Stoicizmas - tai senovės Graikijos ir Romos filosofijos kryptis, kuri šiais laikais vėl atranda savo populiarumą. Ši filosofija skatina gyventi pagal prigimtį, išmintį ir dorybę, mokantis kontroliuoti emocijas, nepriklausyti nuo išorinių aplinkybių ir sekti savo vidinę nuovoką. Stoicizmas - tai praktinė filosofija, pritaikyta gyvenimo kasdienybei, padedanti žmogui išlikti ramiu ir susikaupusiu net ir sudėtingiausiose situacijose.
Stoicizmo istorija: nuo Zenono iki Marko Aurelijaus
Stoicizmo pradininku laikomas Zenonas Kitijietis (335-263 pr. m. e.), kuris savo mokinius mokė Atėnų Agoros portike, vadinamame Stoa Poikile (iš čia ir kilo pavadinimas "stoicizmas"). Vėliau stoicizmą plėtojo jo pasekėjai Chrisipas, Kleantas, Panaitijas, Poseidonijas ir kiti. Stoicizmas buvo viena įtakingiausių senovės filosofinių mokyklų, kurios įtaka siekia Antikos laikus.
Norėdami suprasti stoikų filosofiją, turime atsigręžti į istorinę aplinką, kurioje ji gimė. Senovės pasaulis skyrėsi nuo mums įprasto. Senovės Romą ir Graikiją dažnai idealizuojame, matydami tik turtingųjų gyvenimus, tačiau didžioji dauguma žmonių susidurdavo su skurdu, ligomis ir skausmu. Nebuvo efektyvių vaistų, nuskausminamųjų, socialinės apsaugos. Žmonių gyvenimo trukmė buvo trumpa, o kančia - kasdienybė.
Žmonėms reikėjo praktinės, lengvai suprantamos ir gyvenime pritaikomos filosofijos. Stoicizmas gimė gatvėje, Stoya, tai miesto prekyvietės, susitikimo vieta. Šiais laikais filosofija dažnai yra elito užsiėmimas, tačiau stoikų filosofija gimė ir formavosi gatvėje, tarp paprastų, neraštingų žmonių.
Kas yra stoikas?
Stoikas - tai žmogus, kuris siekia gyventi dorybingai ir racionaliai, priimdamas tai, ko negali pakeisti, ir sutelkiantis dėmesį į tai, ką gali kontroliuoti - savo mintis ir veiksmus. Stoikas netiki, kad laimė randama malonumuose ar išoriniame pasaulyje. Priešingai, jis įsitikinęs, kad žmogaus dvasinė laisvė kyla tik tada, kai nustoji priklausyti nuo to, kas nėra tavo valioje. Šaltis, skausmas, mirtis, šlovė, pinigai - visa tai yra svetima. Tik tavo požiūris į tai - tavo.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su nemiga: patarimai ir gydymo būdai
Stoikas nėra tas, kuris slopina emocijas, bet tas, kuris jas supranta ir valdo.
Stoicizmo filosofija: dorybė, protas ir gamta
Stoicizmo filosofijos pagrindas - gyvenimas pagal gamtą, derinant protą, dorybę ir vidinį ramumą. Stoikai manė, kad žmogaus laimė nepriklauso nuo išorinių dalykų - pinigų, garbės, sveikatos ar net artimųjų netekties. Tik vienas dalykas yra gėris - dorybė, ir tik vienas blogis - ydinga siela. Visa kita - vadinamoji "adiaphora" - nei gera, nei bloga. Žmogus privalo išmokti atskirti, kas priklauso nuo jo, o kas - ne.
Stoicizmo principai galėtų būti suskirstyti į tris sritis: logiką, fiziką ir etiką. Logika buvo mokslas apie teisingą mąstymą ir argumentavimą, fizika buvo mokslas apie gamtą ir jos dėsnius, o etika buvo mokslas apie gerą gyvenimą ir laimingumą.
