Nors emocijos ir jausmai dažnai vartojami kaip sinonimai, psichologijoje jie apibūdina skirtingus procesus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti emocijas, kokie požymiai rodo, kad jas suprantame nepakankamai ir kokios technikos gali padėti geriau valdyti savo emocinę būseną.
Emocijos ir Jausmai: Skirtumai ir Svarba
Emocijų kilmė yra biologinė: jos spontaniškos, trumpalaikės ir universaliai būdingos visiems žmonėms. Jausmai, kita vertus, yra tai, ką mes jaučiame, kai suvokiame ir interpretuojame emocijas, kurios kyla mumyse. Jie susiformuoja po emocinio patyrimo, kai į procesą įtraukiame savo mintis, prisiminimus ir vertinimus. Jausmai padeda mums geriau suprasti savo emocinę patirtį, ją apmąstyti ir išreikšti. Taigi, jausmai yra svarbi asmeninės patirties dalis, leidžianti mums ne tik patirti, bet ir suprasti savo emocijas, o kartu ir giliau pažinti save.
Emocinis Raštingumas: Kelias į Savęs Pažinimą
Kartais jausmus atpažinti gali būti sudėtinga. Kartais jausmai būna sudėtingi ir iš pirmo žvilgsnio neaiškūs. Čia svarbus yra emocinis raštingumas. Ne visi turime platų emocijų žodyną, dėl to dažnai vietoje konkrečių jausmų įvardijimo sakome „Jaučiuosi blogai“ ar „Keistai“. Deja, tačiau tai visiškai nepadeda suprasti situacijos ir savo jausmų.
Aleksitimija - tai asmenybės bruožas, kuriam būdingas sunkumas atpažinti, išreikšti ir suprasti savo emocijas. Jausmo atpažinimas, pabuvimas su juo padeda išsiaiškinti už to slypintį poreikį. Kai aiškiai įvardijate, ką jaučiate, pavyzdžiui, nusivylimą, Jūsų smegenys gali geriau tvarkytis su patiriamais jausmais. Tai tarsi pasakyti sau: „Aš žinau, kas vyksta.“ Tokiu būdu Jūsų smegenų dalis, atsakinga už logišką mąstymą, „įsijungia“ ir padeda nusiraminti. Bet jei jausmai lieka neaiškūs ir chaotiški, smegenims sunku su jais susitvarkyti.
Pagrindinės Emocijos
Rato viduryje - šešios pagrindinės emocijos pagal amerikiečių psichologą Paul Eckman.
Taip pat skaitykite: Savęs žalojimo prevencija: patarimai
Kaip Suprasti, Kad Nepakankamai Atpažįstame Emocijas?
Galima būtų pasakyti, kad mes, žmonės, kartais žinome, kai kažko nežinome, o kartais nežinome, kad kažko nežinome. Pateiksiu pavyzdį: kol vaikas nepradeda eiti į mokyklą ir mokytis matematikos, jis dažniausiai nežino, kad nežino taisyklių, kaip sudėti, kaip atimti, kaip padauginti, padalinti ir taip toliau. Vėliau, kai jis jau pakankamai sužino, kad yra tokie matematiniai veiksmai, tačiau dar jų nesupranta ir negali atlikti, jis jau žino, kad kažko nežino. Lygiai tas pats žinojimo ir pažinimo procesas vyksta ir su mūsų psichologiniais procesais.
Emocinis Žodynas
Vienas iš tokių požymių, į ką galėtume atkreipti dėmesį, yra mūsų emocinis žodynas. Kai mes kalbame apie emocijas ir jausmus, kaip esame linkę jas apibūdinti? Šio teiginio pavyzdys būtų toks: jeigu aš galiu pasakyti, kad jaučiuosi gerai arba jaučiuosi blogai, arba jaučiuosi vidutiniškai arba įprastai, bet nelabai galiu įvardinti konkrečiau ar jaučiu liūdesį, ar pyktį, ar nerimą, ar gėdą, ar kaltę, o tiesiog jaučiu kažkokį nemalonų jausmą, tai gali būti ženklas, kad verta daugiau pasidomėti emocijomis ir pasimokyti jas atpažinti.
