymasis. Svarbu stiprinti pagalbos kultūrą mokykloje ir kurti veiksmingą, į besimokantįjį orientuotą pagalbos sistemą mokykloje. Pagalbos mokiniui sistemoje turėtų būti numatyta ir teikiama kasdienė mokymosi pagalba kiekvienam mokiniui tiek pamokų, tiek ne pamokų metu. Svarbu suprasti, kad kiekvienos mokyklos tobulėjimo kelias įtraukiojo (inkliuzinio) ugdymo link yra unikalus ir nepakartojamas, o dėl nuolat besikeičiančios bendruomenės ir konteksto, tarsi niekada nepasibaigiantis. Bet tai tvarios ir socialiai atsakingos mokyklos sėkmės kelias.
Klasės Auklėtojo Bendradarbiavimas su Šeima
Šeima ir mokykla yra dvi institucijos, kurios susijungia bendram tikslui - ugdyti pozityvią, norinčią mokytis asmenybę. Tačiau nenoras mokytis yra skaudi mūsų dienų problema. Nemaža mokinių dalis jau pirmose klasėse nebenori mokytis, o nemažai paauglių iki 16 metų nelanko mokyklos. Šis reiškinys sukėlė mokslininkų susidomėjimą, atlikta nemažai tyrimų. Paaugliai nebenori lankyti mokyklos, todėl reikia siekti, kad vaikai ją lankytų, ugdyti jų teigiamą požiūrį į mokymąsi. Mokytis nenorintys paaugliai apsunkina pedagoginį procesą. Tai nelaimė ne tik mokyklai, bet ir šeimai bei visuomenei, ji lėtina kultūros ir mokslo raidą. Tačiau nenoras mokytis nėra tik mūsų dienų problema, ji buvo aktuali visais laikais ir neišspręsta, deja, iki mūsų dienų.
Ši vis didėjanti problema verčia ieškoti ją sukeliančių priežasčių, tai netinkami mokytojų santykiai su mokiniais, prastas mokyklos mikroklimatas, vertinimo pažymiais problemos, žemas tėvų išsilavinimas ir neigiama mokymosi patirtis, prastas šeimos mikroklimatas, netikęs tėvų pedagoginis pareigų atlikimas, nepakankamas mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas ir kitos svarbios priežastys, kurios dažniausiai veikia kompleksiškai. Mokymosi motyvacijos formavimas yra mokyklos pareiga. Teigiamas požiūris į mokymąsi ugdomas visų pirma mokykloje, labiausiai pačiame mokymo procese. Lemiamos reikšmės paauglio mokymosi motyvacijai turi mokymosi proceso organizavimo lygis, visa mokyklos veikla, mokytojų ir mokinių bendruomenė ir kt. Mokykla yra artimiausia, po šeimos, vaiko mikroaplinka, turinti labai didelės įtakos paauglio socializacijai. Čia jis mokosi bendrauti ir bendradarbiauti, atranda ir praranda draugus, išgyvena teigiamas ir neigiamas emocijas, išmoksta planuoti ir derinti interesus, atsiskaityti už savo veiklos rezultatus, išsiugdo daug asmenybės savybių ir kt.
Moksleiviai eina i mokyklą tikėdamiesi, kad jiems seksis mokytis, sutarti su kitais, bei susirasti draugų, todėl reikia stengtis kurti teigiamą mokyklos mikroklimatą, objektyviai vertinti mokinį ir nesėkmės atvejais žadinti pasitikėjimą savo jėgomis, taip pat stengtis palaikyti teigiamus santykius tarp mokinių ir mokytojų, keisti mokymo būdus per pamoką, taikyti naujus metodus, kurie paįvairina pamoką, organizuoti įvairią užklasinę veiklą, bei aktyviai bendradarbiauti su paauglių tėvais. Visa tai ugdo mokymosi motyvaciją, tačiau mokyklos galimybės nėra beribės, daug lemia ir kiti veiksniai, kita paauglio aplinka, ypač jo šeima. Šeimos aplinka įtakoja paauglio mokymosi motyvaciją, savęs vertinimą, savijautą ir kt. Šeimoje gali susikurti sėkmės mokykloje ir gyvenime pamatai. mokymąsi perima iš tėvų. Į vaiko mokymąsi jie turi žiūrėti kaip į svarbią, pagrindinę paauglio pareigą.
