Ar smarkiai pakitusi psichinė savijauta senatvėje yra natūrali senatvės dalis, su kuria telieka susitaikyti? O galbūt ligos požymiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį? Psichikos sveikatos specialistai tikina: pasikeitęs senjorų elgesys daugeliu atveju yra rimtas signalas, o pagalbos reikėtų kreiptis kuo anksčiau. Šiame straipsnyje aptarsime psichikos sutrikimų apibrėžimą, rizikos veiksnius, gydymo būdus ir pagalbos galimybes, siekiant atkreipti dėmesį į šią svarbią visuomenės sveikatos problemą.
Kas yra psichikos sutrikimas?
Pasak Vilniaus psichikos sveikatos centro Psichoterapijos dienos stacionaro gydytojo psichiatro Kosto Matuzevičiaus, psichikos sutrikimas apibrėžiamas remiantis dviem dimensijomis: žmogaus gebėjimu arba negebėjimu mokytis, dirbti, atrasti savo vietą visuomenėje ir gebėjimu arba negebėjimu tvarkytis su kasdienybe, sunkiais jausmais, iššūkiais, spręsti problemas.
Jeigu žmogus geba derinti šias dvi dimensijas, turi pakankamai gerą psichologinį atsparumą ir gali kurti, dirbti, mėgautis, ilsėtis, palaikyti tarpasmeninius santykius, tenkinančius ir jį, ir jo partnerį, tuomet manoma, kad žmogus yra psichiškai sveikas. Žinoma, mes visi kartais susiduriame su sunkumais, dėl kurių mūsų kasdienis funkcionavimas gali sutrikti. Ir tai normalu. Kaip ir normalu jausti įvairias emocijas. Pavyzdžiui, jeigu žinau, dėl ko aš nerimauju, jeigu šis nerimas yra proporcingas situacijai, aš sugebu su juo susitvarkyti, ši būsena man padeda ir yra būtina, kad imčiausi atitinkamų veiksmų spręsti problemai.
Maždaug trečdalis visų žmonių vienu ar kitu savo gyvenimo laikotarpiu patiria psichikos sutrikimų. Visuomenėje įprasta manyti, kad psichikos sutrikimas yra trumpalaikis ir mažiau pavojingas, todėl mažiau stigmatizuojamas negu psichikos liga. Tačiau, kaip paaiškino specialistas, psichiatrijoje psichikos ligos sąvoka vartojama vis rečiau, ją keičia būtent psichikos sutrikimo sąvoka. Iš esmės šios sąvokos suprantamos kaip sinonimai.
Iš istorinės ir medicininės pusės, liga apibrėžiama kaip turinti tam tikras biologines priežastis. Jas galima surasti, ištirti, pamatuoti, įvertinti, paaiškinti, kas yra norma ir kas yra nukrypimas. Su psichikos sveikata yra sudėtingiau. Nors psichikos sutrikimai taip pat turi biologines priežastis, tačiau yra ir kitų priežasčių. Dažnai kalbama apie biopsichosocialinį psichikos sutrikimų kilmės modelį, kuris išskiria ne tik biologines, genetines, bet ir psichologines bei socialines priežastis. Būtent todėl psichikos ligos sąvoką išstumia platesnis terminas - psichikos sutrikimas.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Vis dėlto pagal Europoje taikomą ligų klasifikaciją visi psichikos sutrikimai oficialiai yra diagnozės, turinčios savo ligos kodus. Iš viso skaičiuojama per 200 įvairių psichikos sutrikimų. Jie skirstomi į tam tikras grupes - pavyzdžiui, priklausomybės ligos, nuotaikos sutrikimai, nerimo sutrikimai, psichozinio spektro sutrikimai, asmenybės sutrikimai, organiniai psichikos sutrikimai ir pan. Kiekviena ši grupė turi dar po 10-20 skirtingų diagnozių.
Kada jau vertėtų susirūpinti?