Kūno Diskomfortas ir Skausmai
Kitas ženklas, kuris mums gali rodyti, kad galbūt nepakankamai suprantame savo emocinių smegenų mums siunčiamas žinutes yra nepaaiškinamas kūno diskomfortas ir skausmai. Tai gali būti galvos kausmai, migrena arba tiesiog įtampos tipo galvos skausmai. Tas pats gali būti, kuomet žmogus patiria vadinamųjų psichosomatinių sutrikimų virškinamajame trakte, kuomet mūsų skrandis ne visuomet veikia taip, kaip norėtųsi, kuomet vargina dirgliosios žarnios sindromas.
Rimtos Ligos Baimė
Dar vienas variantas, kas gali būti, kuomet mes jaučiame varginančius fizinius simptomos, tai pradedame bijoti, kad tai yra rimtos ligos požymis. Pavyzdžiui, kad mes galbūt sergam vėžiu, galbūt išsėtine skleroze, ar dar kažkokia liga, bet iš gydytojų nuolat gauname žinutę, kad esame sveiki, kad jokie tyrimai nerodo, jog iš tikrųjų kažkuo sergame. Taip yra dėl to, kad ir viena ir kita reiškiasi mūsų kūne. Mūsų emocijos reiškiasi mūsų kūne ir kuomet mūsų kūnas serga ar jo funkcijos sutrinka, mes taip pat jaučiame tam tikrus kūno pojūčius. Taigi nėra taip lengva atskirti ar tai yra viena, ar kita. Ir jeigu taip susiklostė mūsų gyvenimas, kad vaikystėje mūsų neišmokė atpažinti emocijas, labai natūralu, kad mes galim painioti, kokios kilmės tie kūno pojūčiai?
Emocijos „Iš Giedro Dangaus"
Viena iš tokių labai dažnai žmonių patiriamų emocinių iškrovų yra panikos ataka. Tai reiškia, kad staiga pakyla nerimo jausmas ir jis tampa labai intensyvus. Žmogų užvaldo didelė baimė ir grėsmės jausmas, kuris pabuvęs dažniausiai apie 15-20 min. tiesiog praeina. Žmonės dažnai sako nesuprantys, kodėl taip vyksta. Jeigu mums atrodo, kad nieko nevyko, viskas buvo gerai, kad tai atsirado tarsi iš nieko, tai yra netiesa. Tai reiškia, kad jau anksčiau buvo kažkokie subtilūs signalai, kad mūsų organizme ir mūsų psichikoje kažkas vyksta, bet kol jie buvo subtilūs, mes jų nepastebėjome. Galbūt dėl to, kad nesame įpratę stebėti ir tuomet, kai tie signalai labai stipriai įsisiūbavo, mes juos pagaliau pastebėjom, pagaliau išgirdom.
Taip pat skaitykite: Asmenybės analizės įrankiai
Gali būti įvairių priešistorių, kodėl dėka anksčiau patiriamų emocijų prasidėjo panikos atakos. Žinoma, jos gali prasidėti ir dėl kitų priežasčių, ne vien tik dėl to, kad žmogus išgyveno stiprias emocijas, bet vienas iš variantų, su kuriuo man tenka praktikoje susidurti yra tas, kad žmogus išgyveno kažkokį stipriai jį liūdinantį įvykį, bet neleido sau liūdėti. Tuomet tas užblokuotas liūdesys pradeda tarsi veržtis į paviršių. Kadangi žmogus nesupranta, kas čia vyksta, jis išsigąsta tų jausmų, kūno pojūčių ir patiria panikos atakas. Tikrai nesakau, kad visos panikos atakos kyla iš užslopinto liūdesio bet viena iš priežasčių, kodėl tai vyksta yra kažkada nuslopintos emocijos.
Diskomfortas Šalia Kitų Žmonių Emocijų
Kas dar rodo, kad nevisai suprantame savo emocijas, galbūt jų bijome? Tą liudija diskomfortas, kurį patiriame būdami šalia kitų žmonių, kurie tuo metu jaučia stiprias emocijas. Tikrai gana dažnai pasitaiko žmonių, kuriems labai nejauku būti šalia kito liūdinčio, verkiančio žmogaus.
