Įvadas
Savivertė, panašiai kaip ir auksas, yra pastovi asmeninė vertybė, kurią ugdome ir nešiojamės per gyvenimą. Nors aukso vertę rinkoje veikia įvairūs faktoriai, pati medžiaga išlieka nekintama. Analogiškai, savivertė yra mūsų apibendrinta nuomonė apie save ir vertė, kurią sau suteikiame įvairiose situacijose. Šiame straipsnyje aptarsime savivertės svarbą, veiksnius, darančius jai įtaką, ir būdus, kaip ją stiprinti, pasitelkiant psichologo pagalbą.
Kas Yra Savivertė?
Savivertė - tai subjektyvus mūsų asmeninės vertės ar svarbos jausmas. Tai suvokimas, parodantis, kaip mes vertiname savo savybes ir gebėjimus ar tiesiog kaip jaučiamės dėl savęs. Tai vidinis jausmas, kaip mes vertiname save: ar jaučiamės vertingi, pakankami ir svarbūs. Sveika savivertė leidžia priimti save su trūkumais, pasitikėti savo sprendimais ir kurti tvirtus santykius. Savivertė gali būti aukšta arba žema, t. y. žmogus gali pasižymėti teigiamu arba neigiamu požiūriu į save. Ji yra svarbi tuo, kad daro įtaką mūsų motyvacijai, emocinei sveikatai ir bendrai gyvenimo kokybei. Žmonės su aukšta saviverte supranta savo potencialą ir jaučiasi įkvėpti imtis naujų iššūkių. Žmonės su žema saviverte linkę abejoti savo galimybėmis ir vengti rizikos ar sunkumų. Kai pradedi abejoti savo verte - lengva pasimesti.
Savivertės Formavimosi Veiksniai
Kiekvieno žmogaus savivertei įtaką daro daugelis veiksnių. Vienas iš jų yra vaikystės patirtys. Tai apima tėvų, mokytojų, draugų ir kitų svarbių asmenų požiūrį, jų lūkesčius, pagyrimus, kritiką ir palaikymą. Jei žmogus nuo vaikystės buvo mylimas, gerbiamas ir skatinamas, greičiausiai jis užaugs su aukšta saviverte. Tačiau nuolatinės tėvų bausmės, nesirūpinimas, išnaudojimas, nepriežiūra verčia vaiką prastai save vertinti. Geru daiktu visi rūpinasi, jei nesirūpina, vadinasi, tas dalykas yra niekam tikęs, tad tokia informacija pasąmoniniu lygmeniu gali įsirašyti į vaiko sąmonę. Žemą savivertę įtvirtina ir negalėjimas atitikti bendraamžių ar tėvų lūkesčių. Nesėkmės, stengiantis įtikti artimiesiems, savarbiams žmonėms, yra skaudus smūgis savivertei. Žema saviverte pasižymi vaikai, kuriems teko atpirkimo ožio vaidmuo arba, priešingai, jiems neteko būti vaikais, nes reikėjo išklausyti suaugusių bėdas. Šios vaikystėje „instaliuotos” programos, elgesio paternai tampa kertiniais asmens įsitikinimais, kad „esu bloga”, ” esu stora ir negraži”, ” niekam tikęs tinginys”, „kvailesnis ir prastesnis už kitus”.
Socialinė aplinka taip pat yra svarbus veiksnys. Tai apima bendravimą su kitais žmonėmis, priklausymą tam tikroms grupėms, lyginimąsi su kitais ir socialinį statusą. Jei žmogus turi daug draugų, yra priimamas ir vertinamas, jis jaučiasi svarbus ir vertingas. Mūsų asmeniniai pasiekimai taip pat daro didžiulę įtaką savivertės formavimuisi. Tai apima mokymosi, darbo, hobio ir kitų veiklų rezultatus, tikslų siekimą ir pažangą. Jei mes mokomės gerai, dirbame produktyviai, mėgaujamės savo pomėgiais ir pasiekiame savo tikslus, tuomet pasitikime savimi. Prie savęs nuvertinimo prisideda ir ligos, sveikatos sutrikimai, nepageidaujami simptomai, nesėkmės, praeities klaidos, fiziniai, psichologiniai asmens ypatumai.
Aukštos ir Žemos Savivertės Poveikis
Žmonės su aukšta saviverte paprastai yra laimingi, optimistiški, drąsūs ir atsparūs stresinėms situacijoms. Jie geba susidoroti su sunkumais, mokytis iš klaidų ir prisitaikyti prie pokyčių. Jie taip pat geba užmegzti ir palaikyti sveikus ir harmoningus santykius su kitais žmonėmis. Asmenys su žema saviverte paprastai yra nelaimingi, pesimistiški, bailūs ir nesunkiai pažeidžiami. Jie sunkiai susidoroja su sunkumais, dažnai kaltina save už klaidas ir bijo pokyčių. Jie taip pat sunkiai užmezga ir palaiko sveikus ir harmoningus santykius su kitais žmonėmis. Jie dažnai jaučiasi nepakankami, neverti ir neįvertinti. Jie nuolat kritikuoja save ir lygina save su kitais. Šie įsitikinimai daugelyje gyvenimo situacijų tarnauja kaip stabdžiai, kurie neleidžia net bandyti ką nors pasiekti. Pasiekia tik geri, gražūs, ir protingi. Šie klaidingi įsitikinimai uždaro daugelį durų ir nesirenkami net ir geriausi pasiūlymai. Bijoma suklysti, todėl geriau jau nieko nedaroma. Kartais atsikalbinėjama, kad gyvenimas nesiūlo nieko gera, geri šansai kliūva tik geriems ir protingiems.