Rimtu ženklu gal būti buitinio turinio kliedėjimai, pavyzdžiui, močiutės pastaba, kad „marti išsinešė jos sukneles“, tai pat anksčiau nepasireiškusios idėjos apie santykius su artimaisiais, kai teigiama, kad „manęs nemyli, nekenčia, nori atsikratyti“ arba paranojiški nuogąstavimai, pavyzdžiui, kad „dukra nori atimti butą“. Tokiais atvejais, jau reikėtų psichiatro įvertinimo.
Veltui metų metus laukiama, kad artimasis nusiramins, pasikeis su juo pasikalbėjus - dažniausiai problema auga, o nežinant jos priežasties, daugėja bereikalingų, situaciją tik aštrinančių konfliktų. Kliedesiai, haliucinacijos neretai gali ir progresuoti: jeigu pradžioje jų taikiniais būna tik keli žmonės, pasitaiko kelis kart per metus, su laiku jie dažnėja ir įtraukia vis platesnį asmenų ratą. Būtent tada ir kreipiamasi pagalbos - kai kažkas iš to rato sunerimsta… Deja, dažnai būna gerokai per vėlu: vos ne 6-7 metai po ligos simptomų pradžios, kada padėti pacientui kur kas sunkiau.
Rizikos veiksniai
Daugelis atliktų tyrimų psichikos sveikatos srityje rodo, kad išsivysčiusiame pasaulyje maždaug trečdalis visų žmonių (25-38 proc.) vienu ar kitu savo gyvenimo laikotarpiu patiria psichikos sutrikimų, nors ir ne visi kreipiasi pagalbos į specialistą. Ir absoliuti dauguma psichikos ligų, su kuriomis mes susiduriame, nėra įgimtos, o nulemtos mūsų gyvenimo, t. y. išorinių priežasčių.
Nors vienas iš psichikos sutrikimų veiksnių yra genetinis, manoma, kad psichikos sutrikimai nėra tiesiogiai paveldimi. Paveldimas tik polinkis į psichikos sutrikimą. Pavyzdžiui, jeigu šeimoje yra buvę depresijų, šizofrenijos ar nerimo sutrikimų atvejų, žmogui, susiklosčius nepalankioms gyvenimo aplinkybėms, gali pasireikšti atitinkamas sutrikimas. Pavyzdžiui, įrodyta, kad darbo praradimas, neturėjimas pastovios gyvenamosios vietos, skurdas, diskriminacijos ir neteisybės patirtis, lydinti nuo pat vaikystės, yra reikšmingi rizikos veiksniai išsivystyti psichikos sutrikimui. Taip pat svarbu, kiek darnos buvo tėvų šeimoje, kiek vaikas jautėsi saugus, suprastas, ar buvo atsižvelgiama į jo fizinius ir psichologinius poreikius. Dar viena rizikos veiksnių grupė - įvairios krizinės situacijos, nelaimės, kataklizmai, netektys, neįgalumai ir visi kiti pokyčiai, kurie blogina žmogaus gyvenimo kokybę. Kiekvienas paminėtas aspektas prideda vis po lašą į rizikos taurę.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Taip pat nustatyta, kad riziką išsivystyti psichikos sutrikimui didina psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Nors priklausomybė jau pati savaime traktuojama kaip psichikos sutrikimas, savo ruožtu ji gali sukelti ir kitų psichikos sutrikimų - depresiją, nerimo sutrikimą ir pan.
Psichikos Sutrikimai Vaikams ir Paaugliams
Šiaulių rajono savivaldybėje pradėtas įgyvendinti projektas ,,TILTAS į vaiko sėkmę“. Projekto vykdymo laikotarpis 03/2025-02/2028. Tuo pačiu informuojame, kad Šiaulių r. Vaikai gali sirgti įvairiomis ligomis, kurios gali turėti įtakos jų fizinei, emocinei ir psichologinei raidai. Tarp dažniausiai pasitaikančių vaikų ligų yra:
- Infekcinės ligos: gripas, vėjaraupiai, tymai, bronchitas ir kt.
- Lėtinės ligos: astma, diabetas, alergijos.
- Psichikos sveikatos sutrikimai: depresija, nerimo sutrikimai, hiperkinezinis sutrikimas.