Vengimas Situacijų, Susijusių Su Stipriomis Emocijomis
Dar vienas ženklas, kad mes ne visiškai gerai atpažįstame savo emocijas ir mums galbūt sunku su jomis išbūti ir jas priimti, yra kuomet mes vengiame tokių situacijų, kurių daugumas žmonių nevengia. Vėlgi, kalbant apie liūdesį, gana nemažai yra tokių žmonių, kurie sunkiai išbūna su liūdesio jausmu ir sunkiai jį priima dėl savo kažkokių patirtų pamokų. Jie gali vengti laidotuvių, gali vengti susidurti su žmonėmis, kurie susirgo kažkokia rimta liga. Pavyzdžiui, jeigu sužino, kad jo pažįstamų žmonių rate kažkas susirgo rimta liga, atsiranda noras vengti to žmogaus, nesusidurti su juo ir taip toliau. Galima pastebėti norą išvengti kažkokių situacijų, kurios susijusios su stipresnėmis emocijomis.
Kitų Žmonių Pastebėjimai
Kartais kiti žmonės mums gali pasakyti vertingos informacijos apie tai, kas su mumis vyksta. Ypač tie žmonės, kurie turi žinių ir įgūdžių šitoje srityje. Galime tiesiog pasiklausti, kaip kitam žmogui atrodo mūsų jaučiamos emocijos. Kaip mes jas rodome, kaip mes reaguojame į kitų žmonių emocijas? Kiek mes atrodome emociškai supratingi kitam žmogui?
STOP Technika: Momentinis Emocijų Valdymas
STOP technika - paprastas ir veiksmingas būdas sukurti pauzę tarp stiprių jausmų ir savo reakcijų.
Taip pat skaitykite: Atjauta sau ir psichikos sveikata
- Stop (sustokite): Sustokite ir nutraukite bet kokius dabartinius veiksmus.
- Take a breath (įkvėpkite): Sąmoningai, lėtai įkvėpkite ir iškvėpkite, sutelkdami dėmesį į įkvėpimą ir iškvėpimą.
- Observe (stebėkite): Įsivardinkite savo kūno pojūčius, emocijas ir jausmus, mintis, ką matote aplink. Leiskite viskam būti taip, kaip yra.
Sustodamas, sąmoningai kvėpuodamas ir stebėdamas mintis bei jausmus be vertinimo, asmuo gali atpažinti ir priimti savo emocijas, neleisdamas, kad jos jį valdytų.
STOP technika yra ypač naudinga nutraukiant impulsyvias reakcijas ir refleksinius atsakus į emocinius veiksnius. Taip yra todėl, kad ji sutrikdo „autopiloto“ atsako ciklą ir skatina apgalvotą, pagrįstą sprendimų priėmimą. STOP technika taip pat vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį reguliuojant emocijas, kuris yra pagrindinis psichinės sveikatos komponentas.
Emocinis Intelektas: Kelias į Geresnius Santykius
Savo jausmų atpažinimas - tai esminė emocinio intelekto ugdymo(si) dalis, kuri leidžia geriau pažinti save, suprasti, kaip reaguojame į aplinką, ir kokią įtaką mūsų jausmai daro mūsų elgesiui bei santykiams. Gebėjimas atpažinti jausmus padeda ne tik geriau prisitaikyti prie gyvenimo situacijų, bet ir sąmoningai reguliuoti savo emocijas.
Jausmų atpažinimas taip pat gali būti laikomas prevencine priemone, padedančia išvengti atkryčio sudėtingose emocinėse būsenose ar situacijose. Šis įgūdis leidžia geriau suvokti, kas vyksta mūsų viduje, ir pasirinkti tinkamą atsaką.
Emocinis intelektas (EI) yra gebėjimas atpažinti, suprasti ir valdyti savo emocijas bei suvokti kitų žmonių jausmus. Šis gebėjimas yra esminis tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime, nes jis padeda kurti ir palaikyti sveikus santykius, spręsti konfliktus ir efektyviai bendrauti.
Savistaba
Pirmasis žingsnis yra savistaba - gebėjimas atpažinti ir įvardyti savo emocijas.
Emocijų Žodynas
Svarbu turėti platų emocijų žodyną, kad galėtumėte tiksliai apibūdinti savo jausmus.
