Dažnai susimąstome: kas iš tiesų yra žmogus? Niekas neprieštaraus teiginiui, kad žmogus - viena sudėtingiausių sistemų pasaulyje. Šiame straipsnyje nagrinėsime žmogų kaip asmenybę, apžvelgsime pagrindines asmenybės savybes, struktūrą ir formavimosi procesus.
Asmenybė: Esmė ir Apibrėžimas
Kiekvienas žmogus yra unikalus ir nepakartojamas. Žmonės - sudėtingos būtybės, apibūdinamos individo, asmens ir asmenybės sąvokomis. Individas - tai atskira būtybė, atskirta nuo kitų laiko ir erdvės atžvilgiu, išsiskirianti kokybinėmis struktūros ir elgesio ypatybėmis, savitas įgimtų ir įgytų ypatybių derinys. Protingas individas - asmuo, metafiziniu požiūriu - žmogiškosios būtybės pagrindas, visų galių nešėjas. Asmuo junta, galvoja, išgyvena, turi kūną, protą, valią ir jausmus, tačiau nesutampa nei su savo kūnu, nei su savo protu, nei su jausmais. Asmuo visada tapatus sau.
Asmenybė - tai asmens ypatybės, kurias jis įgyja gyvendamas, pastovi jų sistema, nusakanti asmens vietą žmonių bendrijoje. Asmuo tampa asmenybe, kai jis aktyviai veikia ir reiškiasi kaip visybė, jungianti aplinkos pažinimą su išgyvenimais. Žmogus yra sudėtinga, gyva sistema, sudaryta iš daugybės somatinių, fiziologinių ir psichinių savybių. Tačiau kiekvieno žmogaus savybės sudaro skirtingą visumą, kuri savitai kontaktuoja su gamtine ir visuomenine aplinka.
Yra daugybė asmenybės apibrėžimų. Asmenybė, kaip sudėtinga sistema, yra unikali ir nepasikartojanti. Šiuo metu psichologijoje dažniausiai vartojamas G. Allporto asmenybės apibrėžimas: asmenybė - dinaminė organizacija psichofizinių žmogaus organizmo sistemų, kurios lemia mintis, jausmus, savitą elgesį ir rodo žmogaus santykį su tikrove.
Psichologinę asmenybės struktūrą galima suskirstyti į šias dalis: kryptingumą (troškimus, norus, ketinimus, poreikius, interesus, polinkius, motyvus, tikslus, vertybines nuostatas, pasaulėžiūrą, įsitikinimus), temperamentą, charakterį, sugebėjimus, jausmus ir valią. Svarbiausia asmenybės struktūros dalis yra kryptingumas. Pagal Froidą, asmenybės struktūrą sudaro: pasąmonė (Id), sąmonė (Ego) ir savimonė (Super Ego). Id yra impulsyvios, stichiškos žmogaus prigimties klodas. Tai žmogaus iracionalūs norai, potraukiai. Tikrovės, realybės lygmuo yra ego. Žmogaus asmenybės aktyvumas yra sąmoningas. Jis pasireiškia kaip į tikslą nukreipta veikla. Tikslas - tai išankstinis vaizdinys ar mintis apie rezultatą, kurį žmogus tikisi pasiekti veikdamas. Jei tikslas yra labiau nutolęs nuo jo siekimo pradžios, tai reikia ne tik iš anksto įsivaizduoti rezultatą, bet ir kelią, kaip tai padaryti. Vaizdiniai ar mintys apie kelius, kaip pasiekti tikslus, yra vadinami perspektyvomis.
Taip pat skaitykite: Savęs žalojimo prevencija: patarimai
Žmonės skirtingai elgiasi pasirinkdami veikimo tikslus. Vieni apsiriboja mažiau reikšmingais tikslais, o kiti siekia aukštesnių. Asmenybės siekimų lygiai vadinami aspiracijomis (aspiracijos - siekimai, troškimai). Kiekviena asmenybė turi savo aspiracijų lygius. Jie gali būti skirtingi atskirose veiklos srityse. Aukštesni ar žemesni aspiracijų lygiai formuojasi priklausomai nuo veiklos pasisekimų ir nepasisekimų ir juos lydinčių vertinimų. Jei moksleivio veikla buvo ilgą laiką vertinama tik patenkinamai, jei jis girdi daugiau peikimų, nei pagyrimų - formuojasi žemesnis aspiracijų lygis, ir priešingai (A. Jacikevičius, 1996).