Maždaug pusė psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškia iki 14-ųjų gyvenimo metų. Negydomi vaikų psichikos sutrikimai ir paauglių psichikos problemos gali turėti ilgalaikių pasekmių - vyresniame amžiuje. Nuo 2 savaičių iki 5 metų dažniausiai vaikai gali turėti baimių, nerimo, vaiko raidos, elgesio ir emocijų, dėmesio ir aktyvumo, kalbos ir komunikacijos sutrikimų, įvairiapusį raidos sutrikimą (autizmas, Aspergerio sindromas). Priešmokykliniame amžiuje neretai pasitaiko brandumo mokyklai problemos, elgesio ir emocijų, aktyvumo ir dėmesio sutrikimai. Pradiniame amžiuje viena iš dažniausių problemų yra mokymosi sunkumai, kalbos ir komunikacijos sutrikimai, aktyvumo ir dėmesio, elgesio ir emocijų sutrikimai ir kuo toliau tuo dažniau gali būti susiduriama su nerimastingumu, padidėjusiu jautrumu, socialinių ir psichologinių įgūdžių stygiumi. Paauglystės amžiaus tarpsnis gali atnešti ne tik vystymosi krizės sunkumus, bet ir depresiją, įkyrumus, generalizuotą nerimą, obsesinį kompulsinį sutrikimą, fobijas, valgymo sutrikimus, sunkumus pritapti, mokytis.
Žinia, kad vaikas ar paauglys turi sunkumų gali būti nemaloni, sunki, nes paliečia visą šeimą, neretai artimuosius ir draugus. Profesionalią pagalbą gali suteikti psichologas, psichoterapeutas, įvertinti ir diagnozuoti galimus sutrikimus padeda įvairios metodikos.
Dažniausi elgesio ir emocijų sutrikimai vaikams:
- Aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimai: aktyvumo sutrikimas, dėmesio sutrikimas, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas.
- Elgesio sutrikimus: prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas, elgesio sutrikimas (asocialus elgesys).
- Emocijų sutrikimus: nerimo spektro sutrikimas, nuotaikos spektro sutrikimas.
Šiuos sutrikimus nustato savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba, atlikusi išsamų įvertinimą.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Hiperkinezinis elgesio sutrikimas, dar žinomas kaip hiperaktyvumo sutrikimas, dažniausiai paveikia centrinę nervų sistemą. Šis sutrikimas dažniausiai diagnozuojamas vaikystėje. Jis pasireiškia nuolatiniu, hiperaktyvumu ir impulsyvumu, dėmesio stoka, kurie gali turėti neigiamą poveikį kasdieniam gyvenimui, mokymuisi ir socialiniams santykiams. Ši liga gali turėti ilgalaikių pasekmių suaugusiųjų gyvenime, jei nebus laiku diagnozuota ir gydoma. Hiperkinezinio elgesio sutrikimo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininis gydymas dažnai apima vaistus, tokius kaip stimulantai, kurie padeda reguliuoti neurotransmiterių lygį smegenyse.
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) yra raidos sutrikimas, pasireiškiantis dėmesio išlaikymo sunkumais ir per dideliu aktyvumu. Šiam sutrikimui būdinga ankstyva pradžia dar vaikystėje, iki 12-os metų amžiaus, dažnai tęsiasi paauglystėje ir suaugusiame amžiuje. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo gydymas yra kompleksinis. Šį gydymą sudaro gyvensenos įpročių keitimas, psichoedukacija apie sutrikimą, palaikomoji psichoterapija, orientuota į simptomus, šeimos psichoterapija bei medikamentinis ADS simptomų gydymas. Įtarus simptomus, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją ir gauti nukreipimą pas psichikos sveikatos specialistą. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas gali būti su elgesio sutrikimais arba be jų - tai ir yra pagrindinė detalė, nuo kurios priklauso tolimesnė pagalba.