Taip pat skaitykite: Kaip motyvuoti mokinius?
Savivertės Kėlimo Strategijos
Požiūris į save gali kisti laikui bėgant. Svarbiausia tai, kad kiekvienas žmogus pats gali imtis priemonių tam, kad pasikeltų savo savivertę. Suvokti savo vertę padeda savirefleksija, psichoterapija, saviugdos knygų skaitymas, bendravimas su bendraminčiais, atsisakymas perfekcionizmo. Realus savo galimybių vertinimas, adekvačių lūkesčių sau kėlimas, sėkmingų patirčių prisiminimas yra puikios priemonės savęs priėmimui ir susitaikymui su savimi. Pamylėti, paguosti ir suprasti savo vidinį vaiką tikrai galime patys, tam nereikalingi aukštieji mokslai. Rytinė šypsena sau, gero linkintis žvilgsnis išeinant pro duris, mestas į veidrodį - daug geresnė priemonė, nei apatija ir susitaikymas su likimu. Aukšta savivertė džiugina labiau nei materialinė gerovė. Aukšta savivertė neleidžia nerimauti dėl smulkmenų, tokiam asmeniui viskas pasiekiama pagal jėgas. Pajutus savo vertę, ją reikia užsifiksuoti sau, kad tokį momentą galėtumėte prisiminti, kai aplinka bandys sumenkinti jus kaip asmenį.
Keletas konkrečių žingsnių savivertei stiprinti:
- Pripažinti ir priimti savo stiprybes ir silpnybes. Vietoje to, kad ignoruotumėte ar neigtumėte savo savybes, pabandykite jas objektyviai įvertinti ir pripažinti. Nesiekite būti tobulais, bet būkite realistiški ir sąžiningi su savimi.
- Nustatyti ir siekti savo tikslų. Vietoje to, kad gyventumėte be aiškios krypties ar prasmės, pabandykite apibrėžti, ko norite pasiekti gyvenime ir kaip galite tai padaryti. Nesiekite per daug arba per mažai, bet būkite ambicingi ir realistiški. Vietoje to, kad atidėliotumėte arba atsisakytumėte savo tikslų, pabandykite juos planuoti, vykdyti ir vertinti.
- Vertinti savo gyvenimą. Vietoje to, kad koncentruotumėtės tik į savo problemas arba skundžiatės dėl savo likimo, pabandykite atrasti ir pabrėžti savo gyvenimo džiaugsmus ir privalumus. Nesielkite kaip nuobodus asmuo arba pesimistas, geriau stenkitės būti naivus optimistas, kuris mėgaujasi kiekviena diena. Taip pat svarbu vengti dairytis į praeitį arba spėlioti, kas bus ateityje.
- Rūpintis ir mylėti save. Vietoje to, kad apleistumėte save arba kenktumėte savo fizinei ir psichinei sveikatai, pabandykite ją puoselėti ir stiprinti. Nesielkite kaip savo paties priešas, geriau būkite savo draugu.
- Bendrauti ir bendradarbiauti su kitais žmonėmis. Vietoje to, kad izoliuotumėtės arba konfliktuotumėte su kitais, pabandykite užmegzti ir palaikyti draugiškus ir konstruktyvius santykius. Nesielkite kaip konkurentas arba priešas, bet kaip partneris arba draugas. Nebandykite lygintis arba varžytis su kitais, pabandykite juos gerbti ir palaikyti.
Kada Kreiptis Į Psichologą?
Kartais suaugę žmonės gali patirti savivertės sumažėjimą dėl tam tikrų įvykių ar aplinkybių. Būtent tai sukelia neigiamus jausmus ar mintis apie save. Viena iš priežasčių, kodėl taip gali atsitikti, yra tai, kad žmogus gali patirti nuolatinę arba stiprią kritiką iš autoritetingų figūrų, pvz., tėvų, mentorių, vadovų ar partnerių. Kita priežastis gali būti tai, kad žmogus patiria fizinį ar emocinį smurtą. Taip pat svarbu paminėti, kad turėti polinkį į perfekcionizmą taip pat gali būti žalinga savivertės atžvilgiu. Suaugusių žmonių savivertė taip pat gali sumažėti tapus patyčių aukomis ar jų liudininkais. Tokiais atvejais, žmogus gali jausti baimę tapti kažkurios socialinės grupės dalimi arba tiesiog imti neigiamai vertinti savo gyvenimo sprendimų kokybę. Tai taip pat liečia atvejus, kai iš žmogaus tyčiojamasi, kai jis atlieka religines praktikas ar tiesiog aiškiai parodo, kad yra tikintis. Tarp kitų dažnai pasitaikančių priežasčių įvardijamas emocinis tėvų ar globėjų nepasiekiamumas. Tai gali sukelti jausmą, kai žmogus nejaučia jokios meilės, palaikymo ir saugumo, o tai gali sumažinti savivertę ir sumenkinti savo svarbą šeimoje.