Kūno Signalai
Emocijos dažnai pasireiškia per kūno signalus, tokius kaip širdies plakimas, prakaitavimas ar raumenų įtampa.
Emocijų Reguliavimas
Gebėjimas reguliuoti savo emocijas yra esminis EI komponentas.
Kognityvinė Restruktūrizacija
Tai yra procesas, kai keičiame savo mąstymo būdą, kad galėtume geriau valdyti emocijas.
Emocijų Išreiškimas
Svarbu išreikšti savo emocijas sveiku būdu, pavyzdžiui, kalbant su draugu ar rašant dienoraštį.
Empatija
Empatija yra gebėjimas suprasti ir jausti kitų žmonių emocijas.
Perspektyvos Keitimas
Bandykite pažvelgti į situaciją iš kito žmogaus perspektyvos.
Emocijų Atspindėjimas
Kai kalbate su kitu žmogumi, pabandykite atspindėti jų emocijas. Pavyzdžiui, galite sakyti „atrodo, kad tu esi nusivylęs“ arba „aš matau, kad tu esi laimingas“.
Kaip Padėti Vaikams Atpažinti Emocijas?
Kad suprastume, kaip padėti vaikams geriau atpažinti savo emocijas, turime atsakyti į klausimą - ar manome, kad ta pagalba vaikui reikalinga? Jeigu manote, kad vaiko akademiniai pasiekimai yra daug svarbiau už tai, kaip jis jaučiasi, tada šis straipsnis skirtas ne jums. Jeigu manote kitaip, tada kviečiu paskaityti. Emocijų atpažinimas ir supratimas yra esminė vaikų socialinio-emocinio ugdymo dalis, padedanti formuotis harmoningai ir savimi pasitikinčiai bei savivaldžiai asmenybei, pagarbiems santykiams su kitais, harmoningam požiūriui į save, gerai savijautai, priimti save ir kitus.
Pirmiausia mokėjimas atpažinti savo emocijas padeda vaikams suprasti, kaip įvairios situacijos veikia jų savijautą, ir skatina pozityvų požiūrį į save bei kitus. Pavyzdžiui, vaikai, mokantys atpažinti pyktį ar nusivylimą, lengviau suvaldo šias emocijas ir išvengia destruktyvaus elgesio. Antra, emocijų atpažinimas prisideda prie savivertės augimo. Kai vaikas jaučia, kad suaugusieji priima ir pripažįsta jo jausmus, jis ima labiau pasitikėti savimi, nes mato, kad jo emocijos yra svarbios. Tai taip pat skatina sveiką bendravimą ir padeda išvengti užslopintų emocijų, kurios gali lemti elgesio problemas.
Konkretūs Būdai Padėti Vaikams Atpažinti Emocijas
Aptarsime konkrečius būdus, kaip padėti vaikams atpažinti emocijas: nuo emocinių dienoraščių rašymo iki vaidybinių žaidimų ir pasakų aptarimo. Jeigu matote, kad verta, nieko nelaukdami ir neatidėliodami pradėkite veikti jau šiandien, nes kiekviena praleista diena nesugrįš ir kai jūsų vaikai bus paaugliai, jie neturės galimybės grįžti į vaikystę ir pradėti iš naujo ugdytis tinkamus emocijų reiškimo būdus. Būdami paaugliai jie turės mokytis koreguoti savo netinkamus įpročius, o tai iš jų pareikalaus valios pastangų, emocinės brandos, proto ir suaugusiųjų paramos. Jeigu neturėsime tarpusavio ryšio, mūsų žodis paaugliams nebus svarbus, tad jiems vieniems tai įveikti gali būti iššūkis ne pagal jėgas, teks nuolat atsidurti nepatogiose situacijose, kuriose jausis vieniši, atstumti arba patys atsiribos nuo kitų.