Obsesinį kompulsinį sutrikimą turintiems vaikams pasireiškia nekontroliuojamos įkyrios mintys ir/arba kompulsyvus, nesuvaldomas elgesys, kurį sergantysis nuolat kartoja. Obsesijos gali apimti baimes dėl užteršimo, abejones dėl uždarytų durų ar kitų nepageidaujamų minčių. Kompulsijos yra elgesiai, kurių žmogus imasi, siekdamas sumažinti obsesijų sukeltą nerimą, pvz., dažnas rankų plovimas, tikrinimas ar skaičiavimas. Šie simptomai gali trukdyti kasdieninei veiklai, mokykloje, namuose ar santykiuose su aplinkiniais. Gydymas apima kognityvinę elgesio terapiją ir medikamentus, kurie padeda valdyti obsesijas ir kompulsijas.
Nerimas - tai susirūpinimo, dirglumo, baimės, nuogąstavimo jausmas. Jei nerimas turi priežastį (pavyzdžiui, prieš egzaminą ar darbo pokalbį), tai yra adekvatus, normalus jausmas. Patologinis nerimas neturi jokios aiškios priežasties, tampa nebekontroliuojamas, pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui ir tampa sutrikimu. Šis sutrikimas gali sutrikdyti vidaus organų veiklą, gali pasireikšti panikos priepuoliai arba užvaldyti įkyrios mintys ar kompulsyvūs veiksmai. Nerimo sutrikimų vertinimas dažnai prasideda apsilankius pirminės sveikatos priežiūros centre, nes nerimo sutrikimai dažnai egzistuoja kartu su kitais sutrikimais, pavyzdžiui, depresija ar obsesiniu kompulsiniu sutrikimu.
Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, tai trukdo kasdieniniam gyvenimui. Medikamentinis gydymas antidepresantais rekomenduojamas, kai depresija trukdo kasdienei veiklai ir sukelia vidutinį arba stiprų diskomfortą.
Autizmas yra įvairiapusis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai pasireiškiančios trijose veiklos srityse: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio. Pirmuosius šio sutrikimo požymius galima pastebėti dar vaikystėje, o mažyliui augant simptomai ryškėja, tampa sunkesni. Autizmo bruožų turintys asmenys „kitaip“ suvokia aplinką. Jie dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems tampa sunku pamatyti platesnį situacijos kontekstą, retai ieško akių kontakto, jiems sunku atpažinti kito žmogaus jausmus ir emocijas veide. Teikiant tinkamą pagalbą, sutrikę gebėjimai gali būti pagerinami, o autistiško elgesio apraiškos sušvelninamos.
Bipolinis sutrikimas yra psichikos sutrikimas, kuriam būdingi ryškūs nuotaikos svyravimai tam tikru periodu - nuotaikos pablogėjimo epizodai (depresijos) ir pakilios nuotaikos periodai (manijos arba hipomanijos). Šis sutrikimas dažniausiai yra gydomas medikamentų ir psichoterapijos pagalba. Psichoterapija gali suteikti paramą tiek sergančiajam, tiek jo artimiesiems, padėti suprasti sutrikimą, išmokyti su juo tvarkytis.
Raidos sutrikimas - tai vienos ar daugiau raidos sričių vystymosi sulėtėjimas. Prie raidos sutrikimų yra priskiriama motorinės raidos disfunkcija, cerebrinis paralyžius, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai, protinis atsilikimas ir mišrūs raidos sutrikimai, įvairiapusiai raidos sutrikimai (autizmas), mokymosi sutrikimai, socialinės ir emocinės raidos bei elgesio sutrikimai, regos ir klausos sutrikimai.Dalis raidos sutrikimų diagnozuojami ikimokykliniame amžiuje, kiti dažniausiai nustatomi mokykliniame amžiuje. Pagalba raidos sutrikimų turintiems vaikams yra įvairi, tačiau pagrindinis pagalbos tikslas - ankstyva sutrikimo diagnostika, sudaranti galimybes kuo anksčiau imtis tikslingų veiksmų koreguojant sutrikimus.
Savalaikė diagnozė
SAVALAIKĖ DIAGNOZĖ YRA ITIN SVARBI, NES: • Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo greičiau galima imtis gydymo ar terapijos. Tai gali padėti užkirsti kelią komplikacijoms ir pagerinti vaiko gyvenimo kokybę. • Ankstyva intervencija gali padėti vaikui pasiekti geresnę raidą.