Aspiracijų lygiai, jų objektyvumas siejasi su asmenybės savęs vertinimu. Išskiriami subjektyvus vertinimas - kaip žmogus pats save vertina, ir objektyvus - kaip jį vertina kiti nariai. Jeigu subjektyvus vertinimas yra aukštesnis už objektyvųjį, tai žmogus įgyja didybės maniją ir atitinkamų aspiracijų.
Asmenybės formavimasis - ilgas procesas. Jo užuomazgos pasireiškia, kai vaikas pradeda veikti savarankiškai, savo iniciatyva. Savarankiškumui didėjant, ryškėja individualybė. Mokykliniai metai - svarbus asmenybės brendimo laikas, bet ir po jų nesibaigia jos vystymasis. Asmenybės tapsmas pirmiausia priklauso nuo įgimtų savybių. Įgimtų bei paveldėtų asmenybės kūno savybių kitimo diapazonas dėl aplinkos sąlygų įtakos yra nedidelis. Psichinių asmenybės savybių formavimuisi didelės įtakos turi socialiniai veiksniai. Juos sudaro socialinė aplinka, kurioje gyvena ir bręsta asmenybė. Tarp socialinių veiksnių ypatingą reikšmę turi organizuoto ugdymo sistema, kuri padeda bręsti asmenybės normatyvinei struktūrai, padedanti įgyti daugybę žinių, įgūdžių, ištobulinti sugebėjimus, susiformuoti etinių ir estetinių vertybių ir vertybinių orientacijų sistemoms. Individas asmenybe virsta palaipsniui, įsijungdamas į grupes, užmegzdamas santykius su kitais grupės nariais ir priimdamas grupėse susidariusias vertybių ir vertybinių orientacijų sistemas.
Pagal Maceinos teiginį: “Kiekvienas žmogus yra asmuo, bet ne kiekvienas yra asmenybė”. Kitaip sakant, ne kiekvienas žmogus yra tauri, kilni ir garbinga būtybė. Tikriausiai kiekvienas žmogus nori save matyti kaip asmenybę, bet šis pasirinkimo kelias be galo sunkus, tačiau to vertas. Savęs pažinimas - tai kelias į laisvę būti pačiu savimi. Tai galimybė atsiskleisti, išreikšti, realizuoti visa, kas mums yra suteikta.
Temperamentas: Įgimtas Asmenybės Pagrindas
Žmonės skirtingi ne tik gyvenime susidariusiais asmenybės bruožais, įpročiais, elgsena. Žmogus jau gimęs turi individualių savybių, kurios jį skiria nuo kitų. Viena reikšmingiausių tų ypatybių, pasižyminti dideliu pastovumu ir turinti įtakos visoms kitoms žmogaus asmenybės savybėms, jo psichinėms būsenoms bei psichiniams procesams, yra temperamentas. Temperamentas nelemia žmogaus asmenybės visumos, turinio, tačiau turi didelę įtaką jų formai: atsiradimui, vystymuisi ir trukmei, intensyvumui, išorinei išraiškai. Pergyvenimų, elgsenos formą lemia ne tik temperamentas, bet ir žmogaus veiklos motyvai, interesai bei kitos asmenybės kryptingumą charakterizuojančios ypatybės.
Taip pat skaitykite: Asmenybės analizės įrankiai
Individualūs žmonių skirtumai buvo pastebėti gana seniai. Jau V a. pr. m. e. Graikijos gydytojas Hipokratas ne tik aprašė temperamento skirtumus, bet ir bandė nustatyti jų priežastis. Jo nuomone, žmogaus organizme gali vyrauti vienas iš keturių skysčių: kraujas, gleivės, juodoji arba geltonoji tulžis. Nuo jų santykio ir priklausąs žmogaus temperamentas. Bet ši hipotezė seniai atmesta.