Žema savivertė gali turėti neigiamą poveikį suaugusių žmonių gyvenimui ir sveikatai. Todėl svarbu ieškoti būdų, kaip ją pagerinti, tiesiog identifikuojant jos atsiradimo priežastis. Neretai ieškoti psichologo pagalbos nedrįstame arba manome, kad emocinius sunkumus ar psichologines problemas galime išspręsti patys. Taip kasdienio gyvenimo “palydovais” tampa stresas, įtampa, nerimas, nuovargis, nemiga, nuotaikos sutrikimai, pablogėję tarpusavio santykiai, valgymo sutrikimai ir kt. Tai įtakoja mūsų pačių, šeimos bei artimųjų gerovę, pilnatvę, pasitenkinimą ir gyvenimo kokybę.
Individuali psichologo konsultacija yra vertinga, kai jaučiate:
- Depresiją, nuotaikos ir nerimo sutrikimus.
- Stresą, nuovargį, išsiblaškymą.
- Kamuojantį kaltės jausmą, pyktį, baimę, gėdą, perdėtus pareigos jausmus, nuoskaudas, panikos priepuolius.
- Emocinį jautrumą, dirglumą, emocinį nestabilumą, emocinio atsparumo ir savikontrolės nebuvimą.
- Vienatvės jausmą.
- Silpnumą, jėgų trūkumą, energijos ir gyvybingumo trūkumą.
- Valgymo sutrikimus, antsvorį, nepakankamą svorį.
- Agresiją ir autoagresiją.
- Netektį, sielvartą, praradimus.
- Psichologinius sunkumus darbe.
- Socialinę fobiją, kalbėjimo ar auditorijos baimę.
- Potencialą asmeniniam augimui.
Kaip Vyksta Psichologo Konsultacija?
Individualios konsultacijos tikslas - padėti klientui ieškant problemos sprendimo ir jos atsiradimo priežasčių suvokimo. Tai formavimas gebėjimo pastebėti esamą situaciją/ problemą tarsi iš šalies, pačiam klientui prisiimant dalį atsakomybės už tai, kas su juo vyksta. Tai pagalba pačiam klientui ieškoti ir surasti atsakymus į jam rūpimus klausimus. Tai pagalba klientui geriau suprasti save bei savo elgesį, atpažinti savo emocijas, jausmus, iš kur visa tai kyla ir pastebėti savo mintis tarsi “iš šalies”. Individualių konsultacijų metu, esant poreikiui, gali būti rekomenduojamos ar išmokoma technikų, pratimų, susijusių su kliento emocine ar psichologine problema, bei padedančių įveikti nemalonias emocijas, gyventi labiau sąmoningą gyvenimą ir su lengvumu bei smalsumu priimti gyvenimo patirtis, kokios jos bebūtų.
Psichologai savo darbe daugiausiai remiasi naujausiomis kognityvinės ir elgesio terapijos intervencijomis, y. įsisąmoninimu grįstu šiuolaikinės psichologijos metodu - MINDFULNESS. Reikalinga psichologo pagalba mokytis keisti tai ką galima pakeisti (mintis, emocijas, elgesį) ir išmokti gyventi su tuo, ko pakeisti negalima arba sunku? Ir gebėti atskirti vieną nuo kito?
Taip pat skaitykite: Atestacijos tvarka Lietuvoje
Psichologinė Pagalba Nuotoliniu Būdu
Šiais laikais, esant įvairioms aplinkybėms, psichologinė pagalba gali būti teikiama ir nuotoliniu būdu. Tai patogu, kai nėra galimybės lankyti psichologinio konsultavimo sesijų. Psichologinis konsultavimas nuotoliniu būdu galimas iškilus problemoms tarpasmeniniuose santykiuose, šeimoje, moksle arba darbe. Toks konsultavimo būdas galimas tik nesunkių problemų atvejais. Tai yra lengvai prieinama pagalba, kai nėra galimybės lankyti psichologinio konsultavimo sesijų (dėl COVID-19 užsikrėtimo grėsmės). Svarbu atkreipti dėmesį, kad internetinės konsultacijos gali pilnai neatitikti visų poreikių: realaus, tiesioginio bendravimo bei buvimo šalia. Kreiptis gali suaugę nuo 19 m. (mokinių šeimos nariai, mokytojai), 14-18 m. paaugliai (nuo 14 iki 15 metų gavę tėvų/globėjų sutikimą) ir vaikai (nuo 7 iki 13 m).
Taip pat skaitykite: Nerimo kelias: iššūkiai ir galimybės
tags: #savivertes #kelimas #psichologo #pagalba