Taip pat tėvai turėtų prižiūrėti, kad jis paruoštų namų darbų užduotis, be svarbios priežasties nepraleidinėtų pamokų, jie turi gerai žinoti mokymosi rezultatus, kad jei prireiktų, galėtų padėti įveikti mokymosi sunkumus, taip pat ugdyti savarankiškumą, atsakingumą, pareigingumą, reikalauti užbaigti pradėtą darbą iki galo ir ugdyti dar daugybę kitų asmenybės savybių, kurios ypač svarbios sėkmingam mokymuisi, mokymosi motyvacijai. Vaikui lankant mokyklą tėvai savo reikalavimais ir nuostatomis turi labai palaikyti mokyklą, vienodinti, derinti tarpusavyje, siekiant vaiko sėkmingo mokymosi ir ugdant mokymosi motyvaciją. Todėl laibai svarbu, kad šeima ir klasės auklėtojas aktyviai bendradarbiautų.
Mokinių Motyvacijos Skatinimas: Veiksniai ir Strategijos
Mokinių motyvacija yra esminis veiksnys, lemiantis jų mokymosi sėkmę. Psichologijoje motyvacija apibrėžiama kaip poreikis arba troškimas, suteikiantis energijos elgesiui ir nukreipiantis jį į tikslą. Straipsnyje nagrinėjami įvairūs būdai ir strategijos, skirtos mokinių motyvacijai kelti, pradedant nuo vidinių motyvų skatinimo ir baigiant išorinių veiksnių panaudojimu.
Kas Yra Motyvuotas Mokinys?
Motyvuotas mokinys turi aiškius tikslus, žino, ko nori pasiekti, geba planuoti savo laiką, sieja laimėjimus su teigiamomis emocijomis ir priskiria juos savo pastangoms. Toks mokinys nuolat plėtoja didesnius lūkesčius ir yra linkęs siekti aukštesnių rezultatų. Priešingai, nemotyvuotas mokinys dažnai nežino, ko nori, neturi aiškių tikslų ir nesugeba sistemingai mokytis. Jis gali jaustis svarbus tik tam tikroje draugų grupėje, kurioje mokymasis nėra prioritetas, arba visiškai nepažįsta savęs ir siekia tikslų, kuriems neturi polinkių ar gebėjimų.
Mokymosi Motyvacijos Skatinimo Veiksniai
Mokymosi motyvaciją stiprina laimėjimų motyvacija, tai yra troškimas atlikti viską labai gerai, nuolat tobulinti savo įgūdžius ir mąstymą, valdyti situaciją ir greitai pasiekti aukštą lygį.
Vidinė ir Išorinė Motyvacija
Mokymasis priklauso nuo paties žmogaus, t.y. nuo vidinės motyvacijos, ir nuo aplinkos - išorinės motyvacijos. Kai vidinė motyvacija pakankama, žmogui pats mokymosi procesas teikia džiaugsmą. Jis mokosi, nes to nori. Išorinė motyvacija taip pat skatina mokytis, bet, deja, daugeliui moksleivių ji vienintelė. "Pamokas ruošiu, nes mokytoja liepė", "Į mokyklą einu, nes tėvai reikalauja". Taigi, jie mokosi, nes reikia. Vaiko intelektas ir kūrybiškumas, tėvų auklėjimo stilius (pagrįsti lūkesčiai, nustatytos ribos, atstovavimas vaiko interesams mokykloje), socialinė sąveika su pedagogu (mokytojo mąstymas, elgesys, lūkesčiai, bendravimo būdas ir atmosfera klasėje, vaikų tarpusavio santykių modeliavimas) taip pat turi įtakos.