Temperamentu vadiname pastovias asmenybės savybes, pasireiškiančias psichinių reiškinių intensyvumu, tempais ir pastovumu. Temperamentas savotiškai nuspalvina asmenybės charakterį, valios ir sugebėjimų pasireiškimus, bendravimo manieras, keičia veiklą. Temperamento savybės didesne dalimi negu kitos priklauso nuo įgimtų kūno anatominių ir fiziologinių ypatybių, o todėl yra pačios pastoviausios. Socialinė aplinka ir ugdymas mažai tepakeičia. Temperamentas laikomas įgimta, pastovia savybe.
Išskiriami keturi pagrindiniai temperamento tipai:
- Cholerikas: Tai smarkus, karštas, energingas, lengvai ir greitai susierzinantis žmogus. Nors pasižymi tvirta valia, tačiau praktiškam gyvenimui mažai tėra tinkamas. Šios grupės žmonės stengiasi kuo greičiau pasiekti tikslą, todėl dažnai pasirenka netikusias priemones, dažnai veikia impulsyviai ir per greitai. Cholerikai siekia pirmauti ir stipriai priešinasi viskam, kas tam trukdo. Didesnis polinkis į afektus ir jų prasiveržimus. Tai dažnai pusiausvyrą ir taktišką bendravimą prarandantys žmonės. Lyginant su sangvinikais, cholerikai yra daug pastovesni savo siekimais ir emociniu gyvenimu. Choleriko eisena - tvirta ir griežta, jis greitai iriasi pirmyn. Žvilgsnis griežtas, atidus, energingas.
- Sangvinikas: Būdingas nervinis jaudinimasis. Psichinių procesų tempai labai greiti. Labai energingas ir darbingas. Audringai pergyvena patirtus įspūdžius, bet greitai juos pamiršta. Emocijos kyla greitai ir ryškiai, pasireiškia veido mimika ir pantomimika. Būdinga lengva interesų, siekimų ir emocijų kaita. Linksmas ir draugiškas, dėl to pageidaujamas draugijoje, kuri jis taip pat mėgsta. Sangvinikas dažnai nėra pastovus: džiaugiasi ir juokiasi, tačiau greitai gali nuliūsti iki ašarų, supykti dėl menkniekių ir greitai pamiršti nuoskaudas. Sangviniko eisena - vikri ir lengva, kartais žengia lyg šokdamas ar trypčiodamas. Žvilgsnis - linksmas, žvitrus, palankus, nerūpestingas. Blogosios sangviniko savybės: sunkesnio ir atsakingesnio darbo vengimas, noras patikti sau ir pasigirti, smagumų ieškojimas, pavydas, klaidingi sprendimai, nepastovumas, silpna valia, nenoras pažvelgti į savo vidaus gyvenimą.
- Melancholikas: Būdingos silpnos, ramios, bet ilgai trunkančios emocinės reakcijos. Silpnai reaguoja į aplinkos įspūdžius, arba visai jų nepastebi, bet jeigu kas įstringa į sielą, sunkiai pamiršta. Dažnai trūksta energijos, ištvermės ir pasitikėjimo savimi, tačiau dėl didelio jautrumo ir pastovumo melancholiško temperamento žmonės pasiekimais pralenkia kitus. Labai intravertiški, vengia draugijų, triukšmo, dėl to jiems sunkiau užmegzti kontaktus ir bendrauti didesnėse žmonių grupėse. Melancholiko eisena - lėta, sunki ir tvirta. Žvilgsnis - graudus ir rūpestingas. Blogosios savybės: nesugeba suprasti kitų, nuolat graužiasi dėl savo elgesio, dažnai būna nusiminęs, dvejoja, nepasitiki artimaisiais, kerštingas, į viską žvelgia pro juodus akinius, silpnos valios.