Kada naudinga kreiptis į specialistus?
- Fizinės sveikatos problemos: o Jei pastebite ilgalaikį arba sunkų kosulį, karščiavimą, nuovargį, svorio kritimą ar kitus neįprastus simptomus. Jei vaikas dažnai serga infekcinėmis ligomis.
- Emociniai ar psichologiniai iššūkiai: o Jei vaikas ilgą laiką jaučiasi liūdnas, neramus arba pasikeitė jo elgesys (pvz., tapo agresyvus ar uždaras). o Jei pastebite, kad vaikas sunkiai susikaupia mokykloje, turi problemų bendraujant su bendraamžiais arba nerimauja.
Pas kurį specialistą reikia kreiptis konkrečiu atveju?
- Vaikų gydytojas (pediatras) - jei kyla fizinių sveikatos problemų, pirmiausia įvertins vaiko būklę ir, jei reikia, nukreips pas kitus specialistus.
- Psichologas - jei vaikas patiria pažinimo sunkumų arba emocines problemas, psichologas gali atlikti įvertinimą ir pasiūlyti terapinį planą.
- Psichiatras - jei būtina medikamentinė terapija dėl psichikos sveikatos problemų, vaikas gali būti nukreiptas pas psichiatrą.
Paprasčiausia pagalba vaikams ir jų tėvams, patiriantiems sunkumus yra prieinama skiriant koordinuotai teikiamas paslaugas. Tėvų (dažnu atveju) pasirinktas kelias neigti ir slėpti vaiko ligą ar sutrikimą, yra TIESIOGINIS nusikaltimas vaiko ateičiai. Slepiama liga ar sutrikimas ilgainiui vis tiek tampa pastebimas, o sulaukus pilnametystės kai kurios ligos (pvz.
SVEIKATOS PASLAUGOS RAIDOS SUTRIKIMŲ TURINTIEMS VAIKAMS IR JŲ ŠEIMOMS:
Psichologinė, psichiatrinė pagalba vaikui ir šeimai: • Pasirinktos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos Psichikos sveikatos centre teikiamos medicinos psichologo, vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijos bei asmens ir (ar) šeimos psichologinės konsultacijos. • Nemokamos psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas ugdymo įstaigų bendruomenėms teikia Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (organizuojamos individualios psichologo konsultacijos, psichologo konsultacijos grupėms bei emocinės gerovės konsultavimo paslaugos). Medicininės reabilitacijos procedūros (kineziterapija, ergoterapija, medicinos psichologo ir (ar) klinikinio logopedo užsiėmimai ir kt.): • Teikiamos ambulatorinės ir (ar) stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugos, sveikatos grąžinamasis gydymas, palaikomoji reabilitacija, sanatorinis gydymas. • Dėl medicininės reabilitacijos konsultuoja fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Reikalingas šeimos gydytojo siuntimas.Kalbos korekcijos paslaugos: • Paslaugas teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios antrinio ir (ar) tretinio lygio medicininės reabilitacijos paslaugas. Paslaugas skiria fizinės medicinos ir reabilitacijos, vaikų ligų gydytojai, neurochirurgai, neurologai, otorinolaringologai, odontologai, veido ir žandikaulių chirurgai. Hipoterapija - tai gydomoji terapija su žirgais, kurios metu pasitelkiamas žirgo judėjimas tam, kad būtų pagerinta žmogaus fizinė, emocinė ar psichologinė būklė. Neurografika - tai kūrybinė, savianalizės ir emocinio išlaisvinimo technika, kuri jungia piešimą, psichologiją ir neuromokslą. Miško terapija - tai sąmoningas buvimas miške ar gamtoje, siekiant pagerinti fizinę, emocinę ir psichinę savijautą. Dramos terapija - tai terapinė praktika, kurioje naudojami vaidinimai, improvizacija, kūrybiniai procesai ir vaidmenų žaidimai, siekiant padėti žmonėms spręsti psichologines problemas, išgyventi emocinius sunkumus ir ugdyti savivertę bei