Amžiaus Tarpsnių Specifika
Apklausus keturias mokyklos klases, į kurias įeina 1-4 klasių mokiniai, galima matyti, kad mokiniai yra motyvuojami nevienodų veiksnių. Pirmokus ir antrokus motyvuoja draugai / tėvai, o vyresniųjų klasių mokiniai motyvuojasi patys. Kiekvienas vaiko amžiaus tarpsnis turi savąją specifiką. Daugumai vaikų yra malonu augti, siekti didesnės nepriklausomybės, skirti asmenines privilegijas nuo atsakomybės ir lūkesčių, nes jie išgyvena savo didėjančios kompetencijos, vertės ir pagarbos sau jausmą. Pirmųjų pradinės mokyklos klasių mokiniai yra mokymosi optimistai. Tie, kuriems sekasi mokytis, kuriuos protingai skatina šeima, mokytojai, savo sėkmę priskiria gabumams ir nepasisekus atlikti užduotį jie išsaugo entuziazmą mokytis. Jiems susiformuoja aukštas sėkmės lūkesčių lygis.
Išmoktas Bejėgiškumas
Deja, kai kuriems vaikams susiformuoja išmoktas bejėgiškumas. Tokie vaikai, susidūrę su kliūtimis arba gavę neigiamą atgalinį ryšį iš tėvų ar mokytojų, nesugeba siekti sėkmės, todėl mokosi vis blogiau ir jų atkaklumas mažėja. Savo nesėkmes jie aiškina gabumų padariniu, mano, kad gabumų negalima lavinti, vis mažiau pasitiki savimi. Todėl susilpnėja lūkesčiai, ir patyrę nesėkmę save jie laiko nieko nesugebančiais.
Mokyklos Vaidmuo Motyvuojant Mokinius
Mokyklos vaidmuo - kelti mokinių motyvaciją, kad būtų stiprinamas prisirišimas prie mokyklos, užtikrinami mokymosi pasiekimai ir lankomumas. Mokykloje kaip ir kitur dirba įvairių asmenybių. Pažįstu daug puikių, mokinius savo pavyzdžiu įkvepiančių pedagogų.
Mokytojo Įtaka
Mokytojo, korepetitoriaus vaidmuo formuojant klasės mikroklimatą yra itin svarbus. Tinkamų mokymosi strategijų ir priemonių naudojimas yra labai svarbus motyvacijai palaikyti. Tai apima įvairius mokymo metodus, interaktyvias užduotis ir technologijų panaudojimą.
Sėkmės ir Rezultatų Poveikis
Sėkmė ir geri mokslo rezultatai turi didelį poveikį motyvacijai. Mokiniai, patyrę sėkmę, jaučiasi labiau motyvuoti tęsti mokymąsi. Dauguma motyvacijos programų skatina vaikus priskirti savo sėkmes tiek gabumams, tiek pastangoms ("Tu tikrai sunkiai padirbėjai ir tau pavyko"). Kiti modeliai kalba apie atkaklumą susidūrus su kliūtimis, sunkumais. Į nuoseklų darbą ir atkaklumą suaugusiųjų orientuojami vaikai savo gabumus vertina geriau, jų motyvacija kyla. Net ir menki gabumai gali būti išlavinti sunkiai dirbant bei lavinantis. Tai suprasdami, mokytojai ir tėvai gali pakeisti savo destruktyvų atgalinį ryšį vaikams (kritiką už klaidas, negatyvų lyginimą su bendraamžiais, nepagrįstus lūkesčius).
Teigiamas Atgalinis Ryšys
Svarbu teikti teigiamą atgalinį ryšį, kuris skatina mokinius tobulėti ir siekti aukštesnių tikslų. Tai apima pagyrimus, padrąsinimus ir konstruktyvią kritiką.