- Flegmatikas: Siela rami, visada vienoda, abejinga įspūdžiams. Būdinga pusiausvyra, silpnos, trumpai trunkančios ramios emocinės reakcijos. Patirtus įspūdžius beregint pamiršta. Tai ramūs, lėti, uždari žmonės. Bendrosios flegmatiko savybės: menkas domėjimasis pasauliu, nepergyvena didesnių aistrų, pasyvus, lėtas, šaltas, blogos reputacijos.
Temperamentas yra susijęs su įgimtomis žmogaus anatominėmis- fiziologinėmis ypatybėmis. Į temperamentą būtina atsižvelgti, renkantis profesiją ir pusiausvyros savybių. Tačiau daugumai profesijų, kur nėra didelių įtampų , įvairių temperamentų žmonės susiranda savo veiklos stilių ir sėkmingai veikia.
Charakteris: Įpročių ir Nuostatų Visuma
Charakteris - viena iš seniausiai pastebėtų asmenybės savybių. Pats žodis kilęs iš graikų kalbos, lietuviškai reiškią bruožas, antspaudas. Tokiose pat situacijose dažnai žmonės elgiasi skirtingai. Skirtingi poelgiai priklauso nuo skirtingų jų charakterio bruožų. Žmonės skiriasi charakterio bruožais, tačiau ne kiekviena individuali savybė priskirtina charakteriui: nei proto, nei atminties, nei dėmesio, suvokimo skirtybių su charakteriu nesiejame. Į charakterio bruožus įeina savybės, kurios atspindi žmogaus nuostatas. Svarbią charakterio dalį sudaro nuostatos. Kai nuostatos tampa labai ryškios ir būdingos tai asmenybei, vadinamos charakterio bruožais.
Taip pat skaitykite: Atjauta sau ir psichikos sveikata
Charakterio bruožais gali tapti nuostatos kitiems žmonėms (humaniškumo, draugiškumo, niekinimo ir smerkimo). Nuostatos savo asmenybei gali pasireikšti kuklumo ir išpuikimo, savigarbos, mažavertiškumo bei egocentriškumo bruožais. Sudėtingi charakterio bruožai formuojasi dėl nuostatų spręsti pasaulio bei žmogaus problemas, dėl nuostatų religijai, mokslui ir kitoms asmenybės vertybėms.
Emociniai charakterio bruožai pasireiškia kartu su temperamentu: aistringumas, šaltumas, nuotaikų kaita, atsparumu stresams. Iš pažinimo procesų labiausiai atsispindi intelektiniai bruožai: mąstymo kūrybiškumas ar banalumas, proto lankstumas ar inertiškumas, pastabumo lygiai, mąstymo kritiškumas. Iš to, kas pasakyta, pastebime, kokia daugybė bruožų sudaro charakterį.
Charakterio struktūroje išsiskiria ne tik atskiros nuostatas išreiškiančios savybės ir jų kompleksai, bet ir savybės, būdingos kaip visumai. Tokios savybės yra: vientisumas, pastovumas, aktyvumas ir tvirtumas. Charakterio vientisumas pasireiškia vidine vienove, kai nėra prieštaraujančių bruožų. Charakterio pastovumas lemia asmenybės santykių su aplinka ir pačiu savimi vienodumą.
Buvo pateikta apie asmenybės ir nuostatų formavimąsi. Ten nusakyti dėsningumai būdingi ir charakterio formavimuisi. Pagrindinės įgimtos ir įgyjamos charakterio savybės susiformuoja vaikystėje iki 6-ųjų metų ir sudaro giluminį charakterio sluoksnį. Giluminis sluoksnis mažai tesikeičia, o periferinis keičiasi, įgyjant vienokį ar kitokį gyvenimo patyrimą. Charakterio kitimams daro įtaką įvairios konfliktinės situacijos, sukrėtimai. Tokiomis situacijomis ne tik pasireiškia savybės, bet ir keičiasi.
Charakteris formuojasi ir kinta ne tik dėl biologinių duomenų bei socialinės aplinkos įtakos. Charakterio dinamikoje dalyvauja ir pačios asmenybės pastangos. Jų kryptys ir rezultatai priklauso nuo bendros asmenybės struktūros, vertybių sistemos, tikslų, savęs pažinimo lygių ir kitų individualių ypatybių.