- Pasikalbėkite su vaiku apie jo kasdienę veiklą, įgytas patirtis ir kaip jis jautėsi vienoje ar kitoje situacijoje. Pvz., vaikas pasakys, kad aprėkė draugą. Su ypatinga empatija, jautrumu ir dėmesiu vaiko emocijoms ir jausmams fokusuojamės į tai, kaip jis jautėsi, kai turėjo griebtis tokių veiksmų, bet ne į patį veiksmą. Klausimas „Kaip tu jautiesi?“ ar „Kaip tu jauteisi?“ gali tapti puikiu būdu paskatinti vaikus atvirai reikšti mintis apie išgyvenamas ar išgyventas emocijas ir jausmus. Vaikas jausis gerbiamas ir saugus, jei žinos, kad suaugusieji priima jo emocijas. Kartu svarbu padėti vaikui įvardyti, ką jis jaučia: „Ar tai, ką jauti, panašu į pyktį?“ arba „Ar liūdi dėl to, kad draugas įskaudino?“ Galima bandyti spėti, kaip vaikas jaučiasi.
- Vienas iš būdų padėti vaikui geriau pažinti savo emocijas - plėsti žodynėlį, patiems įvardijant savo emocijas, bandyti spėti vaiko emocijas, įvardijant jas žodžiu. Vaikams reikalinga pagalba mokantis kiekvieną emociją tinkamai įvardyti. Su vaikais galima žaisti smagius emocijų įvardijimo žaidimus. Tam tinka ir mūsų sukurtas bei ištestuotas emocijų kortelių žaidimas „At-pa-žink emo-ci-jas“. Kai vaikas išmoksta atpažinti įvairias emocijas, gali lengviau jas apibūdinti.
- Kas svarbu skatinant tinkamas emocijų išraiškas? Tai iš paskutiniųjų stengtis mažinti netinkamą vaikų elgesį, bet siekti pastebėti ir pastiprinti tinkamą emocijų reiškimo veiksmą ir žodį. Stebėkite ir vaikui garsiai pasakykite bei pabrėžkite jo tinkamą elgesį reiškiant emocijas. Paaiškinkite, kad pykti yra normalu, tačiau svarbu nešaukti ir neskriausti kitų. Parodykite tinkamus būdus, kaip valdyti emocijas, pvz., giliai kvėpuoti, ramiai kalbėtis arba užsiimti fizine veikla.
- Parodykite asmeninį pavyzdį reiškiant emocijas tinkamais veiksmais ir žodžiais. Vaikai mokosi stebėdami aplinką, todėl suaugusiųjų elgesys yra labai svarbu. Parodykite, kad ir jūs patiriate įvairių emocijų bei mokate jas valdyti, o kartais ir netinkamai išreiškiate, bet tada yra proga atsiprašyti už netinkamus veiksmus ir žodžius.
- Svarbu, kad vaikas jaustųsi saugus reikšdamas emocijas ir jausmus namuose. Leiskite jam žinoti, kad jo emocijos vertinamos ir kad bet kuri emocija yra organiška, jos negali kontroliuoti, bet gali kontroliuoti veiksmus ir žodžius, kuriais reiški emocijas. Naudokite emocijų žaidimus ir korteles: žaidimai ir kortelės su skirtingais jausmais padeda vaikams įsisąmoninti emocijas linksmai ir paprastai. Pvz., VšĮ „Vaikų ugdymas sukurtas žaidimas „At-pa-žink emo-ci-jas“. Sužaidybinkite kasdienes situacijas ir pasirinkite dienoraščio rašymo pačias įvairiausias formas. Pvz., kabinti lapelius ant šaldytuvo su situacija ir toje situacijoje patirtą jausmą. Esant atitinkamai nuotaikai, galima žaisti emocijų šaradą, kai vienas šeimos narys ar klasės auklėtoja sugalvoja vaikams emociją ir ją rodo, o kiti bando spėti, kokia tai emocija, tik negalima kalbėti. Galima aptarti pasakų, skaitytų knygų ar filmų herojus bei jų išgyventas emocijas skirtingose situacijose ir susieti su savo gyvenimiškomis situacijomis. Skirkite laiko poilsiui, bendrai veiklai kartu ir refleksijai: kuo mažiau streso vaikas patiria, tuo lengviau jam atpažinti ir valdyti emocijas. Padėkite mokytis atsiprašyti ir atleisti: jei vaikas supyksta arba įskaudina kitą, padėkite jam išmokti atsiprašyti. Jeigu vaikai nuolat riksmu, verksmu, agresyviu elgesio ar kitais netinkamai būdais reiškia savo emocijas, tai padėkime jiems susikurti vidinę ramybę ir suteikime galimybių mokytis savo emocijas reikšti pozityviais būdais. VšĮ „Vaikų ugdymas“ paruošė veiksmingą bendravimo su vaikais apie jų emocijas kortelių žaidimą „AT-PA-ŽINK EMO-CI-JAS“. Šis žaidimas yra skirtas ikimokyklinio ir priešmokyklinio bei jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams, jų tėvams ir mokytojams.