Senųjų stoikų filosofijoje nusistovėjo trys dalys: fizika, etika ir logika. Sekstas Empirikas, lygindamas stoikų filosofiją su sodu, logiką laiko tvora, fiziką - medžiais, o etiką - vaisiais. Diogenas iš Laertės stoikų mokslą lygino su kiaušiniu, kurio lukštas - logika, baltymas - etika, trynys - fizika. Atidžiau įsigilinus į stoicizmo esmę ir ypač į jo raidą, matyti, kad jis pirmiausia vis dėlto yra etinė teorija.
Pagrindiniai stoicizmo principai:
- Asmeninė kontrolė: Žmogus turi valdyti savo mintis, sprendimus, norus ir emocijas. Sutelkti dėmesį į tai, ką gali kontroliuoti, ir priimti tai, ko negali.
- Fatalizmas: Viskas gamtoje vyksta pagal racionalią tvarką. Žmogus negali keisti šios tvarkos, bet gali ją suprasti ir prisitaikyti prie jos.
- Dorybė: Vienintelis gėris ir laimingumo šaltinis. Gyventi pagal protą ir moralinius principus. Išmintis, teisingumas, drąsa ir saikingumas.
- Apatija: Nerūpestingumas dėl visko, kas nesuteikia dorybės ar jos netrukdo. Atsisakyti aistrų arba neprotingų emocijų.
Stoicizmo praktikos: kelias į vidinę ramybę
Stoicizmo praktika apima daug įvairių metodų ir technikų, kurios padeda žmogui išlaikyti savo vidinę ramybę ir harmoniją. Atskirti ką gali kontroliuoti ir ko ne. Kas yra tavo valioje ir kas nuo tavęs nepriklauso. Ir susitelkti tik į tuos dalykus, kurie yra mūsų galioje.
Taip pat skaitykite: Žiemos Depresija
Praktiniai stoicizmo patarimai:
- Atskirkite, ką galite kontroliuoti, nuo to, ko negalite. Laikas, oras, politika, ekonomika, kitų žmonių elgesys - milijonai dalykų, kurie daro mums įtaką, bet mes neturime jokios galios juos pakeisti. Stoikai siūlo susitelkti į savo reakcijas į šiuos dalykus.
- Kai nutinka nelaimė, užduokite sau klausimą: "Ar čia tikrai taip blogai? Ar negalėtų būti dar blogiau?" Mes linkę save lyginti su sėkmingais, bet kartais naudinga palyginti save su tais, kuriems sekasi daug blogiau.
- Įsivaizduokite blogiausią įmanomą scenarijų. Leiskite sau įsivaizduoti patį baisiausią dalyką, kuris gali nutikti. Paklauskite savęs: "Kas bus, kai tai įvyks? Kaip aš reaguosiu? Ką aš darysiu?" Tai padeda išsivaduoti nuo nuolatinio nerimo.
- Kasdien sau užduoti klausimus: ar aš elgiuosi teisingai? Ar aš darau tai, kas naudinga man ir kitiems? Ar aš mąstau racionaliai ir objektyviai?
- Vakarinis stoikų ritualas: Prisimink, tavo laikas ribotas. Tu nieko neturi. Pasiruošk blogiausiam.
Stoicizmo filosofijos nauda: stipresnis, protingesnis ir geresnis žmogus
Stoicizmas yra filosofija, kuri gali paveikti jūsų gyvenimą teigiamai. Jis gali padėti jums būti stipresniu, protingesniu ir geresniu žmogumi. Jis gali padėti jums susidoroti su stresu, nerimu ir liūdesiu. Stoicizmas gatvėje gimusi filosofija, kurios tikslas suteikti praktines žinias kiekvienam, norinčiam išgyventi gyvenimo kovoje.
Kaip stoicizmas gali padėti kasdieniniame gyvenime:
- Sumažinti stresą ir nerimą: Sutelkiant dėmesį į tai, ką galite kontroliuoti, ir priimant tai, ko negalite, sumažėja nerimas dėl ateities ir streso dėl išorinių aplinkybių.