Mokymosi Procesas: Pažanga ir Stagnacija
Mokantis nebūna nuolatinės pažangos. Mokymosi procesas nėra vien nuolatinis kilimas aukštyn. Reikia žinoti, kad pažangą keičia stagnacija.
Motyvacijos Teorijos
Bihevioristinė Operantinio Determinavimo Teorija
Ši teorija daug reikšmės teikia paskatinimui: kiekvieno poelgio dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo išorinio (teigiamo ar neigiamo pastiprinimo) paskatinimo, kurio pasekmė yra išmokimas. Tačiau ši teorija neakcentuoja pažintinio individualaus mokymosi aspekto, neskatinamas jo kritinis mąstymas, saviraiška.
Poreikių Teorija (Maslow)
Maslow teorija paaiškina daugelį mokyklinių nesėkmių nepatenkintais vaikų poreikiais ir nubrėžia aiškias gaires, skatinant moksleivių mokymosi motyvaciją - mokykloje ugdytiniai turi jaustis saugūs, mylimi ir vertinami. Tik tuomet mokymosi veikloje jie gali išreikšti save kaip visavertės asmenybės.
Tikslo Teorija
Šia teorija teigiama, kad individo elgesį determinuoja išankstinis apsisprendimas vienaip ar kitaip veikti tam tikroje situacijoje. Mokymosi veikloje moksleivius motyvuoja trijų tipų tikslai: į darbą, užduotį įtraukiantys tikslai, įvykdymo tikslai ir darbo vengimo tikslai. Efektyviausi motyvacine prasme yra į užduotį įtraukiantys mokymo tikslai.
Vidinės Motyvacijos Teorija (Apsisprendimo Teorija)
Šitokia vidinė motyvacija nėra visiškai nepriklausoma, ji veikiama socialinės aplinkos, kuri turi tenkinti tris įgimtus psichologinius poreikius: kompetencijos, autonomiškumo, santykių. Ši teorija reikšminga tuo, kad paaiškina, jog vidinė mokymosi motyvacija pasireiškia tuomet, kai klasėje moksleivis jaučiasi kompetentingas, autonomiškas ir palaiko gerus santykius su kitais ugdymo proceso dalyviais.
Pakilumo Teorija
Akcentuojamas motyvacijos piko išgyvenimas, kurį žmogus jaučia, aktyviai įsitraukęs į veiklą, reikalaujančią fizinių ir psichinių pastangų, kurią jis pats vertina kaip savotišką iššūkį. Reikėtų mokymosi procesą organizuoti taip, kad mokiniai pasinertų ir patirtų pakilumą. Tai pasiekti padėtų užduočių bei reikalavimų sunkumo ir mokinio patiriamo streso subalansavimas, siekiant, kad mokytis būtų malonu.
Mokinių Motyvacijos Tyrimai ir Rekomendacijos
Mokinių Motyvacijos Tyrimai
Tyrėjai aiškinasi, kaip mokinių motyvacija mokytis keičiasi priklausomai nuo aplinkos. Palankus klasės mikroklimatas, pagarbūs vienas kitam klasės draugų santykiai teigiamai lemia mokinių motyvaciją mokytis.
Rekomendacijos Kūno Kultūros Pamokoms
Sveikos gyvensenos tema yra labai aktuali kiekvienam šiuolaikiniam mokytojui, o jo pareiga yra tai perteikti kiekvienam mokiniui, kad jis vystytųsi ir augtų sveikas, stiprus ir savimi pasitikintis. Pedagoginės veiklos tobulinimo tikslas - atskleisti pedagogo veiklos tobulinimo galimybes, skatinant IX klasės mokinių sveiką gyvenseną kūno kultūros užsiėmimuose.
tags: #mokyklos #tarpusavio #saveikos #ir #motyvacijos