Intelektas ir Sugebėjimai: Pažinimo Galia
Kiekvienas žino, kas yra intelektas. Lotyniškai “intellectus” - “pažinimas, supratimas, protas”. Tai sumanumas, protingumas, sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus, galėjimas pasimokyti iš patirties. Psichologinėje literatūroje yra keletas intelekto sampratų. Kasdienybėje žmogaus intelektas vadinamas jo sumanumas, protingumas, sugebėjimas spręsti problemas, greitai perprasti dalykus, pasimokyti iš patirties.
Terminas sugebėjimai vartojamas keleriopa prasme. Gabumų terminu apibūdinamos paveldimos ir įgimtos individualiosios psichofiziologinės ypatybės, kurios atspindi veiklos sunkumą arba lengvumą, produktyvumą bei originalumą. Sugebėjimų sąvoka atspindi individualias psichofiziologines ir psichologines ypatybes, kaip mokymosi, lavinimosi ir darbo pasekmę. Elementariausias sugebėjimų rodiklis - nesunkiai ir greitai įveikiama užduotis, įtampos, nuovargio nebuvimas, malonumo jausmas atliekant tos srities užduotis. Sugebėjimų požymis yra originali bei individuali produktyvi veikla.
Sugebėjimai nėra savarankiška asmenybės postruktūra, o sudėtingas įvairių savybių junginys. Sugebėjimų struktūra skirstoma į du lygmenis: pirmasis - tai psichikos kokybės ypatybės; antrasis - operacinis lygmuo, kaip psichikos operacijų bei veiksmo būdų visuma: lyginimo, klasifikavimo, apibendrinimo, aritmetinio skaičiavimo ir daugelio kitų operacijų.
Asmenybės Sutrikimai: Nukrypimai Nuo Normos
Asmenybės sutrikimai - tai ilgalaikiai, neadaptyvūs elgesio modeliai, kurie sukelia diskomfortą pačiam asmeniui arba kitiems žmonėms. Dažniausiai pasitaikantys asmenybės sutrikimai:
- Narcisistinis asmenybės sutrikimas: Žmogus narcizas skiria daug dėmesio svarstydamas, kiek gerai jam sekasi ir kiek stipriai juos vertina kiti. Tai dažnai pasireiškia stipriu poreikiu gauti dėmesio ir kad jais būtų žavimasi. Žmogus narcizas dažnai turi savivertę, kuri būna paremta ir pririšta prie išorinių atributų, įvaizdžio, pasiekimų. Jis noriai demonstruoja ir siekia, kad būtų atkreiptas dėmesys į jo pasiekimus, materialines galimybes, fizines savybes ir socialinę įtaką. Siekiant parodyti savo pranašumą, kitų žavėjimosi būdingas parodomasis vartojimas, nes tai yra kažkas, ką žmonės gali pastebėti, ir tai suteikia materialinį atlygį. Už grandiozinio fasado, įvaizdžio slypi labai pažeista savivertė, gilūs gėdos, nepakankamumo, defektyvumo, nemylimumo jausmai ir įsitikinimai. Jų įvaizdis tarnauja tarsi skydas, saugantis nuo menkavertiškumo ar gėdos patyrimo, NAS turintis asmuo labai kruopščiai puoseleja ir saug…
Asmenybės Psichologija, Modeliai ir Įvertinimo Galimybės
Žmonijos istorijoje yra buvę daugybė bandymų apibūdinti asmenybę, kurti įvairias asmenybės teorijas ir modelius. Šiuo metu labiausiai moksliškai tirti, validūs ir patikimi asmenybės modeliai yra 5 faktorių (arba Didžiojo 5) asmenybės modelis ir 6 faktorių HEXACO asmenybės modelis. Abu šie modeliai yra paremti asmenybės bruožu teorija ir leksine hipoteze.