- Pagerinti santykius: Būnant teisingu, sąžiningu ir geranorišku, gerėja santykiai su kitais žmonėmis.
- Padidinti atsparumą: Mokantis įveikti baimes ir kentėti už savo idealus, tampama atsparesniems gyvenimo sunkumams.
- Atrasti vidinę ramybę: Gyvenant pagal protą ir moralinius principus, atrandama vidinė ramybė ir harmonija.
Stoicizmas ir materialinės vertybės
Materialinės vertybės, tokios kaip pinigai, turtas, garbė ar malonumas, stoikams nepriklausė nei prie gėrybių, nei prie blogybių kategorijos. Jie vadino jas „pasirinktinomis“ arba „atstumiamomis“ priklausomai nuo to, ar jos padeda ar trukdo žmogui gyventi pagal prigimtį. Stoikai teigė, kad žmogus turi suteikti materialinėms vertybėms tik tiek reikšmės, kiek jos yra naudingos jo dorybei ir bendram žmonijos gerovei. Jie ragino būti saikingais, kukliais ir nuoširdžiais savo poreikiuose ir troškimuose, nesitaikyti į tai, kas nepriklauso nuo mūsų valios, ir nepulti į neviltį ar pyktį dėl praradimų ar nesėkmių.
Senekos mintys apie turtą:
- Išminčius nemėgsta turto, bet jam atiduoda pirmenybę. Neatiduoda jam savo sielos, bet jį priima į savo namus. Jį valdo, bet netampa jo vergu.
- Nėra laisvas tas, kas yra kūno vergas.
- Didžiausias turtas - godumo stygius.
- Nesi turtingas tol, kol neturi to, ko už pinigus nenusipirksi.
- Neturtingas ne tas, kuris mažai turi, o tas, kuris daug nori.
Stoicizmas ir religija
Stoicizmo filosofija, nors ir netiesiogiai, turi sąsajų su religija. Stoikai, pripažindami visatos valdymą pagal logos, matė jame dieviškąją tvarką, panašią į krikščionių supratimą apie Dievo visagalybę ir išmintį. Šis logos nėra asmeninis dievas, bet universali jėga, kurią galima suvokti protu ir su kuria galima harmoningai gyventi. Ši idėja turi sąsajų su neoplatonizmu ir jo samprata apie vienybę su Dievu. Kai kurie teologai mato stoicizmo įtaką ankstyvosios krikščionybės askezių praktikai, nes atsisakymas nuo išorinių malonumų ir susikaupimas vidinėje ramybėje yra bendra abiejų filosofijų bruožas.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad stoicizmas nėra religija, neturinti aiškiai apibrėžto dievo kulto ar ritualų. Jis labiau yra gyvenimo filosofija, kuri gali būti suderinama su įvairiomis religinėmis pažiūromis.
Taip pat skaitykite: Sąžiningumo įtaka elgesiui
Stoicizmas šiandien
Šiais laikais stoicizmas pritaikomas psichologijoje, versle, net sporte - bet jo šerdis išlieka dvasinė. Tai gyvenimas, kuris neturi pretenzijų keisti pasaulį, bet nori nepasiduoti jo chaosui. Tai gyvenimas, kuris renkasi aiškumą vietoj aistrų, veiksmą vietoj aimanavimo, dorybę vietoj aplodismentų. Stoikas nesislepia nuo gyvenimo, bet kiekvieną dieną sako: „Jeigu tai man skirta - aš pasiruošęs.“ Ir eina toliau.
Stoicizmas visų pirma reiškia dėmesį savo įsitikinimams ir sprendimams bei charakterio savybių, leidžiančių gyventi savo gyvenimą, ugdymą. O jeigu jas, tas savybes, turite, galėsite veiksmingai tvarkytis bet kokioje aplinkoje. Šis vidinis darbas yra svarbiausias dalykas.