pasitikėjimą savimi. Meno terapija - tai psichoterapijos forma, kuri naudoja meninius procesus (tokius kaip piešimas, tapyba, lipdymas ir pan.) kaip priemonę saviraiškai, emocijų pažinimui ir psichologinei savijautai gerinti. Švietimo pagalba ugdymo įstaigoje: • Mokinių ugdymosi sunkumus vertina mokyklos vaiko gerovės komisija, specialiuosius ugdymosi poreikius vertina savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba. • Mokiniams ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo ugdymo mokyklose teikiama specialiojo pedagogo, logopedo, tiflopedagogo, surdopedagogo, socialinio pedagogo, psichologo pagalba. • Esant poreikiui pedagogai mokiniams pritaiko ugdymo turinį, parenka mokymo strategijas, priemones, pritaiko mokyklos, klasės aplinką, naudoja techninės pagalbos priemones. • Mokiniams / vaikams rengiami individualaus ugdymo planai. Šių planų dalis yra pagalbos planas, kurį rengiant įtraukiami mokytojai bei bendradarbiaujama su švietimo pagalbą teikiančiais specialistais. • savivaldybių administracijos švietimo padaliniai; • regioniniai specialiojo ugdymo centrai; • Nacionalinė švietimo agentūra (kontaktai: mob. +370658 18 504, el. Daugiau informacijos žr.
Psichikos sveikata ir jos svarba
Psichikos sveikata - tai gera asmens savijauta, kai jis gali realizuoti savo gebėjimus, įveikti įprastus gyvenimo sunkumus, dirbti ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros sveikatos dalis. Gera psichikos sveikata padeda mums pajusti gyvenimo džiaugsmą, geriau pažinti žmones ir mus supančią aplinką, kontroliuoti savo jausmus ir elgesį, lengviau įveikti stresą ir kasdieninio gyvenimo pokyčius. Gera vaikų psichikos sveikata lemia jų įpročius, pasiekimus moksle, socializaciją ir gerą būsimą sveikatą. Ilgalaikės psichikos sveikatos pagrindas formuojasi ankstyvajame amžiuje. Apie pusę psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškia iki 14 metų, du trečdaliai jų pasireiškia iki 24 metų. Negydomi vaikų ir paauglių psichikos sveikatos sutrikimai turi ilgalaikių pasekmių - vyresniame amžiuje gali kilti elgesio sunkumų ar pasireikšti sunkesni psichikos sveikatos sutrikimai. Tėvams, ugdymo įstaigų specialistams įtarti vaikų psichikos sveikatos sutrikimus ar atskirti juos nuo charakterio ypatybių, nėra lengva.
Specialistai, galintys padėti:
- Psichologas - tai specialistas, turintis psichologinį išsilavinimą, kuris dirba su žmonių psichika, emocijomis ir elgesiu. Psichologai vertina, diagnozuoja ir teikia terapiją dėl įvairių psichologinių problemų. Jie padeda rinkti informaciją apie asmens psichinę būklę ištirdami jų mintis, jausmus ir elgesį, dėmesio, atminties ir raidos ypatumus, tačiau neturi teisės skirti vaistų. Vaikų psichologas ne tik vertina, bet ir konsultuoja.
- Psichoterapeutas - tai specialistas, kuris gali būti psichologas arba psichiatras, tačiau turi papildomą mokymą psichoterapijos srityje. Psichoterapeutai dirba su pacientais teikdami pokalbių terapiją, padeda spręsti emocines problemas, stresą, santykių problemas ir kitus iššūkius, naudodamiesi įvairiomis terapijos metodikomis. Psichoterapija - tai gydymo metodas, kuriuo gali būti gydomi psichikos sveikatos sutrikimai ir kitos psichologinės problemos, gilinamasi į jų priežastis. Psichoterapija yra ilgas procesas (gali trukti keletą metų). Kokiais metodais psichoterapeutas dirba, lemia jo baigtos psichoterapijos krypties - psichodinaminės, kognityvinės, geštalto, individualiosios ar kt.