5 Faktorių (Didžiojo 5) Asmenybės Modelis
Šis modelis yra vienas žinomiausių, plačiausiai naudojamų ir labiausiai moksliškai ištirtų asmenybės modelių. Šiame modelyje išskiriami 5 didžiosios asmenybės bruožų dimensijos:
- Neurotiškumas (Neuroticism (N)): Kuo stipriau išreikštas, tuo labiau atspindi asmens polinkį dažnai, stipriai ir intensyviai išgyventi platų nemalonių emocijų spektrą (pvz., baimė, nerimas, liūdesys, prislėgtumas, beviltiškumas, kaltė, gėda, irzlumas, pyktis ir t.t.), jautrumą streso atsakui, padidintą grėsmės suvokimą, saugumo siekimą ir rizikos vengimą. Tuo tarpu silpniau išreikštas neurotiškumo bruožas atspindi polinkį į emocinį stabilumą, pastovumą, ramumą, atsipalaidavimą, mažesnį emocinį reaktyvumą, retesnį nemalonių emocijų patyrimą, didelį atsparumą stresui.
- Ekstraversija (Extraversion (E)): Kuo stipriau išreikštas, tuo labiau atspindi asmens polinkį siekti socialinės stimuliacijos, eiti į didelius žmonių susibūrimus, daug laiko praleisti su kitais žmonėmis, imtis iniciatyvos socialinėse situacijose, būti socialiai asertyviam, daug bendrauti ir kalbėti, taip pat būti energingu, aktyviu, patirti malonias emocijas ir jas ekspresyviai reikšti. Tuo tarpu silpniau išreikštas ekstraversijos bruožas atspindi polinkį į intraversiją, preferencijos teikimą buvimui pačiam su savimi arba su keliais artimais draugais užuot mėgus didelius žmonių susibūrimus, mažesnį energingumo ir aktyvumo lygį, polinkį rečiau ir ne itin intensyviai išgyventi malonias emocijas (tačiau tai dar nereiškia nelaimingumo ar pesimistiškumo), taip pat santūriai jas reikšti.
- Atvirumas patirčiai (Openness to experience (O)): Kuo stipriau išreikštas, tuo labiau atspindi asmens polinkį siekti įvairovės, įvairių naujų patirčių, eksperimentuoti, išbandyti naujus dalykus, tyrinėti, būti smalsiu, kūrybišku, domėtis tiek vidiniu, tiek išoriniu pasauliu, domėtis abstrakčiomis idėjomis, teigiamai žvelgti į naujas, neįprastas, nekonvencionalias idėjas ar vertybes, domėtis menu, estetika. Tuo tarpu silpniau išreikštas atvirumo patirčiai bruožas atspindi polinkį į konservatyvumą, laikytis įprastų ir jau išbandytų būdų, prioritetą teikti pažįstamiems ir žinomiems dalykams užuot naujovėms, apskritai būdingas polinkis privengti naujovių, neįprastų, nekonvencionalių idėjų, į jas žvelgti skeptiškai, įtariai, sunkiai priimti ir stengtis išlaikyti status quo, taip pat būdingas polinkis į konkretumą, pragmatiškumą, praktiškumą, realistiškumą, mažesnis susidomėjimas savo vidiniu pasauliu, išgyvenimais, jausmais.
- Sutariamumas (Agreeableness (A)): Kuo stipriau išreikštas, tuo labiau atspindi asmens polinkį atsižvelgti į kitų interesus, kitų sunkumus ir skausmą, padėti kitiems žmonėms, būti altruistiškiems, empatiškiems, atjaučiantiems, geranoriškiems, priimantiems, rūpestingiems, atlaidiems, mandagiems, paslaugiems, taip pat polinkį vengti konfliktų, konfrontacijos su kitais, dėl santykių išsaugojimo aukoti savo interesus. Tuo tarpu silpniau išreikštas sutariamumo bruožas atspindi polinkį prioretizuoti savo interesus, savo interesų apgynimą, užtikrinimą laikyti svarbesniais nei sutarimą su kitais žmonėmis, nebijoti konfliktų, konfrontacijų, būti užsispyrusiais, neinančiais į kompromisus, konkuruojančias, egocentriškais, savanaudiškais, mažiau jautriais kitų skausmui ir kentėjimui.