Emocijų atpažinimas ir tinkama raiška - tai gebėjimai, kuriuos reikia ugdyti nuo mažens, nes jie turi didelę įtaką vaiko asmenybės vystymuisi ir santykių su kitais formavimuisi. Tėvų vaidmuo yra svarbus padedant vaikams pažinti savo emocijas ir jausmus, mokantis juos tinkamai išreikšti. Kai vaikas įsisąmonina savo emocijas ir mokosi su jomis susitvarkyti, tampa labiau pasitikintis savimi, empatiškas ir atsparus stresui.
Emocijos Mokykloje: Stebėjimas ir Analizė
Pamokos metu mokiniai susipažins su šešiomis pagrindinėmis emocijomis (laimė, liūdesys, baimė, pasibjaurėjimas, pyktis, nuostaba). Atliks praeivių stebėjimą skirtingose miesto vietose (autobuso stotelėje, parke, turguje, pėsčiųjų perėjoje, parduotuvėje, sporto aikštyne ir kt.), bandydami nustatyti emocijas iš praeivių neverbalinės kalbos. Pabaigoje reflektuos, dalinsis įspūdžiais, apibendrins gautus rezultatus.
- Įvadinė dalis (30-45 min.). Mokiniai supažindinami su 6 pagrindinėmis emocijos (laimė, liūdesys, baimė, pasibjaurėjimas, pyktis, nuostaba), aptariama kaip jos pasireiškia. Iškeliama antra hipotezė: emocijos priklauso nuo miesto vietos, kurioje yra žmogus. Ją mokiniai patvirtins arba paneigs veiklos lauke metu. Rengiantis veiklai lauke ir gilesnei emocijų analizei, mokiniams siūloma suvaidinti pateiktas situacijas, išryškinant joms priskirtas emocijas.
- Mokiniai suskirstomi grupėmis arba poromis ir keliauja į įvairias miesto vietas (autobusų stotelę, parką, turgų, pėsčiųjų perėją, parduotuvę, sporto aikštyną ir t.t.). Stebi praeivius, stengiasi atpažinti jų emocijas.
- Aptarimas (15 min.). Mokiniai dalijasi įspūdžiais, apibendrina gautus rezultatus.
Emocijos ir Stresas
Pamokos metu mokiniai susipažins su stresą keliančiais veiksniais, streso poveikiu ir įveikimo būdais. Įvadinėje pamokos dalyje patartina pabrėžti, kad stresas būdingas visiems žmonėms, bet ne visi vienodai į jį reaguoja. Taip yra dėl to, kad žmonės skirtingai jautrūs stresą keliantiems veiksniams ir skiriasi jų gebėjimas suvaldyti stresą. Reikia padėti mokiniams suvokti, kad streso poveikis gali būti ne tik neigiamas. Kartais jis netgi naudingas: padeda susitelkti ir išvengti pavojingų situacijų. Svarbiausia - ne bandyti išvengti streso, o būti jam pasirengus ir gebėti jį kontroliuoti.
1 kadre mokiniai, nagrinėdami įvairius streso šaltinius, turėtų išskirti, kurie streso šaltiniai pasitaiko jų aplinkoje. 2 kadre, analizuodami skirtingo lygio streso poveikį, mokiniai turėtų palyginti, kuo skiriasi ramybės būsena, optimalus ir aukštas streso lygis. Po to tikslinga pavyzdžiais iš kasdienio gyvenimo iliustruoti, kada naudinga ramybės būsena, o kada - optimalus stresas. 3 kadras skirtas apibendrinti ir pritaikyti įgytas žinias. Atliekant šį testą, reikėtų atkreipti mokinių dėmesį į žvaigždutes, esančias prie skilčių „Pašalinkite“, „Pakeiskite“, „Priimkite“ ir „Prisitaikykite“ pavadinimų. Jos žymi išsamesnę užduoties formuluotę.
