Šiame straipsnyje nagrinėjama saviugdos samprata socializacijos procese, apibrėžiant ją, išskiriant svarbiausius aspektus ir aptariant ugdymo bei švietimo vaidmenį formuojant socialiai reikšmingas asmenybės savybes.
Įvadas
Saviugda yra nuolatinis procesas, trunkantis visą žmogaus gyvenimą, apimantis asmenybės santykių su aplinka, darbu ir savimi formavimąsi. Šiuos santykius lemia pasaulėžiūra, dorovė ir charakteris, kurie yra tiesioginis praktinio auklėjamojo darbo objektas. Šiame kontekste itin svarbu ugdyti pažiūras, įsitikinimus, dorybes ir gerus charakterio bruožus.
Ugdymo Samprata ir Jos Aspektai
Auklėjimas, kaip ugdomasis uždavinys, apima naujos kartos aprūpinimą visuomenės dorove, tradicijomis ir papročiais, reikiamų dorinių nusiteikimų ugdymą ir įtraukimą į dorinės pažangos darbą. Tai pagalba ir vadovavimas žmogui santykiauti su aplinka pagal vertingiausius kriterijus arba gyventi pagal aukščiausias vertybes. Auklėjimas taip pat skatina socialinės sąmonės ir elgsenos formavimąsi pageidaujama linkme, formuojant žmogaus santykius su aplinka, žmonėmis, darbu ir savimi, lavinant protą, jausmus, valią ir charakterį.
Auklėjimas neatsiejamas nuo profesinės savišvietos ir saviauklos, apimantis tautinių, dorovinių, estetinių ir kitų vertybių sistemos kūrimą mokinių sąmonėje bei jų tautinės, religinės sąmonės ir savimonės ugdymą bei profesinę brandą. Tai procesas, kurio metu vyksta asmenybės santykių su aplinka, darbu ir savimi formavimas ir branda, lemiama pasaulėžiūros, dorovės ir charakterio.
Ugdymo ir Lavinimo Ryšys
Ugdymas, atsižvelgiant į žodžio reikšmę, turėtų būti suprantamas kaip kultūros vertybės, kryptingas ir trunkantis visą žmogaus gyvenimą. Tai visuomeninės-istorinės patirties perdavimas jaunajai kartai, siekiant parengti ją gyvenimui ir darbui. Ugdymas apima vaiko auginimą, prusinimą, švietimą, mokymą, lavinimą ir auklėjimą, o pagrindinė reikšmė yra kelti į ūgį.
Taip pat skaitykite: Socializacijos teorijų analizė
Lavinimas, kaip ugdomojo asmens žinių, mokėjimų ir įgūdžių, gebėjimų formavimas, protinių ir fizinių galių tobulinimas, yra neatsiejama ugdymo dalis. Lavinimo rezultatas yra išsilavinimas, kuris gali būti protinis, darbinis, fizinis, pradinis, vidurinis, aukštasis, bendrasis ir profesinis. Tai mokinių fizinių, protinių, pažintinių galių, gabumų plėtojimas, praktinės veiklos mokėjimų ir kūrybiškumo ugdymas.
Socialinis Ugdymas ir Socializacija
Socialinis ugdymas yra procesas, kurio tikslas - suformuoti socialiai reikšmingas vaiko asmenines savybes, tokias kaip pareigingumas, atsakingumas ir savarankiškumas, kurios yra svarbios jo socializacijai. Socialinis ugdymas orientuotas į tokių vaiko asmeninių savybių formavimą, kurios apibūdina individą kaip visavertį visuomenės narį.
Socialinis mokymas, savo ruožtu, yra procesas, kurio tikslas - perteikti socialinių mokslų žinias, išugdyti mokėjimus bei įgūdžius, sąlygojančius sėkmingą vaiko socializacijos procesą.
Saviugda: Apibrėžimas ir Svarba Socializacijoje
Saviugda - tai sąmoninga, kryptinga žmogaus veikla, kuria siekiama tobulinti savo psichines, socialines savybes pagal visuomeninio ugdymo ir socialinių sąlygų visuomenei reikšmingų vertybinių orientacijų modelį. Tai nuolatinis žmogaus tobulėjimas, sąveikaujant su mikro ir makro aplinka, kuomet individas perima socialinį patyrimą, yra ugdomas ir veikiamas įvairių socialinių veiksnių.
Kūrybiškumas kaip Saviugdos Katalizatorius
Kūrybiškumas, nors ir sunkiai apibrėžiamas, yra svarbus saviugdos elementas. Jis apima naujų idėjų generavimą, problemų sprendimą ir gebėjimą pažvelgti į situacijas iš skirtingų perspektyvų. Kūrybiškumas skatina asmenybės augimą, leidžia atrasti naujus saviraiškos būdus ir prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos.
Taip pat skaitykite: Integracija ir perspektyvos Vaikų Socializacijos Centre
Kūrybiškumo Lygmenys
Taylor išskyrė penkis kūrybiškumo lygius:
- Ekspresyvus kūrybiškumas (pvz., spontaniški vaikų piešiniai).
- Produktyvus kūrybiškumas (pvz., artistai arba mokslinių produktų gamintojai).
- Išradingas kūrybiškumas (išradingumas varijuojant materialais, metodais, ir technikomis).
- Inovacinį kūrybiškumą (pažanga per modifikacijas inovacijų konceptinių lygių).
- Iškilusis kūrybiškumas (visiškai nauji požiūriai, sukuriantys naujas mokyklas, judėjimus ir klestėjimo epochas).
Saviugda ir Mokymasis
Mokymas, kaip organizuota, kryptinga, planinga ir sisteminga ugdytinių veikla, kuriai vadovauja pedagogas, yra svarbus saviugdos elementas. Mokymo procesas apima žmogaus sukurtų mokslinių, meninių vertybių, politinių ir dorovinių idėjų perėmimą ir įvaldymą, protinės bei praktinės veiklos mokėjimų ir įgūdžių formavimąsi.
Vaiko Teisių Svarba Saviugdoje
Svarbu paminėti, kad vaiko teisės yra esminės saviugdos procese. Vaikai turi būti suvokiami kaip visateisiai visuomenės nariai, turintys teisę į individualybę, asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, laisvę, turtą, socialinę paramą, poilsį ir laisvalaikį.
Bendruomenės Vaidmuo Saviugdoje
Bendruomenė, kaip tam tikra žmonių grupė, siekianti bendro tikslo, taip pat vaidina svarbų vaidmenį saviugdos procese. Bendruomenės narius jungia meilė, siekis padėti artimiesiems, buvimas kartu ir siekis pasitarnauti gėrio kūryboje. Bendruomenė suteikia paramą, galimybes bendradarbiauti ir dalytis patirtimi, kas yra itin svarbu asmenybės formavimuisi.
Taip pat skaitykite: Socializacijos įtaka asmenybei
tags: #saviugda #socializacijos #procese