- Sąmoningumas/disciplinuotumas/uolumas (Conscientiousness (C)): Kuo stipriau išreikštas, tuo labiau atspindi asmens polinkį į tvarkos, struktūros, taisyklių laikymąsi, organizuotumą, sistemingumą, išankstinį planavimą, punktualumą, atsakingumą, pareigingumą, darbštumą, disciplinuotumą, atkaklumą, gebėjimą atidėti apdovanojimą. Tuo tarpu silpniau išreikštas disciplinuotumo bruožas atspindi polinkį į spontaniškumą, nerūpestingumą, lengvabūdiškumą, aplaidumą, nenuoseklumą, nekryptingumą, netvarkingumą, hedonistinių malonumų siekimą, prioriteto poilsiui ir spontaniškumui užuot planavimui ir darbui bei tikslų pasiekimui teikimą.
Šį modelį padeda prisiminti akronimai OCEAN (iš anglų kalbos - vandenynas) arba CANOE (iš anglų kalbos - kanoja), kurie sudaryti iš pirmųjų asmenybės bruožų dimensijų pavadinimų raidžių.
HEXACO Asmenybės Modelis
Šiame modelyje išskiriamos 6 asmenybės bruožų dimensijos:
- Sąžiningumas ir nuolankumas (Honesty-Humility (H)): Kuo stipriau išreikštas, tuo labiau atspindi asmens polinkį laikytis įstatymo ir taisyklių, būti sąžiningu, nuoširdžiu, lojaliu, ištikimu, kukliu (tačiau nenuvertinančiu savęs), nebūti ypatingai suinteresuotu įgyti didelius turtus ir turėti aukštą socialinį statusą ar ypatingų privilegijų ir nebūti linkusiu veidmainiauti, apgaudinėti, manipuliuoti ar išnaudoti kitų žmonių, net ir tais atvejais, jei tai darydamas galėtų išsisukti ir neturėti jokių neigiamų pasekmių. Tuo tarpu silpniau išreikštas sąžiningumo ir nuolankumo bruožas atspindi polinkį apeidinėti taisykles, būti manipuliatyviais, klastingais, veidmainiauti, meilikauti kitiems, kai tai gali atnešti asmeninės naudos, puikuotis, daug girtis, jaustis privilegijuotu ir nusipelniusiu ypatingo elgesio su savimi, būti godžiu, ypač motyvuojamu materialinių gėrybių ir socialinio statuso.
- Emocingumas (Emotionality (E)): Iš esmės labai panašiai konceptualizuojamas kaip 5 faktorių asmenybės modelio neurotiškumo bruožas, tik papildomai apima polinkį į sentimentalumą, prisirišti prie kitų žmonių, siekti pagalbos ir emocinio palaikymo iš jų (kuo asmenybės bruožas stipriau išreikštas) arba polinkį būti nepriklausomu, jaustis užtikrintu savimi, nebūti sentimentaliu, neturėti didelio emocinio palaikymo iš kitų poreikio, per daug neprisirišti prie kitų (kuo asmenybės bruožas silpniau išreikštas).
- Ekstraversija (eXtraversion (X)): Iš esmės taip pat konceptualizuojamas kaip ir 5 faktorių asmenybės modelyje.
- Sutariamumas (Agreeableness (A)): Iš esmės HEXACO modelio sutarumo bruožas yra labai panašus į 5 faktorių modelio sutarumo bruožą, pagrindinis skirtumas yra tai, kad HEXACO sutarumo bruožas papildomai apima polinkį tapti irzliam ir piktam (kuo asmenybės bruožas silpniau išreikštas).
- Disciplinuotumas (Conscientiousness (C)): Iš esmės taip pat konceptualizuojamas kaip ir 5 faktorių asmenybės modelyje.
- Atvirumas patirčiai (Openness to experience (O)): Iš esmės taip pat konceptualizuojamas kaip ir 5 faktorių asmenybės modelyje.
Šį 6 faktorių modelį padeda prisiminti akronimas HEXACO, kuris nurodo ir faktorių skaičių (gr. hexa - šeši) ir jų pavadinimo raides.
#