- Psichiatras - tai gydytojas, specializuojantis psichikos sveikatoje, kuris baigė medicinos studijas ir papildomai mokėsi psichiatrijos. Psichiatras gali diagnozuoti psichines ligas ir skirti vaistus. Jie gali teikti psichoterapiją, bet jų pagrindinė funkcija - diagnozuoti ir gydyti sunkius psichinius sutrikimus. Vaikų psichiatras - tai gydytojas psichiatras, kurio specializacija - vaikų psichiatrija. Gydytojo psichiatro kompetencija - diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimus ir prireikus skirti reikalingą gydymą: vaistus, psichologo, logopedo, kineziterapeuto ar kt. specialistų konsultacijas.
Psichikos Sutrikimai Senjorams
Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje veikiančiame Gerontopsichiatrijos skyriuje teikiama specializuota pagalba pacientams nuo 65-erių metų. Tą sufleruoja ir pats skyriaus pavadinimas - „gerontos“ graikiškai reiškia „senas“. Dažniausiai pacientai čia tiriami ir gydomi dėl įvairios kilmės demencijų (atminties bei kitų pažinimo funkcijų nusilpimo, kai žmogus tampa užmaršus, išsiblaškęs, sutrinka kasdienė jo veikla), įvairios kilmės psichozinių sutrikimų (pavyzdžiui, kliedesių, haliucinacijų, sumišimo), nuotaikos sutrikimų (depresija, nerimas) ar tokių sutrikimų kaip šizofrenija. Skyriaus vadovė, gydytoja psichiatrė Aurelija Vaitkevičienė pastebi, kad pagalbos, deja, vis dar kreipiamasi labai vėlai - tada, kai pacientui jau būtina hospitalizacija ir padėti jam kur kas sunkiau. „Tebegajus klaidingas įsitikinimas, kad smarkiai pakitusi psichinė savijauta senatvėje yra natūrali jos dalis, kad kitaip būti negali arba kad problemos kažkaip išsispręs savaime. Deja, dažniausiai tai yra signalas apie ligos pradžią, o su laiku situacija tik sunkėja“, - pastebi gydytoja.
Žinoma, ne visada pacientui būtina gultis į ligoninę - neretai užtenka ir ambulatorinės pagalbos, tačiau, kaip jau minėta, svarbu neuždelsti. Kadangi su amžiumi keičiasi žmogaus statusas visuomenėje, sumažėjęs pažinčių ratas, bendravimo intensyvumas, gana dažnai senjorai suserga depresija, nuotaikos, adaptacijos sutrikimais - tokiais atvejais dauguma pacientų gydomi ambulatoriškai. Na, o gydytojams nusprendus, kad visgi reikėtų gultis į ligoninę, joje dažniausiai teks praleisti apie tris savaites. Detaliai ištiriame pacientą ir siekiame kiek įmanoma jam padėti sugrįžti į įprastą gyvenimą. Labiau pažengus ligai jau sunkiau kovoti su atminties sutrikimais, tačiau, pavyzdžiui, vis dar galime bandyti panaikinti delyrą (sunkų sumišimą, orientacijos laike, vietoje ir savyje sutrikimą), padėti bendrai nusiraminti, sustiprėti. Pacientams padeda ne tik gydytojų, bet ir psichologų, ergoterapeutų, kineziterapeutų komanda - vykdomos makštos, grupiniai meno ir kitokie užsiėmimai, neretai pacientai grįžta fiziškai sustiprėję ar net ligoninėje susiradę bičiulių. Labai svarbus ir artimųjų bendradarbiavimas, įsitraukimas. Būna sulaukiame sulysusių, išsekusių pacientų, kurie, pasirodo, jau kurį laiką vis pamiršta pavalgyti, o jų vaikai to net nepastebėjo. Nuo šeimos palaikymo labai priklauso kaip pacientas sveiks, kaip jausis grįžęs į namus - įsiklausius į profesionalų rekomendacijas, patarimus, galima gyventi visiškai kitokį gyvenimą net ir su psichikos liga sergančiu mylimu senjoru.
tags: #skryningas #psichikos #ligos