Emocijos ir Elgesio Scenarijai
Paulas Ekmanas, psichologas, emocijas tyrinėjantis daugiau nei 50 metų, teigia, kad kiekvienas jausmas turi savo istoriją, kuri slepiasi giliau. Emocijos vystosi laike. Skirtingi dirgikliai (universalūs daugumai arba išmokti iš kiekvieno asmeninės patirties) lemia, į ką sureaguojame. Tie dirgikliai gali būti tam tikri įvykiai, esamos aplinkybės ir jausmai, ankstesnių patirčių suformuota pasaulėžiūra, asmeninės istorijos ir įvairios bendros kultūrinės normos.
Dirgikliai paskatina emocinę patirtį, kuri kyla konkrečioje situacijoje ir yra susijusi su subjektyviais jausmais bei fiziniais pojūčiais. Būtent jie suteikia formą ir spalvą tam, kaip suvokiame situaciją, kitaip tariant - apibrėžia mūsų galimų veiksmų kryptį ir intensyvumą (pavyzdžiui, kalbu su piktu kolega - supykstu pats - ginčijuosi). Kol situacijos sąmoningai neanalizuojame, sunku pasirinkti galimą reakciją, nes ji būna staigi ir spontaniška. Tokios reakcijos lemia atitinkamus veiksmus. Jei imčiau sąmoningai analizuoti padėtį, galbūt suvokčiau, kad esu pavargęs, todėl pašnekovo pyktis labai lengvai paveikia ir mane. Jei analizuočiau dar giliau, galėčiau pajusti momentą, kai pyktis mane apima ne tik emociškai, bet ir fiziškai, pavyzdžiui, įsitempia kūnas arba susigniaužia kumščiai. Emocijos apsprendžia būsimą mūsų elgesį. Kiekviena jų koduoja savyje tam tikrą scenarijų, pagal kurį elgsis emocijos apimtas žmogus. Apžvelkime penkis scenarijus, nulemtus konkrečių emocijų.
Pyktis
Pykčio skalėje yra įvairaus intensyvumo pykčio: nuo lengvo ar stipraus susierzinimo iki įsiūčio. Pyktį lengva sukelti net kūdikiams, pavyzdžiui, suimant tvirtai už rankos ir neleidžiant atlikti tam tikro veiksmo. Scenarijus aiškus: kitas asmuo neleidžia man įvykdyti mano ketinimų. Jei asmuo trukdo ne atsitiktinai, o tikslingai, kryptingai, pyktis gali dar sustiprėti. Pykčio išskirtinė savybė ta, kad jis skatina būsimą pyktį ir šitaip sukuriamas užburtas ratas, iš kurio gali būti sunku ištrūkti. Pagrindinis pykčio scenarijaus naratyvas - kažkas (tyčia) man trukdo, blokuoja, neleidžia, atima, skriaudžia. Pagrindinė pykčio žinutė - „traukis man iš kelio“.
Skiriasi ne tik pykčio intensyvumas, bet ir jo pobūdis. Pavyzdžiui, pasipiktinimas gali būti nukreiptas į save arba į kitus. Bloga nuotaika - pasyvaus pykčio ženklas. Stiprus pyktis rodo, kad kantrybė artėja prie ribos. O kerštas yra pykčio pastūmėtas veiksmas, kai po ilgų refleksijų apie skriaudą asmuo imasi atsakomųjų veiksmų. Pykčio scenarijui dažnai svarbus objektas, į kurį nukreipiame atsakomuosius veiksmus. Susierzinimas gali sukelti pasyvią agresiją arba lėtą „virimą“, kai ilgainiui jaučiamas pyktis kaupiasi, kol pagaliau prasiveržia. Nusivylimas, frustracija dėl pasikartojančių nesėkmių gali inspiruoti užgauliojimus, šauksmus ir ginčus. Dar intensyvesnė pykčio emocija - tendencingas bandymas nuolat įsivelti į nesantaikas ir prieštaravimus. Tai skatina užgauliojimus, rėkimą, ginčus ir pasipriešinimą, bandymus pakenkti kitam.
#